- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-27
- Bylos Nr.
- II-530-903/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00500-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 30-ANR _N-11606-2022 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2022 m. rugpjūčio 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31 -ANR_P-13340-2022 S. S., už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 8 d. 00.01 val. Debreceno g. 49, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-11606-2022 S. S. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, paskirta 300 Eur bauda.
Šalies argumentai
Skundu S. S. prašo sumažinti Institucijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu paskirtą baudą arba paskirti įspėjimą. Skunde nurodyta, kad jis turi Rusijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą ir pastoviai Lietuvoje negyvena, nes yra Rusijos pilietis, paskutinius 2,5 metų gyveno Maskvoje ir daugiausia laiko gyvens Rusijoje. Leidimas gyventi Lietuvoje jam yra išduotas laikinai. Šiuo metu jis nedirba ir yra sudėtingoje situacijoje.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalis nustato, jog Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinta motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarka (toliau-Tvarka). Tvarkos 2.4 punkte yra apibrėžta nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoka: „Nuolatinė gyvenamoji vieta - pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.“ Tvarkos 40 punkte reglamentuojama, kad „Pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau - trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais.“. S. S. Laikinas leidimas gyventi Lietuvoje nuolat pratęsiamas nuo 2009 m. sausio 8 d. Jis nuo 2009 m. sausio 21 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje ir nėra objektyvių duomenų, nurodančių, kad S. S. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, todėl privalo laikyti egzaminą ir įgyti teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje, nes jo vairuotojo pažymėjimas, išduotas trečiojoje šalyje, yra negaliojantis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. palaikė savo skundo reikalavimus. Paaiškino, kad jis save laiko lietuviu, Lietuvoje gyvena jau 12 metų, čia yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, į Rusiją išvyksta tik kartais trumpam aplankyti mamos, gyvenančios Maskvoje. Paskutinį kartą į Rusiją išvyko prieš karantiną ir dėl karantino ten buvo priverstas praleisti 2 metus, todėl prarado leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tuo metu automobilį jis buvo palikęs Lietuvoje, todėl už neeksploatuojamo automobilio stovėjimą (duomenys neskelbtini), jį nubaudė administracinėmis nuobaudomis. Į Lietuvą atvyko 2022 m. sausio mėnesį dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, po to iš Lietuvos nebuvo išvykęs. Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės gavimo nesikreipė, nes jis Lietuvoje nedirbo ir jokių pajamų negautų. Jis nuolatinio leidimo Lietuvoje neima, nes jam reiktų mokėti Sodros ir kitus mokesčius. Rusijos Federacijos pasą turi, kad galėtų laisvai važinėti aplankyti tėvų. Jį išlaiko mama, kuri kas mėnesį jam atsiunčia savo pensiją. Skundžiamu nutarimu paskirtą baudą sumokėjo pasiskolinęs pinigų iš draugų.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė S. S. skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą, nurodė, kad patikrino S. S. duomenis apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, tačiau jokių duomenų nėra.
Iš asmens anketinių duomenų matyti, kad S. S. gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravęs nuo 2014 m. liepos 7 d. (19-20 b. l.).
Iš į bylą pateiktos S. S. Rusijos Federacijos paso 66 Nr. 1739451 kopijos matyti, kad išduota visa į Lietuvą yra nuo 2021 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. kovo 20 d., taip pat matyti, kad iš Sovetsko per Panemunės postą į Lietuvą jis atvyko 2022 m. sausio 24 d. Daugiau jokių spaudų pase nėra (31-33 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jeigu jų turėtojai nėra sulaukę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jeigu vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4 punkte nustatyta, kad „Nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.“
Iš bylos duomenų matyti, kad S. S. į Lietuvą atvyko 2022 m. sausio 24 d., taip pat gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravęs nuo 2014 m. liepos 7 d. adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, nėra. Be to, teismo posėdžio metu S. S. patvirtino, kad Lietuvoje gyvena nuolat, į Rusiją išvyksta tik kartais trumpam laikui aplankyti mamos, be to, Lietuvoje turi nekilnojamą turtą, kur deklaravo savo gyvenamąją vietą. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. S. jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 2.4 punkto prasme, t. y. S. S. Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus. Todėl, vadovaujantis minimo punkto nuostatomis, Rusijos Federacijos piliečiui išduotas vairuotojo pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu Lietuvos Respublikoje negaliojo ir nesuteikė jam teisės vairuoti transporto priemones.
Esant išdėstytam, teismo nuomone, S. S. kaltė padarius ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta, Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį bei paskyrė sankcijoje numatytą minimalaus dydžio administracinę nuobaudą. Tokiu būdu naikinti skundžiamą nutarimą ar sumažinti paskirtą minimalią administracinę nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutarė:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR _N-11606-2022 nepakeistą ir S. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.