Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji A. P. ir V. P., veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių bei pagrobė fizinio asmens dokumentą, o būtent:

jie 2010-09-10 laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 16.50 val., veikdami bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, jam mirus, bei turėdami tikslą užvaldyti M. Č. asmeninį turtą, namo, esančio adresu Druskio g. 1, Vilniuje, laiptinėje iš nukentėjusiojo kišenės pagrobė 7 Lt grynųjų pinigų ir asmens dokumentą - pensininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. P. kaltu dėl pareikštų kaltinimų neprisipažino ir parodė, kad 2010-09-10 jam paskambino V. G. ir pasiūlė važiuoti į čigonų taborą pirkti narkotikų. Kadangi pats neturėjo pinigų, jis paskambino broliui ir paprašė paskolinti 20 Lt. Kartu su V. G. pastarojo automobiliu „Rover“ jie nuvažiavo prie brolio namų. Brolis išėjo į kiemą. Kadangi jiems reikėjo švirkštų, jie nuvažiavo į vaistinę, esančią prie „Rimi“ parduotuvės Karoliniškių mikrorajone. Jiems su V. G. reikėjo į vaistinę, o brolis sakė, kad T. Ž. skambino ir prašė susitikti prie parduotuvės. Automobilių aikštelėje brolis V. P. pamatė kažkokius savo pažįstamus ir išlipęs iš automobilio, nuėjo su jais pasikalbėti. Jis su V. G. liko automobilyje ir laukė brolio, kuris su draugais nuėjo už šalia parduotuvės stovinčių kioskų. Kas vyko toliau, jis nematė. Po kelių minučių jis pamatė, kad brolis su draugais ateina nuo Druskio gatvės, o jiems iš paskos eina būrelis jaunuolių. Priėjęs prie automobilio, brolis įsėdo į vidų, o abu jo draugai nuėjo „Pasakų parko” link. Važiuojant iš „Rimi” parduotuvės aikštelės, jis matė, kad minėti iš paskos brolio ėję jaunuoliai kažkam skambina mobiliojo ryšio telefonu, o vienas lyg ir užrašinėja automobilio numerius. Jis brolio paklausė, ką jis prisidirbo, kad tie jaunuoliai užsirašinėja automobilio numerius, tačiau brolis nieko, kas ten įvyko nepasakojo. Jis tik minėjo, kad T. Ž. jaunuoliams parodė šautuvą. Pamatęs, kad ateina brolis, jis išlipo iš automobilio ir stovėjo šalia durelių. Jis pasišaukė brolį ir tada jie išvažiavo. Momento, kaip brolis priėjo prie nukentėjusiojo, jis nematė, kadangi jis apskritai nematė nukentėjusiojo. T. Ž. su draugu stovėjo priešais. Brolis prie jų priėjo, jie trumpai pakalbėjo ir visi kažkur nuėjo. T. Ž. jis vieną ar du kartus yra matęs. T. Ž. buvo su savo kažkokiu savo pažįstamu, bet jis jo nepažįsta. Jis nei su T. Ž., nei su jo pažįstamu nieko bendro neturėjo. Su ieškiniais jis nesutinka, kadangi nukentėjusiojo nematė ir nieko jam nepadarė.

Kaltinamasis V. P. kaltu dėl pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010-09-10 jam paskambino brolis A. P., paklausė, ar jis gali paskolinti pinigų ir paprašė susitikti. Apie 15 val. prie tėvų namų, adresu V.Maciulevičiaus g. 24, kieme jis susitiko su broliu, kuris buvo atvažiavęs su V. G., pastarajam priklausančiu automobiliu „Rover“. Jiems su broliu besikalbant, jam paskambino pažįstamas T. Ž., kuris pasiūlė susitikti prie Karoliniškių mikrorajone esančios „Rimi“ parduotuvės. Brolis su draugu pavežė jį iki „Rimi“ parduotuvės, automobilį pastatė šalia parduotuvės esančioje aikštelėje. Brolis ir V. G. liko automobilyje, o jis išlipo pasikalbėti su T. Ž., kuris buvo ne vienas, o su savo draugu, pravarde „Lysas“. Kalbėdamas su T. Ž., jis pamatė šaligatviu einantį pagyvenusį ir akivaizdžiai neblaivų vyrą, kuris priėjo prie V.Druskio gatvės ir sustojo. Jis suprato, kad vyras nori pereiti gatvę, todėl, norėdamas jam padėti, nieko nepasakęs T. Ž., priėjo prie vyro ir pasisiūlė jį pervesti per gatvę. Vyras sutiko ir įsikibo jam į ranką. Pervedęs per gatvę, jis dar truputį palydėjo vyrą iki šalia esančių Druskio gatvės namų kiemų, kokius 200 metrų, tuomet vyrą paleido ir vyras toliau nuėjo pats. Eidamas atgal, kai išėjo iš kiemų, prie dvylikaaukščio Druskio g. 1–o namo, jis pamatė savo pažįstamą T. Ž., kuris buvo su savo pažįstamu. Jis jiems nieko nepasakė, apsisuko ir nuėjo atgal link minėto pagyvenusio žmogaus, kadangi jį bevesdamas per gatvę, girdėjo, kad jo kelnių kišenėje skamba monetos, ir staiga nusprendė pasisavinti tuos pinigus. Nieko nesakydamas nei T. Ž., nei jo draugui, jis nuėjo į tą pusę, kur buvo palydėjęs vyriškį. Visi buvę automobilyje galėjo matyti nukentėjusįjį. Namo adresu V.Druskio g. 1 kieme V. P. vyrą pasivijo, praėjo pro arką, nuo pirmos laiptinės iki antros. Kaltinamasis ėjo priekyje ir matė, kad T. Ž. su savo pažįstamu, kiek atsilikę, eina jam iš paskos. Priėjęs prie vienos iš namo laiptinių, nukentėjusysis, surinkęs kodą, įėjo į laiptinę. V. P. sulaikė duris ir užėjo vyrui iš paskos. Nukentėjusysis jau buvo viena ranka pasiėmęs už laiptų turėklų, kita pasirėmęs į sieną ir ruošėsi lipti laiptais. Tada jis priėjo, įkišo ranką į nukentėjusiojo kišenę, ištraukė kišenės turinį ir, kai pasisuko, norėdamas išeiti iš laiptinės, pastebėjo, kad laiptinės durys neuždarytos, o tik privertos. T. Ž. buvo laiptinėje, o jo pažįstamas, pravarde „Lysas“ laukė lauke prie laiptinės ir tada jie visi pasišalino. Tiek T. Ž., tiek jo pažįstamas galėjo matyti, ką jis darė su nukentėjusiuoju, kadangi jie stovėjo visiškai šalia, nors jis pats nematė ir negirdėjo, kaip jie priėjo prie laiptinės durų. Išėjęs iš laiptinės, jis pasakė T. Ž., ką rado nukentėjusiojo kišenėse. Ten buvo keletas litų monetomis ir centų bei kažkokie dokumentai. Dokumentus jis eidamas kažkur išmetė. Užėjus už Druskio g. 1 namo, pamatė jiems iš paskos bėgančius kelis jaunuolius, kurie juos pasivijo ir pareikalavo sustoti. Tuomet T. Ž. sustojo ir iš kažkur ištraukęs revolverį, nukreipė jį į jaunuolius. Pamatę ginklą, jaunuoliai išsilakstė, o jie grįžo prie parduotuvės. T. Ž. su savo pažįstamu nuėjo „Pasakų parko“ link, o jis pats nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę link V. G. automobilio. Brolis, kai jis atėjo, buvo išlipęs iš automobilio ir stovėjo prie automobilio šoninių durelių. Brolis buvo susierzinęs, klausė, ar jis duos pinigų ir ką ten jis pridarė, kad visas tuntas jaunuolių žiūri į jį ir kažką rodo pirštais. Jie atsisėdo į automobilį. Jiems važiuojant iš aikštelės, jis matė, kaip minėti jaunuoliai užsirašinėja V. G. automobilio numerius. Duodamas pirminius parodymus, jis sakė, kad kartu buvo brolis, nes, kai jį sulaikė, jam pasakė, kad kitame ikiteisminiame tyrime brolis, norėdamas save išsukti, pakišo jį, todėl jis buvo piktas dėl brolio veiksmų ir pasakė, kad šiame nusikaltime dalyvavo ir jis. Brolis A. P. tą dieną jo prašė paskolinti pinigų narkotikams. Jis nukentėjusiojo neužpuolė, kadangi nukentėjusysis buvo labai girtas ir nebuvo prasmės naudoti kokią nors prievartą, nereikėjo jokios jėgos. Todėl jis ir susigundė apvogti nukentėjusįjį, kad nereikėjo naudoti jokios jėgos. Ginklas atsirado tik tada, kai juos vijosi minėti jaunuoliai, tačiau jis nežinojo, kad T. Ž. turi ginklą. Tai jis sužinojo tik tada, kai T. Ž. išsitraukė ginklą. Turtinės žalos jis nepripažįsta, neturtinės žalos atlyginti taip pat nesutinka. Kaltę jis pripažįsta dėl vagystės, bet teigia, kad nukentėjusiojo jis netempė ir nemušė.

Teisminio įrodymų tyrimo metu per kaltinamojo V. P. apklausą teismas LR BPK 276 str.1d.3p. pagrindu gretino V. P. parodymus su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2010-10-07 apklausos metu parodė, kad nuo 1999 m. iki 2001 m. jis vartojo intraveninius narkotikus, tačiau nuo 2001 m. narkotikų nebevartoja. 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje, galimai ir 10 d., jam paskambino brolis A. P. ir pasiūlė susitikti. Apie 15 val. prie savo tėvų namų jis susitiko su broliu, kuris buvo atvažiavęs su V. G. pastarojo automobiliu „Rover“. Tuo metu jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino pažįstamas pravarde „Žūta“ (T. Ž.), kuris pasiūlė susitikti prie „Rimi“ parduotuvės. Jo prašymu V. G. nuvežė jį iki parduotuvės ir automobilį pastatė aikštelėje. Jis išlipo ir nuėjo pasikalbėti su T. Ž.. Brolis ir V. G. liko automobilyje. Kalbėdamas su T. Ž., jis pamatė netoli jų einantį šaligatviu pagyvenusį ir akivaizdžiai neblaivų senyvą vyrą, kuris priėjo prie Druskio gatvės ir sustojo. Jis suprato, kad šis vyras nori pereiti gatvę, tačiau nesiryžta. Norėdamas padėti šiam vyrui ir nieko nepasakęs T. Ž., jis priėjo ir pasisiūlė vyrą pervesti per gatvę. Šis sutiko ir įsikibo jam į ranką. Pervedęs per gatvę, jis dar truputi palydėjo vyrą iki šalia esančių namų kiemų, ir nuėjo atgal. Jau eidamas atgal, jis pamatė, kad brolis A. ir T. Ž. taip pat perėjo gatvę ir artėja prie jo. Kažkuris iš jų paklausė, ką jis (V. P.) su tuo seniu darė ir būtent tuo metu jam kilo mintis, kad šį senyvą vyrą galima apvogti, nes vesdamas jis girdėjo, kaip vyro kelnių kišenėje skambėjo monetos. Nieko nepasakęs broliui A. ir T. Ž., jis apsisuko ir vėl nuėjo į tą pusę, kur buvo palydėjęs vyrą. Druskio g. 1 namo kieme jis pasivijo vyrą ir pradėjo eiti šalia jo. Tuo metu taip pat matė, kad brolis ir T. Ž. eina atsilikę keliais žingsniais. Vyras ėjo svirduliuodamas, tačiau jo vesti nereikėjo. Priėjęs prie vienos Druskio g. 1-mo namo laiptinės, vyras įėjo į vidų. Jis dar kelias akimirkas pabuvo lauke ir po to kartu su priėjusiais broliu A. ir T. Ž. taip pat užėjo į laiptinės vidų. Vyriškis stovėjo abiem rankom įsikabinęs į turėklus ir ruošėsi lipti viršun. Tuomet brolis A. ir T. Ž. liko prie laiptinės durų (iš vidaus), o jis priėjo vyrui iš nugaros ir atsargiai įkišo ranką jam į kairę kelnių kišenę, iš kurių ištraukė kažkokius dokumentus ir kelias metalines monetas (apie 7 Lt). Jam traukiant ranką iš kišenės, vyriškis pradėjo suktis, nes pajuto, kad yra apvagiamas, o jis (V. P.), ištraukęs ranką su daiktais, greitu žingsniu kartu su broliu A. ir T. Ž. išėjo iš laiptinės. Užėjus už Druskio g. 1 namo, jis pamatė bėgančius iš paskos kelis jaunuolius, kurie prie dvylikaaukščio namo juos pavijo. Tuomet T. Ž. sustojo ir iš kažkur ištraukęs revolverį, atstatė jį į jaunuolius. Pamatę ginklą, visi jaunuoliai išsilakstė, o jie nuėjo link V. G. automobilio. Einant T. Ž. pasakė, kad tai dujinis revolveris. Jis su broliu A. įsėdo į V. G. automobilį, o T. Ž. nuėjo „Pasakų parko“ link. Išvažiuojant iš aikštelės, jis matė, kad tie jaunuoliai užsirašinėja jų automobilio numerius, todėl iš karto paskambino T. Ž. ir apie tai pasakė bei perspėjo, kad jaunuoliai yra prie „Rimi“ parduotuvės ir jam reikia greičiau iš ten išeiti. Dokumentus, kuriuos kartu su pinigais ištraukė iš vyro kišenės, jis numetė kažkuri į krūmus, eidamas nuo tos Druskio g. 1-mo namo laiptinės. Prieš nusikaltimą jis iš anksto su broliu A. ir T. Ž. nieko nesitarė, viskas įvyko ekspromtu (t.3 b.1.41-43).

2011-01-10 papildomos apklausos metu ir 2011-02-10 galutiniai pranešant apie įtarimą, V. P. parodymus pakeitė, teigdamas, kad nusikaltime su juo ir T. Ž. dalyvavo ne jo brolis A. P., o T. Ž. pažįstamas pravarde „Lysas“ (V. B.) (t.3 b.1.49-50, 55-56).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. P. atpažino T. Ž., kaip asmenį, kurį jis vadina „Ž.“ ir kuris kartu su juo 2010-09-10 buvo laiptinėje, kai jis apvogė senyvą vyrą ir būtent T. Ž. rodė pistoletą juos besivejantiems jaunuoliams (t.3 b.l.45-48).

Nors kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino tik iš dalies, o A. P. savo kaltės nepripažino, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų J. V., N. S. parodymais, liudytojų R. B., A. B., D. K., A. K., B. T., S. P., L. G., V. B., V. Z., M. P., V. T. parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais.

2011-01-13 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo T. Ž. atžvilgiu nutrauktas, jam 2010-10-13 mirus (t.4 b.l.47).

Nukentėjusioji J. V. parodė, kad kaltinamąjį A. P. ji pažįsta, nes jis buvo jos sūnaus klasiokas antroje klasėje. Kito kaltinamojo V. P. ji nepažįsta. Pati asmeniškai apie įvykį ji nieko negali papasakoti, kadangi tik iš kaimynų pasakojimų žino, kad kaimynai matė, kaip kaltinamieji bėgo paskui tėvą, sakė, kad jį apvogė, o kai tie jaunuoliai pribėgo prie tėvo, jis jau buvo miręs. Tėvas po pensijos gavimo mėgdavo išgerti ir eidavo į „Pasakų parką“ žaisti kortomis. Paprastai žaisdavo tiesiog šiaip, kartais iš pinigų. Paprastai ji tėvo pensiją nuimdavo iš bankomato, bet tėvas visada turėdavo su savimi 20-40 Lt. Tėvas su savimi nešiojo ir pensininko pažymėjimą. Druskio g. 1, jie anksčiau visi gyveno, vėliau ten liko gyventi jos sesuo N. S. ir tėvas kartais užeidavo pas ją į svečius. Tėvui jau buvo 70 metų, jis jautėsi neblogai, tačiau buvo problemų su širdimi, buvo įstatytas dirbtinis vožtuvas, taip pat turėjo problemų su koja, nes ji buvo sulaužyta ir prastai vaikščiojo. Kadangi buvo išgėręs, tai galėjo būti kad tą dieną tėvas turėjo mažiau nei 20 Lt, galbūt galėjo būti likę ir tik 7 Lt. Ieškinį dėl turtinės žalos ji palaiko tik jį sumažina 1050 Lt, kuriuos gavo iš valstybės, o ieškinio dėl neturtinės žalos atsisako.

Nukentėjusioji N. S. parodė, kad 2010-09-10 ji grįžo iš darbo ir rado tėvą jau mirusį prie laiptinės. Ji negali pasakyti, kiek tėvas konkrečiai tą dieną turėjo pinigų, bet jis kažkiek pasilikdavo po pensijos, alui visada turėdavo. Prašo, kad kaltinamieji atlygintų išlaidas dėl laidotuvių, o ieškinio dėl neturtinės žalos atsisako.

Liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamųjų asmeniškai jis nepažįsta, tačiau teko juos matyti įvykio metu. Įvykis, jei neklysta buvo praeitų metų pavasarį, bet gal galėjo būti ir 2010-09-10, dabar jau datos tiksliai neatsimena. Tą dieną kartu su draugais sėdėjo ant suoliuko prie namo, adresu Druskio g. 1, Vilniuje ir matė, kaip trys jaunuoliai į to namo ketvirtąją laiptinę vedasi senelį (į patikslinantį prokuroro klausimą R. B. atsakė, kad kaip vedė senuką, jis nematė, tik taip jam sakė draugai A. B., Sankovskis ir dar kažkas). Tuos jaunuolius su seneliu jis matė gal iš 20 metrų atstumo. Jie visi kartu užėjo į laiptinę. Po poros minučių visi trys jaunuoliai išėjo iš laiptinės. Jiems iš paskos labai greitai išėjo ir tas senelis. Jis šaukė, kad jį apiplėšė ir ranka rodė praėjimo tarp namų link, kur nuėjo tie jaunuoliai. Tuomet, A. B. pakvietus, jie su draugais pradėjo tuos jaunuolius sekti. Jie prisivijo juos prie dvylikaaukščio namo, kurio pirmame aukšte yra grožio salonas. Kažkas iš draugų sušuko tiems trims jaunuoliams sustoti. Jie atsisuko, o vienas iš jų rankoje laikydamas pistoletą, nukreipė jį į jų pusę. Jie išsigando ir pasislėpė už namo. Paskui jie apibėgo aplink namą ir matė, kaip tie vaikinai nuėjo į prie „Rimi“ parduotuvės esančią automobilių stovėjimo aikštelę, susėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie užsirašė automobilio numerius ir pranešė policijai. Grįžę atgal, jie pamatė, kad senukas guli ant šaligatvio ir iškvietė greitąją pagalbą. Ginklą jiems parodė A. P.. Jis sakė, kad tempė senuką, todėl kad taip jam pasakojo draugai. Todėl jis taip pat sakė, nes taip buvo. Kodėl tyrimo metu jis nepasakė, kuris iš jaunuolių ištraukė ginklą, jis nežino, tačiau tas, kuris ištraukė ginklą, buvo su sportiniu kostiumu su trimis juostelėmis ant šonų, be to buvo mažiausias iš visų. Jis nematė, kad jaunuoliai ką nors būtų išmetę, tik vėliau eidami tuo keliu, kur ėjo kaltinamieji, prie grožio salono jie rado dokumentus, kurie priklausė seneliui. Iki įvykio jis yra matęs kaltinamąjį A. P., tuo metu jis buvo skinhead‘as. Tyrėjai jis davė parodymus praėjus gal porai dienų po įvykio, todėl tada aplinkybes jis geriau prisiminė.

Teisminio įrodymų tyrimo metu per liudytojo R. B. apklausą teismas LR BPK 276 str.1d.3p. pagrindu gretino R. B. parodymus su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-09-10, kai jis kartu su draugais sėdėjo ant suoliuko Druskio g. 1 namo kieme, pamatė, kaip į to namo ketvirtą laiptinę trys vaikinai tempia pagyvenusį ir lyg ir neblaivų vyrą. Visi tie vaikinai įtempė pagyvenusį vyriškį į laiptinę, o po poros minučių išėjo iš laiptinės į lauką. Jiems iš paskos labai greitai išėjo ir tas pagyvenęs vyriškis, kuris garsiai pasakė, kad jį apiplėšė ir parodęs praėjimo tarp namų link, pasakė, kad plėšikai nuėjo į tą pusę. A. B. pakvietus bėgti vaikinams iš paskos, jis su draugais nubėgo ir prisivijo juos prie dvylikaaukščio namo, kurio pirmame aukšte yra grožio salonas. Kažkas iš draugų sušuko tiems trims vyriškiams sustoti ir vienas jų atsisuko, rankose laikydamas pistoletą su būgneliu, revolverio tipo, bei nukreipė ginklą į jų pusę. Kažkas iš draugų sušuko, kad reikia bėgti. Jis su draugais pasislėpė už namo, tačiau nutarė tuos tris vaikinus pasekti. Jis matė, kad tie vaikinai nuėjo iki „Rimi“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės prie automobilio „Rover“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kur už vairo sėdėjo kitas vaikinas, į kurį jie kreipėsi „A.“. Visi trys nusikaltėliai įsėdo į automobilį (mažiausias pagal ūgį iš visų vaikinų - į priekį, kiti - į galą) ir išvažiavo link „Pasakų parko“. Grįžęs su draugais prie tos Druskio g. 1 namo laiptinės, jis pamatė, kad senukas guli ant šaligatvio (t.1 b.1.107-109, 113-114).

Iš asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, kad liudytojas R. B. atpažino A. P. (kaip patį mažiausią pagal ūgį iš trijų) ir V. P., kaip senuką apiplėšusius asmenis, ir V. G., kaip asmenį, kuris vairavo „Rover“ automobilį (t.1 b.l.110-112, 115-117, 118-120).

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius jis yra matęs, tačiau asmeniškai jų nepažįsta. Konkrečios datos neatsimena, bet galimai 2010-09-10 apie 16-16.30 val. jis ėjo iš savo namų pas draugą, kuris gyvena toje pačioje laiptinėje, kurioje ir buvo apiplėštas senukas. Nepriėjęs iki laiptinės 5 metrų, pastebėjo kaltinamuosius ir dar trečią asmenį, kurio teismo posėdžių salėje dabar nėra, išeinančius iš laiptinės. Iškart po jų, gal po 2-3 minučių, iš laiptinės išėjo senelis, kuris šaukė, jo striukė buvo atsegta ir jis apžiūrinėjo savo kišenes. Jis priėjo prie senuko ir paklausė, kas atsitiko. Senelis pasakė, kad jį apiplėšė ir pirštu parodė į tuos jaunuolius. Senukas kalbėjo rusiškai, jis nedetalizavo, ką iš jo pavogė. Tie trys jaunuoliai jau buvo nuėję 20-30 metrų. Tuomet jis pakvietė savo draugus ir jie pradėjo tuos jaunuolius sekti. Ėjo iš paskos B., S., A. bei dar keli draugai, kurių dabar nebeatsimena. Jie iš pradžių paskui minėtus jaunuolius ėjo greitu tempu, paskui pradėjo bėgti ir, kai kaltinamuosius nusekė iki grožio salono, sušuko jiems, kad sustotų. Tada visi trys vaikinai atsisuko ir vienas iš jų pats žemiausias, kuris, kaip ir teismo posėdžio dieną, vilkėjo sportinį kostiumą su trimis šviesiomis juostelėmis ant kelnių (liudytojas parodė į kaltinamąjį A. P.) išsitraukė juodą revolverį. Tada jie išsigando ir išsilakstė. Keli pasislėpė už dvylikaaukščio ir matė, kaip tie trys jaunuoliai nuėjo į prie parduotuvės „Rimi“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir įsėdo į automobilį, kuriame buvo dar vienas asmuo. Automobilio markę bei valstybinius numerius jie, paskambinę į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė policijai. Iki įvykio A. P. keletą kartų buvo matęs Karoliniškėse, tačiau jokių reikalų su juo neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis negalėjo pasakyti, kuris iš kaltinamųjų išsitraukė ginklą, tačiau dabar praėjus ilgesniam laiko tarpui, kadangi jis vis galvoja apie šį įvykį, atsiminė, kad tas asmuo, kuris išsitraukė ginklą, buvo viduryje, jis atsisuko ir parodė ginklą. Jis buvo žemiausias iš visų trijų. Jis gana gerai matė visus tris ir todėl šiandien gali teigti, jog tai buvo kaltinamasis A. P., kuris dar pasakė „Idi siuda“. Kai vaikinai išeidinėjo iš laiptinės, jis matė juos visus tris einančius per duris. Kaip senelis ir tie trys vaikinai įėjo į laiptinę, jis nematė. Kad kaltinamieji ką nors būtų išmetę, jis nematė. Jis nežino, kad buvo rasti kažkokie dokumentai. Įvykio aplinkybes jis atsiminė geriau, kai buvo apklausiamas iš karto po įvykio.

Teisminio įrodymų tyrimo metu per liudytojo A. B. apklausą teismas LR BPK 276 str.1d.3p. pagrindu gretino A. B. parodymus su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2010-09-10 apie 17 val., eidamas pas savo draugus į Druskio g. 1 namą, pastebėjo, kad iš vienos šio namo laiptinės išėjo trys nepažįstami jaunuoliai, kurie nuėjo „Rimi“ parduotuvės kryptimi, o po to iš tos pačios laiptinės išėjo senukas su prasegta striuke ir megztiniu, kuris atrodė pasimetęs ir girtas. Jis pasakė, kad jį apiplėšė. Paklausus, kas jį apiplėšė, senukas pirštu parodė jau į apie 20 m. nutolusius minėtus tris vaikinus. Tame pačiame kieme sėdėjo jo pažįstami ir draugai, su kuriais jis pradėjo vaikinus vytis, šaukdami rusiškai „stoitė, podožditė“. Po šių šauksmų vaikinai pradėjo eiti dar greičiau, tačiau maždaug po 50 metrų (prie 12 aukščio namo, kur yra grožio salonas) jis su draugais tuos tris vaikinus pasivijo. Tada vienas iš tų vaikinų išsitraukė juodos spalvos revolverį ir rusiškai pasakė „nu, iditė siuda“. Tuo metu jie buvo priartėję prie vaikinų apie 7 m atstumu, o po revolverio parodymo pusė jo draugų nubėgo atgal į kiemą, o kiti pasislėpė už 12-aukščio namo ir juos sekė toliau. Iš tų draugų jis vėliau sužinojo, kad visi trys vaikinai automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Rimi“ parduotuvės įsėdo į juodos spalvos automobilį. Draugai buvo pasakę automobilio numerius bei markę - „Rover 620“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat sakė, kad automobilyje buvo dar vienas žmogus. Kai jis grįžo į namo kiemą, pamatė, kad apiplėštas senukas guli ant šaligatvio prie laiptinės jau miręs. Tuomet draugai iškvietė policiją ir medikus. Įtariamuosius vaikinus jis yra porą kartų matęs Karoliniškių mikrorajone, bet su jais niekada nėra bendravęs (t.1 b.1.104-106).

