- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-535-360-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-60-1-00101-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Violeta Miliuvienė, Eduardas Maškevičius
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė
- Kategorijos
Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-535-360/14
Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00101-2010-3
2014 m. lapkričio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės J. Sarpalienės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 3 d. išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiosios T. K. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis 2010 m. gegužės mėn. 18 d., apie 11.40 val. Palangos m., (duomenys neskelbtini), atjungęs namo apsaugos signalizaciją ir pritaikęs raktą, įsibrovė į T. K. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš virtuvės nuo spintelės lentynos pagrobė baltojo aukso laikrodį „(duomenys neskelbtini)", inkrustuotą deimantais, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. K. 65 000 Lt vertės turtinę žalą.
Apylinkės teismas A. Š. dėl šio kaltinimo išteisino motyvuodamas tuo, kad byloje patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis A. Š. dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nėra, kaltinamojo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo teismas negali grįsti prielaidomis, ir jis išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo padarant šį nusikaltimą.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė J. Sarpalienė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendį dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Konfiskuoti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - baltojo aukso žiedą su brangakmeniais, gautą iš nusikalstamos veikos ir saugomą Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriuje. Tenkinti T. K. civilinį ieškinį dėl 65000 Lt žalos atlyginimo.
Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad teismo išvados dėl A. Š. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį yra nepagrįstos ir neteisingos, prieštaraujančios bylos aplinkybėms, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendis dėl A. Š. išteisinimo turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Šalies argumentai
Skunde prokurorė nurodo, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir vertindamas išnagrinėtus duomenis vadovavosi iš esmės tik kaltinamojo A. Š. iškelta versija, o nukentėjusiosios T. K. parodymus ir kitų liudytojų parodymus bei rašytinius duomenis nepagrįstai nepripažino įrodymais, todėl padarė neatitinkančias byloje nustatytų aplinkybių išvadas ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį.
Prokurorės teigimu nors išteisintasis A. Š. neigė, kad įvykdė vagystę, tačiau jo parodymai yra prieštaringi tiek dėl tarpusavio santykių su nukentėjusiąją, tiek dėl įvykio aplinkybių, todėl vertintini kritiškai kaip jo pasirinkta gynybos pozicija.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad be pačios nukentėjusiosios T. K. įsitikinimo, jog vagystę galėjo įvykdyti A. Š., tai patvirtina kiti byloje esantys įrodymai- liudytojo G. B. parodymai, jo parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolas, pas G. B. ir A. Š. paimtų ir apžiūrėtų daiktų protokolai ( b. l. 32 , 33-38 , 67-70 , 73-74 ), duomenys apie telefono abonemento Nr. 8 675 39873 , kuriuo naudojosi A. Š. , veikimą pagal laiką ir vietą ( b. l. 88), duomenys iš VP rinktinės „Vytis" apsaugos skyriaus (b. l. 75-77 ), liudytojų G. D., A. K., A. R. (Brujevos), M. R., S. R. parodymai.
