- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- eI3-1931-541/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00103-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jolanta Vėgelienė (pirm.), Saulius Jakaitis, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- S. L.
- Atsakovas
- Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, D. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Sauliaus Jakaičio ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir D. K.) dėl konkurso rezultatų protokolo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, VTD) 2019 m. gruodžio 12 d. konkurso į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) (duomenys neskelbtini) pareigas (Skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pretendentų vertinimo komisijoje protokolą Nr. 27L-2004 (toliau – ir Protokolas).
Skunde paaiškina, kad pareiškėja, kaip pretendentė, dalyvavo Departamente 2019 m. gruodžio 12 d. vykusiame konkurse Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) užimti (toliau – ir Konkursas). Pareiškėjos manymu, Konkursas buvo organizuojamas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 patvirtinto Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad skelbimas apie Konkursą VTD internetiniame puslapyje buvo įkeltas 2019 m. spalio 9 d. Pareiškėja dokumentus dalyvauti Konkurse pateikė 2019 m. spalio 9 d. Pareiškėja pažymi, kad nors pagal Tvarkos aprašą VTD per 5 darbo dienas nuo Tvarkos apraše nurodytų dokumentų pateikimo termino pabaigos įvertina, ar pretendentas atitinka visus reikalavimus šiai pareigybei užimti ir per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – ir VATIS) apie tai informuoja pretendentą, tačiau pareiškėja informaciją apie atitikimą gavo tik 2019 m. spalio 31 d. – po 6 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo termino pabaigos (2019 m. spalio 23 d.).
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Departamento 2019 m. gruodžio 4 d. laiške kartu su informacija apie organizuojamo Konkurso datą ir vietą buvo nurodyta, kad pretendentams su savimi reikia turėti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasas arba asmens tapatybės kortelė). Toks reikalavimas numatytas ir Tvarkos aprašo 42 punkte. Tačiau viena iš pretendenčių į Konkursą atvyko neturėdama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau minėtai pretendentei buvo leista dalyvauti konkurse. Taigi, Departamento darbuotojai, nesilaikydami šių nuostatų ir leisdami vienam iš pretendentų dalyvauti konkurse nepateikus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pažeidė konkurso organizavimo tvarką bei sukėlė abejonių dėl jo skaidrumo.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad minėtame Departamento 2019 m. gruodžio 4 d. laiške taip pat buvo nurodyta, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Šie kriterijai yra įtvirtinti ir Tvarkos aprašo 38 punkte. Tuo tarpu 2019 m. gruodžio 12 d. vykusiame Konkurse pateiktame teste nebuvo nei vieno suformuluoto klausimo iš pareigybės aprašyme numatytų valstybės tarnautojo funkcijų. Priešingai, klausimai suformuluoti nesilaikant Tvarkos aprašo 46.4 punkto reikalavimų, kuriame įtvirtinta, kad pretendentams raštu pateikiamos užduotys turi būti reikalaujančios vienareikšmio atsakymo. Teste visos pateiktos užduotys bei situacijos nebuvo susijusios nei su valstybės tarnyba, nei su pareigybės aprašyme numatytomis funkcijomis. Pareiškėjos manymu, tokių atsakymų vertinimas yra labai subjektyvus, kadangi teisingų atsakymų negalima rasti nei viename teisės akte ar poįstatyminiuose teisės aktuose. Pareiškėja, pamačiusi testo klausimus, suabejojo, ar tikrai atvyko į Departamento organizuojamą Konkursą užimti Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, kuriam pareiškėja ruošėsi labai atsakingai – skaitė bei gilinosi į teisės aktus, susijusius su pareigybės aprašyme numatytomis funkcijomis. Pareiškėjos manymu, Konkurso metu buvo pažeisti jos, kaip pretendentės užimti minėtas pareigas valstybės tarnyboje, teisėti lūkesčiai į teisingą konkurso vykdymą. Pareiškėja teisėtai bei pagrįstai tikėjosi, kad Konkursas bus organizuojamas ir vykdomas laikantis Tvarkos aprašo nuostatų, kad testo klausimai bus suformuluoti aiškiai, atspindintys pareigybės aprašyme numatytas funkcijas bei reikalaujantys vienareikšmio atsakymo. Pareiškėja šią poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimu, kuriame pažymėta, kad pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas – asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme apibrėžtas funkcijas, todėl egzamino – nesvarbu, ar jis vyksta raštu, ar žodžiu, ar ir raštu, ir žodžiu – klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami su būtent tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas).
