Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo akcines bendroves banko ,,NORD/LB Lietuva“ apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužes 6 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-315-324/05 pagal ieškovo akcines bendroves banko ,,NORD/LB Lietuva“ ieškini atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Dama” ir R. D. del paskolos, palukanu ir delspinigiu priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

2000 m. rugpjucio 31 d. nutartimi civilineje byloje pagal akcines bendroves Lietuvos žemes ukio banko (AB bankas ,,NORD/LB Lietuva“) ieškini UAB ,,Dama" ir R. D. del paskolos, palukanu ir delspinigiu priteisimo Kauno apygardos teismas patvirtino šaliu sudaryta taikos sutarti ir byla nutrauke. Pagal šia sutarti UAB ,,Dama" isipareigojo gražinti ieškovui 8581000 Lt paskola, sumokant šia suma dalimis sutartais terminais.

Prašyme nurodoma pagrinda bylai peržiureti del aiškios teises normos taikymo klaidos (palukanu ir netesybu dydis sutartimi nebuvo siejamas su konkrecia prievoles neivykdymo dalimi), siedamas ji su bylos baigties taikos sutartimi specifika ir irodytomis naujai paaiškejusiomis esminemis bylos aplinkybemis, teismas ji laike pagrindu, tapaciu proceso atnaujinimui del naujai paaiškejusiu esminiu bylos aplinkybiu. Procesines ir sutartines šaliu lygybes principas, tvirtinant gincijama taikos sutarti, atsižvelgiant i aukšciau išdestytas aplinkybes, teismo nuomone, tinkamai negalejo buti ivertintas visu šaliu sutartu prievoles vykdymo punktu atžvilgiu.

Atnaujinus procesa bylos nagrinejimo metu atsakovai praše panaikinti taikos sutarti patvirtinancia teismo nutarti ir priimti nauja sprendima. Be jau nurodytu aplinkybiu, kurios buvo proceso atnaujinimo pagrindu, atsakovai sutiko su ieškininio reikalavimo dalimi del 2003 m. kovo 1 d. ieškovo paaiškinime Nr. 30.58.17/837 nurodytos 7 855 026,16 Lt paskolos priteisimo. Taciau teige, kad taikos sutartimi banko apskaiciuotos palukanos ir delspinigiai sudaro daugiau nei puse pacios paskolos dydžio. Tai pažeidžia protingumo, sažiningumo ir teisingumo principus, 1964 m. CK 5, 185, 197 straipsniu reikalavimus. Taikos sutarties 2.2 punktas kreditoriui suteikia didesnes, nei numato 1964 m. CK 206 straipsnis, teises. Atsakovai praše išdestyti skolos mokejima dvidešimciai metu: pirmuosius dešimt metu mokant po 10000 Lt kas menesi, kita dešimti metu - po 15000 Lt, o šiam terminui pasibaigus - likusia skolos dali.

pirmaja dešimti metu, skaiciuojant nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos - po 10000 Lt kas menesi;

kita dešimti metu - po 15000 Lt kas menesi;

pastarajam terminui pasibaigus - likusia 7118787,16 Lt skolos dali.

Valstybei priklausiusio AB Lietuvos žemes ukio bankas akciju paketo pardavimo Vokietijos kompanijai metu mineto banko suteiktos ir skolininko UAB ,,Dama" negražintos paskolos buvo nurašytos i nebalansine banko apskaitos dali ( CPK 197 str.) prieš taikos sutarties pasirašyma, taciau taikos sutarties sudarymo metu apie tai nebuvo kalbeta. Naujasis valstybinio banko akciju savininkas igijo teise i gražinamas UAB ,,Dama" skolines išmokas, kurios jau buvo padengtos iš valstybes lešu (nurašytos i nebalansine apskaita). Todel, teismo nuomone, UAB ,,Dama“ paskola yra kitokio, nei nustato 1964 m. CK 291 straipsnis (2000 m. CK 6.870 straipsnis), pobudžio. UAB ,,Dama" suteiktos paskolos gražinimas nera kreditoriaus grižimas i jo pirmine padeti. Be to, nustatymas daugiau nei puses paskolos dydžio palukanu, teismo nuomone, prieštarauja 1964 m. CK 5 straipsnyje itvirtintiems principams, nepagristai nustate nelygia sandorio šaliu padeti ekonomiškai silpnesnes šalies - skolininko nenaudai ir pažeide sutartines pusiausvyros principa, o taikos sutarties sudarymo metu proceso atnaujinimo pagrindu esanti aplinkybe šaliu nebuvo aptarta. Butent todel, vadovaudamasis taikos sutarties patvirtinimo metu galiojusio 1964 m. CPK 35 straipsnio antraja dalimi mineta taikos sutarti teismas panaikino.

Del paskolos sumos tarp šaliu ginco teismas nenustate.

Kaip nustate teismas, sudarant 1995 m. gegužes 3 d. paskolos sutarti šalys susitare, jog už naudojimasi pinigais bus mokamos 20 % metines palukanos, o už laiku negražinta paskola- 50 % palukanos. Keletu atveju palukanos už paskola viršijo Lietuvos nustatytasias vidutines metines palukanas, ir visais atvejais jos ženkliai viršijo šaliu sutartasias palukanas už laiku negražinta paskola. Metiniu palukanu normos nuo 1997 metu laipsniškai mažejo ir ieškinio pateikimo metu jos buvo žymiai mažesnes. Todel, teismo nuomone, mineti šaliu susitarimai del palukanu dydžio iš esmes pažeide šaliu interesu pusiausvyra ir yra prieštaraujantys sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.228 straipsnis, 1.5 straipsnio ketvirtoji dalis, 6.37 straipsnio trecioji dalis). Todel teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio ketvirtaja dalimi, 6.73, 6.258 straipsniais, 6.228 straipsnio antraja dalimi, paskolu sutartimis nustatytas palukanas sumažino iki tuo laikotarpiu buvusiu Lietuvos Banko nustatytuju vidutiniu metiniu palukanu normu (del skaiciuotes tikslumo ginco tarp šaliu teismas nenustate).

Reikalavimui priteisti delspinigius nustatytas sutrumpintas šešeriu menesiu ieškinio senaties terminas (1964 m. CK 84 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas, CK 1.125 straipsnio ketvirtosios dalies pirmasis punktas). Atsakovas praše ši termina taikyti, todel palukanos už laiku negražinta paskola teismo priteistos už šešis menesius iki kreipimosi i teisma dienos (ieškini grindžiancioje skaiciuoteje nurodomos 2000 m. balandžio 26 d.).

CPK 284 straipsnis itvirtina teismo teise dalyvaujanciu byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant i turtine abieju šaliu padeti ar kitas aplinkybes, sprendimo ivykdyma išdestyti. Teismo nuomone, UAB ,,Dama" prašymas priteistosios skolos mokejima išdestyti yra pagristas, ji patenkinus bus užtikrinta šaliu interesu pusiausvyra ir net viešasis interesas. Atsižvelgiant i UAB ,,Dama“ ukines komercines veiklos ypatumus, teismo nuomone, ji tures galimybe laiku gražinti išdestyta isiskolinima.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.).

Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu teiseju kolegija nenustate (LR CPK 329 str.).

Byla nagrinejama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytu ribu.

Pagrindinis gincas tarp šaliu vyksta del palukanu ir delspinigiu dydžio bei sprendimo ivykdymo išdestymo terminu.

Apeliantas savo apeliacini skunda grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atnaujino procesa išnagrinetoje byloje, panaikino nutarti, kuria buvo patvirtinta šaliu taikos sutartis, nepagristai sumažino palukanas ir delspinigius bei išdeste sprendimo vykdyma.

Teiseju kolegija, iš esmes sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas UAB ,,Dama“ praše atnaujinti procesa LR CPK 366 str. 1 d. 2 ir 9 punktu pagrindu.

Kauno apygardos teismas 2004 m. spalio 7 d. nutartimi atnaujino procesa LR CPK 366 str. 1 d 2 p. numatytu pagrindu, t.y. kai naujai paaiškeja esminiu bylos aplinkybiu, kurios nebuvo ir negalejo buti žinomos pareiškejui bylos nagrinejimo metu. Naujai paaiškejusia esmine aplinkybe teismas pripažino tai, kad prieš šalims pasirašant taikos sutarti, kuria teismas nutartimi patvirtino, UAB ,,Dama“ suteiktos ir negražintos paskolos buvo nurašytos i nebalansine banko apskaita. Šios aplinkybes ieškovas AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ nenurode atsakovui UAB ,,Dama“ pasirašant taikos sutarti.

Atsakovo nurodyta proceso atnaujinimo pagrinda nustatyta LR CPK 366 str. 1 d. 9 p., t.y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teises normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiuretas apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismas siejo su naujai paaiškejusiomis aplinkybemis, t.y. kad del naujai paaiškejusiu aplinkybiu, kurios ivardintos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimta nutartis gali buti neteiseta ir nepagrista.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagristai atnaujino procesa LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nes sprendime nera išdestyta jokiu teises normu taikymo pažeidimu, kurie butu pagrindas teigti, kad patvirtinta taikos sutartis pažeide kokia nors teises norma.

Taciau, kaip jau buvo mineta, pirmosios instancijos teismas 2004 m. spalio 7 d. nutartimi procesa atnaujino LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, t.y. del naujai paaiškejusiu esminiu bylos aplinkybiu.

Paaiškejus naujoms aplinkybems ir jas siejant su bylos baigties specifika, t.y. taikos sutarties tarp šaliu pasirašymu ir teismo jos patvirtinimu, šios naujos aplinkybes galejo tureti itakos tinkamam teises normu taikymui (tiek procesines, tiek ir materialines teises). Tokiu atveju nustatyti teises normu taikymo tinkamuma galima tik pilnai išnagrinejus naujai paaiškejusias aplinkybes ir jas ivertinant bendram kontekste su visais kitais byloje esanciais irodymais. Tai padaryti imanoma tik atnaujinus procesa byloje.

Todel pirmosios instancijos tesimas pagristai atnaujino procesa.

Nagrinedamas byla pakartotinai po to, kai procesas byloje buvo atnaujintas, ir ivertines naujas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagristai panaikino nutarti, kuria buvo patvirtinta šaliu pasirašyta taikos sutartis, bei prieme nauja sprendima sumažindamas palukanas ir delspinigius.

2000 08 28 pasirašydamos taikos sutarti šalys nustate negražintos paskolos (8781000 Lt) nesumoketu palukanu (4163537,81 Lt) ir delspinigiu (952190,33 Lt) dydžius (viso skola – 13896728,14 Lt), bei nustate, kad atsakovas isipareigoja gražinti ieškovui 8 781 000 Lt skola, sumokant ja per 15 metu, t.y. iki 2015 m. liepos 25 d., mokant kas menesi atitinkamas sumas (b.l. 145-151 t.2). Už laiku nesumoketas sumas šalys nustate delspinigius, taip pat nustate, kad atsakovui nevykdant skolos sumokejimo grafiko, ieškovas turi teise atnaujinti palukanu ir delspinigiu skaiciavima ir pradeti visos skolos išieškojima iš ikeisto ir neikeisto turto.

Vykdant mineta taikos sutarti atsakovas sumokejo ieškovui 928973,84 Lt paskolos. Del paskolos dydžio, kuri atsižvelgiant i padengta dali, sudaro 7855026,16 Lt, tarp šaliu ginco nera, todel šio klausimo teiseju kolegija placiau nenagrineja.

1997 m. kovo 27 d. LR istatymu del Lietuvos valstybinio komercinio banko ir Lietuvos žemes ukio banko privatizavimo (Nr. VIII-170) buvo numatyta privatizuoti žemes ukio banka. Privatizavimas ivykdytas parduodant Valstybei priklausancias akcijas.

Iš pateiktu irodymu matyti, kad parduodant valstybei priklausanti Žemes ukio banko akciju paketa, atsakovo (UAB ,,Dama“) negražintos paskolos buvo nurašytos i nebalansine banko apskaita. Taip buvo siekiama pelningiau parduoti akcijas, padengiant rizikingas paskolas iš valstybinio banko lešu. Atitinkamai buvo sumažintas Lietuvos žemes ukio banko akcinis kapitalas atsižvelgiant i susidariusius nuostolius.

UAB ,,Dama“ negražintos paskolos buvo nurašytos i nebalansine banko apskaita prieš taikos sutarties pasirašyma, taciau svarstant taikos sutarti apie tai nebuvo informuotas nei atsakovas, nei teismas.

Pagal 1995 04 06 Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 28 patvirtintos ,,Banko pajamu ir išlaidu apskaitos tvarkos“ 1.3 p. nebalansineje apskaitoje esanciu paskolu gražintos pinigines lešos (iskaitant palukanas ir delspinigius) yra laikomos banko pajamu dalimi, gauta iš neiprastos banko veiklos ar ivykiu.

Kaip jau buvo mineta, prieš privatizuojant AB ,,Lietuvos žemes ukio banka“ ir siekiant pelningiau parduoti valstybei priklausancias akcijas, banko akcinis kapitalas buvo mažinamas atsižvelgiant i nuostolius, o rizikingos paskolos padengtos iš valstybinio banko lešu. Tokiu budu, dabartinis paskolos dengimas yra apskaitomas kaip banko pelnas, nes naujasis banko savininkas igijo teise i gražinamas paskolas, kurios jau buvo padengtos iš valstybes lešu. Šiuo atveju paskolos nurašytos i nebalansine banko apskaita, po banko privatizavimo tapo kitokio pobudžio bei turtines prigimties, nei nustato istatymas (LR CPK 1964 m. red. 291 str., 2000 m. red. 6.870 str.). Pirmosios instancijos teismas pagristai pripažino, jog šiu paskolu dengimas nera kreditoriaus gražinimas i pirmykšte turtine padeti, kuri buvo iki paskolos suteikimo, o yra banko finansines padeties gerinimas, jo pelnas. Ieškovas neneigia, kad po privatizavimo, banko balansineje apskaitoje nera apskaityta atsakovui suteiktos paskolos nei pagal jas gautinos palukanos bei delspinigiai. Visa tai buvo ivertinta aptariant akciju kaina.

Iš gincijamos taikos sutarties matyti, kad ieškovo paskaiciuotos palukanos ir delspinigiai viršija puse paskolos dydžio. Paskolos sutarciu sudarymo metu, bei taikos sutarties pasirašymo metu galiojusio LR CK 185 str. (1964 m. red.) nedraude procentu pagal prievoles dydi nustatyti šaliu susitarimu, jeigu toks susitarimas neprieštarauja istatymams. Taciau, susitarimas del palukanu neturetu pažeisti šaliu interesu pusiausvyros bei sažiningumo principo.

Lietuvos Aukšciausiasis teismas, aiškindamas istatymus susijusius su šaliu teise nustatyti palukanas savo susitarimu yra pasisakes, kad susitarimu del palukanu vertinimas yra susijes ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu. Nekontroliuojamos palukanu normos gali peraugti i lupikavima, kas prieštarauja viešajai tvarkai (civ. byla Nr. 3K-3-830/2003). Todel teismas, nagrinedamas šaliu ginca del palukanu dydžio, turi vertinti, ar toks susitarimas nepažeide iš esmes šaliu interesu pusiausvyros, ar kreditorius nepasinaudojo savo pranašesne padetimi.

Pirmosios instancijos teismas, ivertines paskolos sutartyse bei taikos sutartyje nustatytus palukanu dydžius bei nustatytas vidutines metines palukanas, padare pagrista išvada, kad nustatymas daugiau nei puses paskolos dydžio palukanu, maksimaliai pagerina kreditoriaus padeti ir suteikia jam pranašuma pelno gavimo požiuriu, bei nustato nelygia sandorio šaliu padeti, kas pažeidžia sutartines pusiausvyros bei šaliu lygybes principus.

Iš paskolos sutarciu matyti, kad šalys susitare del dvejopo pobudžio (paskirties) palukanu: kaip atlyginimo, kuri skolininkas moka už naudojimasi paskola (kreditoriaus pinigai) ir kaip kompensacijos už kreditoriaus praradimus, kai laiku neivykdoma pinigine prievole.

1995 05 03 paskolos sutartyje nustatyta, kad už naudojimasi piniginemis lešomis mokamos 20 % metines palukanos, o už laiku negražinta paskola – 50 % metines palukanos. Tuo laikotarpiu Lietuvos Banko (toliau – LB) nustatyta vidutine metine palukanu norma buvo 16,42 %.

Atitinkamai pagal 1995 11 29 sutarti buvo numatyta 12 % ir 43%, palukanu vidutine norma – 12,28%; 1995 12 13 sutarti – 12 % ir 43 %, vidutine norma – 12,28 %; 1996 06 11 sutarti – 20 % ir 20%, vidutine norma – 8,90%; 1996 12 12 sutarti - 12% ir 32%, norma – 18,97%; 1996 08 15 sutarti - 12% ir 32%, norma – 12,2%; 1196 08 22 sutarti - 12 % ir 32%, norma 12, 28%; 1998 08 29 sutarti - 12% ir 32% norma – 12,28%; 1996 10 11 sutarti - 12% ir 32%, norma – 12,28%, 1996 07 09 sutarti - 12% ir 30%, norma – 12,28%.

Kaip matyti iš nurodytu sutarciu, šaliu sutartos palukanos viršijo LB numatytas vidutines metines palukanas, o palukanos už laiku negražinta paskola viršijo vidurki net 2-3 kartus.

Pirmosios instancijos teismas, nustates, kad palukanu dydis yra aiškiai per didelis, turejo pagrinda jas sumažinti. Teismas pagristai palukanas už laiku nesumoketa paskola prilygino sankcijai už prievoles nevykdyma (netesyboms, delspinigiams) ir taike sutrumpinta 6 men. ieškinio senaties termina.

Pirmosios instancijos teismas, mažindamas palukanas ir delspinigius, vadovavosi atsakovo pateikta palukanu ir delspinigiu skaiciuote, kurios ieškovas iš esmes negincijo. Todel teiseju kolegija priteistu palukanu ir delspinigiu sumu apskaiciavimo pagristumo neanalizuoja.

Pažymetina, kad teismo 2000 m. rugpjucio 28 d. patvirtintos šaliu taikos sutarties (2 t., 178-181) nuostatos (3.1 p.) aiškiai neatitiko šaliu lygybes ir interesu pusiausvyros principu. Šios sutarties 3.1 punktas sudare salygas bankui, UAB ,,Dama“ nustatytais terminais nevykdant skolos mokejimo grafiko ar kitu sutarties salygu, atnaujinti palukanu ir delspinigiu skaiciavima pagal anksciau šaliu sudarytas sutartis. Taigi, atsiskaitymo termino pagal sutarti praleidimas vos viena ar keliomis dienomis, suteike teise bankui atnaujinti neprotingai dideliu delspinigiu ir palukanu skaiciavima ir reikalauti jas sumoketi.

Apeliantas nesutinka ir su sprendimo ivykdymo išdestymu. Nurodo, kad toks sprendimo ivykdymo išdestymas neturi jokios ekonomines ar teisines logikos ir pažeidžia išieškotojo interesus. Skolininko finansine bukle kiekvienais metais prasteja ir UAB ,,Dama“ nera realiai pajegi gražinti bankui skola, o skolos gražinimo išdestymas iš esmes reiškia imones bankroto klausimo nukelima ateiciai.

LR CPK 284 str. 1 d. yra itvirtinta nuostata, kad teismas turi teise dalyvaujanciu byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas i turtine abieju šaliu padeti ar kitas aplinkybes, sprendimo ivykdyma atideti ar išdestyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarka.

Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad teismo sprendimo ivykdymas gali buti atidedamas ar išdestomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant i šaliu turtine padeti arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybes ji vykdyti (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senatas 1997 06 13 nutarimas Nr. 5 13 p.).

Taip pat Lietuvos Aukšciausiasis teismas yra pabrežes, kad teismo teise atideti ar išdestyti sprendimo ivykdyma vertintina kaip teise nustatyti skolininkui lengvatini termina ivykdyti prievolei, kuria skolininkas ipareigotas vykdyti isiteisejusiu teismo sprendimu. Tokiu lengvatiniu termino nustatymu siekiama užtikrinti socialini teisinguma (c/b Nr. 3K-3-925/2002).

Taigi, atidedamas ar išdestydamas sprendimo ivykdyma, teismas pirmiausia turi atsižvelgti i abieju šaliu turtine padeti, i susidariusias nepalankias aplinkybes, del kuriu labai sunku ivykdyti sprendima. Taip pat teismas turi nustatyti, ar atidejus arba išdescius teismo sprendimo ivykdyma tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo ivykdymas ir ar nebus pažeisti išieškotojo interesai.

Todel sprendžiant teismo sprendimo ivykdymo išdestymo klausima teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas sprendimo ivykdymo išdestymo klausima, išanalizavo paminetas aplinkybes del sprendimo ivykdymo išdestymo butinumo. Byloje esantys irodymai patvirtina, kad atsakovo UAB ,,Dama“ turtine padetis nera gera. Bendrove šiuo metu verciasi turimo nekilnojamojo turto (pastatu), kuris yra ieškovui ikeistas gautu paskolu užtikrinimui, nuoma. Visa atsakovo pelna sudaro pajamos iš nurodyto turto nuomos. Pagal atsakovo paskaiciavimus bendrove gali gauti apie 45700 Lt pajamu kiekviena menesi, o per metus apie 550000 Lt.

Ivertinus visas butinas išlaidas, atsakovas realiai galetu dengti skola, mokant kiekviena menesi apie 10 000 – 15 000 Lt. Neišdescius skolos gražinimo, atsakovui tektu parduoti visa turima nekilnojamaji turta ir faktiškai bendrovei grestu bankrotas ir su juo susijusios neigiamos pasekmes darbuotojams bei kitiems kreditoriams.

Tuo tarpu ieškovas AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ nepateike irodymu, kad jo turtine padetis yra bloga ir kad atsakovo gražintinos skolos išdestymas privestu ieškova prie bankroto.

Kaip jau buvo aukšciau mineta, atsakovo negražintos paskolos buvo padengtos iš valstybinio banko lešu, ir jos ieškovo balansines finansines atskaitomybes dalyje kaip balansinis turtas nebuvo fiksuotos. Prašoma išdestyti skola ieškovui perkant akcijas i ju verte nebuvo iskaityta. Šiuo metu ginco skolos gavimas ieškovui nera buvusios turtines padeties atkurimas, o yra pelno gavimas. Tai leidžia daryti išvada, kad išdescius skolos gražinima (sprendimo ivykdyma) išieškotojo interesai nebus pažeisti. Priešingai, po akciju privatizavimo bankas paskolu atsakovui nesuteike, bet išsaugojo reikalavimo teises pagal paskolas, kurios buvo padengtos iš valstybinio banko lešu, mažinant akcini banko kapitala.

Kadangi valstybinio banko privatizavimo metu reikalavimo teises pagal atsakovui suteiktas paskolas nebuvo priskirtos banko aktyvams, parduodamu banko akciju verte šiu reikalavimu verte nebuvo padidinta ir nebuvo apmoketa, todel UAB ,,Dama“ gražinamos sumos pagal savo prigimti yra ne banko pajamos iš iprastos kreditavimo veiklos, bet kitos pajamos – iš banko neiprastos veiklos ar ivykiu, tai yra banko gaunamas grynasis pelnas, jam sukurti neidejus jokiu sanaudu.

Be to, banko interesai yra užtikrinti ikeistu visu UAB ,,Dama“ turimu turtu, o taip pat ir treciojo asmens R. D. nekilnojamuoju turtu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bankui yra ikeistas šis UAB ,,Dama“ turtas (I t., 100-118 b.l.):

1. 0,44 dalis muriniu prekybos namu su rusiu, esanciu A.Stulginskio/Bajoru g. 63/10, Kaune (bendras plotas 911,38 kv. m.). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 2260127 Lt;

2. murine parduotuve, esanti Šarkuvos g. 13a, Kaune (bendras plotas 192,38 kv.m). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 483833 Lt;

3. murine parduotuve, esanti Baltijos g. 20a, Kaune (bendras plotas 194,29 kv.m). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 486634 Lt;

4. murine maisto prekiu parduotuve, esanti Ašigalio g. 47a, Kaune (bendras plotas 186,95 kv.m). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 479259 Lt;

5. murine parduotuve, esanti Baltijos g. 46a, Kaune (bendras plotas 192,23 kv.m). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 482153 Lt;

6. murine parduotuve, esanti Baltijos g. 112, Kaune (benrdas plotas 252,30 kv.m). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 816884 Lt;

7. murine parduotuve, esanti Baltu pr. 119a, Kaune (bendras plotas 247,68 kv.m). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 810601 Lt;

8. murine parduotuve, esanti Ašigalio g. 11a, Kaune (bendras plotas 216,51 kv.m). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 727490 Lt;

9. murine parduotuve, esanti Kuršiu g. 51, Kaune (benrdas plotas 193,73 kv.m). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 629840 Lt;

10. murine parduotuve, esanti Baltijos g. 53a, Kaune (benrdas plotas 252,63 kv.m). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 483833 Lt;

11. parduotuviu iranga ir šaldymo iranga, kuri šaliu susitarimu ivertinta 653938 Lt;

12. turtas, esantis Skuodo g. 42, Kaune: murine parduotuve su dvejais priestatais (pagrindinis plotas 167,49 kv.m), transformatorine, kiemo irangimai. Šaliu susitarimu turtas ivertintas 175125 Lt;

13. turtas, esantis Veiveriu g. 55, Kaune: murine parduotuve- valgykla su priestatu, rusiu (bendras plotas 168,65 kv.m), kiemo irengimai. Šaliu susitarimu turtas ivertintas 174457 Lt.

Taip pat bankui ikeistas šis R. D. priklausantis turtas (I t., 105, 120 b.l.):

1. gyvenamasis namas su rusiu, priestatu (bendras plotas 444,84 kv.m.) ir kiemo irengimai, esantys (duomenys neskelbtini). Šaliu susitarimu turtas ivertintas 2000000 Lt;

2. 0,1484 ha žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio turto nominali indeksuota kaina jo ikeitimo metu (1998 m. sausio 20 d.) sudare 6234 Lt.

Bendra bankui ikeisto UAB ,,Dama“ ir R. D. turto kaina yra – 11129482 Lt, ir ji viršija skolos ieškovui dydi.

Pirmosios instancijos teismas sprendimo ivykdyma pagristai išdeste 20 m. laikotarpiui, atsižvelgdamas i atsakovo šiuo metu gaunamas pajamas bei turimas išlaidas. Apelianto argumenta, kad atsakovo turtine padetis labai bloga, UAB ,,Dama“ veikla nuostolinga ir galimybiu bankui gražinti skola ši bendrove neturi, paneigia tas faktas, jog, po taikos sutarties sudarymo, per ne pilnus trejus metus UAB ,,Dama“ gražino bankui 925973,84 Lt paskolos (3 t., 130-209 b.l.).

Atsižvelgtina ir i tai, kad ir pats ieškovas, sudarydamas taikos sutarti su atsakovu, pripažino ir sutiko, jog skola gali buti gražinta per 15 metu ir tokiam laikotarpiui jos gražinima buvo išdestes.

Teiseju kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ivertino šaliu turtine padeti, teisetus interesus ir kitas aplinkybes ir pagristai išdeste sprendimo ivykdyma nurodytam terminui.

Toks teismo sprendimo ivykdymo išdestymas užtikrina šaliu interesu pusiausvyra.

Esant nurodytoms aplinkybems, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristas ir apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo ji naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 puktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužes 6 d. sprendima palikti nepakeista.

Priteisti iš AB banko ,,Nord/LB Lietuva“ i valstybes biudžeta 12 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.