Skunde pažymima, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nurodė, kad kaltinamasis A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad vagystės neįvykdė, papasakojo, kad laikrodžio korpusą, iš kurio padarytas žiedas, įsigijo Vilniuje. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, jog laikrodžio vagystės nematė nei pati nukentėjusioji, nei kas nors iš aplinkinių, aplinkybė, kad A. Š. mobiliojo ryšio telefonas kaltinime nurodytu vagystės laiku veikė bokšte 521 E, o šio bokšto veikimo zonoje yra ir įvykio vieta - namas, iš kurio pagrobtas laikrodis, nepatvirtina, jog A. Š. tuo metu buvo nukentėjusiosios name ar greta to namo ir pavogė minėtą laikrodį. Kita vertus, pats A. Š. teisme patvirtino, jog dažnai pro tą namą važiuodavo, nes jam nukentėjusioji vis dar rūpėjo, nors jau buvo išsiskyrę. Pati nukentėjusioji T. K. teisme tvirtino, jog raktų ir pultelio nuo namo A. Š. neturėjo, o pats kaltinamasis A. Š. tvirtino, jog visas signalizacijos veikimo zonas name žinojo, todėl signalizacija net jam būnant name suveikti negalėjo. Liudytojas R. G. teisme patvirtino, jog T. K. vyrui buvo parduotas standartinis tokio modelio „Chopard Imperiale" variantas, kuris nebuvo niekaip patobulintas ir buvo lygiai toks pats, koks yra byloje pateiktoje nuotraukoje (t. 1, b. l. 52), tokių laikrodžių parduotuvėje buvo ir daugiau. Nukentėjusioji T. K. teisme patvirtino, kad jos laikrodis buvo tokio paties modelio, kaip byloje esančioje nuotraukoje, tik su perlamutriniu ciferblatu. Liudytoja S. R., nukentėjusiosios draugė, teisme taip pat patvirtino, kad T. K. laikrodis buvo toks kaip nuotraukoje. Iš teisme apklausto liudytojo G. B. parodymų matyti, jog kaltinamasis A. Š. jam atnešė ne tą laikrodį, kuris buvo pavogtas iš T. K., liudytojas G. B., šiam parodžius byloje esančią nuotrauką, teisme kelis kartus patvirtino, jog laikrodis, kurį atnešė A. Š. skyrėsi nuo to, kuris pavaizduotas byloje esančioje nuotraukoje, A. Š. atneštasis buvo apvalaus korpuso, o nuotraukoje yra su kvadratais prie auselių, jam atrodė, kad atneštasis buvo klasikinis vyriško modelio laikrodis, jis buvo be apyrankės. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojui nebuvo pateikta nuotrauka, esanti bylos 1- ajame tome, 52-ajame lape, kad šis atpažintų A. Š. pateiktą laikrodžio korpusą, su tuo susijusių klausimų liudytojui taip pat nebuvo pateikta, todėl teismas vadovaujasi išsamesniais liudytojo G. B. parodymais teisme. Specialistui apžiūrint žiede inkrustuotus skaidrius 21 vnt. akmenukų, nustatyta, kad dalis akmenukų - 12 vnt. - juos apšvietus neonine šviesa yra ryškiai mėlyni, o dalis - 9 vnt., savo spalvos nekeičia. Nors nukentėjusioji T. K. teigė, jog dalis laikrodyje esančių deimantų buvo „Fancy diamond" rūšies, tačiau specialistams apžiūrėjus žiedą, į kurį inkrustuoti brangakmeniai iš A. Š. atnešto juvelyrui laikrodžio korpuso, nenustatyta, jog minėti brangakmeniai yra tokios rūšies.
Taip pat apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad vagystė iš namo buvo įvykdyta per labai trumpą laiką („žaibiškai") ir tai galėjo padaryti tik asmuo, kuris labai gerai žinojo aplinką, patekimo į namą galimybes ir kt. Iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad tokiu asmeniu galėjo būti A. Š., kuris pats patvirtino, kad į namą galėjo patekti net be signalizacijos suveikimo, nes žinojo visus signalizacijos išdėstymus. Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis" paaiškinime nurodyta, kad saugomame objekte, esančiame adresu Sermiesčio g. 44, Palanga, 2010-05-18 apsauginė įsilaužimo signalizacija suveikė: pirmą kartą - 11.40 val., antrą kartą - 11.44 val. (t. 1, b. l. 75). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus A. Š. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. 867539873 veikimą pagal mobilaus ryšio operatorius aptarnaujančius bokštus, darytina išvada, jog telefonu besinaudojęs asmuo 2010-05-18 laikotarpiu 09.30-12.15 val. vyko maršrutu Klaipėda-Palanga- Kretinga. 11.41 vai. telefonas veikė bokšte 521 E, įvykio vieta (Sermiesčio g. 44, Palanga) yra šio bokšto veikimo zonoje (t. 1, b.l. 88). Šie duomenys patvirtina tai, kad A. Š. galėjo būti įvykio vietoje - Sermiesčio g. 44, Palanga, tarp 11.40 val. ir 11.44 val.
Skunde prokurė teigia, kad liudytojai A. R. (B.) ir M. R. nurodė, kad T. K. per M. R. buvusią sutuoktinę S. R. sužinojo apie žiedą. Šių liudytojų nurodyta S. R., kuri teisme buvo apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2010—2011 m. M. R. pas ją atėjo ir rodė žiedą, nepamena, ar už skolas gavo ar pirko iš A. Š., sakė, kad tai iš T. laikrodžio, aplink žiedą buvo akmenukai, o ji tai perpasakojo Tatianai.
