Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-433-830/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-08-05
Bylos Nr.
1-433-830/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38592-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Kaltinamasis
D. P.
Nukentėjusysis
G. P.
Ieškovas
Panevėžio teritorinių ligonių
Advokatai
Lidija Blinkevičienė, Vytautas Kupci
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-433-830/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38592-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.9.10.; 1.1.10.2.; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 5 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Jolantai Žižiūnienei,dalyvaujant prokurorams Kristinai Ulienei, Dovilei Maldeikienei,

kaltinamajam D. P.

kaltinamojo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiųjų G. P. ir R. L. atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą (globėjai) V. K.,

nedalyvaujant ieškovo Panevėžio teritorinių ligonių kasų atstovui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 3 d. (2 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., 2021 m. spalio 26 d., nenustatytą valandą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bausdamas savo šeimos narę – dukrą G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) už pastabą dėl jos elgesio mokykloje, mušė ją diržu suduodamas smūgius per kojas ir nežymiai sužalojo ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais padarydamas G. P. poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, D. P., laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 3 d., vakaro, nenustatytos valandos, iki 2021 m. lapkričio 4 d. nakties, tiksliai nenustatytos valandos, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bausdamas savo šeimos narę – mažametę globotinę R. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), mušė ją ir kitaip smurtavo prieš mažametę sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: 2021 m. lapkričio 3 d., vakare, nenustatytą valandą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bausdamas R. L. už jo netenkinusį mažametės elgesį sugriebė virtuvėje ant kėdės sėdėjusią mažametę už plaukų ir tempiant plaukus nuvertęs nukentėjusiąją ant grindų, spyrė koja jai į kairį šoną prie liemens, trenkė kumščiu į dešinį skruostą ir spyrė į dešinę šlaunį. Po to, mažametei išėjus iš namų ir suradus nakvynę bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021-11-04 naktį, tiksliai nenustatytu laiku, bausdamas mažametę už jos pabėgimą, smūgiais ranka ir spyriais R. L. į kojas ragino mažametę grįžti į namus. Po to, 2021-11-04 naktį, tiksliai nenustatytą valandą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mušė mažametę suduodamas smūgius USB laidu per kojas ir rankas, kuriomis nukentėjusioji dengėsi nuo smūgių, tokiais veiksmais padarydamas R. L. poodinę kraujosruva veido dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus su kraujosruvomis odoje dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pilnai pripažįsta smurtą G. P. atžvilgiu ir iš dalies pripažįsta smurtą R. L. atžvilgiu. D. P. parodė, kad G. P. yra jo duktė, o R. L. atžvilgiu jis buvo globėjas. Po M. L. – abiejų mergaičių mamos mirties (duomenys neskelbtini), vaikai (R. L. ir G. P.) gyveno pas jį. Su M. L. jis (D. P.) gyveno beveik devynerius metus, R. L. augino nuo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ši vadino jį (D. P.) tėčiu. Dukrai G. P. sudavė diržu už pastabą mokykloje. G. P. tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) antroje klasėje. Tai buvo ne pirma pastaba. Iš mokyklos buvo daugiau nusiskundimų dėl G. P. elgesio, pažymių, drausmės, dėl to buvo bendrauta su klasės auklėtoja B. Š.. Su dukra apie tai kalbėjo ne vieną kartą. Duktė sakė, kad pasitaisys, tačiau po kiek laiko vėl viskas kartodavosi. 2021-10-26 po nuotolinio pokalbio su klasės auklėtoja dėl dukros elgesio, kalbėjosi su dukra dėl jos elgesio. G. bandė gintis, meluoti, kad ne ji yra kalta dėl visų tų pastabų ir mokslų. Baigus pokalbį jis (D. P.) supyko ant dukters, kad ji neklauso, todėl nutarė sudrausminti ją diržu ir kelis kartus su diržu sudavė jai per kojas, sėdmenis. Vaikas (G.) tuo metu verkė. Vėliau jis (D. P.) atėjo į dukros kambarį, atsiprašė, apsikabino. Suprato, kad pasielgė netinkamai, ramiai su dukra pasikalbėjo, susitaikė. Po įvykio jo santykiai su dukra nepasikeitė. Po tos dienos ir mokyklos daugiau nesusiskundimų dukros elgesiu nebebuvo. Mano, kad dukra dėl jo elgesio patyrė žalą, tiek fizinę, tiek emocinę, tačiau tai nepakeitė jo ir dukters santykių, pareikštas civilinis ieškinys 5000 Eur yra absurdiškas. Dėl savo poelgio gailisi. 2021-11-03 vakare globotinė R. L. pabėgo iš namų, kartu pasiėmė ir jo dukrą G. P.. Vakare jis (D. P.) grįžo iš baliaus, buvo neblaivus, su R. L. kilo žodinis konfliktas dėl maisto ruošos. Jokio fizinio smurto R. L. atžvilgiu tada nenaudojo. Naktį atsibudęs nuėjo į vaikų kambarį ir pamatė, kad vaikų nebėra. Labai susijaudino ir išsigando, vaikai nebuvo palikę jokio raštelio. Paskambimo draugui D. T., paprašė atvažiuoti, ir šiam atvažiavus išvažiavo ieškoti vaikų. Pirmiausia važiavo pas šeimos draugus M., gyvenančius (duomenys neskelbtini), nes mergaitės draugavo su M. vaikais, likdavo nakvoti. Nuvykus pas M. ten atrado vaikus (G. P. ir R. L.), pažadino juos, ir parvežė į namus. (duomenys neskelbtini), pas M., ant vaikų nerėkė, smurto jų atžvilgiu nenaudojo. Grįžus į namus, aprėkė vaikus, supykęs telefono pakrovėjo laidu sudavė keletą kartų R. L. per sėdmenis, šlaunis. R. L. dengėsi rankomis, tada galėjo smūgiai tekti ir rankoms. R. L. pradėjo verkti, bet greitai nustojo. Iš vakaro namuose bei (duomenys neskelbtini) R. L. nemušė. R. L. mėgsta manipuliuoti. Jos parodymuose yra daug nebūtų dalykų. Dukra G. P. yra stipriai įtakojama R. L.. Taip pat R. L. neigiamą įtaką daro močiutė R. L.. Supranta, kad R. L. dėl jo elgesio patyrė tiek fizinį, tiek emocinį skausmą, tačiau nežino kaip šį skausmą įvertinti pinigais. Rūpinosi abejais vaikais, maistas visada paruošas, priemonės mokyklai supirktos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 2 d pagrindu teismo posėdyje buvo pagarsinti mažametės nukentėjusiosios G. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš šių parodymų matyti, kad G. P. parodė, kad su tėčiu D. P. sutaria, bet kai gaudavo pastabų, tai negerai sutardavo. Tėtis už blogus dalykus, pastabas, ją mušdavo su diržu. 2021-10-26, kambaryje ruošiant pamokas, mokytoja tėčiui parašė žinutę dėl jos elgesio, kad ji šnekėjo per pamokas su drauge. Bandant aiškintis, kodėl ji taip elgėsi, tėtis pasakė, kad gaus taip, jog jai maža nepasirodys ir, išsitraukęs iš džinsų diržą, šiuo pradėjo ją mušti. Sudavė į kairę ir dešinę šlaunį, o į kitas kūno vietas nepataikė. Nežino, kiek kartų tėtis jai sudavė diržu, jai skaudėjo, ji verkė. Tuo metu namuose buvo sesė, kuri matė dalį įvykio. Anksčiau irgi taip būdavo, ją muša tik su diržu. Diržas, su kuriuo ją muša, yra juodas ir storas. Buvo įvykis, kai sesė kartu su ja pabėgo iš namų pas draugę. Iš namų pas draugę išėjo todėl, kad tėtis daugiau nebesimuštų. Tą dieną ji su sese pasidarė valgyti, dėl ko tėtis labai supyko ir paėmė sesę už plaukų, net keletą išrovė. Tėtis nuvertė stalą, sudaužė indus, nutempė sesę ir trenkė šiai į žandikaulį. Ji matė tik tai, kai tėtis sugriebė sesę už plaukų. Įvykio metu tėtis buvo neblaivus, nes ji matė butelių prie šaldytuvo. Sesuo sakė, kad šiai išrovė plaukus. Ji matė, kad sesei netoli ausies (parodo) buvo „mėlynė“. Sesei sugalvojus, abi išėjo iš namų pas draugę D., kad tėtis daugiau nebesimuštų. Po kurio laiko atvažiavo tėtis, kuris pakėlė sesę ir šią paspardė į kojas. Ji pati to nematė, tik girdėjo ir sesuo vėliau tai sakė. Važiuojant namo, sesė verkė. Grįžus į namus, tėtis žaliu telefono įkroviklio laidu pradėjo mušti sesę. Ji girdėjo, kai tėtis sakė, jog muš sesę su tuo laidu, jog sesė bijos prisėsti, kai gaus su laidu, dėl ko ji suprato, kad tėtis su laidu mušė sesę. Po to ji ant sesers šlaunų matė žymes. Ji girdėjo, kai tėtis mušė sesę, kad sesuo verkė ir šaukė. Taip pat girdėjo pas D., kai sesė pasakė: „Auč, skauda“, o namuose sakė: „Tėti, baik, man skauda, aš atsiprašau“. Yra mačiusi ir anksčiau, kai tėtis mušė sesę. Tuo metu ji stengiasi išeiti kitur, o po to sesuo jai pasisako, kad tėtis šią mušė. Jai skauda, kai tėtis ją muša, kai tėtis muša sesę, jai būna baisu. Ji norėtų susikaupti ir negauti pastabų, bet jai nepavyksta. (1 t., b.l. 88-92).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. P. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, padaryta kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais, prieš 1-2 sav. laiko, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. (1 t., b.l. 94).