Pareiškėja taip pat paaiškina, kad ji 2019 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Departamentą su skundu dėl įvykusio Konkurso, prašydama atsiųsti pareiškėjos laikyto testo klausimus su pridėtais atsakymais bei įvertinti, ar Konkursas buvo organizuojamas nepažeidžiant Tvarkos aprašo nuostatų. Pareiškėja 2020 m. sausio 9 d. gavo atsakymą, kuriame nurodyta, kad Departamentas, organizuodamas Konkursą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Departamentas minėtame atsakyme nepasisakė dėl Tvarkos aprašo 46.4 punkto nuostatų, įtvirtinančių sąlygą, kad testo klausimai turi būti suformuluoti, kaip reikalaujantys vienareikšmio atsakymo. Atsakovas nurodė tik tiek, kad Konkurso metu pretendentams pateikė bendrųjų kompetencijų testą.
Atsiliepimas
Atsakovas VTD pateiktame atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime paaiškina, kad Departamento specialistas per 6 darbo dienas patikrino pareiškėjos atitikimą reikalavimams bei pranešė pareiškėjai apie leidimą dalyvauti konkurse. Atsakovas nenustatė, kad 1 darbo dienos pavėluotas pranešimas apie atitikimą ir leidimą dalyvauti Konkurse turėjo neigiamos įtakos pareiškėjai, siekiant dalyvauti bei dalyvaujant Konkurse.
Atsakovas taip pat nurodo, kad vienas pretendentas savo asmens tapatybės dokumentą parodė telefone. Kadangi Tvarkos aprašas leidžia tapatybę nustatyti telekomunikacijų pagalba, Departamento atstovas tinkamai įsitikino ir nustatė visų konkurse dalyvavusių pretendentų tapatybes.
Atsakovas pažymi, kad Konkurso komisija pretendentams pateikė bendrųjų kompetencijų testą, kurio metu taikomos užduotys, parengtos UAB „Žmogaus studijų centras“, vykdant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“ pagal 2012 vasario 1 dienos sutartį 27F11-3 su Valstybės tarnybos departamentu. Šio projekto metu sukurti bendrųjų kompetencijų tikrinimo klausimai. Taip pat buvo patikrintos klausimų psichometrinės charakteristikos. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad testas skirtas pamatuoti bendrąsias kompetencijas, o ne teisės aktų išmanymą, todėl ir jų atsakymo negalima rasti tiesiogiai teisės aktuose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVPK atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Kauno AVPK nurodo, kad nors pareiškėja buvo informuota apie jos atitikimą reikalavimams viena diena vėliau nei numatyta Tvarkos apraše, tačiau tai negali būti laikoma esminiu procedūros pažeidimu. Kauno AVPK teigimu, toks galimas atsakovo neveikimas nesukliudė pareiškėjai dalyvauti Konkurse lygiomis galimybėmis su kitais pretendentais, t. y. nesudarė nepagrįstai trumpo laiko tarpo pasiruošti Konkursui, kuris vyko 2019 m. gruodžio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei vienam mėnesiui nuo momento, kai pareiškėja sužinojo apie atitiktį reikalavimams. Šiuo atveju, nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad pareiškėjos informavimas viena diena anksčiau, būtų nulėmęs kitokį Konkurso rezultatą.
Kauno AVPK pažymi, kad tai, jog vienas iš konkurso dalyvių fiziškai nepateikė asmens dokumento, neužkirto kelio Departamentui patikrinti asmens tapatybės. Tuo labiau, kad pretendentė, kurios tapatybė buvo patikrinta telekomunikacijų būdu, nebuvo pripažinta laimėjusia Konkursą. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad toks Konkurso sekretoriaus veikimas galėjo turėti įtaką konkurso rezultatams, ar kokiu nors kitu būdu pažeidė pareiškėjos teises.