Iš asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, kad liudytojas A. B. iš pateiktų jam fotonuotraukų atpažino A. P., V. P. ir T. Ž., kaip senuką apiplėšusius asmenis (t.1 b.1. 88-90, 91-93, 94-96).

Liudytojas D. K. parodė, kad jis kaltinamųjų asmeniškai nepažįsta. Datos tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad jau buvo ruduo, gali būti, kad 2010-09-10 jis po pietų su draugais E. S., S. P., L. G., A. K. bei merginomis sėdėjo namo, esančio adresu V.Druskio g. 1, kieme prie laiptinės ir bendravo. Kažkuriuo momentu jis pastebėjo, kaip į namo laiptinę įėjo trys jaunuoliai. Jie patys sėdėjo prie kitos laiptinės, maždaug 20-30 žingsnių atstumu. Senelio tuo momentu jis nematė. Paskui jis atkreipė dėmesį, kad tie patys trys jaunuoliai gal po 5 minučių, išėjo iš laiptinės ir ramiai, lėtu žingsniu nuėjo link pagrindinės gatvės, „Rimi“ parduotuvės link. Netrukus, po kelių sekundžių, paskui tuos jaunuolius iš laiptinės lėtu žingsniu išėjo senukas, kuris pasirėmė ant laiptų turėklų, žengė dar porą žingsnių ir nukrito ant žemės. Jis negirdėjo, kad senukas būtų ką nors sakęs. Paskui senuką iš laiptinės išbėgo pažįstamas A., kuris turbūt gyveno toje pačioje laiptinėje, kaip ir senukas, ir ėmė šaukti, kad senuką apiplėšė. Iš susidariusios situacijos jis suprato, kad tai padarė prieš tai matyti trys jaunuoliai. Tada jie nubėgo paskui minėtus tris jaunuolius, kurie jau buvo pusiaukelėje tarp to namo ir „Rimi“ parduotuvės. Vieni jo draugai ėjo iš vienos dvylikaaukščio pusės, o jis kadangi pastebėjo einančius link „Rimi“ savo draugus V. Z., V. B. ir B. T., kartu su jais nubėgo paskui tuos jaunuolius, tik iš kitos dvylikaaukščio namo pusės. Jie norėjo jaunuolius sustabdyti, kad spėtų atvažiuoti policija, todėl, kai pakankamai priartėjo, kažkas šūktelėjo, kad jaunuoliai sustotų. Tuomet tie trys vaikinai sustojo ir atsisuko į juos. Vienas iš vaikinų iš striukė kišenės išsitraukė ginklą, panašų į pistoletą. Jis negali sakyti, kad ginklas buvo nukreiptas į juos, jis buvo tiesiog ištrauktas ir tiek. Pamatę ginklą, jie išsigando ir pabėgo, o minėti trys vaikinai nuėjo toliau, „Rimi“ parduotuvės link. Su juo liko S., E. ir dar vienas vaikinas, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Likusieji, jam atrodo, nubėgo atgal į kiemą. Tuomet jis iš S. telefono paskambino pagalbos telefonu „112“ ir pasakė, kad Druskio g. 1 – ojo namo kieme buvo apiplėštas senukas ir kad tai padarę asmenys eina „Rimi“ parduotuvės link. Jie patys arčiau minėtų vaikinų nebėjo, stebėjo juos iš toliau ir sakė policijos pareigūnams, ką tie vaikinai daro. Jis matė, kaip vaikinai nuėjo į prie „Rimi“ parduotuvės esančią automobilių stovėjimo aikštelę, sėdo į tamsios spalvos automobilį ir išvažiavo. Jie pasakė policijos pareigūnams to automobilio numerius. Grįžę į kiemą, jie sužinojo, kad senukas mirė. Jam iš kaltinamųjų yra matytas A. P., bet atrodo, kad buvo ir kitas kaltinamasis V. P., bet garantuoti negali. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateiktos fotografijos ir jis atpažino du iš ten buvusių jaunuolių garantuotai, o dėl trečio abejojo. Prie laiptinės ginklo jis nematė nei tiems trims jaunuoliams įeinant, nei išeinant iš laiptinės. Taip pat nepastebėjo, kad kaltinamieji būtų ką išmetę.

Liudytojui D. K. nurodžius, kad jis ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1 b.l.121-122).

Liudytojas D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis 2010-09-10 16.40 val. kartu su draugais E. S., S. P., L. G., A. K., A., kurio pavardės nežino, bei keliomis merginomis buvo prie namo, adresu Druskio g. 1, Vilniuje. Jis nematė kokiu metu į to namo laiptinę įėjo pagyvenęs vyras bei trys jaunuoliai, tačiau apie 16.30 val. jis pamatė, kaip iš minėto namo laiptinės išėjo trys vaikinai, kurių vienas buvo iki 170 cm. vilkėjo treningus, jį atpažinti galėtų, kiti du buvo aukšti apie 185 cm., vienas vilkėjo juodus treningus, jo neįsidėmėjo, nes veidą matė jau vėliau ir trumpai, o kitas mūvėjo džinsines kelnes. Jis nematė, kad išeinant iš laiptinės, kuris nors iš vaikinų neštųsi ginklą. Iš karto vaikinams iš paskos iš tos pačios laiptinės išėjo pagyvenęs vyriškis, o po to senuko vėl iš tos pačios laiptinės išėjo jo minėtas A., kuris buvo iš jų kompanijos ir jis nematė, kada A. įėjo į laiptinę. Minėti vaikinai lėtai nuėjo link pagrindinės gatvės, link „RIMI“ parduotuvės. Jis matė, kaip senukas nulipo laipteliais ant šaligatvio, negirdėjo, kad senukas būtų ką sakęs, tačiau A. sušuko, kad tą senuką apiplėšė. Iš susidariusios situacijos jis suprato, kad senuką apiplėšė prieš tai jo matyti vaikinai. Kadangi A. apie senuko apiplėšimą labai garsiai pasakė, jis kažkam iš buvusių greta pasakė, kad sektų tuos jaunuolius, o pats nubėgo šiek tiek toliau, nes pamatė link „Rimi“ einančius kitus draugus - V. Z., V. B., B. T.. Jis parodė draugams, kuriuos vaikinus reikia sekti, nes jie apiplėšė senuką. Tada jis su minėtais draugais sekė tuos jaunuolius. Kai jie buvo apie kokius 4 metrus nuo minėtų vaikinų, jie sustojo, atsisuko į jų pusę (tuo momentu jis porą sekundžių matė jų veidus) ir tada pastebėjo, kad tas, kuris vilkėjo juodus treningus, sau iš užančio, dešine ranka išsitraukė ginklą. Jis su draugais išsigando ir pradėjo bėgti. Šiek tiek arčiau nubėgo jis, S. P., E., kurio pavardės jis nežino. Jis iš S. P. mobiliojo telefono paskambino numeriu „112“, jis policininkams pasakė, kad įvyko apiplėšimas, vėliau kalbėdamas su policijos pareigūnu sekė tuos vaikinus, stebėdamas juo apie 100 metrų atstumu. Jis matė, kaip vaikinai nuėjo iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie „RIMI“ parduotuvės. Ką vaikinai veikia, jam sakė E., o jis E. žodžius persakinėjo policijos pareigūnui. Jam pasakė, kad tie trys vaikinai įsėdo į automobilį ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos, automobilis pravažiavo pro juos ir išvažiavo iš aikštelės. Automobilyje iš viso sėdėjo keturi žmonės – du gale ir du prieky. Vaikinams išvažiavus, jie visi grįžo prie namo ir pamatė senuką gulintį ant nugaros toje pačioje vietoje, kur jie jį matė, prieš nusivydami įtariamuosius. Kažkas pasakė, kad senuko pulso nebėra, senuko veidas labai greitai ėmė mėlynuoti ir jis suprato, kad senukas mirė. Kai jis sekė jaunuolius, nematė, kad šie būtų ką nors išmetę. Jis iš nuotraukų gali atpažinti tuos jaunuolius, kurie apiplėšė senuką, tik nėra tikras dėl to, kuris vilkėjo juodus treningus.

Iš asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, kad D. K. atpažino V. P. (pravarde „Skinas“) ir A. P. (pagal ūgį - mažiausias iš trijų), kaip du iš trijų apiplėšime dalyvavusius asmenis (t.1 b.1.123-124, 125-126).

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamųjų neatsimena. Gali būti, kad 2010-09-10 jis su draugais S. P., L. G., V. Z., B. T., E. ir A., kurių pavardžių nežino, sėdėjo ant suoliuko namo, esančio adresu Druskio g. 1, Vilniuje, kieme. Jiems besikalbant, pastebėjo palei namą einantį senuką, kuriam iš paskos atsilikę per žingsnį ėjo trys jaunuoliai. Senuko niekas nevedė, netampė ir nestumdė. Senukas užėjo į vieną iš namo laiptinių ir paskui senuką į laiptinę užėjo visi trys jaunuoliai. Paskui gal po 5 minučių jis pastebėjo, kaip tie trys jaunuoliai išbėgo ar išėjo, gerai jau nepamena, iš laiptinės ir nuėjo į tą pusę, iš kurios ir atėjo. Po kiek laiko iš laiptinės svirduliuodamas išėjo ir senukas, kuris skundėsi, kad jį apvogė. Kad senukas sakė, jog jį apvogė, jam (A. K.) pasakė A.. Paskui senukas nukrito. A. pasakė, kad jie gali tuos vaikinus pasivyti, todėl jis (A. K.), S. P., E., A. ir dar kažkas, dabar jau neatsimena, nubėgo paskui minėtus tris jaunuolius. Ar kiti draugai bėgo kartu, ar liko prie senuko, neatsimena. Iš pradžių jie ėjo atsilikę nuo vaikinų maždaug 25 metrų atstumu, paskui sumažino atstumą iki kokių 5 metrų. Tada vaikinai juos pastebėjo ir atsisuko. Vienas iš jų išsitraukė ginklą – tamsų, mažą revolverį. Ginklas buvo ištrauktas, nukreiptas į juos ir rusiškai paklausta, ko jiems reikia. Tuomet jis su draugais pabėgo ir grįžo atgal į kiemą, kur senukas gulėjo ant nugaros ir nebuvo jokių jo gyvybės ženklų.

Liudytojui A. K. nurodžius, kad jis ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1 b.l.145-146).

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis 2010-09-10 apie 16.00-17.00 val. kartu su savo draugais S. P., L. G., V. Z., V. B., B. T., A. ir E., kurių pavardžių neatsimena, sėdėjo ir šnekėjosi prie namo, adresu V.Druskio g. 1, Vilniuje. Jiems besišnekant, jis pastebėjo palei namą einantį senuką ir paskui jį einančius tris vaikinus. Nei senukas, nei vaikinai jam nebuvo matyti ir nebuvo pažįstami. Į vaikinus jis dėmesį atkreipė, nes jie atrodė ne taip kaip visi, atrodė kažkaip agresyviai. Du iš jų buvo apsirengę tamsiais treningais, vienas lyg ir džinsais. Senukas ėjo pirmas, o minėti vaikinai ėjo maždaug žingsniu už jo. Senuko niekas nevedė, netempė ir nestumdė, Senukas užėjo į vieną iš namo laiptinių ir visi trys vaikinai įėjo paskui jį. Maždaug po 5 minučių visi trys vaikinai išbėgo iš laiptinės. Maždaug už minutės iš laiptinės taip pat išėjo ir senukas, kuris rusiškai pasakė, kad jį apvogė. Senelis rėkė ne labai garsiai, bet jie girdėjo, ką jis sakė. A. pasakė, kad jie gali juos pasivyti, todėl jis ir keli kiti vaikinai nubėgo link bromos paskui minėtus tris vaikinus. Kiek pamena paskui vaikinus nubėgo jis (A. K.), A., S., E.. Ar kiti bėgo, ar liko jis nepamena. Nubėgęs prie bromos pamatė, kad tie patys iš laiptinės išbėgę trys vaikinai ramiu žingsniu eina link „Rimi“ parduotuvės. Jie pavijo tuos vaikinus ir ėjo paskui juos atsilikę maždaug 20 m. atstumu. Nei jis, nei jo draugai tiems vaikinams nieko nesakė. Priėjus dvylikaaukštį pastatą, visi trys vaikinai sustojo, atsisuko ir vienas lietuviškai, kitas rusiškai pradėjo sakyti „kas yra“. Po to vienas iš tų trijų vaikinų išsitraukė ginklą ir nukreipė jį į juos. Pamatęs ginklą, jis su draugais pabėgo ir nuėjo atgal prie suoliuko, kur sėdėjo. Dabar jau nepamena, kurie draugai grįžo kartu su juo, o kurie pasislėpę stebėjo, kur eina tie trys vaikinai. Grįžęs prie suoliuko, jis pastebėjo, kad senukas guli ant žemės prie laiptinės. Atvažiavę medikai, konstatavo senuko mirtį. Kadangi minėtus tris vaikinus jis matė pirmą kartą ir labai trumpą laiko tarpą, jų atpažinti negalėtų.

Liudytojas B. T. parodė, kad kaltinamųjų ir datos, kada buvo įvykis, jis neprisimena. Įvykis galėjo būti ir 2010-09-10. Jis tuo metu sėdėjo su draugais. Visų neatsimena, bet buvo D. K., S. P., V. Z., kelios merginos. Jie sėdėjo prie namo, adresu V.Druskio g. 1, Vilniuje. Besikalbant, jis pastebėjo, kaip trys jaunuoliai išėjo iš už bromo, tuo metu iki laiptinės buvo 15-20 metrų. Kartu, o gal porą žingsnių prieš juos, ėjo senelis. Į tuos jaunuolius atkreipė dėmesį, kadangi jie tuo metu buvo vieninteliai žmonės, kurie ėjo taku. Senelis užėjo į laiptinę. Paskui jį į laiptinę užėjo ir tie trys jaunuoliai. Senelio niekas nevedė, netampė, jis ėjo pats. Netrukus tie trys jaunuoliai išėjo iš laiptinės ir nuėjo atgal link bromo. Paskui, gal po kelių sekundžių iš laiptinės išėjo senelis, jis susvirduliavo ir nukrito ant žemės. Iš pradžių jis pamanė, kad senelis tiesiog girtas ir nekreipė į jį dėmesio, bet vienas iš draugų - A., pasakė, kad senelis sakė, kad jį apvogė. Jis pats asmeniškai nieko negirdėjo. Kad pasižiūrėtų, kur tie trys vaikinai eina, jis su A. K., V. B. ir V. Z. apėjo namą iš kitos pusės, o kiti pradėjo bėgti link tų vaikinų. Jie tų trijų jaunuolių nesivijo, tiesiog ramiai ėjo. Po kelių minučių pamatė, kad tie draugai, kurie nusivijo minėtus jaunuolius, grįžta atgal. Prabėgdami jie pasakė, kad matė ginklą ir kad reikia bėgti. Jie visi parbėgo atgal į Druskio 1 –o namo kiemą. Senelis gulėjo toje pačioje vietoje, kur ir buvo jiems išeinant. Paskui atvyko policijos pareigūnai ir medikai, kurie pasakė, kad senelis mirė.

Liudytojas S. P. parodė, kad vienas iš kaltinamųjų - A. P. jam yra matytas. A. P. jis įsiminė dėl žemesnio ūgio ir stambesnio kūno sudėjimo. Jis jį matė tuo momentu, kai jiems prisivijus vaikinus, jie atsisuko ir vienas iš jų išsitraukė ginklą. Konkrečiai, ką darė A. P., jis neįsidėmėjo. Datos tiksliai neatsimena, bet gali būti, jog tai buvo 2010-09-10, kai jis su draugais D. K., A. K. ir dar keliais draugais (4-6 žmonės) sėdėjo namo, esančio adresu V.Druskio g. 1, Vilniuje, kieme. Jie buvo maždaug 60 metrų atstumu nuo tos laiptinės, ir jis matė, kaip jaunuoliai eina kartu su senyvo amžiaus vyru į laiptinę. Jam tai pasirodė keista, nes jaunuolių išvaizda jam pasirodė išskirtinė ir agresyvi. Jis nematė, kad jaunuoliai būtų bendravę su tuo seneliu. Jis matė, kaip senukas ir visi trys vaikinai pakilo laiptukais iki laiptinės kodinių durų. Nuo tos vietos, kur jie sėdėjo laiptinės durų nebesimatė, jas užstojo siena, todėl jis negali pasakyti, kokia tvarka jie visi įėjo į laiptinę. Po to jie su L. G. nuėjo į netoliese esančią parduotuvę „Rimi“, tačiau jiems nuo namo paėjus gal apie 150 m, prie jų pribėgo D. K. ir pasakė, kad tie vaikinai, kuriuos jie matė prie laiptinės, apiplėšė senelį. Gal D. K. matė patį vagystės momentą. Tuo metu jis pamatė nuo Druskio g. 1 – ojo namo ateinančius minėtus tris vaikinus bei pastebėjo, kad juos iš paskos seka kiti kieme buvę jo draugai. Jie irgi nusekė vaikinams iš paskos. Jis nepastebėjo, kad tie vaikinai būtų ką nors išmetę ant žemės. Ties dvylikaaukščiu namu, kur yra grožio salonas, kažkas kažką tiems vaikinams sušuko. Tada vaikinai sustojo ir atsisuko. Vienas iš jų, negali pasakyti kuris, išsitraukė ginklą. Tada jie išsigando ir pabėgo. Nubėgęs už namo kampo su draugais, jis matė, kad tie trys vaikinai eina automobilių stovėjimo aikštelės link. Tuomet D. K. paskambino policijai. Kaip tie vaikinai susėdo į automobilį, jis nematė, tik matė, kad iš aikštelės išvažiavo automobilis ir jame buvo žmonių, bet dėl kiekio, kiek jų ten buvo, nėra tikras.

Liudytojui S. P. nurodžius, kad jis ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1 b.l.137-138).

Liudytojas S. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010-09-10 apie 16.40 val. kartu su savo draugais buvo Druskio g. 1 namo kieme, kur sėdėjo ant suoliukų. Tuo metu jis matė, kad į šio namo ketvirtą laiptinę eina senukas ir visai greta jo eina trys agresyviai atrodantys vaikinai. Iš tos vietos, kurioje jis sėdėjo, laiptinės durų nesimatė, todėl jis negali pasakyti, kokia tvarka tie vaikinai ir senukas įėjo į laiptinę. Po to jis su L. G. išėjo į netoliese esančią „Rimi“ parduotuvę. Prisimena, kad su juo pasikalbėjo apie tai, kad tų vaikinų veidai tokie, lyg ieškotų su kuo susimušti. Nuėjus apie 30 m. nuo to namo, prie jų pribėgo D. K. ir R. B., kurie pasakė, kad tie vaikinai, kuriuos jie matė prie laiptinės, apiplėšė senuką. Tuo metu jis pamatė nuo Druskio 1-o namo pusės einančius tuos pačius tris vaikinus, o po to pastebėjo, kad vaikinus taip pat seka ir kiti kieme buvę jo draugai. Prie dvylikaaukščio namo, kai iki sekamų vaikinų buvo likę apie 5-8 m, kažkas iš bėgusių su juo draugų kažką sušuko tiems vaikinams ir jie visi sustojo ir atsisuko. Tuo momentu jis pamatė, kad juodai apsirengęs vaikinas ištraukė revolverio tipo ginklą su būgnu. Tai pamatęs, jis su draugais nubėgo už namo ir toliau matė, kad vaikinai eina automobilių aikštelės kryptimi. Tuo metu D. K. iš jo telefono paskambino į policiją. Jis pats nematė, kaip tie vaikinai susėdo į automobilį, tačiau girdėjo, kad E. S. sakė D. K., ką tie vaikinai veikia, o R. B. sušuko, kad vaikinai išvažiuoja. Tada jis pats pamatė, kad iš parduotuvės aikštelės išvažiuoja automobilis „Rover“ tamsios spalvos, kuriame pastebėjo keturis žmones. Po to jis prie parduotuvės laukė policijos pareigūnų ir greitosios pagalbos medikų bei parodė jiems, kur reikia važiuoti. Druskio g. 1 namo kieme pamatė, kad apiplėštas senukas guli ant šaligatvio.

Iš asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, kad liudytojas S. P. atpažino A. P. ir V. P., kaip du iš trijų apiplėšime dalyvavusių asmenų (t.1 b.l.139-140, 141-142).

Liudytojas L. G. parodė, kad kaltinamuosius jis yra matęs, tačiau viskas seniai buvo ir mažai ką prisimena. Jis sėdėjo kieme, prie „Rimi“ parduotuvės, netoliese dvylikaaukščio namo. Sėdėjo su draugais A. K., S. P., o kitų neprisimena. Jam draugai pasakė, kad į laiptinę įėjo senukas ir paskui jį įėjo trys įtartini vyrai. Paskui su draugu S. P. jis išėjo į parduotuvę. Po to pribėgo draugai, tarp jų ir A. K., kiek pamena, ir pasakė, kad įvyko vagystė ir tada jie nusivijo tuos tris vaikinus. Senuką jis pamatė vėliau, kai jau grįžo atgal į kiemą, o tuos tris vaikinus jis matė, bet labai trumpai. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodytos nuotraukos ir jis iš jų atpažino, jei gerai prisimena, du žemesnius asmenis. Juos atpažino pagal veidą, nes tuo metu tikrai prisiminė jų veidus. Kokia kalba kalbėjo į juos atsisukęs vienas iš vaikinų, jis neprisimena, bet prisimena, kad balsas skambėjo agresyviai.

Liudytojui L. G. nurodžius, kad jis ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1 b.l.129-130).

Liudytojas L. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010-09-10 16.40 val. jis kartu su savo draugais E., S. P., D. K., A. K., A., R. ir dar viena mergina buvo prie namo, esančio adresu V.Druskio g. 1, Vilniuje, sėdėjo ant suoliukų ir bendravo. Jis matė, kad prie vienos namo laiptinės stoviniuoja trys vaikinai, kurie gal kokias 5 min. stovėjo prie laiptinės durų. Tuo metu jis tik mestelėjo žvilgsnį į juos ir tiek, jų atidžiai neapžiūrinėjo. Tada jis su S. P. išėjo į netoliese esančią parduotuvę „RIMI“. Jie nuėjo apie 30 metrų nuo namo ir vos užėjo už to namo, kai nebesimatė minėtos laiptinės, kai prie jų pribėgo D. K. ir R. D. pasakė, kad laiptinėje trys vaikinai apiplėšė senelį. Jau buvo apie 16.30 val., kai jis pamatė, kad nuo namo, adresu Druskio g. 1, eina trys vaikinai, kuriuos jis prieš tai buvo pastebėjęs prie namo laiptinės. Vaikinai ėjo pakankamai lėtai. Vienas buvo iki 170 cm. ūgio, vilkėjo juodas treningines kelnes, kažkokį sportinį bliuzoną, tačiau nežino jo spalvos, vėliau gerai matė to vaikino veidą ir jį atpažintų. Kiti du vaikinai buvo aukšti, apie 185 cm., vienas vilkėjo juodus treningus, bet jo veido neįsidėmėjo, o dar kitas mūvėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes, kaip vėliau iš savo draugų sužinojo, jis priklausė „skinų“ judėjimui, nors jam būdingų rūbų tą dieną jis nevilkėjo. Kai tie vaikinai ėjo, jis nematė, kad kuris nors iš vaikinų neštųsi ginklą. Iš pradžių jis su draugais ėjo keturiese, o vėliau pamatė, kad minėtus tris vaikinus seka dar trys draugai, t.y. A. K., A. ir dar vienas vaikinas, kurio vardo jis nežino. Visi vaikinai lėtai nuėjo link pagrindinės gatvės, tai yra „RIMI“ parduotuvės. Jis su draugais sekė minėtus jaunuolius. Jie juos nusekė iki dvylikaaukščio, esančio Druskio gatvėje, kurio pirmame aukšte yra Grožio salonas. Jie buvo jau kokį 10 metrų atstumu nuo vaikinų, kai jie sustojo ir atsisuko į jų pusę. Tuo momentu jis porą sekundžių ir matė jų veidus. Žemiausias iš vaikinų ėmė šaukti, kad jie ateitų pas juos. Kartu buvę draugai pradėjo bėgti, todėl išsigandęs ir jis pradėjo bėgti. Vėliau jis sužinojo, kad draugai bėgo, nes kažkurio iš tų vaikinų rankose pamatė pistoletą. Jis pats pistoleto nematė, turbūt todėl, kad sekė vaikinus iš kitos pusės. Kur po to nuėjo sekami vaikinai, jis nematė, o D. K. jau kalbėjo telefonu su policijos pareigūnu. Jis nematė, kaip sekami vaikinai susėdo į automobilį. Jis išgirdo, kaip R. sušuko, kad jie išvažiuoja ir tada jis pamatė, kad iš „RIMI“ aikštelės išvažiuoja automobilis ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos. Kai jie važiavo pro juos apie 15 m. atstumu, tada jis ir pamatė, kad automobilyje sėdėjo keturi žmonės, kurie sėdėjo du priekyje, o du gale, tačiau negali pasakyti kurie iš jo apibūdintų vaikinų kur sėdėjo, nes buvo per didelis atstumas. Tiems vaikinams išvažiavus, jie visi vėl sugrįžo prie namo, adresu Druskio g. 1, Vilniuje ir pamatė senuką gulintį ant šaligatvio. Kažkas iškvietė greitąją, bet senukas jau buvo miręs. Jis iš nuotraukų gali atpažinti tuos jaunuolius, kurie apiplėšė senuką

Iš asmenų parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, kad liudytojas L. G. atpažino A. P. ir V. P., kaip du iš trijų apiplėšime dalyvavusių asmenų, nurodė, kad V. P. vilkėjo džinsines mėlynos spalvos kelnes, o A. P. atpažino, kaip mažiausią iš trijų vaikinų ir nurodė, kad A. P. kartu su kitais vaikinais išvažiavo automobiliu Rover, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1 b.1.131-132, 133-134).

Liudytojas V. B. parodė, kad kaltinamųjų jis nepažįsta. Galimai tai buvo 2010-09-10, kai jis su draugais, kiek pamena - D. K., A. K., S. P., L. G., V. Z., B. T. ir dar keliais iš matymo pažįstamais vaikinais buvo prie namo, esančio adresu Druskio g. 1, Vilniuje. Jiems besišnekant, jis pamatė palei namą einantį senuką, kurį jis kelis kartus yra matęs Karoliniškių mikrorajone. Senukas ėjo vienas. Bent jau jis nepastebėjo, kad kas nors eitų kartu su juo. Praktiškai iš karto po to jis su draugais B. T. ir V. Z. išėjo į netoliese esančią parduotuvę „Rimi“. Apėję Druskio g. 1 – ąjį namą, jie pastebėjo, kad kiti draugai bėga link dvylikaaukščio pro kitą Druskio 1 – ojo namo pusę. Paskui pamatė, kad jie grįžta atgal. A. su S. pribėgo prie jų ir pasakė, kad po to, kai jie išėjo į parduotuvę, kažkokie trys vaikinai apiplėšė senuką ir pabėgo. Sakė, kad jie tuos vaikinus vijosi, bet vienas iš tų trijų vaikinų jiems pagrasino ginklu ir jie pabėgo. Dalis draugų tuos vaikinus nusivijo toliau, o jie grįžo atgal į kiemą, kur prie laiptinės pamatė gulintį senuką, kuris jau buvo miręs. Draugai paskui jam pasakojo, kad senukas, išėjęs iš laiptinės, lyg kažką spėjo pasakyti ir nukrito.

Liudytojas V. Z. parodė, kad jis kaltinamųjų nepažįsta. Jis žino apie ką byloje kalbama, bet jis toje vietoje 2010-09-10 nebuvo ir nieko nematė. Jis sėdėjo namo, esančio adresu Druskio g. 1 kieme, bet už namo kampo, ir jam nesimatė tos laiptinės. Jis nematė nei senuko, nei vyrų. Jis su V. B. ėjo į parduotuvę, buvo sustoję parūkyti prie suoliuko ir tada matė einančius tris vaikinus, bet jie buvo gan toli, 15-20 metrų atstumu ir jis jų veidų nematė. Vaikinai buvo apsirengę sportiškai ir atrodė įtartini, nes dairėsi aplinkui, atrodė nematyti. Paskui pro juos su V. prabėgdami draugai pradėjo šaukti, kad gaudom, bet jis nelabai suprato ką. Tik vėliau iš kažkurio draugo jis sužinojo, kad tie trys vaikinai nusivedė senuką į laiptinę ir apiplėšė. Kad vaikinai būtų naudoję senuko atžvilgiu smurtą, draugai jam neminėjo.

Liudytojui V. Z. nurodžius, kad jis ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t.1 b.l.152-153).

Liudytojas V. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2010 m. vasaros pabaigoje, tiksliau datos nepamena, apie 16.00-17.00 val. su draugais D. K., A. K., S. P., L. G., V. B., B. T., G. P. bei dar keliais tik iš matymo pažįstamais vaikinais sėdėjo namo, esančio V.Drsukio g. 1, Vilniuje, kieme. Po kiek laiko jis su V. B. išėjo į parduotuvę. Paskui jie pamatė, kaip iš kiemo maždaug už 70 m. nuo jų eina kažkokie labai keisti trys vaikinai, apsirengę treningais, atrodė kažkokie išsigandę, nes nuolat dairėsi aplinkui ir labai žiūrėjo į juos. Tada jis pastebėjo, kad iš namo kiemo tuo pačiu keliu, kuriuo ėjo jis su draugu, atbėga keli jų draugai, o kiti draugai bėga pro kitą namo pusę, tuo keliu kuriuo ėjo minėti jo matyti trys vaikinai. Prabėgdamas pro jį, kažkas iš draugų pasakė, kad kieme kažkas kažką apvogė. Jis suprato, kad visi jo draugai vejasi minėtus tris vaikinus. Jis su V. toliau ėjo sau ramiai. Praėję dar apie 100 m., jie pamatė, kad draugai atbėga atgal. Jie nubėgo atgal į kiemą, kur prieš tai sėdėjo, ir ten pamatė prie laiptinės gulintį nepažįstamą vyrą. Kažkuris iš draugų iškvietė greitąją. Grįžęs į kiemą, iš draugų kalbų jis suprato, kad matyti trys vaikinai apvogė senuką ir kad jo draugai šiuos vaikinus bandė vytis, bet pastarieji jiems pagrasino ginklu. Vaikinų atpažinti negalėtų, nes matė juos iš toli ir į veidus neįsižiūrėjo.

Liudytoja M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai neatsimena, tai buvo praeitų metų vasaros gale ar mokslo metų pradžioje, kai ji sėdėjo su draugais R. B. ir dar su kažkuo, Druskio gatvės viename kieme prie laiptinės. Jie tryse ar keturiese sėdėjo prie laiptinės, kalbėjosi, o kita grupelė draugų sėdėjo ant priešais esančio suoliuko. Vienas draugas, vardu A., ėjo pas kitą draugą į laiptinę. Paskui A. išbėgo iš laiptinės ir pasakė, kad kažką apvogė ir, kad reikia bėgti. Niekas iš pradžių nežinojo, ką apvogė. Jos draugai, berniukai nubėgo link „Rimi“ parduotuvės paskui A.. Ji laukė kieme. Paskui R. B., paskambino ir pasakė, kad jie yra prie kiosko, prie „Rimi“ parduotuvės ir paprašė jos ten ateiti. Kai ji jau ėjo ten, prie kitos laiptinės pamatė gulintį senuką. Ji patikrino senuko pulsą, tačiau pulso nebebuvo. Tada ji paskambino R. B. ir pasakė, kad senukas galbūt yra miręs. Tada R. B. pasakė, kad iškvietė policiją ir atbėgo atgal. R. B. jai minėjo, kad jie vijosi tris vaikinus, kurie galbūt apiplėšė senuką ir pasakė, kad tie vaikinai nuėjo prie „Rimi“ parduotuvės ir įsėdo į automobilį. Berniukai, tarpusavyje kalbėdami, minėjo ginklą. Minėjo, kad jie bėgo paskui vaikinus ir pastarieji į jos draugus atsuko ginklą, bet ji pati ginklo nematė. Ji einančio senuko ir tų trijų vaikinų nematė, nes nežiūrėjo į tą pusę ir nekreipė dėmesio. Iš tos vietos, kur jie sėdėjo, tos laiptinės, prie kurios ji rado senuką, nesimato, nes užstoja devynaukščio namo kampas.

Liudytojas Vilniaus apskr. VPK PR patrulis V. T. parodė, kad galimai 2010-09-10 buvo gautas iškvietimas iš VPK OVS dėl negyvo pagyvenusio vyriškio kieme prie namo, adresu V.Druskio g. 1, Vilniuje. Jis su kolega, jei gerai prisimena A. V., atvažiavo į įvykio vietą, kur prie laiptinės gulėjo negyvas vyriškis. Greitosios pagalbos medikai konstatavo vyriškio mirtį. Kieme buvo būrys paauglių, kurie papasakojo, kad matė, kaip senukas įėjo į laiptinę, o paskui jį įėjo trys jaunuoliai, kurie po kurio laiko išėjo iš laiptinės ir nuėjo „Rimi“ parduotuvės link. Paskui, kaip sakė liudytojai, senukas išėjo iš laiptinės pasakė, kad jį apiplėšė. Tada liudininkai bandė tuos tris vyriškius vytis, tačiau vienas iš jų išsitraukė ginklą ir tuomet jie pabėgo. Jaunuoliai nurodė tų trijų asmenų požymius, sakė, kad jų buvo trys, kad vienas neaukšto ūgio, trumpai kirptas, beveik plikai, apsirengęs tamsiais sportiniai rūbais su juostomis. Kitų požymių jau nebepamena, bet jie konkrečiau turėtų būti nurodyti tarnybiniame pranešime. Liudytojai taip pat nurodė, kad įtariamieji prie „Rimi“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje įsėdo į automobilį „Rover“ ir išvažiavo. Jis su kolega saugojo įvykio vietą, kol atvyko kriminalistai ir operatyvinė grupė. Automobilio, kuriuo nuvažiavo įtariamieji, paieška bei jų sulaikymu rūpinosi kiti pareigūnai.

Iš V. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.2 b.l.1-6) matyti, kad liudytojas V. G. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą, kur jis iš automobilio išleido V. P., kur laukė du V. P. jam nepažįstami draugai. Taip pat parodė vietą, kur nuvažiavo su A. P., kur ėjo pasitikrinti sąskaitos į bankomatą bei parodė vietą, kur jis matė nueinantį V. P. su dviem draugais ir iš kur jie po to atėjo. Taip pat parodė, kur nubėgo V. P. draugai.

Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. G. iš nuotraukų atpažino T. Ž., kaip asmenį, labai panašų į tą, su kuriuo 2010-09-10 susitiko V. P. (t.2 b.l.8-10).

Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 7 kuopos 2-o būrio patrulio V. T. 2010-09-10 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2010-09-10 apie 16.50 val. gautas pranešimas, kad adresu Druskio g. 1, Vilniuje yra apiplėštas vyras. Atvykę į įvykio vietą, jie prie namo laiptinės, kurioje yra butai nuo 181 buto, rado gulintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo M. Č., gim. 1938-11-27, kuriam atvykusi greitoji medicinos pagalba konstatavo mirtį. Liudininkai R. B., E. J., D. K., M. P. paaiškino, kad jie sėdėjo kieme, kai į juos kreipėsi M. Č. ir pasakė, kad laiptinėje jį apiplėšė trys jaunuoliai. Liudininkai nusivijo užpuolikus, kurie nubėgo link parduotuvės „Rimi“, esančios adresu L.Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje. Bėgdami užpuolikai išsitraukė daiktą, panašų į revolverį ir juo nusitaikė į liudininkus. Užpuolikai aikštelėje prie parduotuvės įsėdo į automobilį „Rover“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo L.Asanavičiūtės gatve. Įtariamieji buvo apie 20 metų amžiaus, du iš jų buvo apie 1,80 ūgio, apsirengę juodais sportiniais kostiumais, trečias buvo neaukšto ūgio, plikai kirptas, vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos džemperį su trimis baltomis juostomis (t.1 b.l. 42).

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį V. P. pažįsta. Jis vieną dieną buvo Karoliniškėse su T. Ž. žaidimų automatuose. T. Ž. kažkam paskambino ir atvažiavo V. P.. Jis su T. Ž. iš žaidimų automatų išėjo į lauką. T. Ž. su V. P. kažką pašnekėjo tarpusavyje. Po to jie nuėjo link namų. V. P. užėjo į laiptinę, o jis su T. Ž. buvo prie laiptinės. Paskui V. P. išėjo iš ten ir jam pasirodė, kad kažką lyg išmetė. Paskui jie užėjo už namo, išbėgo žmonės. Tada T. Ž. ištraukė ginklą ir juos pagąsdino. Jis su T. Ž. nuvažiavo į Grigiškes 29 autobusu, o kur dingo V. P., jis nežino. Tyrimo metu jis davė šiek tiek kitokius parodymus, nes išsigando, kad yra kaltinamas žmogžudyste, nors įtarimai jam nebuvo pareikšti. V. P. jis matė vieną kartą, tai galėjo būti 2010 rugpjūtis ar rugsėjis, apie 16 val., kai V. P. nuėjo link namų pusės, T. Ž. šūktelėjo, kad jis (V. B.) eitų kartu link namų, o ko ten reikėjo eiti, jis nežino. Jis nuo V. P. su T. Ž., kai T. Ž. pakvietė eiti kartu, ėjo 3-5 metrų atstumu. Jie eidami nesikalbėjo. Kieme prie namo buvo žmonių, tačiau šalia jų ta pačia kryptimi niekas nėjo. Kai V. P. užėjo į laiptinę, jis su T. Ž. stovėjo prie laiptinės ir laukė, kadangi T. Ž. sakė, kad reikia palaukti V. P.. Nuo laiptinės jis su T. Ž. stovėjo kelių metrų atstumu. V. P. praėjo pro juos ir prie laiptinės į krūmus numetė kažkokį daiktą, panašų į knygelę. Jam nebuvo paaiškinta, iš kur ta knygutė atsirado, taip pat nebuvo kalbos apie kokį nors padarytą nusikaltimą. Kai jie ėjo laiptinės link jis jokio pagyvenusio žmogaus priešais nematė ir nematė, kad V. P. būtų nusekęs į laiptinę paskui kažkokį pagyvenusį vyrą. Jis nežino, kokiu tikslu V. P. užėjo į laiptinę, o ar T. Ž. žinojo, ko V. P. ėjo į laiptinę, jis negali pasakyti. V. P. lošimo automatuose atsirado po to, kai T. Ž. jam paskambino. Kaltinamojo A. P. jis nėra matęs. Tokių parodymų, kaip dabar pasakoja, jis nebuvo davęs. Jam iš pradžių sakė, kad jis dalyvavo žmogžudystėje, todėl išsigando ir davė kitokius parodymus. Jis šiuo metu atlieka bausmę ir nežino, kuo baigėsi tyrimas jo atžvilgiu šioje byloje. Paskutiniu metu jis gyveno su T. Ž.. Bet tarp jų vėliau kilo konfliktas dėl auksinio T. Ž. žiedo, kurį jis užstatė. Po konflikto jis iš T. Ž. buto išsikraustė ir pas jį nebegyveno. Ginklą pas T. Ž. jis buvo matęs, bet kad tą dieną jis jį turėjo su savimi, jis nežinojo. Tą dieną jis buvo apsvaigęs nuo narkotikų, tačiau tas apsvaigimas jam netrukdė stebėti aplinką. T. Ž. irgi buvo apsvaigęs nuo narkotikų, o dėl V. P. jis nežino.

Teisminio įrodymų tyrimo metu per liudytojo V. B. apklausą teismas LR BPK 276 str.1d.3p. pagrindu gretino V. B. parodymus su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t.4 b.1. 58-59).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. Karoliniškių mikrorajone jis buvo tik vieną kartą vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, kai ten atvažiavo su savo pažįstamu „Ž.“ (T. Ž.) pažaisti lošimo automatais prie kažkokio didelio prekybos centro. Prie jų buvo priėjęs kažkoks T. Ž. pažįstamas ir jie įbuvo išėję į lauką pasikalbėti. Karoliniškėse jie išbuvo maždaug nuo 11 val. iki 14 val., po to su T. Ž. grįžo į Grigiškes. Praėjus maždaug mėnesiui po tos dienos, jis iš T. Ž. pavogė žiedą, kurį užstatė lombarde ir po to pas T. Ž. namuose nesirodė, buvo susitikęs tik vieną kartą, kuomet jie stipriai susibarė dėl tos žiedo vagystės. 2010 m. spalio mėnesį iš gandų sužinojo, kad T. Ž. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Apie T. Ž. padaryto nusikaltimo aplinkybes jis nieko nežino, pats T. Ž. jam nieko nepasakojo. Jis mano, kad T. Ž. jį apkalbėjo, nes buvo ant jo piktas dėl pavogto žiedo bei dėl to įvykusio tarp jų konflikto.

Iš 2010-09-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buto apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Druskio g. 1/22, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad namo, esančio adresu Druskio g. 1, Vilniuje, kieme ties 181-216 butų laiptine aptiktas ant šaligatvio gulintis aukštielninkas M. Č., gim. 1937 m., lavonas be smurto požymių. Prie namo, adresu Druskio g. 3 krūmuose aptiktas M. Č. vardu išduotas pensininko pažymėjimas ir „Darbo veterano“ pažymėjimas (t.1 b.1. 8-19).

Iš įvykio ataskaitų matyti, kad 2010-09-10 16.53 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad seną vyrą užpuolė trys 17-18 metų vaikinai, iš kurių du buvo apsirengę juodai, o vienas apsirengęs mėlynu megztiniu su baltais dryžiais, jie turėjo ginklą, pasišalino link „Rimi“ parduotuvės. Taip pat pranešta, kad užpultas vyras yra be sąmonės (t.1 b.l.48, 49).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausyti Bendrajame pagalbos centre gautų pranešimų garso įrašai. Iš įrašų, darytų nuo 2010-09-10 16.52 val., matyti, kad skambinusieji pranešė, jog trys jaunuoliai apiplėšė senuką, prie „Rimi“ parduotuvės sėdo į automobilį, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo Pasakų parko link. Skambinusieji taip pat paaiškino, jog vijosi užpuolikus, bet šie išsitraukė ginklą, galimai dujinį ir tada pabėgo, o apiplėštas vyras guli adresu V.Druskio g. 1 be sąmonės ir nekvėpuoja (t.1 b.l.50-53).

Iš 2010-10-13 asmens kratos protokolo matyti, kad pas įtariamąjį T. Ž. aptiktas ir paimtas dujinis pistoletas „Umarex“ Nr. 536898 su 4 šoviniais (t.4 b.1.23).

V. P. pripažino, kad jis laiptinėje iš nukentėjusiojo M. Č. kišenės ištraukė apie septynis litus grynais ir kažkokius dokumentus, tačiau teigė, kad jis veikė vienas, jokio smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo, apie jo nusikalstamą sumanymą niekas kitas nežinojo, ir T. Ž. su „Lysu“ (V. B.) tik vėliau užėjo į laiptinę ir jie nedalyvavo, pagrobiant turtą ir dokumentus iš nukentėjusiojo. Savo ruožtu A. P. apskritai neigė, kad įvykio dieną su broliu V. P. ėjo namų, esančių V.Druskio g., link, ir jis teigė, kad jis brolio laukė prie V. G. vairuojamo automobilio, stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Rimi“.