BPK 276 str. 2 d pagrindu teismo posėdyje buvo pagarsinti mažametės nukentėjusiosios R. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš šių parodymų matyti, kad R. L. parodė, kad 2021 m. lapkričio mėnesio pradžioje, dienos neatsimena, apie 20.30 val., buvo toks įvykis, kai jos globėjas D. P. labai supyko dėl to, jog tuo metu, kai namuose buvo padaryto maisto, ji su seserimi darėsi valgyti. Supykęs, D. P. pradėjo ant jos šaukti, klausinėti, ar jai blogas gyvenimas. Paėmęs už plaukų, D. P. nutepė ją nuo kėdės. Tuomet D. P. pastūmė jį bandžiusią laikyti draugę K. M., apvertė stalą, koja spyrė jai sėdinčiai ant grindų į kairį šoną ties liemeniu, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinį skruostą ir spyrė į dešinę šlaunį. Po to pradėjo dar labiau rėkti ir liepė išeiti iš virtuvės, gąsdino, jog jei nebūtų jo draugės, tai ją užmuštų. Daugiau globėjas jai nieko nedarė. Tuo metu sesuo buvo kitame kambaryje. Globėjui nuėjus į savo kambarį, ji su seserimi išėjo iš namų pas šeimos draugę, nes labai bijojo neblaivaus globėjo. Po kurio laiko atvažiavo D. P. ir pradėjo rėkti. Įėjęs į šeimos draugės namus, spyrė ir kumščiu trenkė jai į kairę šlaunį. Jai pradėjus rengtis, D. P. gal kokius keturis kartus vėl spyrė jai į abi šlaunis. Tuo metu, kai globėjas ją mušė, nekas nematė, tačiau galėjo girdėti. Grįžus į namus, D. P. pasiėmė telefono įkroviklio laidą ir kambaryje pradėjo ją mušti per blauzdas, į kairės rankos delną. Tuo metu kiti galėjo suprasti, kad jai skauda, nes ji rėkė ir verkė, išsigandusi sesuo buvo kitame kambaryje. Per tą dieną ji gavo gal virš dešimt smūgių, jei neskaitant suduotų laidu, tai gavo gal keturis smūgius ranka ir koja. Tikslaus smūgių skaičiaus ji tikrai nepamena, tik vietas. Pasakodama Vaiko teisių specialistams, ji tiksliau atsiminė. Be mušimo daugiau D. P. jai nieko nedarė. Tai buvo ne pirmas kartas, kada prieš ją D. P. naudojo smurtą, dėl mokslų ir kai neklausydavo, globėjas ją mušdavo diržu ir kumščiu. Jai skaudėjo, kai globėjas ją mušė. Labai skaudėjo, kai trenkė kumščiu į skruostą ir kai mušė su laidu. Jai ant abiejų kojų buvo kraujosruvų. Konkrečios dienos neatsimena, bet ji yra mačiusi, kai D. P. diržu muša G. Sesę mušdavo po kartą tai tikrai į mėnesį, kai ši gaudavo kokią pastabą. Sesei skaudėdavo, ši verkdavo. Pamena, kad savaitę prieš šias rudens atostogas, D. P. trenkė sesei. Grįžus iš mokyklos, D. P. pasikvietė sesę pokalbiui dėl gautos pastabos ir virtuvėje su diržu mušė sesei per abi blauzdas. Tuo metu sesė verkė. Ji buvo prie savo kambario ir viską matė. Ji labai bijodavo, kad D. P. gali ją mušti, jai skaudėdavo ir būdavo baisu, kai rengdavosi kūno kultūrai, kad kiti nepamatytų „mėlynių“. Globėjas labai dažnai geria, o būdamas neblaivus pradeda prie jos ir sesers kabinėtis dėl kiekvieno dalyko. Ji bijo D. P.. (1 t., b.l. 138-143).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. L. nustatyta poodinė kraujosruva veido dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai su kraujosruvomis odoje dešinėje šlaunyje. Poodinė kraujosruva veido dešinėje pusėje padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, prieš 4-7 dienas iki apžiūros. Odos nubrozdinimai su kraujosruvomis odoje dešinėje šlaunyje padaryta kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais(-u), kuo galėjo būti dvilinkas laidas, 2 smūgių pasekoje, prieš 5-7 dienas iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. (1 t., b.l. 157).

Iš Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. B. 2021-11-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, kad 2021-10-26 bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), D. P. naudojo fizinį smurtą mažametės dukters G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, tai yra sudavė ne mažiau dviejų kartų diržu į sėdmenis ir dešinę šlaunį. VšĮ (duomenys neskelbtini) G. P. nustatyti abiejų šlaunų sumušimai. Po apžiūros išleista gydytis ambulatoriškai. 2021-11-03 bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), D. P. naudojo fizinį smurtą mažametės dukters R. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu, tai yra vieną kartą kumščiu sudavė į dešinįjį skruostą bei po dviejų valandų įkroviklio laidu ne mažiau penkių kartų sudavė per mažametės kojas. VšĮ (duomenys neskelbtini) R. L. nustatytas dešinės šlaunies ir kairės plaštakos sumušimai. Po apžiūros R. L. išleista gydytis ambulatoriškai. (1 t., b.l. 13-14).