Be to, A. Š. parodymus, kad pirktas laikrodis buvo ne „Chopard", paprastas, kiauras, apdaužytas ir su išdaužytais akmenukais, paneigė liudytojas G. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu vienareikšmiškai tvirtino, kad jam kaip juvelyrui buvo pateiktas perdaryti būtent „Chopard" laikrodis, o vėliau teisme jis dėl praėjusio didelio laiko tarpo tik abejojo dėl pateikto laikrodžio „Chopard" formos.
Prokurorė konstatuoja, kad įvertinus išnagrinėtų duomenų visumą darytina išvada, kad A. Š. 2010 m. gegužės mėn. 18 d. apie 11.40 val. Palangos m., Sermiesčio g. 44, atjungęs namo apsaugos signalizaciją ir pritaikęs raktą, įsibrovė į T. K. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš virtuvės nuo spintelės lentynos pagrobė baltojo aukso laikrodį „(duomenys neskelbtini)", inkrustuotą deimantais, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. K. 65 000 Lt vertės turtinę žalą. A. Š. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. str. 3 d. sudėtį.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintojo gynėja prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusiosios atstovas prašė teismo vertinti įrodymus iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendis naikintinas ir A. Š. priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs faktinius bylos duomenis, nenurodė motyvų, kuo remdamasis byloje surinktus duomenis nepripažįsta įrodymais, pagrindžiančiais A. Š. inkriminuojamą nusikaltimą, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau juos grindė ne išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kad ir vadovaudamasis įstatymu, o paviršutiniškai, skubotai ir pernelyg sureikšmino atskiras bylos detales, jų nevertindamas kitų visų bylos duomenų kontekste.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs bylos įrodymus, pripažįsta, kad skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados yra nepagrįstos, ir apelianto skundo argumentus vertina kaip pagrįstus. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinkti duomenys neginčytinai įrodo, kad A. Š. dalyvavo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, ir nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, jam inkriminuotas pagrįstai. Nors A. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, jog inkriminuoto nusikaltimo nepadarė ir T. K. priklausančio laikrodžio nepagrobė, tačiau kolegija jo tokiais parodymais netiki, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. A. Š. kaltę patvirtina šie duomenys.
Nukentėjusioji T. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju A. Š. gyveno apie metus, kartu dirbo, išsiskyrė 2010m. Ji buvo išvykusi, kai paskambino policijos apsaugos darbuotojai ir pranešė, kad jos name, suveikusi apsaugos signalizacija. Namų šeimininkė E. K., nuvyko į jos namą, apžiūrėti ir vėl įjungti signalizaciją. Durys nebuvo išlaužtos. Sugrįžusi namo, pasigedo virtuvėje ant spintelės lentynos buvusio rankinio laikrodžio „Chopard imperial". Kur jį laikė, žinojo tik ji, namų tvarkytoja, A. Š. ir keli draugai. Laikrodis buvo balto aukso, inkrustuotas briliantais. Jo vertė - 65 000 Lt. Daugiau iš namų niekas nedingo, nors ant stalo buvo palikti matomoje vietoje padėti pinigai. Išeidama iš namų, ji užrakino duris. Įtaria, kad jos laikrodį galėjo pagrobti buvęs draugas A. Š., kuris po jų išsiskyrimo nuolat ją persekioja, skambinėja telefonu. Jis žinojo kur buvo laikomas laikrodis, žinojo ir jo vertę. Pašalinis asmuo per trumpą laiką nebūtų suradęs palikto laikrodžio. Antrus raktus ir signalizacijos pultą nuo namų turėjo E. K., jokie kiti pašaliniai asmenys be jos žinios į namus patekti negalėjo. Laikrodis buvo pirktas parduotuvėje „Laimės tiltas" Klaipėdoje, tai nebuvo serijinis gaminys, ciferblatas buvo kitokios spalvos - perlamutrinis, vietoj skaičių - deimantai, juoda lakuota odos apyrankė. Paskutinį kartą jį dėvėjo dieną prieš vagystę, vakare jį nusiėmė. Kur laikrodžio sertifikatas, nežino, laikrodžio parduoti neketino. Ikiteisminio tyrimo metu paimtą žiedą matė, yra įsitikinusi, kad žiede esantys deimantai yra iš jos laikrodžio, juos atpažino pagal spalvą, dydį, grynumą. ( t.3, b. l. 23-26).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. K. parodė, kad 2010 m. gegužės 18 d. apie 11 val. 53 min. jai paskambino policijos apsaugos darbuotojai ir pranešė, kad jos name, adresu „(duomenys neskelbtini) Palanga suveikė signalizacija. Ji tuo metu buvo Klaipėdoje, todėl paskambinusi E. K. paprašė nuvykti, apžiūrėjus užrakinti duris. Grįžusi namo apie 15. 30 val. virtuvėje ant spintelės lentynos pasigedo rankinio laikrodžio „Chopard imperiale", balto aukso su inkrustuotais briliantais, jo vertė 65000 Lt. Mano, kad laikrodį galėjo paimti buvęs sugyventinis A. Š.. Pašalinęs asmuo per trumpą laiką nebūtų jo radęs, o jis žinojo, kur laikrodį ji laikė ( t.1, b. l. 14-15). Papildomos apklausos metu T. K. nurodė, kad į namą A. Š. galėjo patekti pasigamintu raktu, nes durys buvo atrakintos. Ji įtaria būtent tik A. Š., kadangi per tokį trumpą laiką, atrakinus duris, pavogti laikrodį galėjo jis, nes žinojo, kur būna laikrodis padėtas. Be to gali smulkiai apibūdinti kaip atrodė, jos pavogtas laikrodis ir atpažinti briliantus pagal jų formą, diametrą, skaidrumą. Jai yra žinoma, kad A. Š. balto aukso žiedą su briliantais, kuris pagamintas iš jos laikrodžio už įsiskolinimą atidavė M. R..( t. 2, b. l. 13-15).
Daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti metu, pateikus T. K. žiedą, ši nurodė, kad žiede esantys deimantai yra tokie pat, kaip ir jos laikrodžio, kuris buvo pavogtas ( t. 2, b. l. 17-18).
Liudytojas G. B. teisme parodė, kad kaltinamąjį matė, kai šis užsuko išimti akmenukus iš laikrodžio korpuso. Trūko laikrodžio mechanizmo, akmenukai buvo balti, apyrankės nebuvo, pavadinimo nepamena. Iš jų gamino žiedą. Už žiedo darbą buvo tartasi akmenukais, akmenukų žiedui užteko. Vieno akmenuko vertė buvo nuo 200-300 Lt, priklausomai nuo švarumo, kokybės. Akmenys buvo vienodo dydžio. Tame laikrodžio korpuse lyg ir nebuvo dirželio auselių, kaip yra byloje esančio laikrodžio nuotraukoje, buvo tik apvalus korpusas, jam atrodė kad korpusas vyriškas. Tiksliai negali pasakyti, bet atrodo, kad tai buvo ne toks laikrodis, kaip bylos medžiagoje esančioje nuotraukoje ( t. 1, b. l. 52.,3t., b. l. 31-32).
Ikiteisminio tyrimo metu G. B. parodė, kad 2010 m. liepos 13 ar tai 14 d.d., į parduotuvę „ Fortūnatas 999“, esančią Naftininkų g. 8, Mažeikiuose, atėjo vyras, kurį vėliau atpažino asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu ir sužinojo, jog tai A. Š. (t.1, b. l. 27-29) ir paprašė juvelyro paslaugos. Jis padavė balto aukso, apvalios formos laikrodžio korpusą, ant kurio buvo užrašas „Chopart“, kuris buvo inkrustuotas 2,75-2,8 mm dydžio briliantais, kuriuos jis paprašė išimti. Vėliau paskambinęs paprašė pagaminti žiedą. Laikrodžio korpusas buvo be stiklo ir dangtelio, be laikrodžio mechanizmo. A. Š. žiedui pagaminti paliko 12 vnt. briliantų, išimtų iš korpuso ir dalį laikrodžio balto aukso 750 prabos korpuso. 9 vnt. briliantų A. Š. pardavė jam. Vėliau gaminant žiedą, pritrūkus briliantų, tuos nupirktus iš A. Š. briliantus, sudėjo į žiedą (t.1, b. l. 25-26).
Liudytojas G. D. teisme parodė, kad dirbo Viešosios policijos Klaipėdos apsaugos skyriuje vyr. specialistu, sudarydavo sutartis, savininkai pranešdavo atsakingus asmenis. A. Š. anksčiau buvo matęs prie to namo, jis dalyvavo sudarant sutartį, A. Š. buvo atsakingų asmenų sąraše, vėliau buvo išbrauktas iki vagystės, savininkės prašymu. Techninė galimybė padirbti pultelį yra. Buvo skirtingas įėjimo laikas ir signalizacijos atjungimo laikas. Suveikus signalizacijai, jie gauna pranešimą į pultą. Užfiksuotas patekimas į patalpas, suveikė durys, einant toliau, suveikia kitų zonų davikliai. Pasiaiškinimą jis rašė iš pulto išklotinės, kurioje matyti uždarymas, vidaus atidarymas dieną prieš vagystę. Uždaryta buvo 9.22 val. su kodu ar pulteliu. 11.40 val. nepamena kas konkrečiai suveikė ( t. 3, 28, 29).
Liudytojas A. K. teisme parodė, kad T. K. jo darbdavio duktė, jis prižiūrėjo ūkį, buvo glaudžiai susijęs, žinojo apie signalizaciją name. Jis pultelio, rakto nuo namo neturėjo. Buvo įtrauktas į atsakingų asmenų sąrašą, iš kurio A. Š. buvo išbrauktas. Žinojo apie nukentėjusiosios laikrodį, kad jis labai vertingas, kur jį laikė Tatiana, nežino. Nukentėjusiosios ir A. Š. santykiai vėliau pašlijo, A. Š. anksčiau turėjo raktą ir pultą nuo namo. Tikrai buvo du pulteliai ir du raktai nuo namo, bet jis jų vagystės metu neturėjo, juos buvo atidavęs T. ( t.3, b. l. 29,30).
Liudytojas R. G. teisme parodė, kad dirbo „Laimės tilto" direktoriumi, prekiavo laikrodžiais, telefonais. Nukentėjusiąją pažįsta apie 10 metų, jai laikrodį „(duomenys neskelbtini)" pirko vyras J. K., tą modelį pamena. Byloje esanti nuotrauka atitinka pirktą laikrodį, laikrodis buvo balto aukso. Įsigijimo aplinkybių nepamena, turi būti sertifikatas, tai dienai laikrodis kainavo 15 000 eurų (t.3, b. l. 43-44).
Liudytojas M. R. teisme parodė, kad A. Š. jo pažįstamas, A. B. - sutuoktinė. T. K. buvo draugė, A. Š. pažinojo, kaip nukentėjusiosios draugą, po jos ir kaltinamojo skyrybų nebendrauja. Iš buvusios žmonos girdėjo apie vagystę nukentėjusiosios name, vėliau ir iš A. Š.. A. Š. dirbo su metalu, buvo jam skolingas, pasiūlė pirkti žiedą, jis jį pirko, nes galvojo, kad pinigų neatgaus. Žiedą nutarė padovanoti draugei. Klausė A. Š. dėl žiedo, sakė, kad žiedą padarė. T. K. per jo buvusi sutuoktinę sužinojo apie žiedą, T. K. jo buvusiai žmonai sakė, kad padarys viską, kad pasodintų A. Š. už jos laikrodžio vagystę (t.3, b. b. l. 35,36).
Liudytoja S. R. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį nukentėjusiosios sugyventinį, nukentėjusioji jos draugė. Nukentėjusioji papasakojo, jog buvo pavogtas jos laikrodis. Liudytojas M. R. jos buvęs vyras, su kuriuo išsituokė 2011 m. 2010-2011 m. M. R. pas ją atėjo ir rodė žiedą, nepamena ar už skolas gavo ar pirko iš A. Š., sakė, kad tai iš Tatianos laikrodžio, aplink žiedą buvo akmenukai. Ji tai papasakojo Tatianai. Žinojo, kad laikrodis buvo su juoda apyranke, balto aukso, apvalus, perlamutriniu ciferblatu, aplink ciferblatą buvo deimantai, prie dirželio buvo auselės. Tatiana nuolat nešiojo laikrodį, ji pati yra turėjusi Chopard, T. laikrodis buvo toks pats kaip nuotraukoje, esančioje t. 1, b. l. 52. Tatiana laikrodį laikė dėžutėje virtuvėje ( t. 3, b. l. 39-40).
Liudytoja A. R. (B.) teisme parodė, kad M. R. jos sutuoktinis, kaltinamąjį pažįsta. Jai vyras 2010 m. žiemą padovanojo tą žiedą, sakė, kad pirko iš draugo. A. Š. jos vyro draugas, dirbo su jos vyru. Tą žiedą jau nešiojo, kai išgirdo apkalbas, kad jis gal būt pagamintas iš pavogto Tatianos laikrodžio ( t.3, b. l. 34). A. R. (B.) davė analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b. l. 38-39).
2010-05-18 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš namo pietų pusės yra durys vedančios į lauko terasą. Durų užraktas nesugadintas, kitos namo durys ir langai yra nepažeisti, užraktai nesugadinti. Namo virtuvėje prie rytinės sienos stovi spintelė, ant kurios lentynos padėtas raudonos spalvos laikrodžio „duomenys neskelbtini)" dėklas, (t. 1, b. l. 5-11). Daiktų pateikimo protokolu T. K. pateikė odinę laikrodžio „Chopard" dėžutę-dėklą, kuri daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta (t. 1, b. l. 18, 19-23). Daiktų parodymo atpažinti protokolu T. K. apžiūrėjusi baltos spalvos metalo žiedą, inkrustuotą 21 vnt. deimantų, nurodė, kad žiede yra inkrustuoti pagrobtojo jos laikrodžio „(duomenys neskelbtini)" deimantai, juos atpažįsta pagal jų dydį, deimantų briaunelių skaičių, jų skaidrumą, deimantų rūšį („fancy diamonds"), deimantų paviršines plokštumas (t. 2, b. l. 17- 21). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas G. B. atpažino A. Š. kaip asmenį, atnešusį jam „Chopard" laikrodžio korpusą su briliantais ir užsakiusi iš aukso briliantų pagaminti žiedą (t. 1, b. l. 27-31).
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš G. B. buvo paimtas baltojo aukso 750 prabos 16,5 dydžio žiedas su 21 vnt. 2,75-2,8 mm diametro briliantų, 6,85 g, 750 prabos baltojo aukso laužas, kvito šaknelė ( t. 1, b. l. 32). Kratos metu iš A. Š. nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, paimti T. K. vardu išduota banko kortelė ir kvito šaknelės kopija (t. 1, b. l. 73-74). Paimti daiktai apžiūrėti ( t. 1., b. l. 33-40).
2011-03-31 pas A. B., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo atliktas poėmis, kurio buvo paimtas balto metalo žiedas su 21 baltos spalvos akmeniu (t. 2, b. l. 28-29).
Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis" paaiškinime nurodyta, kad saugomame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, 2010-05-18 apsauginė įsilaužimo signalizacija suveikė pirmą kartą - 11.40 val., antrą kartą - 11.44 val. (t. 1, b. l. 75).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus A. Š. priklausančio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) veikimą pagal mobilaus ryšio operatorius aptarnaujančius bokštus, darytina išvada, jog telefonu besinaudojęs asmuo 2010-05-18 laikotarpiu 09.30-12.15 val. vyko maršrutu Klaipėda-Palanga-Kretinga. 11.41 val. telefonas veikė bokšte 521 E, įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Palanga) yra šio bokšto veikimo zonoje (t. 1, b. l. 88).
Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Taigi įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo, leistinumo reikalavimų. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal ją teismai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Remiantis šia nuostata konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, grindžiant kaltę netiesioginiais įrodymais, svarbu, kad tais įrodymais būtų nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungtos nuoseklia ir logiška grandine.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo suabejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliacines instancijos teismas konstatuoja, kad A. Š. kaltę neabejotinai įrodo liudytojų T. K., G. B., M. R., S. R., R. G., A. R. (B.) parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, daiktų parodymų atpažinti protokolas, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolas, duomenys apie išteisintojo mobiliojo ryšio telefono registravimąsi prie retransliatorių ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Apygardos teismas vertindamas įrodymus pažymi, kad nukentėjusioji T. K. nuo pat pirmosios apklausos teigė, kad vagystę galėjo įvykdyti asmuo, gerai žinojęs, kur buvo laikomas laikrodis, bei kuris galėjo patekti į namą, duris atrakinęs raktu ir tokį asmenį ji įvardijo iš kart, kad tai buvo jos sugyventinis A. Š. Be to daiktų parodymų atpažinti protokole ji nurodė, kad žiede esantys briliantai yra būtent iš jos laikrodžio, nes juos atpažįsta pagal jų dydį, formą, skaidrumą. Be to nustatyta, kad tuo pačiu metu, kai suveikė apsauginė įsilaužimo signalizacija buvo 11.40 val. ir kad A. Š. priklausančio mobilaus telefono veikimas 11.41 val. pagal mobilaus ryšio operatoriaus aptarnaujančius bokštus buvo būtent adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Taip pat, A. Š. parodymus, kad pirktas laikrodis buvo ne „(duomenys neskelbtini)", o paprastas, kiauras, apdaužytas ir su išdaužytais akmenukais, paneigė liudytojas G. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu vienareikšmiškai tvirtino, kad jam kaip juvelyrui buvo pateiktas perdaryti būtent „(duomenys neskelbtini)" laikrodis, o vėliau teisme jis dėl praėjusio didelio laiko tarpo tik abejojo dėl pateikto laikrodžio „(duomenys neskelbtini)" formos. Liudytojai A. R. (B.) ir M. R. nurodė, kad T. K. per M. R. buvusią sutuoktinę S. R. sužinojo apie žiedą. Šių liudytojų nurodyta S. R., kuri teisme buvo apklausta kaip liudytoja, parodė, kad 2010 m. M. R. pas ją atėjo ir rodė žiedą, nepamena, ar už skolas gavo ar pirko iš A. Š., sakė, kad tai iš T. laikrodžio, aplink žiedą buvo akmenukai, o ji tai papasakojo T.