Kauno AVPK nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad pretendentai į valstybės tarnybą turi būti vertinami išimtinai pagal teisės aktų išmanymą ar išimtinai pagal jų pareigybei reikalingų žinių kiekį. Visų pirma, pareiškėja skunde teismui nepateikė klausimų pavyzdžių, nenurodė argumentų, kodėl tokie klausimai yra netinkami, tačiau iš jos argumentų matyti, kad šią teisės normą ji aiškina kaip įpareigojančią sudaryti testo klausimus, tikrinančius teisės aktų žinias. Antra, Kauno AVPK manymu, sąvokos „kompetencijos“ ir „gebėjimai“ negali apimti išimtinai teisės aktų išmanymo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), pažymėdamas, kad teisės aktų išmanymas negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad pretendentas pasižymi tokiomis asmeninėmis dalykinėmis savybėmis, kurių reikalaujama konkrečios pareigybės aprašyme, pavyzdžiui, yra iniciatyvus, geba bendrauti, dirbti komandoje ir kt. (2008 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-781/2008, 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015). Taip pat ir pareiškėjos nurodytame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarime pabrėžiama ne tik žinių, bet ir gebėjimų svarba.
Kauno AVPK taip pat pažymi, kad Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme, patvirtintame Kauno AVPK viršininko 2017 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 20-V-399 „Dėl pareigybės aprašymo patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), numatyti reikalavimai nėra susiję išimtinai su pareigybei reikalingų teisės aktų išmanymu. Todėl, Kauno AVPK manymu, pareiškėjos argumentas, kad teste buvo klausimų ne iš teisės aktų, neleidžia daryti išvados, kad klausimai nebuvo susiję su pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama, kadangi valstybės tarnautojas privalo turėti ir kompetencijų, nesusijusių išimtinai su teisės aktų išmanymu. Be to, konkursas buvo vykdomas keliomis stadijomis, kuriose buvo tikrinamas ir teisės aktų išmanymas, tačiau nesurinkusi pakankamai balų pirmojoje testo stadijoje, pareiškėja negalėjo dalyvauti tolimesnėse stadijose.
Kauno AVPK nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad klausimai buvo suformuluoti nesilaikant Tvarkos aprašo 46.4 papunkčio reikalavimų, t. y. nebuvo susiję su valstybės tarnyba ar pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis. Paaiškina, kad ši teisės norma nustato vieną iš galimų vertinimo metodų ir jo taikymo tvarką, tačiau nereglamentuoja testo klausimų turinio. Skunde pareiškėja pažymėjo, kad buvo laikomas testas, tačiau nenurodė šio testo formos, kuri galimai neatitiktų Tvarkos aprašo 46.4 papunkčio reikalavimų, ar pretendentų atsakymus vertinusių asmenų netinkamų veiksmų skaičiuojant balus. Kauno AVPK teigimu, testo klausimai turėjo vieną teisingo atsakymo variantą, kurį pretendentas turėjo pažymėti, ir tai atitinka Tvarkos aprašo 46.4 papunktyje įtvirtintą apibūdinimą. Taigi pareiškėjos argumentas, kad testo klausimų sudarymas ne vien iš teisės aktų nuostatų neatitinka Tvarkos aprašo 46.4 papunkčio reikalavimų, nėra susijęs su minėtu reikalavimu ir yra nepagrįstas.
Dėl Departamento 2020 m. sausio 9 d. atsakymo į pareiškėjos skundą Kauno AVPK pažymi, kad šiuo raštu atsakovas detaliai atsakė į kiekvieną pastabą, informavo, kad pažeidimų, galinčių būti pagrindu panaikinti Konkurso rezultatus, nebuvo nustatyta. Iš atsakymo matyti, kad nors Departamentas šiame atsakyme ir neminėjo Tvarkos aprašo 46.4 papunkčio nuostatų, tačiau detaliai atsakė į pareiškėjos argumentus, kuriais ji motyvuoja minėtos nuostatos pažeidimą.
Kauno AVPK teigimu, Konkursą laimėjęs D. K. atitiko užimamoms pareigoms keliamus reikalavimus ir sąžiningai buvo pripažintas Konkurso laimėtoju. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti esminių Konkurso organizavimo pažeidimų, galinčių būti pagrindu pripažinti, kad, nebuvus šių aplinkybių, Konkurso rezultatas galėjo būti kitoks. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo tenkinimas pažeistų sąžiningai Konkursą laimėjusio pretendento D. K. teisėtus lūkesčius ir interesus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad, jo turimais duomenimis, Departamentui interneto svetainėje paskelbus apie organizuojamą Konkursą, reikalaujamus dokumentus ir informaciją dalyvauti Konkurse per Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytą terminą Departamentui per VATIS pateikė daugiau kaip penkiasdešimt pretendentų, kuriuos visus VTD privalėjo patikrinti ir įvertinti bei apie patikrinimo rezultatus per VATIS informuoti kiekvieną pretendentą. Taigi, įvertinus didelį pretendentų skaičių, atsakovui buvo fiziškai nelengva per Tvarkos aprašo 18 punkte numatytą 5 darbo dienų terminą nuo Tvarkos aprašo 16 punkte nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimo termino pabaigos įvertinti visų šiuos dokumentus pateikusių pretendentų atitiktį keliamiems reikalavimams ir visus juos per tą patį trumpą 5 darbo dienų terminą informuoti apie tai per VATIS.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad iš Tvarkos aprašo 42 punkto nuostatų matyti, kad komisijos sekretorius turi teisę bet kurio pretendento, dalyvaujančio pretendentų vertinimo komisijoje, tapatybę nustatyti tiek paprašant pretendento pateikti (parodyti) galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tiek telekomunikacijų galinių įrenginių pagalba. Todėl vien ta aplinkybė, kad vieno iš į Konkursą atvykusių pretendentų tapatybė buvo nustatyta telekomunikacijų galiniais įrenginiais, nesudaro pagrindo sutikti su pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog dėl to buvo pažeista iš VTD pusės konkurso organizavimo tvarka ir tai sukėlė abejonių jo skaidrumu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad tiek testo metu, kuriame buvo pateikta dešimt klausimų, tiek interviu metu, kuriame kiekvienas komisijos narys pateikė ne po vieną klausimą, visi klausimai vienareikšmiškai buvo susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia Pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti ir tinkamumo įvertinimu eiti valstybės tarnautojo pareigas. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog vėlesniame (antrajame) pretendentų vertinimo etape, į kurį pareiškėja nepateko nesurinkusi reikiamo balų skaičiaus, visi konkurso komisijos narių užduoti klausimai vienareikšmiškai buvo susiję su Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų tinkamu atlikimu bei su teisės aktų, reikalingų tinkamai atlikti tokias funkcijas, išmanymu.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atsakovas 2019 m. gruodžio 12 d. vykusio Konkurso metu itin objektyviai vertino visų pretendentų kompetencijas ir gebėjimus, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir jų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas pasirenkant net du pretendentų vertinimo metodus (etapus). Departamento organizuojamas Konkursas į minėtas pareigas buvo skaidrus, objektyvus, pretendentų vertinimas buvo atliekamas preciziškai laikantis Tvarkos aprašo VII skyriuje numatytų teisės normų reikalavimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad jis atitiko VTĮ 4 straipsnyje numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, VTĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytus reikalavimus, pareigybės aprašyme nustatytuosius specialiuosius reikalavimus ir sąžiningai dalyvavo 2019 m. gruodžio 12 d. Departamento organizuotame Konkurse, kuomet Konkurso komisijai Konkurso metu taikant net du pretendentų vertinimo komisijoje metodus – testą ir interviu, buvo atrinktas šio Konkurso nugalėtojas trečiasis suinteresuotas asmuo, surinkęs daugiausia balų, kuris ir yra priimtas į nurodytas pareigas ir jas sėkmingai vykdo bei atlieka iki šios dienos. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismui tenkinus pareiškėjos skundą, būtų pažeisti trečiojo suinteresuoto asmens teisėti lūkesčiai ir interesai, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo jau neturėtų galimybės grįžti į prieš tai eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas (duomenys neskelbtini), iš kurių jis buvo perkeltas į Konkurso būdu laimėtas pareigas ir liktų be darbo bei pajamų šaltinio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamente 2019 m. gruodžio 12 d. vykusio pretendentų į Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas konkurso rezultatų teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Departamento konkurso į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas (skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pretendentų vertinimo komisijos 2019 m. gruodžio 12 d. protokole Nr. 27L-2004 nustatyta, kad Departamente 2019 m. gruodžio 12 d. vyko konkursas Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, kuriame dalyvavo 13 pretendentų, tame tarpe ir pareiškėja; pretendentų vertinimui komisijoje buvo taikomi šie vertinimo metodai: testas ir interviu. Protokole pažymėta, kad vertinimo metodas – testas, naudojamas tuo atveju, jei į konkursą atvyksta 9 ir daugiau pretendentų; II vertinimo etape (interviu) dalyvauja 3 pretendentai, surinkę daugiausiai balų; pareiškėja į antrą etapą nepateko; konkursą laimėjo D. K..
Nors pareiškėja skunde suformulavo netinkamą reikalavimą – panaikinti Konkurso pretendentų vertinimo komisijoje protokolą, tačiau iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka su Konkurso rezultatais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos valia kilusiame ginče yra išreikšta aiškiai, formalūs skundo reikalavimo trūkumai negali būti pagrindu nenagrinėti pareiškėjos skundo iš esmės.
Pažymėtina, kad atrankos paskirtis yra atrinkti tinkamiausią asmenį laisvai pareigybei užimti. Todėl ginčui yra aktualios teisės normų nuostatos, kuriomis remiantis atliekamas asmens gebėjimų atlikti užimamos pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas patikrinimas.
Atrankos į valstybės tarnybą organizuojamos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatomis.
VTĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso. Pagal to paties VTĮ straipsnio 2 dalį, konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Valstybės tarnybos įstatymą, 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, be kita ko, patvirtino Tvarkos aprašą, kuris nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso (toliau – konkursas) organizavimo tvarką (1.1. papunktis). Tvarkos aprašo 16 punkte įtvirtinta, kad pretendentas Valstybės tarnybos departamentui per VATIS pateikia: prašymą (16.1. papunktis); VATIS nurodytos formos gyvenimo aprašymą (16.2. papunktis); užpildytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriuo patvirtintas Aprašas, 1.2. papunktyje nurodytą Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijos formą (16.3. papunktis); užpildytą Asmens, priimamo į valstybės tarnautojo pareigas, klausimyną (priedas) (16.4. papunktis); Valstybės tarnybos departamento prašymu – diplomo kopiją, darbo patirtį įrodančio dokumento kopiją, kvalifikaciją įrodančio dokumento kopiją, dokumento, įrodančio teisę valdyti motorines transporto priemones, kopiją (16.5. papunktis).
Tvarkos aprašo 18 punkte įtvirtinta, kad valstybės tarnybos departamentas per 5 darbo dienas nuo Aprašo 16 punkte nurodytų dokumentų ir informacijos pateikimo termino pabaigos įvertina, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos, Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, teisės aktuose ar pareigybės, į kurią pretenduoja, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus (toliau – Reikalavimai), išskyrus Aprašo 21 punkte nurodytą atvejį, ir per VATIS apie tai informuoja pretendentą. Konkursui ar atrankai vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją (Tvarkos aprašo 22 punktas). Pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas (Tvarkos aprašo 38 punktas). Pretendentų vertinimo komisijoje eiga ir rezultatai įforminami protokolu (Tvarkos aprašo 41 punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas valstybės tarnybos teisinių santykių pobūdį bei teismo vaidmenį sprendžiant ginčus dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, konstatavo, „<...> kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.“ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad „<...> Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami arba jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.“
Remiantis šia konstitucine doktrina, teismų praktikoje padaryta išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri (tvarka), vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).
Kaip byloje nustatyta, Konkursas buvo organizuojamas dviem etapais: visų pirma buvo laikomas testas, kadangi į Konkursą atvyko daugiau nei 9 pretendentai; vėliau vyko interviu su asmenimis, surinkusiais daugiausiai balų teste. Pareiškėja pirmo etapo nepraėjo, todėl II konkurso etape – interviu – nedalyvavo.
Pareiškėja savo teisių pažeidimą iš esmės grindžia tuo, kad Konkurso metu pateiktame teste nebuvo nei vieno suformuluoto klausimo iš Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) o pareigybės aprašyme nustatytų valstybės tarnautojo funkcijų, klausimai suformuluoti nesilaikant Tvarkos aprašo 46.4. papunkčio reikalavimų, kad pretendentams pateiktos užduotys turi reikalauti vienareikšmiško atsakymo, todėl, pareiškėjos manymu, tokių atsakymų vertinimas labai subjektyvus.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Konkurso komisija pretendentams pateikė bendrųjų kompetencijų testą, kuriame buvo pateikti bendrųjų kompetencijų tikrinimo klausimai. Šiuo testu buvo vertinamos pretendentų bendrosios kompetencijos, kurios Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, 36 punkte apibūdinamos kaip: vertės visuomenei kūrimas (supranta valstybės tarnybos paskirtį, savo veikla ir pasiūlymais prisideda prie vertės visuomenei kūrimo) (36.1. papunktis); organizuotumas (planuoja veiklą ir laiką, nusistato prioritetus, veikia neatidėliodamas) (36.2.); patikimumas ir atsakingumas (vykdo įsipareigojimus, prisiima atsakomybę už veiklą ir rezultatus, jų gerinimą) (36.3. papunktis); analizė ir pagrindimas (geba atlikti situacijos analizę – išskaidyti ją į sudėtines dalis, nustatyti dalių tarpusavio ryšius, išskirti esminę informaciją, parengti pagrįstus sprendimus) (36.4. papunktis); komunikacija (geba bendrauti su asmeniu ir grupėje, pasirinkdamas įvairias bendravimo priemones, užtikrindamas informacijos perteikimą bei supratimą) (36.5. papunktis).
Iš į bylą pateikto Pareigybės aprašymo matyti, kad Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigybės paskirtis yra dalyvauti vykdant Kauno AVPK personalo administravimą (2 punktas), šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo veiklos organizavimo ir personalo administravimo funkcijas (3 punktas). Kaip antai, vienas iš valstybės tarnautojui, einančiam šias pareigas, specialiųjų reikalavimų yra gebėti planuoti darbą, nustatyti veiklos prioritetus, analizuoti įvairaus lygio problemas, apibendrinti informaciją, rengti išvadas, pagal savo kompetenciją siūlyti sprendimo variantus (4.5. papunktis).
Taigi matyti, kad bendrosios kompetencijos yra susijusios su Pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų tinkamu atlikimu, o ne išimtinai, kaip nurodo pareiškėja skunde, su teisės aktų, reikalingų tokių funkcijų atlikimui, išmanymu, dėl to konstatuotina, jog konkurso komisijos pateiktas bendrųjų kompetencijų testas buvo tinkamas šio tikslo pasiekimui ir nustatymui bei neprieštaravo nei VTĮ, nei Tvarkos aprašo nuostatoms. Teismas šiuo aspektu visų pirma pažymi, kad nei VTĮ, nei Tvarkos aprašo nuostatos nenumato reikalavimo, kad testas, kaip vienas iš pretendentų vertinimo metodų, privalėtų būti sudarytas išimtinai iš teisės aktuose esančių teisės normų, siekiant patikrinti tik jų išmanymą.
Kaip matyti iš Pareigybės aprašymo, didžioji dalis jame numatytų funkcijų yra susijusios su organizaciniu darbu bei gebėjimu tinkamai spręsti iškilusias problemas, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad teste nebuvo nei vieno suformuluoto klausimo, susijusio su pareigybės aprašyme numatytų funkcijų atlikimu ar pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama.
Pareiškėja skunde nurodė, kad testo klausimai buvo suformuluoti pažeidžiant Tvarkos aprašo 46.4. papunktį, reikalaujantį, kad užduotys turi būti reikalaujančios vienareikšmio atsakymo, tačiau nenurodė, būtent kurie testo klausimai buvo suformuluoti pažeidžiant minėtas Tvarkos aprašo nuostatas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad testo klausimai turėjo vieną teisingo atsakymo variantą, o tai atitinka Tvarkos aprašo 46.4 papunkčio nuostatų reikalavimus. Pareiškėjos teiginys, kad teste pateiktų atsakymų vertinimas yra labai subjektyvus, yra nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Teismas nenustatė, kad bendrųjų gebėjimų testas buvo organizuotas netinkamai ar pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentas dėl netinkamų teste pateiktų klausimų atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas padarė procedūrinį pažeidimą, nes pareiškėją apie jos atitikimą reikalavimams informavus vėliau, nei nustatyta Tvarkos aprašo 18 punkte.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos prašymas dalyvauti Konkurse pateiktas 2019 m. spalio 9 d., terminas dokumentams pateikti buvo nustatytas iki 2019 m. spalio 23 d., pareiškėja apie tai, kad ji atitinka reikalavimus, informuota 2019 m. spalio 31 d. Taigi, kaip matyti, pareiškėja apie jos atitiktį reikalavimams informuota viena darbo diena vėliau, nei tai yra nustatyta Tvarkos aprašo 18 punkte.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ši įstatyminė nuostata reiškia, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-128/2010 ir kt.).
Teismo vertinimu, pareiškėjos informavimas apie jos atitikimą reikalavimams vėliau, nei nustatyta Tvarkos aprašo 18 punkte, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip tyčinis Departamento neveikimas ar sąmoningas pareigų tinkamas nevykdymas, sąlygojantis ir darantis įtaką įvykusio Konkurso neteisėtumui. Pažymėtina, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko pasiruošti Konkursui. Teismas taip pat nenustatė, kad pavėluotas informavimas būtų sukliudęs pareiškėjai dalyvauti Konkurse lygiomis galimybėmis su kitais pretendentais bei būtų sąlygojęs 2019 m. gruodžio 12 d. įvykusio Konkurso neteisėtumą. Pati pareiškėja taip pat nenurodo, kokios jos teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti Departamentui vėliau pareiškėją informavus apie pastarosios atitikimą reikalavimams. Todėl, teismo vertinimu, nurodytas procedūrinis pažeidimas nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytinas esminiu ir nesudaro pagrindo 2019 m. gruodžio 12 d. įvykusį Konkursą pripažinti neteisėtu bei panaikinti šio konkurso protokolą remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad pareiškėjai abejonių dėl Konkurso skaidrumo sukėlė tai, kad vykdant Konkursą buvo padarytas pažeidimas, kadangi vienai iš pretendenčių buvo leista dalyvauti konkurse jai neturint asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad vienas pretendentas savo asmens tapatybės dokumentą parodė telefone. Teismas šiais atsakovo rašytiniais paaiškinimais neturi pagrindo abejoti. Kaip iš aukščiau cituotų Tvarkos aprašo 42 punkto matyti, komisijos sekretorius konkurse dalyvaujančių pretendentų tapatybę gali nustatyti tiek paprašant pretendento pateikti (parodyti) galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tiek telekomunikacijų galinių įrenginių pagalba. Pastarasis tapatybės nustatymo būdas negali būti laikomas neteisėtu, jei šių priemonių pagalba komisijos sekretorius tinkamai nustato pretendento, dalyvaujančio pretendentų vertinimo komisijoje, tapatybę. Nagrinėjamu atveju pretendentas, pastarojo tapatybę nustačius telekomunikacijų galinių įrenginių pagalba, konkurse dalyvauti gali, tas šiuo aspektu Konkurso organizavimo tvarka nebuvo pažeista.
Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Departamentas, organizuodamas Konkursą ir taikydamas du vertinimo metodus (testą ir interviu) bei testu tikrindamas bendrąsias kompetencijas, teisės aktų nepažeidė. Teismas taip pat neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad Konkurso atveju buvo pažeisti asmenų lygiateisiškumo imperatyvai ir konkurso organizavimo tvarka. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais panaikinti skundžiamą 2019 m. gruodžio 12 d. įvykusio konkurso Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas (Skelbimo Nr. (duomenys neskelbtini)) pretendentų vertinimo komisijoje protokolą Nr. 27L-2004, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.