Iš 2021-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra dviejų kambarių butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas vyriškas diržas su sagtimi ir žalios spalvos USB laidas. (1 t., b.l. 17-25).

Iš 2022-01-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas juodos spalvos, galimai odinis vyriškas diržas. Diržo – diržajuostės bendras ilgis (su sagtimi) yra 123,5 cm, plotis - 5 cm. Viename diržo gale yra metalinė (balto metalo) 4 cm ilgio ir 5 cm pločio sagtis. Prie pat diržo sagties yra metalinė diržakilpė. Kitas diržo galas yra metalinis, 3,5 cm ilgio. Šiame diržo gale, 11 cm nuo galo, lygiagrečiai dviem eilėmis išdėstyta iš viso 14 skylučių. Ant diržajuostės yra gamykliniu būdu išspaustas užrašas „Cardinal“. Apžiūrėtas USB laidas yra žalios spalvos, apvalaus izoliuoto laido, 5 metrų ilgio. Viename laiko gale yra USB jungtis, kitame – telefono kontaktas. (1 t., b. l. 26-30).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-11-05 pateiktos informacijos apie gautą pranešimą apie galimai vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021-11-04 18.12 val. atskirai nuo įstatyminio atstovo bendrauta su mažamete G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Mergaitė į pateiktus klausimus atsakinėjo laisvai, tačiau nedrąsiai. Paklausus, kaip sutaria su tėčiu, mergaitė atsakė: „Gerai, būna, kad kartais pasipykstam“. Paklausus, ar būna, kad tėtis ją skriaudžia, mergaitė atsakė: „Nu būna, bet kai pati prisidirbu, už pastabas duoda diržo, bet čia būna labai retai“. Paklausus, kada paskutinį kartą tai buvo, atsakė: „Nu senokai visai, antradienį, prieš atostogas mušė su diržu“. Paklausus, kada atostogos, atsakė: „penktadienį“. Paklausus, ar jai skaudėjo, mergaitė ėmė verkti, atsakė: „smarkiai“. Paklausus, kur tėtis jai trenkė, mergaitė atsakė: „Va čia“, ir parodė kairės kojos sėdmens sritį, taip pat sakė: „Ir va ši čia“, parodydama į dešinės kojos šlaunį. Paklausus, ar jai liko „mėlynės“, mergaitė atsakė teigiamai ir parodė ant kojų esančias kraujosruvas, kurios buvo akivaizdžiai pradėjusios gyti. Paklausus, ar jai žinoma, kodėl tėtis ją skriaudžia, mergaitė atsakė: „Dėl mano elgesio, kad aš per pamokas kalbuosi su draugėm“. Paklausus, ar ji bijo tėčio, mergaitė atsakė: „Kai gaunu pastabas ir parodo ateik čia, tada pradedu labai bijot“ ir vėl ėmė verkti. Paklausus, ar mato kaip tėtis smurtauja prieš sesę R., mergaitė atsakė, kad mato. 2021-11-04 18.09 val. vykusio pokalbio metu D. P. neigė, kad 2022-11-03 konflikto metu fiziškai smurtavo prieš nepilnametę R. L., tačiau pripažino, kad iš (duomenys neskelbtini) parsivežęs mergaites namo, R. L. gavo „lupti“. Vyras teigė, kad nepilnametę mušė su diržu, tačiau kiek kartų mušė, atsakyti negailėjo. D. P. teigimu, jis žino, kad mušti nepilnamečių vaikų negalima, tačiau tuo metu „ant karštųjų“ taip gavosi, nes buvo išsigandęs, jog mergaitės pabėgo. D. P. nurodė, kad prieš dukrą G. P. nėra fiziškai smurtavęs. (1 t., b.l. 34-46).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-11-05 pateiktos informacijos apie gautą pranešimą apie galimai vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2021-11-04 18.00 val. atskirai nuo įstatyminio atstovo bendrauta su mažamete R. L. (gim. (duomenys neskelbtini)). Mergaitė į pateiktus klausimus atsakinėjo atvirai, tačiau matėsi, kad jaudinasi, buvo be nuotaikos. Paklausus apie vakar dienos įvykius, mergaitė atsakė: „Kai su sese dariausi valgyt grįžo tėtė ir pradėjo rėkt, kad negalima darytis valgyt, nes jau yra ir trenkė“. Paklausus, su kuo ir kur trenkė, mergaitė atsakė: „Iš kumščio į veidą“ ir su ranka parodė dešinį skruostą. Ant skruosto smurto žymių nesimatė. Mergaitė paaiškino, jog po suduoto smūgio pabėgo pas draugę D. M.. Paklausus, kas vyko toliau, mergaitė atsakė: „Praėjo pusantros valandos ir tėtė atvažiavo, jis mus pakėlė, draugės mama stovėjo ir žiūrėjo kas toliau bus ir tėtis spyrė vieną kartą ir sakė greičiau rengtis, nes važiuosim namo. Apsirengiau ir išėjom, kai grįžom namo tėtė liepė man eit į kambarį, jis paėmė laidą ir kokius penkis kartus trenkė per kojas“. Paklausus, ką sakė lupdamas su laidu, mergaitė atsakė: „Sakė, gera bėgt iš namų ar blogas tau gyvenimas“. Mergaitė pasakojo, kad ji verkė ir nusirengusi ėjo gulti. Mergaitė sakė, kad ir anksčiau tėtis yra ją mušęs, dėl ko jai skaudėdavo. Paklausus, ar jaučia tėčiui baimę, mergaitė atsakė: „Nu, taip, kai išgeria“, taip pat patvirtino, kad mato, kai vartoja alkoholinius gėrimus. Paklausus, o kai blaivus, mergaitė atsakė: „dažniausiai rėkia labai“. Paklausus, ar sesuo mato, kai tėtis ją skriaudžia, mergaitė atsakė: „ji dažniausiai išbėga į kitą kambarį, kai pradeda mušt“. Paklausus, ar tėtis muša sesę, mergaitė atsakė: „Ją dažniausiai muša už pažymius“. Paklausus, ar ant jos kūno liko kokių nors smurto žymių, mergaitė parodė savo kojas, kur ant abiejų šlaunų matėsi horizontalios kraujosruvos. Mergaitė nurodė, kad kraujosruvos atsirado po to, kai tėtis 2021-11-03 ją mušė įkroviklio laidu. Ant kairės plaštakos matėsi paraudimas. Paklausus, ar ji bijo būti namuose, mergaitė atsakė, kad bijo. (1 t., b.l. 107-118).

BPK 276 str. 2 d pagrindu teismo posėdyje buvo pagarsinti mažametės nukentėjusiosios D. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš šių parodymų matyti, kad D. M. parodė, kad ji nėra mačiusi, kad D. P. netinkamai elgtųsi su mergaitėmis R. ir G. Pačios mergaitės jai taip pat nėra pasakojusios, kad D. negerai elgtųsi. R. pasakojo, kad D. yra griežtas dėl mokslų, nes nori, kad mergaitės susikauptų, nesiblaškytų. D. su mergaitėmis visada bendrauja gražiai, negirdėjo, kad būtų pakėlęs toną. Ji nematė, kad D. prieš mergaites būtų smurtavęs. Apie tai G. ar R. jai nepasakojo. Kas vyksta šeimoje, mergaitės jai nėra pasakojusios. (2 t. b.l. 92-96).