Liudytojų parodymų teisingumas priklauso nuo liudytojo sugebėjimo tiksliai suvokti ir įsiminti tam tikrus įvykius ir reiškinius bei sugebėjimo perduoti išlaikytą informaciją apklausos metu. Parodymų tikslumui neigiamos įtakos paprastai turi ir ilgas laikas nuo įvykio suvokimo iki parodymų davimo. Atsižvelgtina į tai, kad byloje G. B. pirmą kartą buvo apklaustas 2010 metais liepos mėnesį, o parodymus teisme davė 2013 m. birželio , t. y. praėjus beveik trims metams. Todėl tai, kad tam tikros liudytojo nurodytos detalės ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo skiriasi, yra natūralus dalykas, kadangi praėjus tam tikram laiko tarpui asmenys negali įvykio aplinkybių prisiminti identiškai ar itin tiksliai.
Apygardos teismas teigia, kad šioje byloje netiesioginiai įrodymai su tiesioginiais įrodymais tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis bei nustatytų duomenų pagrindu netinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes.
Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino neišsamiai, šališkai, vertino ne jų visetą, o atskirus duomenis. Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį ir vertindamas išnagrinėtus duomenis vadovavosi iš esmės tik kaltinamojo A. Š. iškelta versija, o nukentėjusiosios T. K. parodymus ir kitų liudytojų parodymus bei rašytinius duomenis nepagrįstai nepripažino įrodymais, todėl padarė neatitinkančias byloje nustatytų aplinkybių išvadas ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį.
Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad A. Š. pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2010 m. gegužės mėn. 18 d., apie 11.40 val. Palangos m.,(duomenys neskelbtini), atjungęs namo apsaugos signalizaciją ir pritaikęs raktą, įsibrovė į T. K. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš virtuvės nuo spintelės lentynos pagrobė baltojo aukso laikrodį „(duomenys neskelbtini)", inkrustuotą deimantais, tuo padarydamas nukentėjusiajai T. K. 65 000 Lt vertės turtinę žalą.
A. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes įsibrovęs į patalpas pagrobė didelės vertės (viršija 250 MGL) svetimą turtą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Š., vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamasis A. Š. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau neteistas, dirba, padaryta žala neatlyginta, todėl A. Š. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijos vidurkiui.
Nukentėjusioji T. K. pareiškė 65000 Lt civilinį ( 2t., b. l. 161).
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).
Daiktui, turinčiam reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - baltojo aukso žiedui su brangakmeniais, gautą iš nusikalstamos veikos ir saugomam Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriuje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki civilinio ieškinio įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei A. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti:
pagal BK 178 straipsnio 3 dalį trejiems metams laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010- 07-22 iki 2010-07-24.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai iš kaltinamojo A. Š. nukentėjusiajai T. K. priteisti 65000 Lt turtinei žalai atlyginti.
Daiktui, turinčiam reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - baltojo aukso žiedui su brangakmeniais, gautą iš nusikalstamos veikos ir saugomam Klaipėdos apskrities VPK Finansų skyriuje, taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki civilinio ieškinio įvykdymo.