- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-1555-262/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-06201-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- Č. R.
- Atsakovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Procesinio sprendimo kategorijos: 121.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21.
NUTARTIS
2012 m. kovo 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Č. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. R. ieškinį atsakovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas Č. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti į darbą ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2011-10-22 iki 2011-12-21, 1 (vieno) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-06-20 atsakovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus įsakymu Nr. 1.24-11DA/16 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 129 str. 2 d., nukeliant atleidimo datą į 2011-10-21. Apie numatomą darbo sutarties nutraukimą atsakovas įspėjo ieškovą 2011-06-16 raštu Nr. 15, kuriame nurodė, kad nuo 2011-06-15 įsigalioja nauja savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ valdybos patvirtinta struktūra ir pareigybių sąrašas, mažinamas darbuotojų skaičius nuo 41 iki 27 etatų ir panaikinama Skolų administravimo skyriaus vedėjo pareigybė ir etatas, todėl 2011-06-15 arba vėliau ieškovas gali būti atleistas iš darbo išmokant 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir nukeliant atleidimo datą iki 4 mėnesių įspėjimo termino pabaigos. 2011-06-16 raštu atsakovas pasiūlė ieškovui naujoje struktūroje užimti Būsto priežiūros specialisto pareigas, dirbant 0,5 etato, nustatant ne visą darbo savaitę, pagal suderintą darbo grafiką, už siūlomą 1200 Lt atlyginimą, nes ieškovas atitinka šios pareigybės aprašyme keliamus reikalavimus. Dėl iš esmės bloginančių ieškovo padėtį siūlomo darbo sąlygų šio pasiūlymo jis atsisakė. 2011-06-20 įsakyme atsakovas nurodė išmokėtinas darbo užmokesčio ir kitų susijusių su darbo santykiais išmokų sumas: 15.791,67 Lt (neatskaičiuos mokesčių) darbo užmokesčio, priklausančio už 4 mėn. laikotarpį nuo įspėjimo dienos iki nukeltos atleidimo datos (2011-10-21); 13.810,90 Lt (neatskaičius mokesčių) kompensacijos už 120,26 kalendorines dienas nepanaudotų kasmetinių atostogų; 17.308,33 Lt (neatskaičius mokesčių) 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos. Šios sumos atleidimo dieną ieškovui buvo sumokėtos, tačiau ieškovas mano, kad atsakovas atleido jį nesilaikant DK ir galiojančios įmonėje kolektyvinės sutarties reikalavimų, todėl prašo teismo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu.
Ieškovas nurodo, kad nuo 1998 m. lapkričio mėn. jis dirbo direktoriaus pavaduotoju, o vėliau UAB „Bendruva“ direktoriumi. Ši bendrovė 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo pertvarkyta į savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ direktoriumi ieškovas dirbo iki 2009-06-08, vėliau buvo perkeltas į Skolų išieškojimo skyriaus viršininko, vėliau vedėjo, pareigas, mokant 3500,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Taip pat nuo 2007-12-05 laikinai ėjo Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamos UAB „Vilniaus butai“ direktoriaus pareigas iki šios įmonės likvidatoriaus paskyrimo. Atleidžiant ieškovą iš darbo atsakovas jam pasiūlė tik žemesnes ir 0,5 etato pareigas, nors pagal naują įmonės valdybos patvirtintą struktūrą 0,5 etato pareigos nenumatytos. Ieškovo nuomone, tikrasis tokio pasiūlymo tikslas yra išprovokuoti darbuotojo atsisakymą dėl siūlomo darbo. Atsakovas turėjo galimybę pasiūlyti ieškovui ne tik žemesnes pilno etato pareigas, bet ir lygiavertes pareigas Būsto priežiūros, Būsto administravimo skyriuose bei kituose padaliniuose. Tačiau atsakovas nevertino ieškovo kvalifikacijos ir nelygino jos su kitų darbuotojų kvalifikacija. Ieškovas teigia, kad jo kvalifikacija, susijusi su atsakovo vykdoma veikla, yra viena aukščiausių įmonėje ir tikrai aukštesnė nei kai kurių darbuotojų, gavusių pasiūlymą užimti lygiavertes ir žemesnes pareigas naujoje struktūroje. Ieškovas turi labai didelę darbo patirtį ir gerus įgūdžius būsto priežiūros ir administravimo srityje. Šioje įmonėje jis dirba nuo 1998 metų, neturėjo jokių drausminių nuobaudų, dirbdamas nuolat kėlė savo kvalifikaciją. Atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, neįvertino ypatingai reikšmingos aplinkybės, suteikiančios ieškovui pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Ieškovas išlaiko ir prižiūri neįgalią, turinčią ne daugiau kaip 25 proc. darbingumo lygį sutuoktinę, taip pat augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus: vienai dukrai yra 12 metų, kitai - 17 metų, todėl pagal LR DK 135 str. 1 d. 2 p. atsakovas turėjo vertinti ne tik ieškovo kvalifikaciją, bet ir aplinkybes dėl turimos pirmenybės prieš paliekamus dirbti darbuotojus. Tuo tarpu atsakovas nesivadovavo šios imperatyvios normos nuostatomis ir šiurkščiai pažeidė atleidimo tvarką. Taip pat ieškovas teigia, kad atsakovas, atleisdamas jį iš darbo, nesilaikė atleidimo metu galiojančios 2011-04-08 Kolektyvinės sutarties Nr. 1 2.20. p. ir 2.21. p. nuostatų. Atleidžiant iš darbo pagal DK 129 straipsnį, ieškovui turėjo būti taikomas 6 mėnesių įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpis (2.20. p.) ir išmokama ne mažesnė kaip 6 (šešių) vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, nes šioje darbovietėje ieškovas dirbo daugiau kaip 24 mėnesius (2.21. p.). Tokio dydžio išeitinė išmoka ieškovui priklauso ne tik pagal kolektyvinę sutartį, bet ir pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes šioje darbovietėje jis dirba daugiau kaip 140 mėnesių. Todėl atleidimo terminas turi būti nukeliamas iki 2011-12-21, išmokamas priklausantis darbo užmokestis, išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, nustatyta atsižvelgiant į tikslintiną atleidimo datą.
Atsiliepimas
Atsakovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 2 - 10 d. buvo atliekamas savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ vidaus auditas, kurį atlikus atsakovo valdybai rekomenduota, vadovaujantis vidaus audito ataskaitoje pateiktomis pastabomis, spręsti klausimą dėl įmonės struktūros ir etatų sąrašo patikslinimo. Vykdant minėtą rekomendaciją, atsakovo valdyba 2011-05-18 patvirtino naują atsakovo struktūrą ir etatų sąrašą, pagal kuriuos įmonėje etatų skaičius sumažėjo nuo 41 iki 27, o iš 7 įmonės skyrių liko 3. Atsakovas 2011-06-15 įsigaliojus naujai patvirtintai įmonės struktūrai ir etatų sąrašui, buvo priverstas atleisti 13 darbuotojų. Pagal naujai patvirtintą įmonės struktūrą nesukurta nei viena nauja darbo vieta, nors ieškovui buvo pasiūlyta 0,5 etato. Savivaldybės įmonėje „Vilniaus miesto būstas“ iki struktūros pakeitimo dirbo du pensijinio amžiaus darbuotojai, t. y. ieškovas ir P. L.. Atsižvelgiant į jų kompetenciją, žinias, darbdavys stengėsi išlaikyti šiuos darbuotojus ir abiems pasiūlė po 0,5 etato Būsto priežiūros skyriuje. Pirmajam buvo pasiūlyta P. L., kuris sutiko. Ieškovas nuo 2011-06-09 iki 2011-06-15 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl 0,5 etato specialisto pareigos jam pasiūlytos 2011-06-16. Ieškovui atsisakius šių pareigų, P. L. buvo priimtas visam specialisto etatui Būsto priežiūros skyriuje. Ieškovo darbo vietos dėl struktūrinių pertvarkymų nebeliko, funkcijos paskirtos naujai sukurtai pareigybei ir tai sudarė pagrindą darbdaviui atleisti ieškovą pagal DK 129 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra senatvės pensininkas, jis pagal LR DK 135 str. 1 d. 3 p. neturėjo pirmenybės likti dirbti prieš kitus darbuotojus. Atsakovas 2011-06-16 įteikė ieškovui įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 15. Kad ieškovas slaugo neįgalią žmoną, darbdaviui niekada nepranešė, asmens byloje tai pagrindžiančių dokumentų nepateikiama. Atsižvelgiant į visas atsakovui žinomas aplinkybes (pensijinį amžių, du nepilnamečius vaikus ir stažą įmonėje), vadovaujantis DK 129 str., 130 str. ir atsižvelgiant į 2011-06-16 įspėjimą Nr. 15, 2011-06-20 atsakovo direktoriaus įsakymu Nr. 1.24-1 IDA/16 ieškovas buvo atleistas iš Skolų administravimo skyriaus vedėjo pareigų išmokant darbo užmokestį iki darbo sutarties nutraukimo dienos, t.y. 2011-10-21, 15791,67 Lt, kompensaciją už 120,26 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų 13810,90 Lt ir išeitinę penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką - 17308,33 Lt. Atskaičius mokesčius ieškovui išmokėta 36041,48 Lt. Ieškovas ieškininius reikalavimus grindžia 2011-04-08 įmonės kolektyvinės sutarties Nr. 1 nuostatomis. Atsakovas nurodė, kad direktorius A. Č. informavo darbuotojus visuotiniame darbuotojų susirinkime, o 2011-06-13 įteikė pasirašytinai atsakovo darbo tarybos pirmininkui raštą Nr. 1.35-11/1691, kuriuo informavo, jog pasirašyta Kolektyvinė sutartis Nr. 1 iš esmės pažeidžia įmonės teises ir teisėtus interesus, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei atsakovo veiklos tikslams, todėl laikytina negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. 2011-07-11 taikinimo komisijos posėdžio metu darbo tarybos atstovams išsamiai išdėstyta darbdavio pozicija, kodėl kolektyvinė sutartis privalo būti pripažinta negaliojančia, ko pasėkoje, nutarta ją pripažinti negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, o darbo tarybos atstovai atsisakė savo įgaliojimų ir nutraukė atsakovo Darbo tarybos veiklą. Atsakovo teigimu, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovo Kolektyvinė sutartis Nr. 1 nuo jos pasirašymo momento pripažinta negaliojančia taikinimo komisijos posėdyje, ieškovo ieškinyje nurodyti reikalavimai pagal ją priteisti reikalaujamas sumas yra neteisėti ir nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 2011-06-20 direktoriaus įsakymo Nr. 1.24-11DA/16 1 p., kuriuo Č. R. atleistas iš darbo pagal LR DK 129 str. 2 d. (dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų), nukeliant atleidimo datą į 2011-10-21, neteisėtu; nustatė, kad 2009-06-08 darbo sutartis Nr. 21, sudaryta tarp savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ir Č. R. nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė iš savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ 1640,60 Lt vidutinio darbo užmokesčio nuo 2011-10-22 iki 2011-11-07, o po to skaičiuojant po 164,06 Lt vidutinio darbo dienos darbo užmokesčio iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitus Č. R. ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas konstatavo, kad vykstant SĮ „Vilniaus miesto būstas“ struktūriniams pertvarkymams, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išlaiko neįgalią žmoną, kuriai nustatytas netektas darbingumas 75 procentai ir du nepilnamečius vaikus, Č. R. turėjo pirmenybės teisę būti paliktas dirbti pagal LR DK 135 str. 1 d. 2 p. palyginus su kitais įmonės darbuotojais, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už ieškovo, tačiau atsakovas nesvarstė klausimo dėl ieškovo pirmenybės likti darbe. Atsakovas, pasiūlydamas ieškovui ne visą specialisto etatą Būsto priežiūros skyriuje, nes etatų sąraše buvo numatytas visas etatas, pažeidė savo esminę pareigą siūlyti kitą darbą, nes siekdamas išlaikyti ir kitą darbuotoją, pasielgė neteisėtai ir pažeidė ieškovo teises, nes nepateikta įrodymų, kad pastarasis turi pirmenybės teisę būti paliktas darbe, kaip ieškovas. Tokiu būdu, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ LR DK 129 str. nuostatas taikė formaliai ir esant laisvai darbo vietai nepasiūlė ieškovui viso specialisto etato. Taip pat teismas nurodė, kad darbdavys nesikreipė dėl konsultacijos į tuo metu įmonėje veikusią Darbo tarybą, todėl LR DK 130¹ str. nuostatų pažeidimas yra esminis procesinis pažeidimas vertinant darbo sutarties nutraukimo su ieškovu teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Č. R. buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, todėl jo reikalavimas pripažinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriaus 2011-06-20 įsakymo Nr. 1.24-11DA/16 1 p. ir darbo sutarties nutraukimą neteisėtu patenkintas. Ieškovui yra išmokėtas vidutinis darbo užmokestis iki 2011-10-21, todėl vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą priteistas nuo 2011-10-22 iki 2011-11-07 ir sudaro už 10 d.d., skaičiuojant po 164,06 Lt, t.y. 1640,60 Lt, o toliau, skaičiuojant po 164,06 Lt iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas atmetė ieškovo reikalavimus priteisti jam SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Kolektyvinės sutarties Nr. 1 2.20 bei 2.21 p. numatytas papildomas išmokas, kurios priklausytų atleidžiamam darbuotojui pagal DK 129 str. Iš atsakovo pateikto SĮ „Vilniaus miesto būstas“ taikinimo komisijos 2011-07-11 protokolo Nr. 1.38-TK11/01 matyti, kad šalys, t.y. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir įmonės Darbo taryba, susitarė išspręsti kolektyvinį ginčą, kilusį dėl Kolektyvinės sutarties vykdymo ir nusprendė pripažinti 2011-04-08 d. pasirašytą Kolektyvinę sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo jos pasirašymo momento. Toks kolektyvinio ginčo išsprendimas nėra apskųstas ar nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl galioja. Be to, Kolektyvinės sutarties nuostatos, kurias ieškovas prašo taikyti, reglamentuoja tik tuos atvejus, kai darbo sutartis yra nutraukiama LR DK 129 str. pagrindu, o ne teismo sprendimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas Č. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimo dalį, kurioje teismas atmetė ieškinio reikalavimus dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-10-22 iki 2011-12-21 ir 1 (vieno) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priklausančią ieškovui pagal 2011-04-08 Kolektyvinės sutarties 2.20 ir 2.21 p., priteisimo ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismo išvados dėl galimo Kolektyvinės sutarties negaliojimo yra visiškai nepriimtinos ir kartu su atsakovo veiksmais pripažįstant kolektyvinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento gali būti vertinamos kaip nesilaikymas jokių darbo teisės ir sutarčių teisės principų bei nesiskaitymas su darbuotojų teisėmis ir garantijomis. Visi atsakovo, kaip darbdavio, veiksmai, nukreipti į Kolektyvinės sutarties pripažinimą negaliojančia, prasidėjo tik tuomet, kai dėl vykdytų struktūrinių pertvarkymų buvo atleidžiami ar jau buvo atleisti tam tikri įmonės darbuotojai. Tokius nesąžiningus darbuotojų atžvilgiu veiksmus paprasčiausia lėmė tik darbdavio atstovo nenorėjimas mokėti atleidžiamiems darbuotojams pagal Kolektyvinę sutartį priklausančias išmokas. Apeliantas teigia, kad 2011-04-08 Kolektyvinė sutartis Nr. 1 sudaryta tinkamai, pasirašyta darbdavio atstovo ir darbuotojų, jos sąlygos neprieštarauja jokioms imperatyvioms įstatymų normoms, todėl nėra jokių prielaidų laikyti ją niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Ginčas dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, nagrinėtinas Darbo kodekso X skyriaus nustatyta tvarka, galėjo kilti tik vykdant derybas dėl sutarties sudarymo (DK 67 str. 1 d.), o ne vėliau, kai sutartis įsigaliojo ją pasirašius. Taip pat pažymėtina, kad Darbo kodekso X skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjami ginčai dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir (ar) teisės. Tokio pobūdžio klausimai, kaip kolektyvinės sutarties pripažinimas negaliojančia, nepriskirtini kolektyviniam ginčui bei Taikinimo komisijos kompetencijai ir negali būti sprendžiami šia tvarka. Darbdavys, manydamas, kad sudaryta kolektyvinė sutartis pažeidžia įmonės interesus, gali inicijuoti jos nutraukimo procedūrą Darbo kodekso 65 str. bei Kolektyvinės sutarties 1.7. punkto nustatyta tvarka. Tuo tarpu, jeigu darbdavio atstovas mano, kad kolektyvinė sutartis ar tam tikros jos nuostatos yra negaliojančios, dėl jų pripažinimo tokiomis jis privalo kreiptis į teismą. Taigi, dėl Kolektyvinės sutarties pripažinimo negaliojančia turi būti teismo sprendimas, priimtas pagal CK 1.82 str. 3 d. nurodytų asmenų pareikštą ieškinį. Sandorį laikyti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento nėra jokio pagrindo, jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tuo tarpu atsakovo Taikinimo komisijos 2011-07-11 protokolu priimtas sprendimas laikytinas niekiniu, nes prieštarauja Darbo kodekso 2 str. įtvirtintiems principams, sutarčių teisės principams ir kitoms imperatyvioms įstatymų normoms, reglamentuojančioms darbo santykius ir sandorių pripažinimo negaliojančiais tvarką. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvadomis, kad jo atleidimui neturėtų būti taikomos Kolektyvinės sutarties nuostatos, nes darbo sutarties nutraukiama teismo sprendimu pagal LR DK 297 str. 4 d. Mano, kad teismo sprendimu negali būti eliminuojamos atleisto dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojo garantijos, numatytos DK 129 ir 130 str. bei Kolektyvinėje sutartyje, ir pabloginama jo padėtis lyginant, pavyzdžiui, su kitais darbuotojai, teisėtai atleistais dėl struktūrinių pertvarkymų pagal LR DK 129 str.
Atsiliepimas
Atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-07 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 2011 m. liepos 11 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas" gavo darbo tarybos raštą, kuriame iškeltas reikalavimas vykdyti kolektyvinę sutartį bei nurodoma, jog, nesutinkant su tuo, prašoma inicijuoti kolektyvinio ginčo nagrinėjimą LR DK nustatyta tvarka. Tą pačią dieną įvyko taikinimo komisijos posėdis, kuriame dalyvavo darbo tarybos atstovai, darbdavio atstovai ir teisininkė. Posėdžio metu nutarta ją pripažinti negaliojančia nuo jos pasirašymo momento, o darbo tarybos atstovai atsisakė savo įgaliojimų ir nutraukė SĮ „Vilniaus miesto būstas" darbo tarybos veiklą. Taigi, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas teisingai įvertino galiojančius teisės aktus ir tinkamai įvertino pateiktus įrodymus. Atsakovas pažymi, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, o ne dėl taikinimo komisijos posėdžio metu priimto sprendimo pripažinimo neteisėtu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl kolektyvinės sutarties vertintini kaip nepagrįsti ir nesusiję su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nagrinėta civiline byla. Be to, 2011-04-08 Kolektyvinė sutartis Nr. 1 pasirašyta tuo metu laikinai einančio direktoriaus pareigas A. Ž., kuris ją pasirašant visiškai neatstovavo darbdavio interesų, o pasirašė ją tik sužinojus, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011-04-15 sprendimu pritarė naujo SĮ „Vilniaus miesto būstas" direktoriaus A. Č. kandidatūrai. Negana to, kad pasirašyta kolektyvinė sutartis nepagrįstai ir neteisėtai sukūrė papildomus įsipareigojimus įmonei, užsiimančiai socialinio būsto nuoma, kuri yra viena iš valstybės paramos formų, tai ši sutartis pasirašyta atgaline data, ką patvirtino ir antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Paradoksalu būtų įgyvendinti reikalavimus, kildinamus iš neteisėtai įgytos teisės, kuri ne tik, kad pažeidžia įtvirtintus teisės principus, bet ir visiškai iškreipia jų prasmę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2007 m. balandžio 4 d. UAB „Bendruva“ ir ieškovas Č. R. sudarė darbo sutartį Nr. 09, pagal kurią Č. R. buvo priimtas dirbti UAB „Bendruva“ direktoriumi, vėliau vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 „Dėl UAB „Bendruva“ pertvarkymo“ bendrovė buvo pertvarkyta į savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“. Ieškovo darbo santykiai tęsėsi naujoje įmonėje l.e.p. direktoriaus pareigose (b.l. 12-13). 2009 m. birželio 5 d. darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 126 str. 1 d., t.y. suėjus sutarties terminui. 2009 m. birželio 8 d. šalys sudarė darbo sutartį Nr. 21, pagal kurią ieškovas buvo priimtas neterminuotai dirbti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skolų išieškojimo skyriaus viršininku, 2009 m. rugsėjo 1 d. perkeltas į skolų administravimo skyriaus vedėjo pareigas, mokant 3300,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį, nuo 2011 m. sausio 21 d. Č. R. perkeltas į skolų administravimo skyriaus vedėjo pareigas, mokant 3500,00 Lt mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 8-10). 2011 m. birželio 16 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įteikė Č. R. įspėjimą Nr. 15 apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdybos 2011-05-23 posėdžio protokolu Nr. 1 ir 2011-05-27 posėdžio protokolu Nr. 2 nutarta patvirtinti naują SĮ „Vilniaus miesto būstas“ struktūrą ir etatų sąrašą bei numatyti, kad naujai patvirtinta struktūra ir etatų sąrašas įsigalios nuo 2011-06-15. Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdybos patvirtintą struktūrą, parengtą vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus 2011-05-12 ataskaita Nr. A89-149(3.12.1-AD3), įmonėje sumažinamas darbuotojų etatų skaičius nuo 41 etato iki 27 etatų, panaikinami iki tol egzistavę 7 įmonės skyriai, kurių funkcijos perkeliamos naujai įsteigtiems 3 įmonės skyriams. Ieškovas įspėtas apie tai, kad nuo 2011-06-15 panaikinta Skolų administravimo skyriaus vedėjo pareigybė ir etatas ir nuo nurodytos dienos arba vėliau jis gali būti atleistas iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Skolų administravimo skyriaus vedėjo pareigų pagal LR DK 129 str. 2 d., t.y. dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Įspėjimo terminas buvo nustatytas 4 mėnesiai. Įspėjime taip pat nurodyta, kad atleidimo dieną ieškovui bus išmokėta 5 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (b.l. 6). 2011 m. birželio 16 d. darbdavio pasiūlymu Nr. 15 ieškovui buvo pasiūlyta užimti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Būsto priežiūros skyriaus specialisto pareigas, dirbant pusę (0,5) etato, nustatant ne visą darbo savaitę pagal suderintą darbo grafiką, mokant 1200,00 Lt atlyginimą, su kuo ieškovas 2011 m. birželio 16 d. nesutiko (b.l. 7). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorius 2011 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1.24-11DA/16 Skolų administravimo skyriaus vedėjas Č. R. atleistas iš darbo nuo 2011-06-20 pagal LR DK 129 str. 2 d., t.y. dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, nukeliant atleidimo iš darbo dieną į 2011-10-21, išmokant 15791,67 Lt darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių), 13810,90 Lt kompensacijos (neatskaičius mokesčių) už 120,26 kalendorinių dienų nepanaudotų kasmetinių atostogų, 17308,33 Lt (neatskaičius mokesčių) 5 mėn. išeitinės kompensacijos (b.l. 5). Ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis - 164,06 Lt (b.l. 72).
Iš pareikšto apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas ginčija Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškininiai reikalavimai dėl darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2011-10-22 iki 2011-12-21 ir 1 (vieno) vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priklausančią ieškovui pagal 2011-04-08 Kolektyvinės sutarties 2.20 ir 2.21 p., priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškininiai reikalavimai patenkinti, nėra apskųsta, todėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d.).
Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimus, susijusius su 2011-04-08 kolektyvinės sutarties Nr. 1 2.20 ir 2.21 p. nuostatomis priteisti pinigines išmokas. Pasak apelianto, taikinimo komisija negalėjo spręsti klausimo dėl kolektyvinės sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl taikinimo komisijos 2011-07-11 protokolu priimtas sprendimas, kuriuo remiasi teismas, yra niekinis. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir priklausančių piniginių išmokų sumokėjimo, o ne dėl taikinimo komisijos protokolinio sprendimo pripažinti kolektyvinę sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo dienos teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal LR DK 68 str. kolektyvinis darbo ginčas – tai nesutarimas tarp darbuotojų ir jų atstovų bei darbdavio ir jo atstovų dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, kolektyvinių sutarčių ir norminių darbo teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, dėl kurio yra pažeidžiami kolektyviniai darbuotojų interesai ir teisės.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei atsakovo paaiškinimų matyti, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ginčijo kolektyvinės sutarties sudarymą, laikė ją pažeidžiančia įmonės teises ir teisėtus interesus, prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kuris atsisakė priimti ieškinį, iš esmės nurodydamas, kad kilęs ginčas pirmiausia turi būti išnagrinėtas LR darbo kodekso numatyta kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. LR DK 73 str. 1 d. numatyta, kad ginčo nagrinėjimas taikinimo komisijoje yra būtina kolektyvinio ginčo nagrinėjimo stadija, jeigu viena iš kolektyvinio darbo ginčo šalių nereikalavo, kad kolektyvinis darbo ginčas būtų nagrinėjamas pasitelkiant tarpininkus. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, taikinimo komisija nagrinėja ginčus tiek dėl kolektyvinės sutarties nevykdymo arba netinkamo vykdymo, tiek ir dėl kolektyvinės sutarties sudarymo bei galiojimo. Pagal LR DK 74 str. 1 d. taikinimo komisijos sprendimas priimamas šalių susitarimu, įforminamas surašant protokolą ir šalims privalomas vykdyti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas dėl kolektyvinės sutarties Nr. 1 šalių sudarymo teisėtumo buvo sprendžiamas pagal kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką taikinimo komisijoje. 2011 m. liepos 11 d. vykusiame taikinimo komisijos posėdyje šalių susitarimu buvo nutarta pripažinti 2011 m. balandžio 8 d. Kolektyvinę sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo jos pasirašymo dienos dėl įstatymų pažeidimų rengiant ir sudarant šią sutartį. Pažymėtina, kad šis komisijos sprendimas nėra nuginčytas, nepanaikintas ir nepakeistas, todėl galiojantis.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo (apelianto) Č. R. argumentu, kad kolektyvinė sutartis sudaryta tinkamai, jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Kaip matyti iš taikinimo komisijos posėdžio protokolo, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbo taryba (atstovaujanti darbuotojų interesus) sutiko su darbdavio argumentais dėl DK ir kitų įstatymų pažeidimų, padarytų rengiant ir sudarant šią kolektyvinę sutartį, tarp jų ir dėl to, kad buvo neteisėtai išrinkta darbo taryba, atstovavusi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų kolektyvui; kad nebuvo sudaryta komisija kolektyvinės sutarties projektui rengti, o parengtas kolektyvinės sutarties projektas nebuvo svarstytas darbuotojų susirinkime; kad kolektyvinės sutarties nuostatoms, susijusioms su darbo apmokėjimu, priedų priemokų ir vienkartinių išmokų skyrimu, nėra pritarusi įmonės valdyba; kad kolektyvinės sutarties nuostatos nebuvo derintos su įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti taikinimo komisijos 2011-07-11 protokolą niekiniu, prieštaraujančiu DK ir kitų įstatymų nuostatoms. Pripažintas negaliojančiu norminis aktas negali būti taikomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priteisti ieškovui reikalaujamas pinigines išmokas pagal 2011 m. Kolektyvinę sutartį Nr. 1. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog kolektyvinė sutartis gali būti panaikinta tik remiantis LR CK 1.82 str. 2 d. nuostatomis, bei kiti aiškinimai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai bei nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.