Liudytoja, nukentėjusiųjų G. P. ir R. L. globėja V. K. parodė, kad ji šiuo metu yra nukentėjusiosios G. P. laikinoji globėja, nukentėjusiosios R. L. nuolatinė globėja. Mergaitės gyvena jos šeimoje. Po įvykio, kai prieš mergaites buvo smurtauta, ji buvo paskira mergaičių globėja, nes vaikų močiutė neturėjo sąlygų vaikus vesti į mokyklą. Apie tai, kad prieš G. tėvas (D. P.) naudojo smurtą jai yra pasakojusi pati G., kuri pasakojo, kad tėtis jai trenkdavo per galvą su kumščiu jei kokios užduoties nežinodavo. G. jai yra pasakojusi, kad gavo su diržu iš tėčio už blogą elgesį, ar dėl mokslų. Šiai dienai ir G. įžvelgia ir savo kaltę už ką tėtis ją mušė. R. jai yra pasakojusi, kad D. P. ją buvo sumušęs 2021 m. lapkričio mėnesį. R. pasakojo, kad tą dieną konfliktas su D. P. įvyko dėl maisto, kad ji (R. L.) nepabaigė valgyti ir darė kitą maistą. R. pasakojo, kad D. P. tą vakarą grįžo išgėręs, kilo konfliktas, tada R. pasiėmė sesę (G.) ir išbėgo iš namų. R. sakė, kad prieš ją (R.) buvo naudojamas smurtas, smūgiai. Nepamena kokius konkrečiai smūgius minėjo R. R. minėjo, kad ji buvo mušama namuose (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kai buvo pas M. R. pasakojo, kad smurtaujant namuose, ją bandė apginti D. P. draugė, tačiau ji (D. P. draugė) buvo pastumta. R. sakė, kad prieš ją buvo smurtaujama su laidu, mergaitei randai negijo labai ilgai, turėjo pirkti vaistus randams gydyti. Tiki R. L. pasakojimu. Mergaitė (R. L.) kompleksavo, negalėjo eiti į baseiną, dėl kūno kultūros pamokų, nes persirengiant matydavosi randai. G. P. po įvykio blogai miega, dažnai keliasi naktį. R. L. nuolat purtosi, jai dreba rankos, ne kartą yra tekę jai duoti valerijono lašų, raminamų vaistų. Nemano, kad G. P. galėtų būti įtakota R. L., apkalbėti D. P. mergaičių vardu pareikštus civilinius ieškinius palaiko. Vaikai lankosi pas psichologus, R. L. buvo gydomi randai, mergaitės geria raminamuosius vaistus (valerijono lašus), sunkiai užmiega. Mergaitės prarado namus, žaislus, draugus. Mergaitės šiuo metu yra apsiraminusios. R. L. nenori bendrauti apie D. P., bijo jį sutikti. G. P. nori bendrauti su tėčiu. Mergaitės yra pasakojusios, kad smurtas iš D. P. pusės prieš jas buvo naudojamas ir ankščiau (iki nagrinėjamų įvykių).

Liudytoja B. Š. parodė, kad yra G. P. pradinių klasių mokytoja ir auklėtoja, (duomenys neskelbtini). Faktinių aplinkybių apie smurtą prieš G. P. nežino. Kol G. gyveno pas tėtį (kaltinamąjį D. P.), jis ja rūpindavosi, jai būdavo supirktos visos mokymosi priemonės, D. P. visada atsiliepdavo į skambučius, arba, jei jam iškildavo neaiškumų, pats paskambindavo. G. niekada nėra sakiusi apie smurtą iš tėvo pusės. Niekada nėra mačiusi sužalojimų ant G. kūno. G. P. yra labai judri, gyvybinga, šneki mergaitė, tačiau būna ir irzli, kartais atsikalbinėdavo, susinervindavo, bet visi vaikai tokie buvo, nes nuotolinis mokymasis paveikė visus vaikus. Šiuo metu G. gyvybinga ir rami mergaitė. Nepamena smulkiai aplinkybių apie gautą (persiųstą) žinutę per „Facebook“. Jau po įvykio ji (B. Š.) pati individualiai bandė paklausti G., klausė : „G., kaip ten kas įvyko, kodėl tu niekada nesikreipei“, o ji (G. P.) pasakė „aš nedrįsau“ Daugiau ar smulkiau ji (G. P.) nieko nepasakojo.

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, tikslu patikrinti byloje esančius įrodymus, teisme buvo pagarsinta dalis liudytojos B. Š. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad 2021 m. spalio - lapkričio mėnesį jai direktorė D. V. per „Messenger“ programėlę persiuntė jos mokinės G. P. sesers R. L. susirašinėjimą su kažkokiu asmeniu. Minėto susirašinėjimo turinio nepamena, bet ten R. L. buvo pasakyta, kad kažkas šiai trenkė. Žinutės neišsisaugojo. Apie tai, kad G. P. su savo seserimi apsigyveno pas globėjus, ji sužinojo iš globėjos, kuri jai sakė, kad mergaitės pas ją gyvena laikinai dėl šeimyninių aplinkybių. G. P. niekada nėra pasakojusi, kad namuose ar kur kitur prieš šią smurtauja tėtis ar kiti asmenys. Ant G. P. veido ar kitų kūno vietų jokių sužalojimų nepastebėjo. G. P. tėtis rūpinosi dukros mokslais, t. y. reaguodavo į pranešimus, nupirkdavo dukrai pratybas bei kitus mokymosi reikmenis. (2 t., b.l. 116-119).

Liudytoja A. S. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste - budėtoja. 2021 m. lapkričio mėnesio pradžioje gavo pavedimą iš vedėjos, kad gautas pranešimas iš R. L. mokyklos apie galimą smurtą, vyko į šeimos namus. Nuvykus į šeimos namus bendravo su R. L., o kolegė M. B. bendravo su D. P.. Pokalbio metu R. L. išsakė patyrusi smurtą iš tėčio (D. P.). R. L. pasakojo, kad dieną prieš tai, ji su sese gaminosi valgyti, grįžo tėtis, pasakė, kad gaminti valgio negalima, nes jau yra ir tada jai (R. L.) trenkė iš rankos į veidą. Apžiūrėjo mergaitės veidą, sužalojimų nesimatė. R. pasakojo, kad jas užstojo tėčio draugė, po to ji (R. L.) ir sesė pabėgo iš namų pas R. L. draugę. Berods, R. pasakojo, kad tėtis po daugiau nei valandos atvyko į draugės namus ir parsivežė mergaites į namus. R. L. pasakojo, kad draugės namuose tėtis (D. P.) spyrė jai į kojas, o parsivežęs į namus liepė jai (R. L.) eiti į kambarį ir tada laidu, keletą kartų trenkė per šlaunis. Ji (A. S.) paprašė R. parodyti abi šlaunis. Ant šlaunų iš priekinės pusės matėsi horizontalios kraujosruvos, vos ne atviros žaizdos. R. L. nurodė, kad smurtą patyrė ne pirmą kartą. R. L. pasakė, kad smurtą patiria ne tik ji bet jaunesnė sesuo G. Klausė apie tai G. P., tačiau G. ėmė kaltinti save ir pareiškė, kad „aš čia pati kalta“. Paklausus kodėl, G. pasakė, kad už kalbėjimą pamokų metu su drauge ji gavo iš tėčio diržu maždaug prieš savaitę. G. taip pat parodė ant šlaunų jau pažaliavusias ir pradėjusias gyti kraujosruvas. Mergaites nuvežė į ligoninę, kad būtų užfiksuotos žymės, po to nuvežė pas močiutę, kad užtikrinti jų saugumą. Pokalbio metu R. L. buvo šalto veido ir buvo toks įspūdis, kad jai viskas galimai buvo taip įprasta, nebekėlė didelių emocijų. R. L. pasakojo, kad įvykio metu verkė, nes skaudėjo. Abejonių dėl smurto nekilo, nes matėsi akivaizdžios smurto žymės. Vėliau po šio įvykio nebebendravo nei su mergaitėmis, nei su D. P..

Liudytoja L. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), esu socialinė pedagogė. G. P. ir R. L. yra mokyklos auklėtinės. 2021 m. lapkričio mėnesį mokyklos direktorė gavo signalą, kad neva prieš mergaites tėtis panaudojo smurtą. Iš karto buvo informuotas vaikų teisių apsaugos skyrius. Bandė susisiekti su mergaičių tėčiu (D. P.), iškviesti jį pasikalbėti, bet susisiekti su juo nepavyko. Ji (L. B.) atsakinga už (duomenys neskelbtini) klasių darbą su mokiniais. Su R. L. bendravo. Mergaitė yra pakankamai drąsi, turinti savo nuomonę, savo poziciją ir gebanti ją ginti. Norėtųsi, kad savo kaip mokinio pareigas R. L. atliktų stropiau. Pamokas R. L. lanko labai gerai, nepateisintų pamokų nėra. R. L. elgesys ir drausmė nekliūna. Kaip paauglei R. L. su bendraamžiais gal ir iškyla kokių bendravimo problemų, bet jos nėra didelės. R. L. mokosi pagal gebėjimus, yra aktyvi, sportuoja, mėgta žaisti telefonu. Pati R. L. apie smurtą jos atžvilgiu, nepasakojo. Smurto žymių pas R. L. nepastebėjo. Signalų apie galimai naudojamą smurtą nebuvo. Po įvykio mergaitei (R. L.) gal ir jautėsi išgąstis. Šiuo metu mergaitė yra bendraujanti, klasėje ji jaučiasi labai gerai, turi draugų ir iš kitų klasių mokinių. Ji pasidarė dar labiau pasikinti, matomai įtakota globėjos ir jai sudarytų gerų sąlygų ir auklėjimo. Su G. P. bendravo kita socialinė pedagogė. Apie gautą žinute per „Messenger“ programėlę, dėl R. L. mušimo, nepamena.

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, tikslu patikrinti byloje esančius įrodymus, teisme buvo pagarsinta dalis liudytojos L. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, kad 2021-11-04 klasės auklėtoja A. P. informavo, kad 2021-11-03, apie 21 val., auklėtinė R. L. kartu su seserimi G. P. išėjo iš namų pas pažįstamus. Tada, kiek pamena, ji kartu su A. P. nuėjo pas direktorę D. V., kuri jau turėjo dar nepatvirtintą informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje, tai yra apie galimai netinkamą patėvio D. P. elgesį R. L. atžvilgiu. Iki tos dienos ji nebuvo gavusi jokios informacijos apie tai, kad patėvis D. P. smurtauja prieš R. L.. Mergaitė apie problemas šeimoje – namuose jai nėra užsiminusi. Ant R. L. veido ar kitų kūno vietų jokių smurto žymių, sužalojimų ji nepastebėjo. Pagal turimą informaciją apie galimą smurtą artimoje aplinkoje direktorė D. V. informavo vaiko teisių apsaugos specialistus. Dėl minimos situacijos direktorė į „Messenger“ programėlę jai buvo atsiuntusi susirašinėjimą, kurio turinys buvo apie tai, kad R. L. iš savo patėvio D. P. patyrė fizinį smurtą, bet tikslaus teksto nepamena. Po minimo įvykio, 2022-01-26 ji bendravo su R. L.. Paklausus, ar nori papasakoti apie situaciją šeimoje su patėviu, R. L. pasakė, kad apie tai kalbėti nenori. Pirmą kartą po 2021-11-04 pamačiusi R. L., ji ant mergaitės veido ar kitų kūno dalių sužalojimų nematė. (2 t., b.l. 132-135).

Liudytoja A. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja, (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi R. L., klasės auklėtoja. 2021 m. lapkričio mėnesį per atostogas buvo mokykloje ir gavau direktorės žinutę, kad R. L. parašė vienai mokyklos bendruomenės narei, kad ją stipriai sumušė tėtis. Tuo metu buvo vaikų atostogos, tačiau ji dirbo mokykloje ir aš iš karto apie tai pranešė mokyklos direktorei, socialinei darbuotojai. Bandė susisiekti su D. P., bet jis nekėlė ragelio. Su R. L. tą dieną nekalbėjo, kalbėjo vėliau, tą pačią savaitę. R. L. pasakė, kad yra pas močiutę ir jai viskas tvarkoje. Konkrečiai apie patirtą smurtą R. L. neklausinėjo, kad papildomai netraumuoti vaiko. Iki to įvykio D. P. rūpinosi R. L.. Mokyklos priemones R. visada turėjo, mokykloje buvo apsirengusi tvarkingai. Kai mirė R. L. mama, mokyklos bendruomenė surinko pinigų, perdavė D. P.. Kiek suprato iš pokalbio su R. L. už blogus pažymius iš jos buvo paimamas telefonas, apie smurtą R. L. nėra pasakojusi. Po atostogų, R. L. grižo sugniuždyta, ik tol ji buvo drąsi mergaitė, žodžių kišenėje neieškanti, o tas pirmas dienas (po atostogų) ji buvo pasimetusi ir sugniuždyta, norėjosi ją apkabinti ir raminti. Dabar mergaitė jau nebėra sugniuždyta, ji pasikeitusi, dabar viskas gerai, mergaitė linksma, nesenai pasakojo, kaip važinėjo su triračiais. Mokytoja ją taip pat gyrė, kad taisosi jos motyvacija. Su G. P. nėra bendravusi.

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, tikslu patikrinti byloje esančius įrodymus, teisme buvo pagarsinta dalis liudytojos A. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad ant R. L. veido ir kūno vietų, kol D. P. gyveno su G. P. ir R. L., ji jokių sužalojimų nematė. Per minimą laikotarpį, R. L. jai nėra sakiusi, kad D. P. smurtauja prieš ją ar jos seserį. Vieną kartą R. L. užsiminė, kad kilusio žodinio konflikto metu D. P. šią pastūmė, tačiau nepasisakė, kad dėl pastūmimo buvo sukeltas fizinis skausmas. Pamena, kad ji yra R. L. pasakiusi, kad jei D. P. ar kiti asmenys naudotų fizinį ar kokį kitą smurtą, mergaitė gali visada kreiptis į ją ar kitus mokyklos pedagogus. 2021-11-04 ryte ji iš direktorės D. V. gavo žinutę, iš kurios buvo matyti R. L. ir moters (mokyklos bendruomenės narės, kurios vardo ir pavardės neatsimena) susirašinėjimas. Žinutėje buvo tekstas, kad R. L. išėjo iš namų, nes tėtis šiai sudavė ar sumušė. Aptarus situaciją, direktorė D. V., ji ir socialinė pedagogė L. B., nusprendė kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių. Kalbant telefonu apie įvykį, R. L. sakė, kad dabar yra pas močiutę, kadangi D. P. šią sumušė. Po atostogų, tai buvo 2021-11-10, R. L. atėjo į mokyklą, tačiau ji ant mergaitės veido ir kitų kūno vietų jokių sužalojimų nepastebėjo. (2 t., b.l. 122-126).

Liudytoja D. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose. Kaltinamąjį D. P. pažįsta kaip mokyklos bendruomenės narį ir progimnazijos mokinių - dviejų mergaičių D. P. ir R. L. tėtį. Jį pažįstu nuo tos dienos, kai mirė mergaičių mama. R. likus našlaite, D. P. prisiėmė globą. Ji (D. V.) iniciavo bendruomenės paramą šiai šeimai ir teko glaudžiai bendradarbiauti su D. P.. Kadangi situacija buvo neeilinė, aš nuolat domėjosi šia šeima. 2021 m. lapkričio mėnesį, mokinių atostogų metu, jai bendruomenės narė, J. G., persiuntė nufotografavusi R. L. „Messenger“ žinutę. Žinutėje buvo nurodytą apie patirtą smurtą. Norėjosi išlikti objektyviai ir atrinkti, kur yra paauglystės požymiai ir kur yra tikra. Dar tą patį vakarą žinutes persiuntė klasės auklėtojai, o kitą dieną mokykloje susitiko su socialine pedagoge bei auklėtoja ir tarėmės kaip reaguoti. Žinutė „Messenger“ buvo labai grėsminga, nes buvo paminėta, kad vaikui (R. L.) D. P. trenkė - „šį kartą trenkė stipriai“. Tai sukėlė didžiuli nerimą. Bandė susisiekti su D. P., susisiekti nepavyko. Įvertinus grėsmę vaikams, paskambino vaikų teisių specialistei A. Po šio įvykio tiesiogiai su mergaitėmis (G. P. ir R. L.) nebendravo, nes su jomis bendravo specialistės. Mokyklos psichologės rekomendacija buvo tokia, kad mergaitė yra ir taip psichologiškai palaužta ir papildomi klausimai ar užuojautos gali negatyviai veikti vaiko psichiką. Sužalotų mergaičių ar smurto žymių nėra mačiusi. Po įvykio su D. P. nebendravo. R. yra labai komunikabili ir gudri mergaitė, kartais manipuliuodavo. R. L. iki įvykio niekada nebuvo sakiusi apie smurtą jos atžvilgiu. D. P. domėjosi vaikų mokymusi ir rūpinosi. Jo požiūris į vaikų mokymąsi buvo griežtas.

Liudytoja E. M. parodė, kad dirbu (duomenys neskelbtini) pradinių klasių mokytoja ir socialine darbuotoja. Mokykloje įvairiais klausimais bendrauja su G. P., iki įvykio bendravo ir su mergaitės tėčiu D. P.. Iki įvykio apie smurtą mergaitės atžvilgiu nežinojo, pati mergaitė (G. P.) nepasakojo, o ji (E. M.) nenorėdama aštrinti padėties, detaliau neklausinėjo. G. P. po mamos mirties buvo užsidariusi, mokykloje su ja dirbdavo ir psichologė, vėliau jos būsena pradėjo gerėti, nors pasitaikydavo ir manipuliacijos. Po šio įvykio su D. P. neteko bendrauti. Po įvykio, kai mergaitė (G. P.) pateko pas globėją, teko dažnai su ja bendrauti. Apie tėtį kalbėti ji vengia. G. P. minėjo, kad pas laikinąją globėją jaučiasi gerai.

Liudytoja R. L. parodė, kad yra R. L. močiutė. Apie prieš anūkę panaudotą smurtą sužinojo iš pačios R. L.. R. jai paskambino vakare, nepamena ar skambučiu ar žinute, ir pasakė, kad D. P. grižo išgėręs, piktas, kad pervertė stalą ir jai (R. L.) trenkė. Ji (R. L.) pasakė jai „bėk, bėk iš namų“, R. L. paklausė: „kur?“, ji (R. L.) pasakė: „bėk pas R.“. Kur D. P. trenkė R. neklausė, R. L. sakė, kad D. P. trenkė, dabar užmigo, ji pasakė R. L., kad bėgtų kol D. P. miega. R. sakė, kad konfliktas kilo dėl maisto, nes D. P. pradėjo šaukti, kodėl jos (R. L. ir G. P.) nevalgo to, kas buvo padaryta, o darėsi kažką kito. Po kiek laiko R. pranešė, kad jos jau pas R. (M.) ir labai bijanti. Ji pasakė R. L., kad reikalui esant kviestų policiją. Mergaitė bijojo, kad D. P. atsikels ir atvažiuos. Ta baimė girdėjosi iš R. L. balso. Ryte jai R. L. parašė, kad D. P. kai atsikėlė ir jų nerado, atvažiavo pas R., jas pasiėmė. Kai paklausė kas buvo, R. L. pasakė, kad D. P. ją mušė iki kraujo ir atsiuntė nuotrauką. Nežino su kuo mušė, ar tai su diržu, ar su kokiu laidu. Ant veido pas R. L. sužalojimų nesimatė. R. sakė, kad buvo mušama namuose, kad buvo mušama pas R. nesakė. Ji R. L. liepė kreiptis į policiją ar į vaikų teises. Po įvykio susitikusi su mergaitėmis apie įvykį nekalbėjo. Apie tai, kad buvo naudojamas smurtas prieš G. P. negirdėjo. Sužalojimų pas G. nematė. D. P. G. baudė už blogą elgesį mokykloje, gal jos į kiemą neišleisdavo ar telefono neduodavo. G. sakė, kad ir ją mušė, bet ja tikėti negalima, nes ji yra „pasakorė“, pasako vienaip, apsisukus vėl pasako kitaip. R. patikėjo, nes ji atsiuntė sužalojimo nuotraukas. Santykiai su anūkėmis yra geri, bendrauju su jomis, susitinka. Nemano, kad po įvykių mergaičių psichinė būsena pasikeitė.

Liudytoja J. G. parodė, kad jos vaikai mokosi (duomenys neskelbtini). Po mokyklos mokinių R. L. ir G. P. mamos mirties rinko aukas, organizavo pagalbą. Buvo suteikta įvairi pagalba, buvo perduotas telefonas su SIM kortele. Pasakė D. P. savo telefono numerį, pasakė, kad reikalui esant gali skambinti. Bendravo tiek su R. L., tiek su G. P.. Keletą kartų buvo trumpam susitikę su D. P.. D. P. stengėsi dėl mergaičių, nesimatė, kad kažkas yra negerai. Vėliau iš R. L. gavo žinutę, kad D. P. ją primušė. Apie gautą žinutę informavo mokyklos direktorę. Kas vyko toliau nežino, žinučių turinį perdavė policijai. Po šio įvykio su mergaitėmis susitikusi nebuvo, per bendruomenę apie jas paklausdavo ir sužinojau, kad mergaičių globos siekia R. L. klasiokės mama, kad joms (R. L. ir G. P.) viskas yra gerai ir kad jos yra saugios.

Liudytoja R. M. parodė, kad D. P. pažįsta apie 10 metų, jis yra šeimos draugas. D. P. vaikai bendrauja su jos (R. M.) vaikais. Pamena kai vienos dienos vakare jos dukra D. paklausė ar gali pas juos likti nakvoti G. P. ir R. L.. Mergaitės kartais pasilikdavo nakvoti (su tėčio D. P. žinai), todėl ir tą vakarą neprieštaravo. Nepamena kiek buvo valandų, bet buvo vakaras, ji (R. M.) jau gulėjo lovoje. Neužilgo atėjo D. P., buvo susinervinęs, ieškojo vaikų klausė ar vaikai yra pas ją. Mergaitės buvo jau atsigulusios į lovas, gal net užmigusios. D. P. pakėlė mergaites, ir su vaikais išėjo. D. P. smurto prieš vaikus nevartojo. Vėliau D. P. pasakė, kad R. L. „gavo diržo“.

Liudytoja E. M. parodė, kad D. P. pažįsta kaip tėvų draugą, pažįsta abi jo dukras G. ir R. Kartais jos (G. P. ir R. L.) likdavo jų namuose nakvoti. Pamena kaip vieną dieną grįžo vėlai vakare, apie 23.20 val., į namus po darbo, pamatė namuose G. P. ir R. L. Nepagalvojo nieko blogo, nes mergaitės ir ankščiau likdavo nakvoti pas juos namuose. Mergaitės neatrodė išsigandusios, ji nieko mergaičių neklausinėjo. Buvo labai pavargusi, todėl nuėjo miegoti. R. L. atsigulė miegoti į jos (E. M.) lovą. Nepamena kaip atvyko D. P..

BPK 276 str. 4 d. pagrindu, tikslu patikrinti byloje esančius įrodymus, teisme buvo pagarsinta dalis liudytojos E. M. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad 2021 m. rudenį, tikslios datos nepamena, grįžusi po darbo į namus, namuose rado pažįstamas R. L. ir G. P., su kuriomis tik pasisveikino ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Grįžus po darbo į namus, kiek pamena, tėtis A. M. ir mama R. M. jau miegojo, nes reikėjo anksti keltis į darbą. Pamena, kai R. L. ir G. P. kažką pasakė, kad abi pas juos miegos. Anksčiau mergaitės ne kartą yra pas juos nakvojusios, tad ji nesigilino, kodėl R. L. ir G. P. turėjo pas juos miegoti. Tikslios valandos nežino, bet jau buvo įmigusi, ji išgirdo vyrišką balsą, kuris R. L. pasakė: „kelkis eisim namo“. Iš balso ji su suprato, kad tai D. P.. Jautė, kad R. L. atsikėlė iš jos lovos ir išėjo iš kambario. Ji iš karto vėl įmigo ir net nebegirdėjo, kaip D. P. su mergaitėmis išėjo iš buto. Ant R. L. ir G. P. veidų ar kitų kūno vietų jokių sužalojimų ji nėra mačiusi. Mergaitės jai apie patiriamą smurtą nėra sakiusios. (2 t., b.l. 100-103).

Liudytojas D. T. parodė, kad D. P. yra jo draugas. Tiksliai nepamena įvykio detalių, tačiau buvo toks atvejis kai vakare jam paskambino D. P. ir pasakė, kad namuose nėra mergaičių (D. P.) vaikų. D. P. paprašė jį pavežti (tokiu būdu padėti ieškoti mergaičių), nes D. P. neturi vairuotojo pažymėjimo. D. P. buvo susinervinęs, streso būsenoje; kad būtų išgėręs – nesimatė. Buvo vėlus vakaras apie 23-24 valanda. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas D. P. draugus. Jis (D. T.) liko automobilyje, o D. P. nuėjo pas draugus. Po kelių minučių D. P. grįžo su vaikais. Jis (D. T.) parvežė juos į namus. Kiek pamena D. P. su vaikais kalbėjo mažai, normaliai, galimai stresas buvo atslūgęs. Mergaitės buvo ramios, neverkė, neatrodė prislėgtos.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikacija, bausmės skyrimas

Pagal BK 140 str. 3 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas ar kankindamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo D. P. veiksmai pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 str. 3 d. (2 veikos). Byloje yra pilnai įrodyta, kad D. P., 2021 m. spalio 26 d., nenustatytą valandą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bausdamas savo šeimos narę – mažametę dukrą G. P. už pastabą dėl jos elgesio mokykloje, mušė ją diržu suduodamas smūgius per kojas ir nežymiai sužalojo ne mažiau kaip 3 trauminiais poveikiais padarydamas G. P. poodines kraujosruvas abiejose šlaunyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje taip pat pilnai įrodyta, kad D. P., laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 3 d., vakaro, nenustatytos valandos, iki 2021 m. lapkričio 4 d. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bausdamas savo šeimos narę – mažametę globotinę R. L., mušė ją ir kitaip smurtavo prieš mažametę sukeldamas jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, o būtent: 2021 m. lapkričio 3 d., vakare, nenustatytą valandą, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bausdamas R. L. už jo netenkinusį mažametės elgesį sugriebė virtuvėje ant kėdės sėdėjusią mažametę už plaukų ir tempiant plaukus nuvertęs nukentėjusiąją ant grindų, spyrė koja jai į kairį šoną prie liemens, trenkė kumščiu į dešinį skruostą ir spyrė į dešinę šlaunį. Po to, mažametei išėjus iš namų ir suradus nakvynę bute, esančiame (duomenys neskelbtini), D. P. 2021-11-04 naktį, tiksliai nenustatytu laiku, bausdamas mažametę už jos pabėgimą, smūgiais ranka ir spyriais R. L. į kojas ragino mažametę grįžti į namus. Po to, laikotarpiu 2021-11-04 naktį, tiksliai nenustatytu laiku, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mušė mažametę suduodamas smūgius USB laidu per kojas ir rankas, kuriomis nukentėjusioji dengėsi nuo smūgių, tokiais veiksmais padarydamas R. L. poodinę kraujosruva veido dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus su kraujosruvomis odoje dešinėje šlaunyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis pilnai pripažįsta smurtą G. P. atžvilgiu bei iš dalies pripažįsta smurtą R. L. atžvilgiu. D. P. neigia, kad smurtavo prieš R. L. 2021 m. lapkričio 3 d. namuose (duomenys neskelbtini), prieš R. L. pabėgant iš namų; bei nepripažįsta naudojęs fizinę prievartą R. L. atžvilgiu R. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau tai (D. P. parodymus dėl smurto epizodų, kuriuos jis neigia) paneigia bylos įrodymų visuma. Nukentėjusioji 2021-11-04 apie 18 val., t.y. praėjus labai trumpam laiko tarpui po įvykio Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai papasakojo, kad 2021-11-03 vakare, prieš jai pabėgant iš namų, D. P. kumščiu trenkė į veidą, o vėliau, D. P. atvažiavus pas D. M., kur tuo metu buvo pabėgusi R. L., spyrė jai. (1 t., b.l. 107-118), Šias aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytoja apklausta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialiste (budėtoja) A. S.. Pati nukentėjusioji R. L., 2021-11-12 ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino ir detalizavo nurodytas aplinkybes. R. L. parodė, kad D. P. kilus konfliktui dėl maisto, paėmęs jai už plaukų nutempė nuo kėdės, po to sudavė kumščiu į skruostą, bei spyrė į šlaunį. R. L. taip pat nurodė, kad jai pabėgus iš namų pas draugę, vėliau atvyko D. P., rėkė ant jos, keletą kartų spyrė iš kojos į abi šlaunis. R. L. buvo nustatyti sužalojimai šlaunyse bei veido dešinėje pusėje, kas neprieštarauja R. L. parodymuose nurodytam sužalojimo pobūdžiui ir mechanizmui. Liudytoja R. L. teisme patvirtino, kad įvykio vakarą su ja susisiekusi anūkė R. L. jai pasakė, kad D. P. jai (R. L.) trenkė, ir ji (R. L.) sakė R. L., kad ši bėgtu pas R. M.. Nukentėjusioji G. P., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pilnai patvirtino R. L. parodymus apie G. P. naudotą smurtą R. L. atžvilgiu, prieš joms pabėgant iš namų. G. P. taip pat patvirtino, kad G. P. naudojo smurtą R. L. atžvilgiu. G. P. teigė tiesiogiai nemačiusių smūgių R. L., tačiau teigė dalį smūgių girdėjusi (pas R. M. namuose), o apie kitus sumušimus jai papasakojusi R. L. iš karto po sumušimo. Liudytoja V. K. nurodė, kad R. L. jai pasakojus, kad įvykio dieną D. P. ją mušė tiek namuose (duomenys neskelbtini), tiek pas R. M. namuose (duomenys neskelbtini). Liudytoja J. G. parodė, kad gavo iš R. L. žinutę apie tai kad ją sumušė tėtis. Iš bylos duomenų matyti, kad žinutė parašyta 2021-11-04 00.29 val. Žinutėje R. L. nurodė, kad „tėtis jai vėl trenkė........šikart smarkiai.... ji pabėgo iš namų, yra pas draugę“ (2 t., b.l. 174). Žinutės tekstas, yra vienas iš netiesioginių įrodymų patvirtinančių, kad prieš R. L. D. P. smurtavo betarpiškai prieš šiai pabėgant iš namų. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. L. parodymais, kadangi juos patvirtina teismo išvardinti kiti įrodymai. Nors liudytojos R. M., D. M. (apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją) bei E. M. nurodė, kad nėra mačiusiosios ar girdėjusios jog G. P. smurtautų ar netinkamai elgtųsi prieš R. L. bei G. P., teismas šių liudytojų parodymus laiko subjektyviais (minėtos liudytojos yra D. P. šeimos draugai) ir atmeta dalyje (smurtas R. L. atžvilgiu R. M. namuose), kaip prieštaraujančius objektyvių duomenų visumai.

D. P. padarytas veikas įrodo iš dalies paties D. P. parodymai, nukentėjusiųjų G. P., R. L. parodymai, specialistų išvados dėl nukentėjusiosios nustatytų sužalojimų, liudytojų A. S., V. K., J. G., R. L. parodymai, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių tarnybos surinkti duomenys, Įvykio vietos bei daiktų apžiūrų protokolai. Liudytojų mokyklos pedagogų (B. Š., A. P., D. V., L. B., E. M.) parodymai tiesiogiai nepatvirtina D. P. kaltės, nes apie patirtą nukentėjusiųjų smurtą šios liudytojos sužinojo iš trečiųjų asmenų.

Analizuojant nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, negalima tiksliai nustatyti tikslų D. P. smurto naudojimą R. L. atžvilgiu laiką. Kaltinime nurodytas laikas tiksliai neatspindi įvykio aplinkybių laiko atžvilgiu, todėl kaltinimas tikslintinas, jog smurtas R. L. atžvilgiu buvo naudojamas nuo 2021-11-03 vakaro iki 2021-11-04 nakties, tiksliai nenustatyto laiko.

Skirdamas bausmes D. P. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Įvertintina padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, kilę padariniai. Kaltinamasis padarė nesunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės, smurtinės. D. P. neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas (3 t., b.l. 73-76). Kaltinamasis dirba. Jo atsakomybę dėl G. P. sužalojimo lengviną tai, kad jis pilnai pripažino šią veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias išdėstytas kaltinamąjį D. P. charakterizuojančias aplinkybes, veikų pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam D. P. už padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmė – areštas, artimas sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 4 d., pagrindu, iš dalies sudedant.

BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. To paties straipsnio 4 d. nurodo, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad kaltinamais neteistas (teistumas išnykęs), dirba, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ankščiau nebuvo nuteistas arešto bausme, daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas 4 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas kaltinamajam skiria baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Civilinis ieškinys ir kt. bylos klausimai

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 40,02 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl G. P. ir R. L. gydymo išlaidų atlyginimo. (1 t., b.l. 170-178). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, ieškinio sumą įrodo prie ieškinio pateikti dokumentai. Įvertinus tai, Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant jį iš kaltinamojo.

Nukentėjusios atstovė pagal įstatymą (G. P. laikinoji globėja, R. L. nuolatinė globėja V. K., nukentėjusiųjų vardu pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį po 5000 Eur dydžiui atlyginti nukentėjusiosioms padarytą neturtinę žalą (4 t., b.l. 44-46).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, sveikatos sužalojimą, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms G. P. bei R. L. teismas atsižvelgia į tai, kad mergaitės buvo kaltinamojo sužalotos. G. P. nustatyta poodinės kraujosruvos abiejose šlaunyse, padaryta kietais bukais daiktais, 3 trauminiais poveikiais. R. L. nustatyta poodinė kraujosruva veido dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai su kraujosruvomis odoje dešinėje šlaunyje. Neabejotinai, kad dėl patirto smurto nukentėjusiosios patyrė ne tik skausmą bet ir dvasinius išgyvenimus. Jas sužalojo artimas žmogus (D. P. yra G. P. biologinis tėvas, įvykio metu buvo R. L. globėjas). Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiosios patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Teismas įvertina tai, kad smurtas nukentėjusiosios G. P. atžvilgiu trūko trumpą laiko tarpą, sužalojimai nežymus, sunkesnių pasekmių nesukėlė, nėra objektyvių duomenų, kad sužalojimai turės ilgalaikes pasekmes. Smurtas R. L. atžvilgiu buvo nevienkartinis, testinis, tačiau taip pat nėra objektyvių duomenų apie ilgalaikes pasekmes. Priteisiant neturtinę žalą teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį, gaunamas pajams. Įvertinęs tai kas išdėstyta, teismas civilinius ieškinius tenkina iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai G. P. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajai R. L. 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas mano, kad tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, sąžininga ir protinga.

Proceso išlaidomis pripažintinos 611,53 Eur antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiosioms išlaidos (4 t., b.l. 131-136), jos priteistinos iš kaltinamojo valstybei. Taip pat iš kaltinamojo priteistinos dokumentų įteikimo išlaidos – 85,12 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti – 4 CD su vaizdo įrašais (nepilnamečių apklausos), telefonų skambučių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje. Vyriškas diržas bei USB laidas saugomi Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugykloje (kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b.l. 33), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (2 veikos) ir paskirti jam bausmes:

- už BK 140 str. 3 d, veikos padarymą (G. P. nežymus sveikatos sutrikdymas) - 20 parų areštą;

- už BK 140 str. 3 d, veikos padarymą (R. L. nežymus sveikatos sutrikdymas) - 35 parų areštą.

Paskirtas bausmes bausmę BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, iš dalies sudedant (prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės) subendrinti ir paskirti D. P. subendrintą bausmę – 50 parų areštą.

Paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 mėnesiams, paskiriant minėtu laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nustatant būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 00.00 val. iki 05.00 val., išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokymusi.

Paskirti D. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72² straipsnyje - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, 3 mėnesių laikotarpiui.

Priteisti iš D. P. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 40,02 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. P. nukentėjusiajai G. P. 400 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. P. nukentėjusiajai R. L. 800 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. P. 611,53 Eur (antrinės teisinės pagalbos išlaidų) bei 85,12 Eur (dokumentų įteikimo išlaidų) proceso išlaidų Valstybei.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – 4 vnt. CD su vaizdo įrašais (mažamečių apklausos) telefonų skambučių išklotinėmis, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Vyrišką diržą bei USB laidą saugomus Panevėžio apskrities VPK saugomų daiktų saugykloje (kvitas BBB Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas