Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-08 · Administracinė byla Nr. I-3344-629/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-08
Bylos Nr.
I-3344-629/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
L. A.
Atsakovas
Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinei muitinei
Advokatai
Gediminas Gudeliauskas, Gediminas Gudeliau
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3344-629/2012(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01440-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija 16.6., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjai L. A. ir jos atstovui advokatui Gediminui Gudeliauskui, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Julijai Ožereljevai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į teismą, prašydama:

panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 23 įsakymą Nr. 1P-349 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. A. ir jos atleidimo iš pareigų (toliau – ir Įsakymas Nr. 1P-349);grąžinti pareiškėją į pareigas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;priteisti iš Muitinės departamento vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų (2012 m. balandžio 23 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjos nuomone, ji iš tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje buvo atleista nepagrįstai. Pareiškėja nesutinka, kad atliko veiksmus, kurie galėjo sudaryti tarnybinio pažeidimo sudėtį bei nurodo, kad tiek Įsakymo Nr. 1P-349, tiek tarnybinio patikrinimo išvados turinys nėra visiškai nuoseklus, juose nurodyti duomenys neatitinka realių ir faktinių aplinkybių, be to, pareiškėjos įsitikinimu, buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarka ir principai. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad pareiškėja vis dėlto atliko neteisėtus veiksmus, sudariusius tarnybinio nusižengimo sudėtį, jai negalėjo būti taikoma tokia griežta atsakomybė, kaip atleidimas iš tarnybos.

Šalies argumentai

Pareiškėja paaiškino, kad 2012 m. kovo 7 d. turėjo atlikti detalų trijų transporto priemonių (automobilių „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) muitinį tikrinimą. Pasak pareiškėjos, pavedimas atlikti vizualų patikrinimą nebuvo suformuotas. Atkreipė dėmesį, kad nei Įsakyme Nr. 1P-349, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra detalizuojama, kuo konkrečiai pasireiškė jos veiksmų neatitikimas vizualaus patikrinimo reikalavimams, nenurodoma, kokius vizualaus patikrinimo veiksmus ji turėjo atlikti. Pažymėjo, kad Kelių transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinio patikrinimo taisyklių, (toliau – ir Muitinio patikrinimo taisyklės), patvirtintų Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1B-868, 30 p. išvardinti veiksmai nebūtinai reiškia, kad jie visais atvejais turi būti atliekami.

Pareiškėjos teigimu, ji visų automobilių patikrinimą atliko sąžiningai, atidžiai, laikydamasi visų nustatytų taisyklių. Pažymėjo, jog tikrindama automobilius naudojo žibintuvėlį, atsuktuvą, raktų komplektą, patikrino bendrą transporto priemonės išvaizdą, automobilio stogą žibintus, bamperį, posparnius, duris, apžiūrėjo bagažinę, atsarginio rato laikymo vietą, praardė plastmasinėmis detalėmis uždengtas bagažinės ertmes. Anot pareiškėjos, šie veiksmai buvo pakankami detaliam muitiniam patikrinimui atlikti, o atsakovas nei Įsakyme Nr. 1P-349, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodė, kokius veiksmus pareiškėja dar turėjo atlikti.

Nurodė, kad patikrinimo aktą Nr. 12LTKM0000TS0483756 dėl automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė remdamasi detalaus tikrinimo metu nustatytais duomenimis. Paaiškino, kad detalaus muitinio patikrinimo metu, atlikdama tam reikalingus veiksmus, prekių, kurias vėliau aptiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnai, nerado, kadangi jų ten nebuvo. Pažymėjo, kad nei Įsakyme Nr. 1P-349, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių ir įtikinamų įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog VSAT už pasienio kontrolės posto (toliau – ir PKP) rastos prekės buvo gabentos būtent per postą, kuriame dirbo pareiškėja, ir kad būtent šios prekės buvo automobilyje tuo metu, kai ji jį tikrino. Pasak pareiškėjos, tai, kad VSAT pareigūnai jau po automobilio išvykimo iš posto (už 700 metrų) 6.50 val. rado daugiau šiame automobilyje gabenamų prekių nei surado ji, nereiškia, kad ji netinkamai atliko savo pareigas. Pareiškėjos nuomone, tarnybinio nusižengimo sudėtį visais atvejais privalo įrodyti pareigūnui tarnybinę nuobaudą skirianti institucija, o esant nors ir menkiausioms abejonėms dėl padaryto pažeidimo buvimo, tai vertinama tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje neteisingai nurodyta, jog aptariamas automobilis iš posto išvyko 6.36 val., nors iš tikrųjų šis automobilis iš posto išvyko 6.39 val. Be to, minėtas automobilis už posto, buvo sulaikytas ne 6.40 val., o 6.50 val. Tai reiškia, kad nuo to momento, kai minimas automobilis išvyko iš posto, iki momento, kai jį sustabdė VSAT pareigūnai ir patikrino praėjo 10 min. Pareiškėjos įsitikinimu, šios aplinkybės bei tai, jog VSAT pareigūnai pakartotinį patikrinimą atliko net už 700 metrų už posto, leidžia abejoti atsakovo teiginiu, kad VSAT pareigūnų papildomai rastos prekės buvo automobilyje ir pareiškėjos atliekamo tikrinimo metu. Pareiškėjos teigimu, kritiškai vertintini tiek R. Š., kuri vairavo automobilį „Audi 100 Avant“, tiek VSAT pareigūnų aiškinimai, kad visos rekontrolės metu aptiktos prekės buvo jame ir muitinio tikrinimo poste metu, nes R. Š. nebuvo nuosekli duodama paaiškinimus, o VSAT pareigūnų teiginiai, kad jie automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stebėjo nepertraukiamai nuo išvažiavimo iš posto iki pat sulaikymo, nėra patvirtinti jokiais tyrimo metu surinktais įrodymais.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Įsakymo Nr. 1P-349 pagrįstumu ir teisėtumu leidžia abejoti ir tarnybinio patikrinimo išvados turinio trukumai – netiksliai nurodytas įvykių laikas, todėl, pareiškėjos nuomone, priimant ginčijamą įsakymą buvo remiamasi prieštaringais duomenimis, paviršutiniškai atliktu tarnybiniu tyrimu, neįsigilinta į faktines aplinkybes. Taip pat pažymėjo, kad dėl kitų neva padarytų pažeidimų (automobilių „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamo muitinio tikrinimo) atveju jokių pasekmių atsakovas nenustatė.

Anot pareiškėjos, taip pat buvo padarytas ir tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas, nes ji buvo supažindinta tik su pačia tarnybinio patikrinimo išvada, tačiau ne su tyrimo medžiaga. Pareiškėjos teigimu, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas yra svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros dalis, todėl užkertant kelią asmeniui pateikti visapusišką ir išsamų pasiaiškinimą dėl tyrimo išvadų, kartu sudaromos sąlygos priimti neobjektyvų ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą administracinį sprendimą iš esmės keičiantį atitinkamo pareigūno teisinę padėtį.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nuomone, atsakovo nurodomos aplinkybės nepagrindžia, kad buvo padarytas būtent šiurkštus tarnybinis pažeidimas. Pažymėjo, kad atsakovas nenustatė sunkių teisinių pasekmių, t. y. didelių nuostolių valstybei, be to, pareiškėjos neva padaryti pažeidimai nepatenka į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 6 d. nustatytą šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą. Pabrėžė, kad nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Įsakyme Nr. 1P-349 nedetalizuojama, į kokią pareiškėjos veiklą iki tariamo tarnybinio nusižengimo buvo atsižvelgta. Taip pat pažymėjo, kad tai, jog buvo nustatyta, kad pareiškėja tariamą tarnybinį pažeidimą padarė dėl aplaidumo, rodo, kad jos veiksmuose nebuvo tyčios, todėl negalėjo būti paskirta pati griežčiausia nuobauda. Pareiškėjos nuomone, atsakovo nustatytos dėl tariamo tarnybinio pažeidimo atsiradusios pasekmės, nebuvo reikšmingos pavojingumo požiūriu, todėl taip pat negalėjo lemti tokios griežtos nuobaudos paskyrimo, o tai, kad ankstesnė galiojanti tarnybinė nuobauda buvo paskirta už analogišką tarnybinį nusižengimą, šiuo atveju nėra lemiamas veiksnys, todėl pareiškėjos atsakomybės negalėjo pasunkinti tiek, kad būtų paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Taigi, pasak pareiškėjos, atsakovas pritaikė akivaizdžiai neproporcingą, neadekvačią ir neprotingą sankciją už tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą.

Nurodė, kad ankstesnė tarnybinė nuobauda taip pat buvo paskirta nesilaikant proporcingumo reikalavimų, bei atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka teisėtumo, turi tikrinti ankstesnės (ankstesnių) šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą. Nurodė, kad atsakovas paskyrė jai ankstesnę tarnybinę nuobaudą neįvertinęs aplinkybių, kurios šalina pareiškėjos kaltę. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ankstesnė tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, buvo paskirta už pažeidimą, kurio atžvilgiu buvo nustatytos sunkesnės pasekmės nei paskiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 30–34) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus rašytinius įrodymus, tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija pagrįstai konstatavo, kad VSAT pareigūnų aptiktos prekės, viršijančios leistiną neapmokestinamą prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką normą, buvo automobilio salone muitinio tikrinimo metu. Be to, sprendžiant dėl pareiškėjos atsakomybės, pagrįstai įvertinta ir ta aplinkybė, kad prekės minėto automobilio salone gulėjo sudėtos maišuose, ko nepastebėti tikrinant automobilio saloną būtų neįmanoma. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2012 m. kovo 30 d. paaiškinime teigė, kad automobilyje prekių nebuvo daugiau, negu leistina, iš ko darytina išvada, kad pareiškėja matė, jog automobilyje „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), muitinio patikrinimo metu yra akcizais apmokestinamų prekių, kurių įvežimo į Lietuvos Respubliką neapmokestinamas kiekis ribojamas teisės aktais, tačiau apskaičiuodama leistiną įvežimo normą, nepagrįstai nesivadovavo tai reglamentuojančiomis taisyklėmis.

Atkreipė dėmesį, jog automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusiai R. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 str. 3 d. (kontrabanda), šio protokolo pagrindu buvo priimtas nutarimas, kuriuo jai paskirta bauda. Pabrėžė, kad R. Š. pažeidimas yra įrodytas, jai paskirta administracinė nuobauda įvykdyta, su R. Š. padarytu administraciniu teisės pažeidimu susijusios aplinkybės, įskaitant prekių buvimą automobilio salone jo muitinio tikrinimo metu, yra visiškai įrodytos rašytiniais įrodymais.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja buvo statutinė muitinės pareigūnė, įgaliota vykdyti Lietuvos muitinei įstatymu priskirtas funkcijas. Viena iš pagrindinių muitinės pareigūno pareigų yra vykdyti kontrabandos ir muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, ši pareiga buvo nustatyta ir pareiškėjos pareigybės aprašyme, todėl pareiškėja 2012 m. kovo 7 d., praleisdama automobilyje matomoje vietoje buvusias kontrabandos būdu gabenamas prekes, už kurių teisėto judėjimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrolę tiesiogiai atsakinga muitinė, pareiškėja dėl nepateisinamų priežasčių neužkirto kelio akivaizdžiai daromam pažeidimui, nors, kaip statutinė muitinės pareigūnė, turėjo tiesioginę pareigą tai padaryti. Atsakovo nuomone, tokie pareiškėjos veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjos tarnybinį nusižengimą sudarė ne tik kontrabandos būdu gabenamų prekių praleidimas per muitinės postą, bet ir pareiškėjos veiksmai, atliekant trijų automobilių detalų muitinį tikrinimą, pareiškėja, atlikdama šių transporto priemonių detalų muitinį tikrinimą, savo pareigas vykdė aplaidžiai, nesilaikydama Muitinio tikrinimo taisyklių 30 ir 32 p., t. y. neatliko visų šiuose punktuose nurodomų veiksmų, kuriais pasireiškia transporto priemonių vizualus ir detalus muitinis tikrinimas. Pasak atsakovo, tai patvirtina ta aplinkybė, kad visų trijų automobilių muitinis tikrinimas buvo atliekamas tik 2 min. 9 sek. Per šį laiką fiziškai neįmanoma tinkamai detaliai patikrinti trijų transporto priemonių taip, kaip to reikalauja muitinį tikrinimą reglamentuojantys teisės aktai.

Muitinės departamentas taip pat nesutinka su pareiškėjos nuomone, kad pavedimas atlikti vizualų muitinį tikrinimą jai nebuvo suformuotas, dėl ko atlikti jo ji neprivalėjo. Paaiškino, kad ši pareiga pareiškėjai buvo nustatyta jos pareigybės aprašyme (34.1 p.), be to, bendri reikalavimai automobilio detalaus muitinio tikrinimo veiksmams nustatyti Muitinio tikrinimo taisyklėse, kurių 32 p. įtvirtinta, kad detalus kelių transporto priemonės tikrinimas atliekamas po to, kai atliktas jos vizualus tikrinimas, įskaitant atvejus, kai iš karto nusprendžiama atlikti detalų tikrinimą. Anot atsakovo, pareiškėja, būdama muitinės pareigūnė, žinojo šias bendrąsias muitinį tikrinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kurių vykdymui atskiro pavedimo nereikalaujama, ir privalėjo jomis vadovautis, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad šiukščiam tarnybiniam nusižengimui konstatuoti būtinos sunkios pasekmės, t. y. dideli nuostoliai valstybei. Pabrėžė, kad tarnybinis nusižengimas savo pobūdžiu nėra prilyginamas nusikalstamai veikai ir vien didelių nuostolių valstybei nebuvimas nesumenkina padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumo. Pažymėjo, kad pareiškėjos nurodomas VTĮ 29 str. 6 d. nustatytas šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašas nėra baigtinis ir į jį patenka visi tarnybiniai nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. Nurodė, kad pareiškėjos tarnybinį nusižengimą sudarė jos veiksmų visuma: netinkamas tiesioginių pareigų atlikimas, pasireiškęs aplaidžių detalaus muitinio tikrinimo atlikimu trims transporto priemonėms bei akivaizdžios kontrabandos praleidimas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Muitinės pareigūnas visuomet privalo tinkamai atlikti transporto priemonės muitinį tikrinimą, nes objektyviai negalima eliminuoti rizikos dėl draudžiamų ar kontrabandinių prekių gabenimo per Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja to nepadarė, o pareiškėjos veiksmai, pasireiškę akivaizdaus pažeidimo neužkardymu, pažeidžia pagrindinius muitinės pareigūnų tarnybos principus, prieštarauja pačios muitinės paskirčiai ir akivaizdžiai kenkia muitinės autoritetui visuomenės akyse, todėl atsakovas pagrįstai ir tinkamai įvertino visų pareiškėjos atliktų veiksmų visumą kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą.

Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo išvadoje, remiantis vaizdo įrašo duomenimis (rodomu vaizdo kameros laiku), objektyviai konstatuota, kad automobilis „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 6 val. 36 min. išvažiuoja iš muitinio tikrinimo vietos, o 6 val. 37 min. išvyksta iš muitinės posto teritorijos. Kuo pareiškėja grindžia jos skunde nurodytą automobilio judėjimo poste ir išvažiavimo iš jo laiką, pareiškėja skunde nenurodo. Pabrėžė, kad šie duomenys neturi jokios reikšmės ir įtakos pareiškėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui ir jo nepaneigia. Atsakovo nuomone, tai pasakytina ir apie pareiškėjos argumentus dėl aplinkybių, tariamai sąlygojusių prekių, viršijančių teisės aktuose nustatytą neapmokestinamą normą, įvežimą į Lietuvos Respubliką. Kokios tai aplinkybės ir kokiais įrodymais pareiškėja gali tai pagrįsti bei paneigti VSAT pareigūnų pateiktus rašytinius įrodymus ir vaizdo medžiagą, pareiškėja nenurodo ir savo skunde apsiriboja tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.

Paaiškino, kad parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, buvo nustatyta, kad pareiškėja turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, kuris jai buvo skirtas taip pat už muitinį tikrinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Ši nuobauda pareiškėjai buvo paskirta, atsižvelgus į tai, kad 2011 m. spalio 10 d., tarnybinio nusižengimo padarymo metu, pareiškėja taip pat turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – papeikimą, skirtą už tai, kad dėl pareiškėjos neatliktų veiksmų į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įvežtos kontrabandinės prekės. Atsižvelgiant į šiuos kartotinius , savo esme analogiškus tarnybinius nusižengimus, į tai, kad pareiškėja nepadarė išvadų ir toliau aplaidžiai vykdė savo tiesiogines pareigas, atsakovo įsitikinimu, pareiškėjai pagrįstai už padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą buvo skirta tarnybinę nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėja teismui pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie nesudarytą jai galimybę susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos jai palankios sąlygos susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiais duomenimis. Pasak atsakovo, pareiškėja atvyko į Muitinės departamentą, kur jai susipažinimui buvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga, įskaitant ir vaizdo įrašą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 141) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė sutinkanti su Muitinės departamento atsiliepime išdėstytais argumentais.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėja L. A. ir jos atstovas advokatas Gediminas Gudeliauskas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėja papildomai nurodė, kad jai tikrinant automobilį „Audi 100 Avant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), jame minėtų vėliau rastų prekių nebuvo. Pareiškėjos nuomone, šios prekės į automobilį buvo įdėtos jau po jos atlikto tikrinimo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė Julija Ožereljeva prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime pateiktais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 157).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjai muitinės pareigūnei L. A. skirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo muitinės pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų dėl jų padarytų tarnybinių nusižengimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas) bei Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237.

Taisyklių 3 p. nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 p.). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 42 str., Taisyklių 21 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja buvo statutinė valstybės tarnautoja ir ėjo Kauno teritorinės muitinės posto inspektorės pareigas. Kaip matyti iš Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Saudargo) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (b. l. 118–121), su kuriuo pareiškėja buvo susipažinusi (b. l. 122), posto inspektorius, be kita ko, privalo atlikti per postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais (34.1 p.); vykdyti kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevenciją (34.4 p.); laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (34.12 p.); vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas pagal savo kompetenciją (34.26 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodeksą pareigūnas, be kita ko, privalo: atlikdamas savo pareigas vadovautis muitinės įstaigų ar jų vadovų suformuotais tikslais ir kryptimis (7.1.2 p.); atlikdamas pareigas veikti pagal suteiktus įgaliojimus (7.2.3 p.); laikytis duotos priesaikos ir pasižadėjimų (7.4.1 p.); naudotis jam suteiktomis galiomis apginti visuomenės interesus nuo galimų pažeidimų (7.4.5 p.); savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai (7.8.2 p.).

Kelių transporto priemonių, jomis gabenamų prekių bei vykstančių asmenų (vairuotojų, keleivių), gabenamų daiktų (prekių) tikrinimo tvarką reglamentuoja Kelių transporto priemonių ir jomis gabenamų prekių muitinio tikrinimo taisyklės, patvirtintos Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1B-868 (b. l. 123–131). Pagal šių taisyklių 11 p. transporto priemonių ir jų gabenamų prekių muitinis tikrinimas pradedamas atsakingam muitinės pareigūnui raštu nurodžius prekių tikrinimo būdą muitinės deklaracijoje ir surašius pavedimą patikrinti prekes ir (arba) transporto priemonę. Tuščių kelių transporto priemonių muitinis tikrinamas atliekamas siekiant įsitikinti, ar negabenamos paslėptos prekės, pasislėpę asmenys, ar nematyti įrengtų slėptuvių požymių (27 p.). Muitinio tikrinimo taisyklių 29 p. nustatyta, kad kelių transporto priemonės gali būti tikrinamos vizualiai arba detaliai, priklausomai nuo rizikos lygmens (žemas, vidutinis ar aukštas). Transporto priemonės tikrinimo detalumą pasirenka pats ją tikrinantis muitinės pareigūnas, įvertindamas atliekamo tikrinimo tikslą ir atsižvelgdamas į gautus nurodymus (pvz., tikrinimo būdas nurodytas Centriniame rizikos profilyje, ASYCUDA sistemos atrankos kriterijuose, gauta Muitinės kriminalinė tarnybos informacija). Vizualiai tikrinant kelių transporto priemonę, be kita ko, apžiūrimas stogas ir jo įranga, žibintai, bamperis, degalų ir kiti bakai, atsarginių angų laikymo vietos, posparniai ir kitos transporto priemonės išorės vietos (siekiama įsitikinti, nėra paslėptų ertmių, sudvigubintų sienelių ir pan.) (Muitinio tikrinimo taisyklių 30.4 p.); apžiūrima vairuotojo kabina ir variklio skyrius: stogas, durys, valdymo prietaisų skydelis, miegojimo vieta bei kitos vietos (siekiama įsitikinti, ar vairuotojas neveža ribojamų ir draudžiamų prekių) (Muitinio tikrinimo taisyklių 30.5 p.); patikrinamas kėbulo vidus: pertvaros, grindys, sienos, jų matmenys ir kitos vietos (siekiama įsitikinti, ar nėra paslėptų ertmių, sudvigubintų sienelių ir pan.) (Muitinio tikrinimo taisyklių 30.6 p.). Muitinio tikrinimo taisyklių 31 p. įtvirtinta, kad tais atvejais, jeigu vizualaus transporto priemonės tikrinimo metu kyla įtarimų, kad daromas pažeidimas, muitinės pareigūnas, atlikęs minėtą tikrinimą, sprendimą dėl detalaus transporto priemonės tikrinimo priima su posto pamainos viršininku (ar kitu įgaliotu muitinės pareigūnu). Pagal Muitinio tikrinimo taisyklių 32 p. detalus kelių transporto priemonės tikrinimas atliekamas po to, kai atliktas jos vizualus tikrinimas (įskaitant atvejus, kai iš karto nusprendžiama atlikti detalų tikrinimą). Atliekant detalų kelių transporto priemonės tikrinimą, transporto priemonės skyriai ir atskiros jos vietos tikrinamos naudojant technines kontrolės priemones (atidarant ar išardant sudėtines transporto priemonės dalis, pvz., išardant ratus, detaliai matuojant ir praardant grindis, sienas ir pan.).

Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklėse (b. l. 145–152 abi alpo pusės), patvirtintose Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3B-29, taip pat nurodyta, kad automobilių detalaus tikrinimo vietoje dirbantys pareigūnai pagal pavedimą atleika detalų automobilio tikrinimą, atitinkamai įformina tikrinimo rezultatus ir kt.

Kaip matyti iš byloje esančių 2012 m. kovo 7 d. patikrinimo aktų Nr. 12LTKM0000TS0483756 (b. l. 107), Nr. 12LTKM0000TS0483763 (b. l. 108) ir Nr. 12LTKM0000TS0483759 (b. l. 109), inspektoriui, kurio kodas KN0772, t. y. pareiškėjai (b. l. 110), buvo pavesta detaliai patikrinti transporto priemones, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Minėtuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad tikrinimas atliktas, jokie pažeidimai nebuvo užfiksuoti.

Byloje pateikta vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip pareiškėja tikrina minėtas transporto priemones (priedas su skaitmenine laikmena, CD 1, CD2). Vaizdo įrašai patvirtina, kad pareiškėja tris minėtus automobilius tikrino nuo 6 val. 32 min. 55 s iki 6 val. 35 min. 25 s, taigi iš viso tikrindama automobilius užtruko 2 min. 30 s. Tikrindama automobilį „Audi 100 Avant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini)“ pareiškėja pro galines dureles buvo pusiau įlindusi į automobilį. Automobilis „Audi 100 Avant“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) iš posto išvažiavo 6 val. 36 min. 8 s.

VSAT Pagėgių rinktinės sargybų skyriaus vyresniojo specialisto 2012 m. kovo 7 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 103) nurodyta, kad 2012 m. kovo 7 d. pasienio ruože, Ramoniškių kaime, Sudargo sen., Šakių rajone, kelyje „Ramoniškiai–Kiduliai“, apie 500 m nuo Ramoniškių PKP, vykdydami pasienio teisinio režimo kontrolę, gavus operatyvinės informacijos iš Pagėgių rinktinės OVS, kad per Ramoniškių PKP netrukus automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti gabenama kontrabanda, maždaug apie 6 val. 40 min. pastebėję kaip iš Ramoniškių PKP pajudėjo automobilių kolona, nusprendė atlikti šių automobilių patikrinimą po muitinio tikrinimo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuoja R. Š.. Nusprendus atlikti detalų transporto priemonės ir vairuotojos patikrinimą užkardos tarnybinėse patalpose, po vairuotojos R. Š. viršutiniais rūbais buvo rasta paslėpta cigarečių „Premjer 7“ (18 pakelių) ir „Compliment Super Slims 3“(10 pakelių) su Rusijos Federacijos banderolėmis. Automobilio salone ant galinės sėdynės esančiuose krepšiuose buvo rasta neslėpta: 2 pakeliai cigarečių „Saint George 7“, 10 butelių vyno „Portvein 72“ (1,5 1 talpos 18 % stiprumo), 2 buteliai degtinės „Starorusskaya vodka“ (0,5 1 talpos 40 % stiprumo) su Rusijos Federacijos banderolėmis, 1 butelis degtinės „Lithuanian vodka – Auksinė“ (0,7 1 talpos 40 % stiprumo) be banderolių.

R. Š. savo paaiškinime (b. l. 39, 104) nurodė, kad jau du metus važinėja į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį pigesnių prekių ir degalų. To paties vyko ir 2012 m. kovo 7 d. Paaiškino, kad 2012 m. kovo 7 d. apie 3 val. automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie Ramoniškių pasienio kontrolės punkto, nuėjo į ten esančią parduotuvę „Duty Free“ ir nusipirko 18 vnt. pakelių cigarečių „ Premjer 7“ be akcizo ženklų, 1 vnt. 40 laipsnių 0,7 l talpos degtinės „Lithuanian“ be akcizo ženklų. Apie 3 val. 45 min. įvažiavo į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Iš karto užsipylė degalų ir nuvažiavo į vieną iš ten esančių parduotuvių, kurioje nusipirko 2 vnt. 40 laipsnių 0,5 l talpos degtinės „Starorusskaya“, 10 vnt. 18 laipsnių, 1,5 l talpos vyno „Portvein“, 2 vnt. pakelių cigarečių „Saint George 7“ ir 10 vnt. pakelių cigarečių „Super Slims 3“ su Rusijos Federacijos akcizo ženklais. Nurodė, kad alkoholinius gėrimus įsidėjo į maišelį ir padėjo automobilio gale ant keleivio sėdynės, o cigaretes susidėjo į striukės kišenes. Apie 5 val. buvo tikrinama Rusijos Federacijos kontrolės punkto pareigūnų, o apie 6 val. atvyko į Ramoniškių pasienio kontrolės punktą. Alkoholiniai gėrimai, kuriuos įsigijo Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir parduotuvėje „Duty Free“ liko padėti ant galinės automobilio sėdynės juoduose maišuose. Patikrinimo metu niekas nieko nerado, nieko nefiksavo ir apie 6 val. 35 min. pareigūnai esantys Ramoniškių PKP leido vykti į Lietuvos Respubliką. Tik įvažiavus į Lietuvos Respubliką, apie 0,5 km nuo Ramoniškių PKP ją sustabdė VSAT pareigūnai, kurie tikrinimo metu rado aukščiau išvardintas prekes. R. Š. paaiškinime taip pat nurodė, kad žinojo, jog per Ramoniškių pasienio kontrolės punktą gabena per didelius kiekius prekių, pažymėjo, kad dėl įvykdyto pažeidimo labai gailisi.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 123-045-12 2012 m. balandžio 16 d. nutarimu (b. l. 40 abi lapo pusės) R. Š. dėl minėtos veikos buvo pripažinta pažeidusia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729 „Dėl keleivių įvežamų prekių apmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių“ 9 p. ir tokiu būdu padariusia administracinį teisės pažeidimą, nustatytą ATPK 210 str. 3 d. R. Š. buvo paskirta 500 Lt bauda ir nurodytų prekių konfiskavimas. R. Š. šio nutarimo neskundė ir jai paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 41).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus minėtas aplinkybes 2012 m. kovo 26 d. buvo nuspręsta atlikti pareiškėjos veiklos tarnybinį patikrinimą (b. l. 98–99).

2012 m. kovo 30 d. pareiškėja buvo supažindinta su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (b. l. 112), kuriame, be kita ko, pareiškėjos buvo prašoma iki 2012 m. balandžio 2 d. pateikti paaiškinimą.

Paaiškinime (b. l. 23, 113) pareiškėja nurodė, kad automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykusi keleivė R. Š. žodžiu deklaravo, kad gabena kurą bake ir du pakelius cigarečių bei 1 litrą degtinės. Automobilio muitinį tikrinimą, detalaus tikrinimo vietoje sąžiningai atliko su turima poste tikrinimui skirta įranga – žibintuvėliu, atsuktuvų ir raktų komplektais. Nurodė, kad patikrino bendrą transporto priemonės išvaizdą, automobilio stogą, žibintus, bamperį, posparnius, duris, apžiūrėjo bagažinę, atsarginio rato laikymo vietą, praardė plastmasinėmis detalėmis uždengtas bagažinės ertmes, patikrino automobilio sėdynes. Atlikdama tikrinimo veiksmus vadovavosi Tikrinimo taisyklėmis ir įvertinus susidariusią situaciją, mano, kad minėtą automobilį tikrino atsakingai, kiek leido galimybės. Pažymėjo, kad ribojamų prekių jame nebuvo rasta daugiau nei leistina. Kad prekės buvo gabentos per postą nepripažįsta, nes automobilis buvo sustabdytas apie 700 metrų už posto.

Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjos paaiškinime pateiktą informaciją, dėl detalesnės informacijos kreipėsi į VSAT (b. l. 114). Kaip nurodyta VSAT Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos pareigūnų paaiškinimuose (b. l. 116, 117), gavę operatyvinės informacijos, kad automobiliu „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti gabenama kontrabanda, tarnybiniu automobiliu atsistojo prie pagrindinio kelio „Ramoniškiai–Kiduliai“, nuo Ramoniškių PKP apie 500 m, kad iš šios vietos būtų galima nepertraukiamai stebėti atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių judėjimą.

Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas surašant 2012 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-403 (b. l. 13–22, 86–96), su kuria pareiškėja supažindinta 2012 m. balandžio 19 d.

Pareiškėja, susipažinusi su patikrinimo išvada, 2012 m. balandžio 23 d. pateikė papildomą paaiškinimą (b. l. 24–25, 84–85), kuriame dar kartą nurodė, kad tikrinant automobilį „Audi 100 Avant“ jame draudžiamų įvežti prekių nebuvo, bei atkreipė dėmesį, kad patikrinimo išvadoje nurodomas neteisingas įvykių laikas.

Muitinės departamento generalinis direktorius 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-349 (b. l. 10–11, 35–36), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 33 str. 1 d., 34 str. 1 d. 5 p., 37 str. 2 d., 35 str., 37 str. 1 d. , 37 str. 2 d. 12, 13 p., 55 str. 1 d. 18 p., Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237, bei remdamasis 2012 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-403, atsižvelgdamas į pareiškėjos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į tai, jog nusižengimas padarytas turint galiojančią tarnybinę nuobaudą (griežtą papeikimą), jos kaltę dėl pažeidimo padarymo (aplaidumas), pažeidimo padarymo aplinkybes ir pasekmes bei į tai, jog L. A. anksčiau skirta galiojanti tarnybinė nuobauda buvo skirta už analogišką tarnybinį nusižengimą, skyrė L. A. tarnybinę nuobaudą – atleidimą ir pareigų ir atleido pareiškėją nuo 2012 m. balandžio 24 d.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-2013-12, tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis tikrintojas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti pareigūno paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Valstybės tarnautojo objektyvią galimybę veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai, privalo įrodyti tarnybino nusižengimo tyrimą atliekanti ir tarnybinę nuobaudą skirianti institucija. Valstybės tarnautojas, kaip silpnesnioji tarnybinio ginčo pusė, neturėtų būti verčiamas įrodinėti savo nekaltumą. Be to, LVAT yra išaiškinęs, jog tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (LVAT 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-2309-11).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 21 p. tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstomos nustatytos aplinkybės ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, išvadoje turi būti nurodyta, koks tai tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės ir pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat, esant reikalui, pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Kaip matyti iš patikrinimo išvados, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas Nr. 1P-349, pastarojoje nurodytos minėtų 2012 m. kovo 7 d. įvykių tikrinat automobilius, kurių valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), aplinkybės, aptarta VSAT pateikta medžiaga, vaizdo įrašuose užfiksuoti vaizdai, pareiškėjos paaiškinimas. Patikrinimo išvadoje pažymėta, kad pareiškėja nevykdė Tikrinimo taisyklių 30 ir 32 p., Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-625, 9 p., pagal kurį muitinį tikrinimą atliekantys pareigūnai privalo atlikti Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistemos ir NAS nurodytus tikrinimus, taip pat muitiniam tikrinimui vadovaujančio pareigūno arba kitų, atitinkamus įgaliojimus turinčių pareigūnų, nurodytus tikrinimus, reikalavimų, neatliko Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto vidaus darbo taisyklėse, patvirtintose Kauno teritorinės muitinės viršininko 2012 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3B-29, nustatytų detalaus tikrinimo vietoje (darbo vieta Nr. 10) dirbančio pareigūno funkcijų, nesilaikė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtino Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888, 7.1.2, 7.2.3, 7.4.1, 7.4.5, 7.8.2 p. reikalavimų ir atitinkamai pažeidė Kauno teritorinės muitinės Ramoniškių (Sudargo) kelio posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2005 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 3B-373, 34.1, 34.4, 34.12, 34.26 p. nuostatas. Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad buvo įvertinta ir tai, jog kontrabandos būdu R. Š. gabentos prekės muitinio tikrinimo metu gulėjo automobilio salone neslėptos matomoje vietoje, suteikiant galimybę įvertinti R. Š. veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka, bei į tai, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta kliūčių, trukdžiusių L. A. atlikti detalų transporto priemonių muitinį tikrinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Patikrinimo išvadoje konstatuota, kad L. A., nesilaikydama aukščiau išvardytų teisės aktų reikalavimų, aplaidžiai vykdė jai nustatytas pareigas, šiurkščiai pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių muitinį tikrinimą ir muitinės pareigūnų darbą, reikalavimus ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. L. A. padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė – neužkirstas kelias kontrabandos būdu įvežti akcizines prekes į Lietuvos Respubliką. Iš patikrinimo išvados matyti, kad buvo vertinta ir pareiškėjos tarnyba iki nusižengimo padarymo – L. A. padaryti nusižengimai, veiklos įvertinimai. Išvadoje pateiktas siūlymas skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju 2012 m. balandžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-403 atitinka Taisyklių 21 p. reikalavimus, joje yra aiškiai išdėstytos nustatytos aplinkybės, aiškiai nurodytas pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas, nurodyti konkretūs pareiškėjos pareigybės aprašymo bei kitų teisės aktų punktai, kurių reikalavimus nagrinėjamu atveju pažeidė pareiškėja, nurodytos tarnybinio nusižengimo pasekmės (neužkirto kelio kontrabandos būdu įvežti akcizines prekes į Lietuvos Respubliką), kaltės forma (aplaidumas), pateiktas pasiūlymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Kaip matyti, taip pat buvo įvertintas ir pareiškėjos atsakovui pateiktas paaiškinimas dėl padaryto pažeidimo, nes, kaip jau minėta, atsakovas papildomai kreipėsi į VSAT (b. l. 114), o VSAT pareigūnų paaiškinimai (b. l. 116, 117) patvirtina, jog VSAT pareigūnai galėjo nepertraukiamai stebėti atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių judėjimą. Be to, jokių duomenų, kad minėtos, automobilyje „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastos akcizinės prekės galėjo patekti į R. Š. vairuojamą automobilį jau po pareiškėjos atlikto muitinio patikrinimo, teismas neturi, tokių duomenų nepateikė ir pati pareiškėja, o tik nurodė galimas prielaidas, tačiau pareiškėjos nurodytą galimą įvykio eigą, teismo vertinimu, paneigia taip pat ir ta aplinkybė, jog R. Š. pripažino jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, išsamiai nurodydama pažeidimo padarymo aplinkybes, jų neginčijo, o jos sutampa su atsakovo nurodytomis. Tokiu būdu pareiškėjos teiginius, kad automobilyje rastos prekės buvo įdėtos jau po jos atlikto patikrinimo, teismas vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti tarnybinės atsakomybės.

Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad patikrinimo išvadoje ne visai tiksliai nurodomas aptariamų įvykių laikas, teismo nuomone, nepaneigia fakto, kad pareiškėja netinkamai atliko savo pareigas, tikrindama automobilius, tuo labiau, kad nurodomas laikas skiriasi tik keliomis minutėmis ar sekundėmis. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog per ne pilnas 3 minutes neįmanoma detaliai patikrinti 3 automobilių, ką patvirtina ir tas faktas, kad atlikus automobilio „Audi 100 Avant“ rekontrolę, jame buvo rasta prekių, kurios viršija leidžiamą normą.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs, tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja netinkamai atliko per postą gabenamų prekių, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą, nevykdė kontrabandos prevencijos, nesilaikė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, t. y. nekompetentingai atliko savo pareigas ir taip neapgynė visuomenės interesų nuo galimų pažeidimų ir tokiu būdu padarė patikrinimo išvadoje nurodytus savo pareigybės aprašymo bei kitų nurodytų teisės aktų pažeidimus.

Dėl pareiškėjos argumento, kad jai nebuvo pavesta atlikti vizualaus patikrinimo teismas pažymi, kad Muitinio tikrinimo taisyklių analizė leidžia teigti, jog detalus patikrinimas, kurį atlikti buvo pavesta pareiškėjai, apima ir vizualų muitinį patikrinimą, nes, kaip nurodyta Muitinio tikrinimo taisyklių 32 p., detalus kelių transporto priemonės tikrinimas atliekamas po to, kai atliktas jos vizualus tikrinimas (įskaitant atvejus, kai iš karto nusprendžiama atlikti detalų tikrinimą).

Pareiškėja taip pat nesutinka, kad jos veiksmai / neveikimas įvertinti kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sąvoka nustatyta VTĮ 29 str. 5 d., o šiurkštaus pažeidimo požymiai išvardinti to paties straipsnio 6 d. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas VTĮ apibrėžiamas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams. VTĮ 29 str. 6 d. išvardinti konkretūs atvejai, kada pažeidimas laikytinas šiurkščiu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes VTĮ 29 str. 6 d. 10 p. nustatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams, todėl tai, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai nepatenka į VTĮ 29 str. 6 d. 1–9 p., kuriuose konkrečiai nurodyti šiurkštūs pažeidimai, sąrašą, nereiškia, kad atsakovas neturėjo teisės pareiškėjos padaryto pažeidimo pripažinti šiurkščiu pagal VTĮ 29 str. 6 d. 10 p. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog vertinat į pažeidimo sunkumą (šiurkštumą), atsižvelgiama į visas pažeidimo padarymo aplinkybes (kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo), todėl tai, kad pažeidimas padarytas aplaidžiai, o ne tyčia, nereiškia, kad pareiškėjos veika negali būti įvertinta kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį, kad patikrinimo išvadoje buvo detaliai aptarta ir ankstesnė pareiškėjos veikla bei nustatyta, kad pareiškėja jau ne pirmą kartą netinkamai atlieka savo pareigas, todėl pareiškėja savo skunde nepagrįstai teigia, kad nėra aišku, į kokią pareiškėjos veiklą iki nusižengimo padarymo buvo atsižvelgta.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2010 m. spalio 12 d. Kauno teritorinės muitinės viršininkas įsakymu Nr. 1P-564K (b. l. 43–44) skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą, už tai, kad pareiškėja netinkamai įvertino riziką, neatsižvelgė į Numerių atpažinimo sistemoje pateiktą transporto priemonės vykimo kartotinumą, dėl tos priežasties parinko klaidingą transporto priemonės tikrinimo būdą, tinkamai neatliko per postą gabenamų prekių, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinio tikrinimo, nevykdė kontrabandos, muitų taisyklių pažeidimų prevencijos ir tuo sudarė sąlygas V. P. įvežti į Lietuvos Respubliką 46 pakelius neapmokestintų cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis.

Dar viena tarnybinė nuobauda, kuri galiojo ir ginčijamos nuobaudos paskyrimo metu, – griežtas papeikimas – pareiškėjai buvo skirta Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 1P-36 (b. l. 83) už tai, kad pareiškėja, būdama atsakinga už detalų automobilio ir juo vykusio asmens detalų tikrinimą padarė tarnybinį nusižengimą, nes neatliko privalomų vykdyti funkcijų, nors turėjo ir galėjo tai atlikti, t. y., gavusi informaciją iš poste riziką valdžiusio pareigūno, apie iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką atvykusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip keliantį didelę riziką, tinkamai neatliko minėto automobilio detalaus tikrinimo ir tuo pažeidė savo pareigybes aprašymo 34.1, 34.4 ir 34.12 p., Rizikos valdymo muitines poste taisyklių 25 ir 26 p., Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1B-704 „Dėl rizikos, susijusios su asmenimis ir transporto priemonėmis, dažnai kertančiomis Europos Sąjungos sieną, valdymo“ 1.1. ir 1.2 p. bei Lietuvos Respublikos muitinas pareigūno etikos kodekso 7.1.3 ir 7.8.2 p.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, be kita ko, pažeidė savo pareigybės aprašymo 34.1, 34.4, 34.12, 34.26 p. nuostatas, nesilaikė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.1.2, 7.2.3, 7.4.1, 7.4.5, 7.8.2 p. reikalavimų, bei detalaus tikrinimo metu nesurado prekių, kurios, pabrėžtina, net nebuvo slepiamos, be to, pareiškėja jau ne pirmą kartą netinkamai atlieką muitinį patikrinimą, pareiškėjos padarytas nusižengimas atsakovo pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus.

Dėl pareiškėjai paskirtos nuobaudos proporcingumo pažymėtina, kad pagal Statuto 37 str. 2 d. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama, be kita ko, už tarnybinį nusižengimą, padarytą turint galiojančią tarnybinę nuobaudą, nustatytą Statuto 34 str. 1 d. 3 ir 4 p. (griežtą papeikimą, perkėlimą į žemesnės kategorijos pareigas) taip pat už kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama muitinės pareigūno pareigoms ar muitinės pareigūno etikai. Kaip matyti iš Įsakymo Nr. 1P-349, atleidžiant pareiškėją iš užimamų pareigų, atsakovas vadovavosi būtent šiais dviem punktais, nes pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ne tik turėdama galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, bei jos padarytas pažeidimas taip pat buvo pripažintas šiurkščiu. Todėl, teismo vertinimu, esant net dviem pagrindams, kuriais remiantis asmeniui gali būti paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, atsakovas pagrįstai pasinaudojo savo teise skirti pareiškėjai būtent šią tarnybinę nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja pareiškėjos nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl skirtingo nagrinėjamos bylos ir pareiškėjos cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos teisinių santykių pobūdžio bei jo reguliavimo, be to, kaip jau minėta, pareiškėjai tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – buvo paskirta ne tik todėl, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą turėdama galiojančią tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, bet ir įvertinus tai, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo pripažintas šiurkščiu, o tai yra atskiras pagrindas asmeniui pritaikyti pačią griežčiausią tarnybinės atsakomybės formą.

Be kita ko, taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos jai palankios sąlygos susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančiais duomenimis, nes atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dirbo kitoje vietovėje, prieš teikiant papildomą paaiškinimą, kuris turėjo būti pateiktas 2012 m. balandžio 20 d. (penktadienį), 2012 m. balandžio 21 d. (šeštadienį) jai Muitinės departamente buvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga įskaitant ir vaizdo įrašą, ir leista pateikti paaiškinimą būtent po susipažinimo su šia medžiaga, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai, jog jai nebuvo leista susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga yra nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. balandžio 23 įsakymas Nr. 1P-349 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. A. ir jos atleidimo iš pareigų yra teisėtas bei pagrįstas, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė