Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1126-816/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03199-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3; 13.9; 55.1.3

2023 m. balandžio 6 d.

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Litorij“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja skundu prašo panaikinti: 1) panaikinti 2020 m. sausio 24 d. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir VTM) patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320006M (toliau – ir Ataskaita) skundžiamoje dalyje, kuria buvo pripažinta, jog pareiškėjas tariamai netinkamai klasifikavo prekę „Ekoplant–Humi“, nusprendžiant perklasifikuoti šią prekę pagal subpoziciją KN31056000, TARIC kodu 3105 60 00 00, bei kuria buvo priskaičiuotas 3992 Eur muitas, 838 Eur PVM ir 1577 Eur bauda (Ataskaitos 3.1.3 punktas ir Ataskaitos 4.1.1 punktas); 2) panaikinti Muitinės departamento 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 1A-69 (toliau – ir MD sprendimas) dalyje, kurioje buvo patvirtinta Ataskaita (Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktas); 3) panaikinti 2022 m. liepos 8 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK sprendimas) sprendimą Nr. S-99(7-75/2022) (toliau – ir MGK sprendimas).

Nesutinka su Ataskaitoje, MD sprendime bei MGK sprendime pateiktomis išvadomis, o būtent su Ataskaitos 3.1.3 p., MD sprendimo ir MGK sprendimo dalimis, kuriomis buvo patvirtintos Ataskaitos išvados, MD sprendime vadinamos „Dėl Ekoplant–Humi klasifikavimo“ ir „Dėl muitinės laboratorijos išvadų“.

Pareiškėjo teigimu, MD sprendimas priimtas neatsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties turinį bei išaiškinimus, MGK sprendimas taip pat priimtas neįvertinus LVAT nutarties motyvų. Teigia, jog iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos skundą Departamentas priėmė tą patį sprendimą – paliko galioti skundžiamas Ataskaitos išvadas, MD sprendimo argumentacija išliko ta pati kaip ir remiantis Laboratorijos išvadomis, kurias LVAT laikė neturinčiomis įrodomosios reikšmės. Teigia, jog MGK nepagrįstai pritarė Departamento išvadoms.

Nesutinka, kad Muitinės laboratorijos (toliau – ir Laboratorija) išvados laikytinos rekomendacinėmis, atsižvelgiant į Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-688 patvirtintų Muitinės laboratorijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10.3, 9.1 p., ir kad LVAT nurodyti reikalavimai joms yra neaktualūs. Teigia, jog remiantis LVAT išvadomis, Departamentas turėjo atlikti laboratorinius tyrimus prieš priimdamas skundžiamas išvadas dėl „Ekoplant–Humi“ klasifikavimo.

Nesutinka su MD sprendimo teiginiu, kad nesant galimybės paimti prekės mėginio, Departamentas buvo priverstas remtis Laboratorijos išvadomis (rekomendacinėmis), taip pat remtis kitais šaltiniais, kurie padėjo suklasifikuoti ginčo prekę. Teigia, kad Ataskaitos rengimo metu Departamentas dar turėjo galimybę paimti ginčo prekės mėginį, kadangi pareiškėjas jų turėjo, tačiau nesikreipė į pareiškėją. Pažymi, kad ir įstatymų leidėjas šiuo metu įtvirtino įstatyminę galimybę imti prekės mėginius ginčo metu (žr. 2010-06-29 įsakymą Nr. 1B-443 dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių III skyrių). Teigia, jog mėginiai nebuvo paimti vien dėl Departamento sprendimo to nedaryti, muitinis patikrinimas buvo atliktas netinkamai ir neišsamiai.

Nesutinka su MD sprendimo teiginiu, kad remiantis papildoma medžiaga, t. y. pareiškėjos pateikta gamybos technologija, pakako duomenų spręsti, kad prekė „Ekoplant–Humi“ (toliau – ir Prekė 1) turi būti klasifikuojama kodu 3105 60 00 00 („Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis“, o ne kodu kodu 2621 90 00 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“). Mano, kad išvada suponuoja, jog siekiant klasifikuoti prekę kaip mineralines trąšas yra būtina nustatyti tikslų cheminių medžiagų junginį ir jų proporcijas, tačiau tokios išvados neįmanoma padaryti iš pareiškėjo pateikto prekės gamybinio aprašymo. Mano, jog Departamento išvadoms pagrįsti būtina laboratorijos išvada.

Mano, jog tuo atveju, jei LVAT būtų manęs, jog ginčui išspręsti ir prekei tinkamai suklasifikuoti pakanka byloje esančių duomenų, pareiškėjos skundą būtų atmetusi, tačiau LVAT tikslingai priėmė nutartį, kuria pareiškėjos skundas grąžintas Departamentui nagrinėti iš naujo. Mano, jog LVAT nutarties motyvai paneigia skundžiamus MD sprendimo motyvus, rodo juos esant nepagrįstus. Mano, jog Departamentas pareiškėjos skundą iš naujo išnagrinėjo formaliai, neišnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, neatsižvelgė į LVAT nutarimą.

Mano, jog šiuo metu nebesant galimybės paimti prekės mėginio Departamentas turėjo patenkinti pareiškėjos skundą bei panaikinti skundžiamą Ataskaitos dalį, kadangi be išsamaus ir įstatymus atitinkančio laboratorinio tyrimo ginčo prekė objektyviai negali būti suklasifikuota kaip trąšos (juolab, kad yra pagaminta iš 99 – 96 procentų natūralių pelenų, kurių cheminė sudėtis nuolat kinta).

Teigia, jog tuo atveju, jei teismas spręstų, kad Departamentas tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus duomenis, vertintina, jog ginčo prekė turėjo būti suklasifikuota kodu 2621 90 00 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“).

Teigia, jog MD sprendime neatsižvelgta į tai, kad Prekė 1 savo sudėtimi yra identiška kitai pareiškėjos importuojamai prekei „Ekoplant“ (toliau – ir Prekė 2) (gaminant Prekę 1 į Prekę 2 produktą įmaišoma nuo 1 iki 4 proc. rudosios anglies), kurią remiantis VMT rašytine pozicija ir nurodymu pareiškėjas klasifikuoja kodu 2621 90 00 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“). Mano, jog taip pat neįvertinta, kad klasifikuojant Prekę 1 yra taikytinos prekių mišiniams taikytinos taisyklės, kurių nebuvo laikytasi.

Teigia, jog sprendžiant Prekės 1 klasifikavimo klausimą, būtina atsižvelgti į esminius gamybos proceso etapus, ir į tai, jog atliekamas vienintelis papildomas proceso veiksmas – į granuliuojamus pelenus yra įdedamas nedidelis kiekis rudosios anglies, sugranuliuotus saulėgrąžų pelenus permaišant su negranuliuotais saulėgrąžų pelenais, t. y. Prekė 1 ir Prekė 2 yra iš esmės identiškos prekės, gaminamos iš natūralių produktų (saulėgrąžų lukštų pelenų), vienintelis skirtumas - į Prekę 1 yra įmaišoma nuo 1 iki 4 proc. rudosios anglies (natūralios kilmės produkto). Teigia, jog dėl minėtų priežasčių Prekė 1 nelaikytinas mineraline ar chemine trąša.

Dėl prekių klasifikavimo pagrindo teigia, jog Ataskaitoje teisingai nurodoma, jog deklaruojant Prekę 1 buvo remtasi 2013 m. gegužės 2 d. prekių klasifikavimo aktu Nr. 13V0088 (toliau – ir Aktas 2). Teigia, jog deklaruodama šias prekes taip pat rėmėsi 2007 m. balandžio 17 d. klasifikavimo aktu Nr. 7V0157 (toliau – ir Aktas 1), kuris patvirtina Akto 2 išvadas. Nurodo, jog klasifikavimo aktuose buvo nustatyta, jog tyrimams pateiktos trąšos yra pelenai, ir tokia išvada patvirtina nurodytą Prekės 1 ir Prekės 2 gamybos procesą. Taip pat nurodo, jog pareiškėjai buvo nurodyta Prekę 2 klasifikuoti pagal TARIC kodą 2621 90 00 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“), kadangi, muitinės specialistų teigimu, „<...> šioje pozicijoje taip pat yra klasifikuojami kelpa ir kiti augaliniai pelenai, net jei jie skirti naudoti kaip trąšos (HSEN, 2007) <...>“. Nurodo, jog klasifikuodama Prekę 1 vadovavosi Aktu 2 ir Prekę 1 klasifikavo TARIC kodu 2621 90 00 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“) taikydamas nulinį muito tarifą, atsižvelgiant į tai, jog Prekė 1 ir Prekė 2 yra vienodos chemine sudėtimi, gamybos technologija (pagrindinė sudedamoji medžiaga, kuri sudaro virš 95 proc. viso produkto, yra natūralios kilmės saulėgrąžų pelenai; cheminė sudėtis yra vienoda, kadangi į Prekę 1 nedideliais kiekiais įmaišoma natūralios kilmės rudoji anglis nepakeičia šio produkto cheminės sudėties ir (ar) pagrindinės paskirties).

Nesutinka su MD vertinimu, jog Prekė 1 negali būti deklaruojama TARIC kodu 2621 90 00 00 dėl to, kad tai nėra vien tik pelenai – turi nuo 1 iki 4 proc. rudosios anglies priemaišų, ir kad Prekė 1 yra skirtingų medžiagų mišinys, mano, kad toks vertinimas nepagrįstas. Mano, jog tokia išvada prieštarauja teisiniam reguliavimui (Komisijos įgyvendinimo reglamentui (ES) 2018/1602 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (kuriuo keičiami iki tol galioję reglamentai) (toliau – ir Reglamentas), neatitinka LVAT ir Teisingumo Teismo praktikos, pagal kuriuos laikytina, kad bet kuri KN nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti laikoma nuoroda į mišinius sudarytus iš šios medžiagos; mišinys yra klasifikuojamas pagal tas medžiagas, kurios nulemia esminį prekių požymį; esminį pobūdį lemiantis faktorius nustatomas pagal sudedamąsias medžiagas, jų apimtį ir kiekį naudojamą mišinyje. Pažymi, jog rašytiniais įrodymais pagrįsta ir MD sutiko, kad Prekė 1 yra sudaryta iš 99–96 procentų natūralių pelenų ir nedidelės dalies rudosios anglies (net remiantis gamybos technologija, kuri faktiškai buvo pakeista, šių prekių mišinyje yra daugiau nei 96 procentai natūralių pelenų); nėra ginčo, kad Prekės 1 esminį požymį lemiantis veiksnys (faktorius) yra natūralūs pelenai, kadangi jų kiekis mišinyje sudaro 99 proc. (pagal faktinį gamybos procesą) arba 96 proc. (pagal dokumentinį gamybos procesą); nedidelės priemaišos rudosios anglies nekeičia nei lemiančio šios prekės požymio, nei panaudojimo būdo, kuris yra identiškas Prekei 2.

Teigia, jog MD ir MGK priėmė nepagrįstą, nemotyvuotą sprendimą Prekę 1 klasifikuoti pagal KN kodą 3105 60 00 00 („Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis“), nepateikė detalių argumentų. Nesutinka su MD ir MGK argumentu, jog tokia klasifikacija taikytina atsižvelgiant į tai, kad Prekėje 1 yra randama natūralaus kalio ir fosforo ir tai, kad ši prekė naudojama kaip dirvos gerinimo priemonė (trąša). Mano, kad tai pažeidžia minėtas prekių klasifikavimo taisykles (prekių mišinys yra klasifikuojamas pagal pagrindinę sudedamąją dalį). Pažymi, jog Prekės 1 pagrindinė sudedamoji dalis yra saulėgrąžų lukštų pelenai, į ją nededama jokių kalio ar fosforo priedų, o šių cheminių medžiagų kiekis priklauso tik nuo deginamuose augaluose esančio šių medžiagų natūralaus kiekio. Nurodo, kad Prekės 1 cheminėje sudėtyje yra ne tik kalio ir fosforo, bet ir kitų natūralių medžiagų (magnis, kalcis, siera). Teigia, kad VTM ir MD siūlomas KN kodas (3105 60 00 00) neatitinka faktinės produkto sudėties ir KN aprašymo, todėl yra klaidingas. Pažymi, jog Prekė 2, kuri savo chemine sudėtimi yra identiška Prekei 1, VTM nurodymu buvo deklaruota kaip pelenai, kurie naudojami kaip dirvos gerinimo priemonė, taigi, mano, kad VTM ir Departamento sprendimai nenuoseklūs, pažeidžia teisinio tikrumo principą. Teigia, jog prekė neturi būti deklaruojama pagal KN 3105 kodą (trąšos) vien remiantis tuo, kad ji naudojama kaip dirvos gerinimo priemonė; KN aiškiai atskiria pelenus, kurių pagrindinė ir tikslinė paskirtis – dirvos gerinimas nenaudojant jokių papildomų pridėtinių trąšų elementų nuo cheminių trąšų / organinių trąšų; klasifikavimas pirmiausia turi būti atliktas atsižvelgiant į pagrindines sudedamąsias prekių dalis, o ne jų panaudojimo būdą ir (ar) tikslą.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti MGK sprendimą. Teigia, jog MGK sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti muitinės sprendimai, yra pagrįstas, teisingas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes. Dėl Prekės 1 klasifikacijos nurodo, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad vienintelis Prekės 1 ir Prekės 2 skirtumas yra tai, kad gaminant Prekę 1 atliekamas vienintelis papildomas proceso veiksmas – sugranuliuoti saulėgrąžų pelenai yra permaišomi su negranuliuotais saulėgrąžų pelenais, siekiant greitesnio pelenų įsiskverbimo į dirvą.

Pažymi, kad pareiškėjos muitinei pateikto Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymo I dalyje „Žaliavų pirkimas ir transportavimas“ nurodyta, kad Prekės 1 ir Prekės 2 gamybai perkami saulėgrąžų pelenai ir leonarditas (ne pelenai, o organinė medžiaga, žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas), rudųjų anglių (lignito) sluoksnis, turintis aukštą oksidacijos laipsnį, dėl didelio huminių medžiagų kiekio plačiai naudojamas žemdirbystėje). Nurodo, jog Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymo III dalyje „Apdorojimas“ 2 ir 4 p. nurodyta, kad Prekė 2 krautuvu sukraunama ant juostinio konvejerio ir transportuojama į gamybos cechą Nr. 2, kuriame sugranuliuojama pridedant vandens; III dalies 3 ir 4 p. nurodyta, kad Prekė 1 yra sumaišytas produktas (sudaro 40 kg leonardito ir 880 kg pelenų), toks galutinis mišinys krautuvu sukraunamas ant juostinio konvejerio ir transportuojamas į gamybos cechą Nr. 2, kuriame sugranuliuojamas pridedant vandens.

Nurodo, kad KN pozicijai 3105 priskirtinos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės, priskiriamos šiam skirsniui, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg. Šioje pozicijoje klasifikuojamos ir tokios trąšos, kurios yra tablečių arba panašių formų pavidalo ar supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg; mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis.

Nurodo, kad KN pozicijoje 2621 klasifikuojami tik šlakai ir pelenai, gauti deginant, pavyzdžiui, ryžių lukštus, dumblius, kaulus, durpes ir kt. (SS paaiškinimų 2621 pozicijos paaiškinimai (HSENs, 2017)).

Vertina, kad Prekė 2, kurią sudaro tik sugranuliuoti saulėgrąžų lukštų pelenai, priskirtina KN pozicijai 2621, o trąšos „EcoPlant–Humi“, kurias sudaro pelenų ir leonardito mišinys, negali būti priskiriamos šiai pozicijai, nes jos neatitinka šios pozicijos aprėpties – nėra tik pelenai. Pritaria MGK sprendime nurodytam faktui, jog leonarditas nėra nei augalinės, nei gyvūninės kilmės medžiaga, o žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas). Vertina, jog remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba Prekė 1 priskirtina KN 3105 pozicijai, nes ji naudojama kaip trąša, o jos sudėtyje yra trąšų elementų kalio (K) ir fosforo (P). Nesutinka su pareiškėjos siūlomu Prekės 1 klasifikavimu 3101 pozicijoje, nes joje pozicijoje klasifikuojamos gyvūninės arba augalinės trąšos, tačiau Prekės 1 sudėtyje yra leonarditas, kuris yra kasybos produktas, bet ne augalinės ar gyvūninės kilmės produktas.

Dėl apskaičiuotos mokestinės nepriemokos nurodo, jog pareiškėja nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų, paneigiančių muitinės apskaičiuotą mokestinę nepriemoką, taigi neįvykdė pareigos pagrįsti, kodėl apskaičiuota mokestinė nepriemoka yra neteisinga, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnis.

Dėl Laboratorijos Rašto 1 ir Rašto 2 nurodo, jog, nebuvo nei teisinių, nei faktinių pagrindų Laboratorijos raštus prilyginti laboratorinio tyrimo išvadoms. Teigia, jog, remiantis Nuostatų 9.1, 8.1, 10.3 p., Laboratorija turėjo teisinį pagrindą teikti savo nuomonę bei rekomendacijas tiek VTM, tiek ir Departamentui. Pažymi, kad Laboratorijos darbuotojai turi specialių žinių (nagrinėjamo ginčo atveju – chemijos), todėl kreipimasis į šią instituciją buvo pagrįstas. Teigia, jog Laboratorijos 2019 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (1.5) 2B-353 ir 2020 m. birželio 19 d. raštas Nr. (1.3) 2B-189 nelaikytini Muitinės laboratorijos laboratorinių tyrimų išvadomis, taigi, jie neturi ir privalomos teisinės galios, numatytos Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 (toliau – ir Taisyklės) 15 p.; raštuose išdėstytos išvados vertintinos visų kitų nagrinėjamo ginčo byloje esančių įrodymų visumoje, tuo pačiu, šių išvadų paneigimui, kaip numato Taisyklių 15 p., nebuvo būtinas kitos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvados pateikimas. Taip pat nurodo, jog, vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 patvirtintų Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatų 28.3. punktu, tyrimo protokolui gauti Laboratorijai turi būti pateikiamas. Teigia, jog Taisyklių 15 punkte numatytos Laboratorijos tyrimo išvados parengimas nebuvo įmanomas, kadangi Laboratorijos laboratoriniam tyrimui buvo būtinas ginčo prekės mėginys, kuris paimtas nebuvo. Nurodo, jog, remiantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 9 p., tais atvejais, kai neįmanoma paimti prekes reprezentuojančių mėginių, imama asmens patvirtinta ir prekes apibūdinanti informacinė medžiaga, t. y. prospektai, brėžiniai, aprašymai ar jų kopijos, nuotraukos, techninė dokumentacija, katalogai, reklaminiai ar kiti leidiniai ir dokumentai, kuriuose pateiktos informacijos pakanka prekės klasifikavimui, taigi, muitinei neturint mėginio, Laboratorijos išvados buvo parengtos turimų dokumentinių įrodymų pagrindu.

Atsakovė Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog MGK sprendimas, MD sprendimas ir Ataskaita yra priimti išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, juos naikinti pareiškėjo skundžiamoje dalyje nėra pagrindo.

Teigia, jog Prekė 1 pagrįstai priskiriama KN 3105 pozicijai, remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba. Nurodo, jog Prekę 1 sudaro pelenų ir organinės medžiagos leonardito mišinys, ji negali būti priskiriama KN 2621 pozicijai, kadangi ji neatitinka šios pozicijos aprėpties – gaunamas produktas nėra tik pelenai; Prekė 1 naudojama kaip trąša, jos sudėtyje yra trąšų elementų kalio (K) ir fosforo (P), remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba.

Paaiškina, jog pareiškėja neteisingai nurodo, kad ginčo prekė klasifikuotina, remiantis trečia Bendrąja aiškinimo taisykle, nes trečią taisyklę galima taikyti tik tuomet, kai norimai suklasifikuoti prekei negalima pritaikyti pirmųjų dviejų taisyklių. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju prekių klasifikavimui yra aktualios pirma ir šešta Bendrosios aiškinimo taisyklės (taikant pirmą – pagrindinę aiškinimo taisyklę, prekių klasifikavimas juridiniais tikslais turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis; klasifikavimą visų pirma, lemia pozicijos pavadinimas ir atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabos, o jeigu pozicijų pavadinimuose ir atitinkamose pastabose nepateiktas kitas aiškinimas dėl prekės klasifikavimo, tuomet klasifikuojama, vadovaujantis jomis; remiantis šešta taisykle, juridiniais tikslais klasifikuojant prekes, bet kurios pozicijos subpozicijoje vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos, taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.

Nurodo, jog KN pozicijoje 2621 klasifikuojami šlakai ir pelenai. Šiai pozicijai priskiriami ir pelenai, gauti deginant ryžių lukštus (SS paaiškinimu 2621 pozicijos paaiškinimai (HSENs, 2017)); KN pozicijoje 3105 klasifikuojamos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės priskiriamos šiam skirsniui, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg; KN subpozicijoje 3105 10 00 klasifikuojamos trąšos, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg; KN 3105 60 00 subpozicijoje klasifikuojamos mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis (pakuotės bruto masė didesnė kaip 10 kg); KN 31 skirsnio 6 pastaba nurodo, kad KN 3105 pozicijoje sąvoka „kitos trąšos“ taikoma tik produktams, naudojamiems kaip trąšos, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra bent vienas iš šių trąšų elementų: azotas, fosforas arba kalis.

Pažymi, jog Prekė 1 yra organinė - mineralinė trąša, sudaryta iš pelenų ir humatų mišinio, savo sudėtyje turinti kalio, fosforo, magnio, kalcio, mikroelementų bei huminių organinių rūgščių; produkto sudėtyje yra du trąšų elementai: kalis ir fosforas. Tai pagrindžia aplinkybės, kad prekių tiekėjo pateiktose sąskaitose prekės nurodytas pavadinimas - organinės-mineralinės trąšos „Ekoplant–Humi“ propileno didmaišiuose; Valstybinės registracijos sertifikate A Nr. 05207 (2016-01-20) nurodyta Prekė 1 yra augalinės kilmės organinė – mineralinė trąša, kurios sudėtyje yra du trąšų elementai, t. y. kalis, išreikštas kalio oksidu, sudaro 25-30 proc. ir fosforas, išreikštas fosforo pentoksidu, sudaro 2–3,5 proc; prekių gamintojo OOO „Orij“ pateiktuose kokybės sertifikatuose Nr. 252 (2017-06-29) ir Nr. 322 (2019-04-02) nurodyta, kad pareiškėjo įsigytos prekės yra organinės–mineralinės trąšos „Ekoplant–Humi“, kurių sudėtyje kalis, išreikštas kalio oksidu, sudaro 25 proc. o fosforas, išreikštas fosforo pentoksidu, mažiausiai 3,5 proc.; pareiškėjos pateiktame Žaliavų apdorojimo procedūros aprašyme nurodoma, kad „Ekoplant–Humi“ yra gamybos procese sumaišytas produktas (įdedant 40 kg leonardito ir 880 kg pelenų).

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl VTM Ataskaitos, MD sprendimo, kuriais pareiškėjai nustatytos mokestinės prievolės muitinei, mokesčių administratoriui pakeitus importuotos Prekės 1 TARIC kodą, taip pat MGK sprendimo, kuriuo MD sprendimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja importavo iš Ukrainos Respublikos įmonės OOO ,,Orij“ įsigytas prekes – mineralines trąšas „Ekoplant–Humi“ (toliau – ir Prekė 1) bei „Ekoplant“ (toliau – ir Prekė 2) ir deklaravo jas bendrojo administracinio dokumento (toliau – BAD) importo rinkiniais Nr. 16LTVG2000IM04EA30 (2016-12-24), Nr. 17LTVG2000IM012A23 (2017-03-16), Nr. 17LTVG2000IM014444 (2017-03-22), Nr. 17LTVG2000IM01AC60 (2017-04-17), Nr. 17LTVG2000IM030566 (2017-07-06), Nr. 18LTVG2000IM06D017 (2018-03-04), Nr. 18LTVC2000IM041E48 (2018-04-20), Nr. 18LTVC0100IM088141 (2018-05-28), Nr. 18LTVC100IM145EE0 (2018-09-03) ir Nr. 18LTVC0100IM0D26B0 (2018-04-17). Deklaruotas TARIC kodas – 2621 90 00 00.

Vilniaus teritorinė muitinė atliko teminį įmonės ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., patikrino deklaruotų prekių muitinę vertę, PVM apmokestinamąją vertę bei prekių klasifikavimo teisingumą. Atlikusi mokestinį patikrinimą, VTM pareiškėjai išsiuntė pranešimą Nr. (11.10/15) -2V-19899 (2019-12-18) apie nustatytus pažeidimus bei galimą nepalankų sprendimą, dėl kurio bendrovė savo nuomonės nepareiškė.

Laboratorija 2019 m. lapkričio 22 rašte Nr. (1.5) 2B-353 (toliau – ir Raštas 1) pateikė VTM rekomendacijas dėl pareiškėjo importuotų Prekės 1 ir Prekės 1 tarifinio klasifikavimo, t. y. nurodė, kad produktas Prekė 2 priskirtina KN 2621 90 00 subpozicijai. O dėl Prekės 1 nurodė, kad ji yra organinė-mineralinė trąša, sudaryta iš pelenų ir humatų mišinio, savo sudėtyje turinti kalio, fosforo, magnio, kalcio, mikroelementų bei huminių organinių rūgščių; produkto sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis. KN 31 skirsnio 6 pastaba nurodo, kad 3105 pozicijoje sąvoka „kitos trąšos“ taikoma tik produktams, naudojamiems kaip trąšos, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra bent vienas iš šių trąšų elementų: azotas, fosforas, kalis. Atsižvelgiant į tai, prieita prie išvados, kad Prekės 1, kurios sudėtyje kalis, išreikštas kalio oksidu, sudaro 25 proc., o fosforas, išreikštas fosforo pentoksidu, mažiausiai 3,5 proc., priskirtina KN 3105 pozicijai ir, priklausomai nuo pakuotės dydžio, klasifikuotina arba KN 3105 10 00 subpozicijoje (pakuotės bruto masė ne didesnė kaip 10 kg), arba KN 3105 60 00 subpozicijoje (masė didesnė kaip 10 kg).

2020 m. sausio 24 d. VTM parengė patikrinimo ataskaitą Nr. 0VM320006M (toliau – Ataskaita), kuri pareiškėjai įteikta 2020 m. vasario 11 d.

Ataskaitoje, be kita ko, remiantis pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytu Prekės 1 cheminių savybių aprašymu, 3.1.1. dalyje (kartu su ataskaitos 2 priedu) nuspręsta, jog importuotos prekės – organinė–mineralinė trąša, sudaryta iš pelenų ir humatų mišinio, savo sudėtyje turinti kalio, fosforo, magnio, kalcio, mikroelementų bei huminių organinių rūgščių; tokios sudėties produktas klasifikuotinas TARIC kodu 3105 60 00 00 („Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis“), Prekė 1 negalėjo būti deklaruota TARIC kodu 2621 90 00 00 („kiti šlakai ir pelenai“ poskyryje „kiti“) taikant nulinį muito tarifą. Prekei 1 pakeitus TARIC kodą, pritaikytas 3,2 % trečiųjų šalių muito tarifas. TARIC kodo pakeitimas grindžiamas 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1754, 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925 ir 2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2018/1602, iš dalies keičiančiais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedą, Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadiniamis, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017) bei KN paaiškinimais.

Ataskaitoje buvo nustatyta, jog pareiškėja pažeidė Sąjungos muitinės kodeksą, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymą, kadangi deklaruodama Prekę 1, nurodė neteisingą TARIC kodą. Pareiškėjai priskaičiuota 3992 Eur muito, 838 Eur importo PVM ir skirta 1577 Eur bendra bauda už mokėtinų mokesčių sumažinimą.

Nesutikdama su Ataskaita, pareiškėja pateikė skundą Departamentui, prašydama panaikinti Ataskaitą (toliau – ir Skundas).

Departamentas 2020 m. birželio 12 d. raštu kreipėsi į Laboratoriją su prašymu įvertinti Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymą bei pateikti išvadą, ar atitinkamo kodo priskyrimui turi įtakos, kokie pelenai panaudoti prekės gamyboje – sugranuliuoti ar nesugranuliuoti.

Laboratorija 2020 m. birželio 19 d. rašte Nr. (1.3) 2B-189 (toliau – ir Raštas 2), pagal Muitinės departamento prašymą pateikti išvadą dėl galimybės Prekę 1 ir Prekę 2 priskirti tai pačiai KN pozicijai, nurodė, kad leonarditas yra ne pelenai, o organinė medžiaga, žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas), rudųjų anglių (lignito) sluoksnis, turintis aukštą oksidacijos laipsnį, dėl didelio huminių medžiagų kiekio plačiai naudojamas žemdirbystėje. Įvertinus tai, kad KN 2621 pozicijoje klasifikuojami tik šlakai ir pelenai, gauti deginant, pavyzdžiui, ryžių lukštus, dumblius, kaulus, durpes ir kt., todėl Prekė 1, kurią sudaro tik sugranuliuoti saulėgrąžų lukštų pelenai, priskirtina KN 2621 pozicijai, o Prekė 2, kurią sudaro pelenų ir leonardito mišinys, nepriskirtina KN 2621 pozicijai, kadangi ji neatitinka šios pozicijos aprėpties – nėra tik pelenai. Kadangi Prekės 1, naudojamos kaip trąša, sudėtyje yra trąšų elementų kalio (K) ir fosforo (P), remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba, ji priskirtina KN 3105 pozicijai.

2020 m. liepos 8 d. Departamento sprendimas Nr. 1A-116 (toliau – 2020 m. MD sprendimas), kuriuo pareiškėjos Skundas buvo patenkintas iš dalies - panaikinta 400,00 Eur muito, 95,00 Eur PVM, 25,00 Eur muito delspinigių bei 149,00 Eur baudos dalis, o likusioje dalyje Ataskaita patvirtinta.

Nesutikdama su 2020 m. MD sprendimu pareiškėja kreipėsi į MGK, kuri pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – pakeitė 2020 m. MD sprendimą, sumažindama pareiškėjai skirtą baudą nuo 30 proc. iki minimalios 10 proc. dydžio baudos nuo papildomai apskaičiuotos importo mokesčių sumos.

MGK 2020 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolu Nr. PP-302(7-155/2020) nusprendė ištaisyti minėtame sprendime padarytas klaidas, t. y., be kita ko, 2020 m. spalio 12 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punkte vietoje žodžių „3 992 Eur muitas“ ir „483 Eur dydžio baudos“, įrašyti žodžius: „3 552 Eur muitas“ ir „439 Eur dydžio baudos“.

Nesutikdama su 2020 m. MGK sprendimu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), kuris pareiškėjos skundą atmetė 2021 m. vasario 25 d. sprendimu (toliau – ir VAAT sprendimas).

Pareiškėja apskundė VAAT sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT).

LVAT 2021 m. lapkričio 17 d. priėmė nutartį (toliau – ir LVAT nutartis), kuria pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, pakeičiant VAAT sprendimo rezoliucinę dalį, panaikinant 2020 m. MD sprendimą bei 2020 m. MGK sprendimą bei įpareigojant MD pareiškėjos Skundą nagrinėti iš naujo.

LVAT nutartyje dėl Rašto 1 ir Rašto 2 įrodomosios reikšmės nurodoma:

„53. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie raštai bylai reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo kontekste negali būti pripažįstami Muitinės laboratorijos tyrimo išvadomis. Juose nėra įprastinių laboratorijos tyrimo aktui dalių. Šiuose Muitinės laboratorijos raštuose nėra aprašytas atliktas tyrimas, todėl neaišku, kokiais duomenimis remiantis yra pateiktos juose išdėstytos išvados.

54. Ginčijami mokesčių administratorių sprendimai yra grindžiami Muitinės laboratorijos 2019 m. lapkričio 22 raštu Nr. (1.5) 2B-353 52 ir 2020 m. birželio 19 d. raštu Nr. (1.3) 2B-189, kurie negali būti pripažinti Muitinės laboratorijos tyrimų išvadomis Taisyklių 15 punkto prasme.

55. Taisyklių 15 punktas nustato įrodymų leistinumo kriterijus tais atvejais, kai prekių tarifiniam klasifikavimui yra reikalingas laboratorinis tyrimas, t. y. specialiomis žiniomis pagrįsta išvada. Atsižvelgiant į šios teisės normos nuostatas, tokią išvadą, kuri gali būti pagrindas prekės kodo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą nustatymui, gali pateikti tik Muitinės laboratorija arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituota (sertifikuota) tyrimų laboratorija, įgaliota tirti atitinkamas prekes.

56. Nustačius, jog nagrinėjamu atveju prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti buvo reikalingi laboratoriniai tyrimai, Vilniaus teritorinė muitinė ar Muitinės departamentas turėjo spręsti dėl kreipimosi į Muitinės laboratoriją tam, kad būtų atliktas laboratorinis tyrimas ir pateikta išvada dėl ginčo prekių tarifinio klasifikavimo.“

2022 m. balandžio 5 d. Departamentas, atsižvelgęs į LVAT nutartyje suformuluotas išvadas ir iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjos Skundą, priėmė sprendimą Nr. 1A-69 (toliau – MD sprendimas), kuriuo iš dalies patenkino Skundą ir nusprendė Ataskaitą tvirtinti iš dalies. MD sprendimu panaikinta dalis mokestinės prievolės (3.1.1 dalyje dėl 95 Eur PVM bei 29 Eur baudos pagal importo deklaraciją Nr. 18LTVG2000IM020CE7 (2018-01-20) bei pakeistas Ataskaitos 4.1.3 punktas, skiriant pareiškėjai minimalią 10 proc. neteisėtai sumažinto mokėtino mokesčio sumos dydžio baudą – 439 Eur.

MD sprendime nurodyta, jog KN 2621 pozicijoje klasifikuojami tik šlakai ir pelenai, gauti deginant, pavyzdžiui, ryžių lukštus, dumblius, kaulus, durpes ir kt. (SS paaiškinimų 2621 pozicijos paaiškinimai (HSENs, 2017)), todėl Prekė 2, kurią sudaro tik sugranuliuoti saulėgrąžų lukštų pelenai, priskirtinas KN 2621 pozicijai, o trąšos „EcoPlant-Humi“, kurias sudaro pelenų ir leonardito mišinys, negali būti priskiriamos KN 2621 pozicijai, kadangi jos neatitinka šios pozicijos aprėpties nėra tik pelenai. Darant šią išvadą remiamasi Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymo I dalies „Žaliavų pirkimas ir transportavimas“ informacija (prekių „EcoPlant” ir „EcoPlant-Humi“ gamybai perkami saulėgrąžų pelenai ir leonarditas; leonarditas yra ne pelenai, o organinė medžiaga, žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas), rudųjų anglių (lignito) sluoksnis, turintis aukštą oksidacijos laipsni, dėl didelio huminių medžiagų kiekio plačiai naudojamas žemdirbystėje). Taip pat remiamasi Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymo III dalies „Apdorojimas“ 2 ir 4 punktų informacija („EcoPlant“ krautuvu sukraunamas ant juostinio konvejerio ir transportuojamas į gamybos cechą Nr. 2, kuriame sugranuliuojamas pridedant vandens); 3 ir 4 punktų informacija (Prekė 1 yra sumaišytas produktas (sudaro 40 kg leonardito ir 880 kg pelenų), ir toks galutinis gautas mišinys krautuvu sukraunamas ant juostinio konvejerio ir transportuojamas į gamybos cechą Nr. 2, kuriame sugranuliuojamas pridedant vandens).

MD sprendime dėl Laboratorijos išvadų nurodoma, jog remiantis Nuostatais, Laboratorija turėjo teisinį pagrindą teikti savo nuomonę bei rekomendacijas VTM ir MD, kreipimasis į šią instituciją buvo pagrįstas bei teisingas, atsižvelgiant į tai, jog Laboratorijoje dirba darbuotojai, turintys specialių (chemijos) žinių. Nurodoma, jog Raštas 1 ir Raštas 2 nelaikytini laboratorinių tyrimų išvadomis, todėl neturi ir privalomos teisinės reikšmės, Taisyklių 15 p. požiūriu, be to, juose išdėstytos išvados vertintinos visų kitų nagrinėjamo ginčo byloje esančių įrodymų visumoje, tuo pačiu, o šių išvadų paneigimui, kaip numato Taisyklių 15 p., nebuvo būtinas kitos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvados pateikimas. Nurodoma, jog Taisyklių 15 punkte numatytos Laboratorijos tyrimo išvados parengimas nebuvo įmanomas, nes nebuvo paimtas Laboratorijos laboratoriniam tyrimui būtinas ginčo prekės mėginys. Pažymima, kad Laboratorijos išvados buvo parengtos turimų dokumentinių įrodymų pagrindu.

Nesutikdama su MD sprendimu pareiškėja jį apskundė MGK, kuri išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir įvertinusi LVAT nutarties motyvus, 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. S-99 (7-75/2022) atmetė.

MGK sprendime pažymėta, jog Raštas 1 ir Raštas negali būti pripažįstami Laboratorijos tyrimo išvadomis Taisyklių 15 punkto taikymo prasme, tačiau prekių pavyzdžių (mėginių) ėmimas yra tik viena iš priemonių, kurių gali imtis muitinė, siekdama patikrinti deklaruotų duomenų teisingumą (Sąjungos muitinės kodekso 188 straipsnis). Nurodyta, jog VTM patikrinimo metu, tiek Departamentas, nagrinėdamas Skundą, spręsdami dėl Prekės 1 klasifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo rėmėsi importuotojo (pareiškėjos) pateiktais dokumentais (produkto registracijos sertifikatais, kokybės sertifikatais, sąskaitomis faktūromis, importuotojo pateiktu prekės klasifikavimo aktu ir kt.),

MGK sprendimu spręsta, jog priimant sprendimą ginčo prekę klasifikuoti kitu, nei pareiškėjos deklaruotas (2621 90 00 00), TARIC kodu, o būtent – TARIC kodu 3105 60 00 00, buvo atsižvelgta į šios prekės objektyvius požymius ir objektyvias savybes, buvo atsižvelgta į KN pozicijų aprašymus ir skirsnių pastabas, SS paaiškinimus bei Rašte 2 pateiktą informaciją apie Prekės 1 gamyboje naudojamą medžiagą – leonarditą (pateikiama informacija apie naudojamos medžiagos organinę kilmę ir jos savybes, šios aplinkybės nėra ginčijamos). Nurodyta, jog buvo atsižvelgta, kad Prekė pagal savo sudėtį nebuvo vien pelenai ir savo sudėtyje turėjo kitą organinę medžiagą – leonarditą, kurios buvimas produkte, nepriklausomai nuo šios medžiagos kiekio, buvo lemiantis (esminis) faktorius, sąlygojęs, kad ginčo produktas negali būti klasifikuojamas KN 2621 pozicijoje, kurioje klasifikuojami šlakai ir pelenai. Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus Prekės 1 paskirtį (organinės-mineralinės trąšos), cheminę sudėtį (yra du trąšų elementai: kalis (sudaro 25 proc.) ir fosforas (sudaro mažiausiai 3,5 proc.)), pakuotės dydį (remiantis įrašais pardavimo sąskaitose faktūrose, ginčo produktas Prekė 1 supakuota polipropileno didmaišiuose), daryta išvada, jog Prekė 1 pagrįstai suklasifikuota TARIC 3105 60 00 00 kodu, pagrįstai perskaičiuoti mokėtini importo mokesčiai.

Nesutikdama su MGK sprendimu, pareiškėja jį apskundė VAAT.

Viena pagrindinių ES muitų ir prekybos politikos įgyvendinimo sąlygų yra teisingas prekių tarifinis klasifikavimas. Nuo to, ar teisingai suklasifikuota prekė, priklauso, ar teisingai apskaičiuoti muitai ir kiti mokesčiai, ar taikytini netarifiniai draudimai ir apribojimai, ar prekė laikytina muitinės rizikos ar kitokios muitinės kontrolės objektu. Taikant Bendrąjį muitų tarifą prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK) 57 str. 1 dalis). ES prekės klasifikuojamos pagal Kombinuotąją nomenklatūra (KN), kuri buvo sukurta siekiant patenkinti ES valstybių narių poreikius ir išplėtus SS (Pasaulio muitinių organizacijos sudaryta ir administruojama Suderinta prekių aprašymo ir kodavimo sistema (toliau – Suderinta sistema arba SS) tarptautinėje prekyboje importuojamos ir eksportuojamoms prekėms klasifikuoti). KN – tai ES Reglamento Nr. 2658/87 I priedas, kuris keičiamas ir atnaujinamas kasmet, skelbiamas ES oficialiajame leidinyje, įsigalioja nuo sausio 1 d. ir galioja vienerius metus (reglamento Nr. 2658/87 1 str. 3 d., 12 str.). Europos Bendrijų integruotą tarifą, toliau – TARIC, kuris atitinka Bendrojo muitų tarifo, užsienio prekybos statistikos, prekybos, žemės ūkio ir kitų Bendrijos prekių importo ar eksporto politikos krypčių reikalavimus, nustato Komisija. Tarifas grindžiamas KN (reglamento Nr. 2658/87 2 str.).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (toliau – ir Reglamentas 2658/87), Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 (toliau – ir SMK taisyklės), Muitinės laboratorijos nuostatai, patvirtinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-688 (toliau – ir Laboratorijos nuostatai), Tyrimų atlikimo Muitinės laboratorijoje nuostatai, patvirtinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1B-664 (toliau – ir Tyrimų nuostatai), Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 „Dėl Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Mėginių taisyklės), kiti SMK įgyvendinamieji teisės aktai.

SMK 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas, remiantis Bendruoju muitų tarifu.

Pagal SMK 57 straipsnio 1 dalį, taikant Bendrąjį muitų tarifą, prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą.

Nustatant ginčo prekių KN kodą, atsižvelgtina į laikotarpį, kada prekės buvo importuotos į ES muitų teritoriją; nagrinėjamu atveju ginčo prekės buvo deklaruotos 2016–2019 metais įformintose importo deklaracijose, todėl muitinė, atlikdama prekių tarifinio klasifikavimo patikrinimą, vadovavosi 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1754, 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925 ir 2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2018/1602, iš dalies keičiančiais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei Bendrojo muitų tarifo I priedą (toliau – ir Reglamentas), Bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2017), KN paaiškinimais.

Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224 (toliau – ir Taisyklės) 15 p. nustato, jog taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių tarifiniam klasifikavimui atlikti būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) nešališkos tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis.

Nėra ginčo, kad atlikti laboratorinio tyrimo, kaip nustatyta Taisyklių 15 punkte ir nurodyta LVAT nutartyje, nebuvo galimybės bylą grąžinus centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1B-688 patvirtinti Muitinės laboratorijos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). 9.1 p. nustato, jog Laboratorijos vienas iš uždavinių yra atlikti prekių pavyzdžių (mėginių) tyrimus ir teikti tyrimo išvadas muitinės įstaigoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl prekių klasifikavimo pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Sąjungos integruotą tarifą (TARIC), Žemės ūkio produktų, už kuriuos skiriamos eksporto grąžinamosios išmokos, nomenklatūrą ir kitas muitinės naudojamas nomenklatūras (toliau – muitinės naudojamos nomenklatūros)“, o vykdant minėtą uždavinį atlieka funkcijas, be kita ko, „10.1. tiria prekių pavyzdžius (mėginius), nustato prekių klasifikavimą pagal muitinės naudojamas nomenklatūras ir teisės aktų nustatyta tvarka teikia tyrimo dokumentus. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad muitinės laboratorijos Raštuose pateikti specialistų išaiškinimai gali būti naudojami kaip papildoma medžiaga sprendžiant dėl prekės klasifikacijos, kurie neprilygsta didesnę įrodomąją galią turinčioms laboratorijos išvadoms, surašytoms atlikus konkretaus prekių mėginio tyrimus.

Tyrimų nuostatų 28 punktas nustato, jog tyrimo protokolui gauti Muitinės laboratorijai turi būti pateikiami duomenys apie užsakovą, klausimai specialistui, tyrimo objektas bei kiti svarbūs duomenys.

Muitinės pareigūnų paimtų prekių mėginių (pavyzdžių) tyrimas ir klasifikavimas atliekamas vadovaujantis Mėginių taisyklėmis. Mėginių taisyklių 7 punktas nustato, jog „7. Prekių mėginių ėmimas yra viena iš tarifinio klasifikavimo kontrolės priemonių. Mėginiai imami, kai: 7.1. įvertinus tarifinio klasifikavimo riziką neįmanoma patikrinti tarifinio prekių klasifikavimo pagal pateiktus dokumentus; 7.2. patikrinus prekes paaiškėja, kad prekių sudėčiai arba parametrams, kurie reikalingi prekių tarifiniam klasifikavimui nustatyti, būtini laboratoriniai tyrimai“.

2018 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/1602, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, I skyriaus A dalis nustato 6 Bendrąsias KN aiškinimo taisykles. Pirmiausia, skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis. Antra, a papunktis numato, kad bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors prekę turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokią prekę, nesukomplektuotą arba nebaigtą gaminti, jeigu ji turi pagrindines sukomplektuotos arba baigtos gaminti prekės savybes. Tokia nuoroda taip pat įvardija ir sukomplektuotą arba baigtą gaminti prekę (taip pat prekę, laikomą sukomplektuota arba baigta gaminti vadovaujantis šia taisykle), kuri pateikiama nesurinkta arba išardyta. B papunktis nurodo, kad bet kuri pozicijos pavadinime esanti nuoroda į kokią nors medžiagą turi būti taip pat laikoma nuoroda į šios medžiagos mišinius ir kombinacijas (derinius) su kitomis medžiagomis. Bet kuri nuoroda į prekes iš tam tikros medžiagos turi būti taip pat laikoma nuoroda į tokias prekes, visiškai ar iš dalies pagamintas iš šios medžiagos. Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis.

Trečia bendroji KN aiškinimo taisyklė nustato, kad jeigu pritaikius 2 taisyklės b punktą arba dėl kokių nors kitų priežasčių prekę galima prima facie priskirti dviems arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip: a) pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė aprašyta tiksliausiai, lyginant su kitomis pozicijomis, kuriose ji aprašyta bendriau. Tačiau, jeigu kiekvienoje iš dviejų arba daugiau pozicijų yra nurodyta tiktai dalis medžiagų, sudarančių mišrias arba sudėtines prekes, taip pat jeigu nurodyta tiktai dalis dirbinių, supakuotų į mažmeninei prekybai skirtą rinkinį, tokios pozicijos atitikimo tokioms prekėms požiūriu turi būti vertinamos kaip lygiavertės, net jeigu vienoje iš jų prekės aprašytos išsamiau arba tiksliau; b) mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti; c) prekės, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a arba b punktus, turi būti priskiriamos pozicijai, kuri lygiaverčių pozicijų numeracijos požiūriu yra paskutinė.

Šeštoji (paskutinė) bendroji KN aiškinimo taisyklė nurodo, kad juridiniais tikslais priskiriant prekes bet kurios pozicijos subpozicijoms vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.

Kaip matyti iš teisės akto turinio vėlesnės bendrosios KN aiškinimo taisyklės naudojamos, kai netinka pirmesnės taisyklės. Šiuo atveju pritaikius 1 taisyklę, nebuvo atsakovui teisinio pagrindo taikyti 3 aiškinimo taisyklę. Be to, kaip matyti iš 3a KN bendrosios aiškinimo taisyklės, pirmiausia vertinama pozicija, kurioje prekė apibūdinta tiksliau. Kaip minėta pirmiausia prekės pirkimo dokumentuose prekė įvardinta mineraline trąša. Įvertinus prekės paskirtį, gamybos procesą, sudėtines dalis ir pakuotę, tikslesnis pavadinimas būtų organinė mineralinė trąša.

Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad, remiantis šia taisykle ir siekiant atlikti produkto tarifinę klasifikaciją, yra būtina nustatyti, kuri iš jį sudarančių medžiagų jam suteikia esminį pobūdį, o tai galima padaryti užduodant klausimą, ar iš produkto išėmus vieną ar kitą jo sudedamąją dalį jis išsaugotų jam būdingas savybes (žr., pvz., 2001 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje VauDe Sport, C-288/99, 25 p.; 2002 m. vasario 7 d. sprendimo byloje Turbon International, C-276/00, 26 p.). Prekės paskirtis taip pat gali būti objektyvus klasifikavimo kriterijus, jei ji būdinga šiai prekei ir šį būdingumą galima įvertinti remiantis šios prekės objektyviais požymiais bei savybėmis (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo byloje Siebrand, C-150/08, 38 p. ir jame nurodytą šio teismo praktiką). Esminį pobūdį lemiantis faktorius, atsižvelgiant į prekės rūšį, gali būti nustatomas pagal, pavyzdžiui, sudedamųjų medžiagų ar dalių pobūdį, jų apimtį, kiekį, svorį, vertę arba pagal vienos iš sudedamųjų medžiagų svarbą šių prekių panaudojimui (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Roeckl Sporthandschuhe, C-123/09, 42 p.).

Nustatyta, kad Reglamento Nr. 2658/87 I priedo ANTRA DALIS MUITŲ SĄRAŠAS išdėsto prekes į skyrius, kurie detalizuojami skirsniuose. V SKYRIUS MINERALINIAI PRODUKTAI 26 SKIRSNIS skirtas RŪDOS, ŠLAKAS IR PELENAI. VI SKYRIUS CHEMIJOS PRAMONĖS IR JAI GIMININGŲ PRAMONĖS ŠAKŲ PRODUKCIJA turi bendrų pastabų. Bendroji 3 pastaba nustato, kad prekės, sukomplektuotos į rinkinius, sudarytus iš dviejų arba daugiau skirtingų sudėtinių dalių, kurių kai kurios arba visos priskiriamos šiam skyriui ir skirtos sumaišyti tarpusavyje tam, kad būtų gauti produktai, priskiriami VI arba VII skyriui, turi būti priskiriami pozicijoms, atitinkančioms šiuos produktus, jeigu sudėtinės dalys: a) atsižvelgiant į jų supakavimo pobūdį akivaizdžiai identifikuojamos kaip skirtos naudoti kartu, prieš tai neperpakavus; b) pateikiamos kartu; ir c) pagal jų prigimtį arba santykinius kiekius, kuriais jos pateikiamos, identifikuojamos kaip papildančios viena kitą. Šio skyriaus 31 SKIRSNIS skirtas TRĄŠOS, jo 6 Pastaba nustato, jog 3105 pozicijoje sąvoka „kitos trąšos“ taikoma tik produktams, naudojamiems kaip trąšos, kurių pagrindinė sudėtinė dalis yra bent vienas iš šių trąšų elementų: azotas, fosforas arba kalis.

2621 Kiti šlakai ir pelenai, įskaitant jūros dumblių pelenus (kelpą); pelenai ir liekanos, susidariusios deginant buitines atliekas: 2621 90 00 – Kiti 3105 Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės, priskiriamos šiam skirsniui, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg: 3105 60 00 – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis

Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pateiktose prekių tiekėjo sąskaitose prekė apibūdinama kaip „organinės-mineralinės trąšos „Ekoplant–Humi“ polipropileno didmaišiuose“, Valstybinės registracijos sertifikate A Nr. 05207 (2016-01-20) nurodytas produktas „Ekoplant–Humi“ yra organinė-mineralinė trąša augalinės kilmės, kurios sudėtyje yra du trąšų elementai: kalis, išreikštas kalio oksidu, sudaro 25–30 proc., ir fosforas, išreikštas fosforo pentoksidu, sudaro 2-3,5 proc., prekių gamintojo OOO “Orij“ pateiktuose kokybės sertifikatuose Nr. 252 (2017-06-29) ir 322 (2019-04-02) nurodyta, kad įsigytos prekės yra organinės-mineralinės trąšos „Ekoplant–Humi“, kurių sudėtyje yra kalis, išreikštas kalio oksidu, sudaro 25 proc., ir fosforas, išreikštas fosforo pentoksidu, mažiausiai 3,5 proc. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamame MD sprendime dėl Prekės 1 klasifikavimo, Departamentas savo išvadas grindė atsižvelgdamas į Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymo I dalyje „Žaliavų pirkimas ir transportavimas“ duomenis (nurodyta, kad prekių „EcoPlant” ir „EcoPlant–Humi“ gamybai perkami saulėgrąžų pelenai ir leonarditas, leonarditas yra ne pelenai, o organinė medžiaga, žemės gelmėse esanti iškasena (kasybos produktas), rudųjų anglių (lignito) sluoksnis, turintis aukštą oksidacijos laipsni, dėl didelio huminių medžiagų kiekio plačiai naudojamas žemdirbystėje), šio Aprašymo III dalyje „Apdorojimas“ duomenimis (2 ir 4 punktuose nurodyta, kad „EcoPlant“ krautuvu sukraunamas ant juostinio konvejerio ir transportuojamas į gamybos cechą Nr. 2, kuriame sugranuliuojamas pridedant vandens, „EcoPlant–Humi“ yra sumaišytas produktas (sudaro 40 kg leonardilo ir 880 kg pelenų), toks galutinis gautas mišinys krautuvu sukraunamas ant juostinio konvejerio ir transportuojamas į gamybos cechą Nr. 2, kuriame sugranuliuojamas pridedant vandens). Departamentas, įvertinęs, kad produkto „EcoPlant–Humi” naudojamo kaip trąša, sudėtyje yra trąšų elementų kalio (K) ir fosforo (P), remiantis KN 31 skirsnio 6 pastaba, Prekę 1 priskyrė KN 3105 pozicijai. MD sprendime, be kita ko, vertinta, jog Muitinės laboratorijos Rašte 1 ir Rašte 2 išdėstyta nuomonė bei išvados, nelaikytini Muitinės laboratorijos laboratorinių tyrimų išvadomis ir neturi privalomos teisinės galios SMK taisyklių 15 punkto prasme, atsižvelgiant į tai, kad Muitinės laboratorijos laboratoriniam tyrimui yra būtinas ginčo prekės mėginys, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo paimtas.

Atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju taikytinų Mėginių taisyklių 7 punktą, kuris nustato, jog mėginiai imami, kai įvertinus tarifinio klasifikavimo riziką neįmanoma patikrinti tarifinio prekių klasifikavimo pagal pateiktus dokumentus, ir į tai, jog nagrinėjamu atveju muitinei buvo pateikti rašytiniai dokumentai (importo deklaracijos, prekių tiekėjo sąskaitos, valstybinės registracijos sertifikatas A Nr, 05207 (2016 m. sausio 20 d.), prekių gamintojo OOO „Orij“ kokybės sertifikatai Nr. 252 (2017 m. birželio 29 d.) ir Nr. 322 (2019 m. balandžio 2 d.), Žaliavų apdorojimo procedūros aprašymas, kuriuose pateikiami duomenys apie Prekės 1 sudėtį, paskirtį (prekės apibūdinama kaip trąšos), gamybos technologiją, taip pat atsižvelgiant į aplinkybę, jog pati muitinė neteikė mėginio laboratoriniam tyrimui, laikytina, jog muitinė tarifinį prekių klasifikavimą atliko pagal pateiktus dokumentus, neatlikdama Prekės 1 laboratorinio tyrimo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog laboratorinis tyrimas buvo privalomas, o MD sprendime pagrįstai vertinta, jog Rašte 1 ir Rašte 2 išdėstyta nuomonė bei išvados, nelaikytini Muitinės laboratorijos laboratorinių tyrimų išvadomis ir neturi privalomos teisinės galios SMK taisyklių 15 punkto prasme. Tai, kad mokesčių administratoriaus pasiklausė specialisto nuomonės, nepatvirtina aplinkybės, jog buvo būtinas laboratorinis tyrimas ir be jo (dokumentiniu būdu) neįmanoma nustatyti prekės TARIC kodą.

Tad nustatant trąšos „EcoPlant–Humi“ kodą pagal KN buvo atliktas dokumentinis vertinimas. Įvertinta visapusiškai surinkti dokumentai, susiję su prekės pirkimo dokumentais, gamybos technologiniu aprašymu, turimomis muitinės laboratorijos specialistų išvadomis. Pareiškėjas iš esmės nurodo, kad prekės 1 ir 2 yra identiškos, todėl abu turėtų būti deklaruotos tuo pačiu kodu 2621, kadangi jas abi iš esmės sudaro saulėgrąžų lukštų pelenai. Nesutiktina, kad Prekės („Ekoplant“ ir „EcoPlant–Humi“) pagal savo sudėtį yra identiškos, kadangi ginčo prekėje 1 nebuvo vien pelenai, prekės 1 sudėtyje buvo papildoma organinė medžiaga – leonarditas, kurios buvimas produkte, nepriklausomai nuo šios medžiagos kiekio, buvo lemiantis (esminis) faktorius, sąlygojęs, kad ginčo produktas negali būti klasifikuojamas KN 2621 pozicijoje, kurioje klasifikuojami šlakai ir pelenai. Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus Prekės 1 paskirtį (organinės–mineralinės trąšos), cheminę sudėtį (yra du trąšų elementai: kalis (sudaro 25 proc.) ir fosforas (sudaro mažiausiai 3,5 proc.)), pakuotės dydį (remiantis įrašais pardavimo sąskaitose faktūrose, ginčo produktas Prekė 1 supakuota polipropileno didmaišiuose), daryta išvada, jog Prekė 1 pagrįstai suklasifikuota TARIC 3105 60 00 00 kodu, pagrįstai perskaičiuoti mokėtini importo mokesčiai.

Pareiškėjos teigimu, ji klasifikavo Prekę 1 remdamasi 2013 m. gegužės 2 d. prekių klasifikavimo aktu Nr. 13V0088, tačiau, kaip matyti, jame nustatytas tik Prekės 2 KN kodas. Pareiškėja nepagrįstai pasitikėjo vien prekių gamintojo pateikta informacija, nesikreipė į muitinės atstovus su prašymu suteikti privalomąją tarifinę informaciją, nors, kaip ginčo prekių importuotoja, privalėjo užtikrinti, jog šios prekės būtų tinkamai klasifikuotos ir būtų tinkamai įvykdytos su importu susijusios mokestinės prievolės.

Pareiškėja taip pat rėmėsi Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos 2018 m. lapkričio 22 d. tyrimų protokolu, iš kurio matyti, jog Prekėje 1 bendrai buvo rasta tik 0,44 proc. huminių ir fulvo rūgščių. Tačiau minėtame tyrimų protokole iš esmės nepateikta jokių naujų duomenų, kurie paneigtų muitinės institucijų nustatytas aplinkybes (rastas kiekis, minėta, nedaro jokios įtakos prekės klasifikavimui, esmė, kad tokios medžiagos – leonardito – yra produkte), abejotinas protokolo patikimumas, nesant pakankamų įrodymų, kad imti mėginiai tikrai buvo paimti iš ginčo prekių, nes paimant pavyzdžius tyrimui muitinės atstovai nedalyvavo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimant sprendimus ginčo Prekę 1 klasifikuoti kitu, nei pareiškėjos deklaruotas (2621 90 00 00), TARIC kodu, o būtent – TARIC kodu 3105 60 00 00, pagrįstai buvo atsižvelgta į objektyvius šios prekės požymius ir savybes, buvo atsižvelgta į KN pozicijų aprašymus ir skirsnių pastabas.

Taigi, Vilniaus TM pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos deklaruotos Prekės 1 TARIC kodas turi būti 3105 60 00 00 ir joms taikoma 3,2 proc. trečiųjų šalių muito tarifo norma.

Byloje pareiškėja iš esmės nekelia ginčo dėl jai priskaičiuotų mokesčių ir su jais susijusių mokėjimų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjai skundžiamais sprendimais, t. y. jų dalimis, būtų neteisingai apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, o MD pakoregavo patikrinimo ataskaitoje buvusius netikslumus, panaikindamas atitinkamas Patikrinimo ataskaitos dalis bei sumažindamas iki minimalios paskirtą baudą. Tad teismas šiame administraciniame ginče nenustatė pagrindo išeiti už pareikšto skundo ir nurodyto jo faktinio ir teisinio pagrindų ribų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamos sprendimų dalys yra pagrįstos ir teisėtos, tad jų naikinti nėra pagrindo; pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos UAB „Litorij“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.