Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-09 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-09 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, 2012-12-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-09 nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-09 baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams; 2013-08-21 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 310 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2013 m. balandžio 2 d., apie 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), esančiame bute, išgertuvių metu, žiauriai elgėsi su gyvūnu – pasmaugė rankomis J. S. šunį, dėl to šuo žuvo.

Be to jis 2013 m. gegužės 23 d., apie 22.30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio žodinio konflikto metu, smaugė rankomis mamos L. V. kaklą, suko ranką, taip sukėlė nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. balandžio 2 d., apie 18 val. buvo svečiuose pas J. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Ten dar buvo jos sugyventinis J. R. ir jos sūnus A. S.. Visi vartojo alkoholį. Pas juos nebuvo elektros, kambaryje degė tik žvakė. Jis buvo išgėręs ir matomai atsisėdo ant jų šuniuko, kuris buvo užsilipęs ant fotelio, gal jį prispaudė. Tada jis paėmė tą šuniuką ir ranka nustūmė ant žemės. Kada tą šuniuką padėjo ant žemės, jis dar buvo gyvas, judėjo, matė kaip judino kojas. Šuns nesmaugė ir tyčia ką nors bloga padaryti šuniukui nenorėjo.

Nukentėjusioji J. S. teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2013 m. balandžio 2 d., apie 17-18 val., ji, jos sugyventinis J. R., sūnus A. S. ir kaltinamasis M. J. girtavo jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu bute elektros nebuvo. Ji matė kaip M. J. nustūmė šuniuką nuo fotelio, jį padėjo ant žemės, kad būtų smaugęs šuniuką, nematė. Šuniuko vieta būdavo ant fotelio, jis ten miegodavo. Kitą dieną pamatė, kad šuniukas nebegyvas. Iškvietė policijos pareigūnus, kuriems pasakė, kad šuniuką pasmaugė kaimynas. Tai buvo netiesa. Kaltinamasis M. J. jai žalą atlygino, nupirko šuniuką ir dar sumokėjo 400 litų. Jokių pretenzijų neturi, žalos priteisti neprašo. Kodėl apklausiama ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad šuniuką pasmaugė M. J., paaiškinti negali, tikriausiai, apklausos metu buvo girta.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su mama J. S. ir patėviu J. R.. Jie turėjo šuniuką, jo veislės nežino, buvo mišrūnas. Tą dieną jo namuose nebuvo ir nematė kaip žuvo šuniukas, o grįžęs kitą dieną, pamatė, kad šuo guli dėžėje, jis buvo nebegyvas. Kai grįžo į namus, namuose buvo tėvai, jų paklausė, kas atsitiko šuniukui, mama su J. R. pasakė, kad jį pasmaugė kaimynas M. Mama sakė, kad iškvietė policiją, kad buvo atvažiavę kriminalistai, šuniuką apžiūrėjo ir nufotografavo.

Liudytojas J. R. teisme parodė, kad 2013 m. balandžio 2 d. apie 16 val. su sugyventine J. S., M. J. girtavo namuose. Jiems begirtaujant šuniukas dar buvo gyvas, jis lakstė. Ką šuniukui padarė M. J., jis nematė. Tą vakarą šuniuko jis nebematė. Kitą rytą Jolanta su sūnumi išėjo į ligoninę, o jis pamatė, kad šuniukas guli po stalu nebegyvas. Grįžusi iš ligoninės J. S. iškvietė policijos pareigūnus.

Liudytojas A. A. parodė, kad jis vyko į įvykio vietą dėl pasmaugto šuns. Tą dieną nuvykę rado paguldytą negyvą šuniuką dėžėje, bet su šeimininkais susikalbėti nebuvo įmanoma, jie buvo girti. Kitą dieną nuvykus moteris nurodė, kad šuniuką pasmaugė kaimynas, nurodė to kaimyno pavardę ir adresą.

Liudytojas D. K. parodė, kad jis vyko į įvykio vietą dėl šuns nužudymo. Prisimena, jog šuniuko savininkė sakė, kad šuniuką nužudė kaimynas, nurodė to kaimyno pavardę ir adresą.

Liudytojas D. Š. parodė, kad tikslios datos neatsimena, galėjo būti 2013m. balandžio 3 d., buvo gautas pranešimas, kad išgertuvių metu pasmaugtas šuo. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko moteris ir vyras, abu buvo išgėrę, bet susikalbėti buvo galima, moteris labai verkė ir pasakė, kad jų šuniuką pasmaugė kaimynas, nurodė kaimyno pavardę ir adresą. Nuėjo pas nurodytą kaimyną. Iš pradžių kaimynas savo kaltę neigė, bet paskui pasakė, jog buvo girtas ir galėjo šuniuką pasmaugti.

Liudytoja G. Z. teisme parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, apklausė įtariamąjį M. J., nukentėjusiąją J. S. ir dar tris liudytojus. Nukentėjusioji apklausos metu girta nebuvo ir papasakojo, jog šuniuką pasmaugė kaimynas. Įtariamasis M. J. apklausos metu taip pat sakė, kad šuniuką suėmė už kaklo ir pasmaugė.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, nufotografuotas dėžėje gulintis negyvas šuo (1 t., b. l. 6-8).

Siekiant patikrinti šiuos įrodymus teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios J. S. ir kaltinamojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, jog 2013-04-02 buvo namuose, esančiuose Šiauliuose, Birutės g. 40A-8. Namuose buvo ir jos sugyventinis J. R., buvo atėjęs kaimynas M. J.. Visi jie gėrė alkoholinius gėrimus. Namuose jie augino be kilmės dokumentų juodos spalvos „pinčeriukų“ veislės kalytę, jai buvo trys metukai. Ją buvo gavusi dovanų iš draugės. Nežino, kas begeriant nutiko kaimynui M. J., bet jis staigiai sugriebė šuniukui už kaklo ir pradėjo spausti. Ji tada nelabai suprato, kas įvyko, pradėjo šaukti. Tuo metu M. J. šuniuką paleido. Ji nieko blogo neįtardama nuėjo miegoti. Ryte ji pamatė, jog jos šuniukas nejuda. Tada ji suprato, jog kaimynas kalytę pasmaugė, nes ji nejudėjo. Pati į policiją ji neskambino, bet, jos manymu, tai padarė kaimynai. M. J. dėl pasmaugto šuniuko atleido ir ieškinio atsisako. (1 t., 10, 12-13, 17-18 b. l.).

Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2013 balandžio 2 dieną, apie 17 ar 18 valandą atėjo pas kaimynus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Ten gyvena J. S., jos sugyventinis J. bei sūnus A. S.. Ten visi vartojo alkoholį. Kaimynai namuose turėjo juodos spalvos šunį, jis lakstė po namus. Jis glostė kaimynų šunį, šis jam lyg ir įkando. Tada jį sugriebė už kaklo ir paspaudė. Ką šuo darė toliau jis nežino, buvo girtas, ne viską prisimena. (1 t., 60-61 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo M. J. kaltė įrodyta. Nors teisme kaltinamasis neigė pasmaugęs šunį, šie parodymai paneigiami teisme apklaustų liudytojų A. S., A. A., D. K., D. Š., G. Z. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios J. S. ir kaltinamojo M. J. parodymais, kad J. S. šunį pasmaugė M. J..

Kaltinamasis M. J. Ž. elgėsi su gyvūnu – jį smaugė, dėl ko gyvūnas žuvo, todėl kaltinamojo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, požymius.

Žala atlyginta, nukentėjusioji J. S. civilinio ieškinio atsisakė.

Apklaustas teisme kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, jog 2013 m. gegužės 23 d. vakare grįžo į namus išgėręs. Tarp jo ir mamos įvyko konfliktas. Mama pasiėmė telefoną ir norėjo skambinti policijai. Jis paėmė jai už rankos, atėmė telefoną ir išėjo iš namų. Suimdamas už rankos galėjo sukelti fizinį skausmą. Mamos nesmaugė.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. V. parodymus duoti atsisakė.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad iš Šiaulių AVPK buvo gautas pranešimas, kad adresu Birutės 40A-1, Šiauliai, vyksta konfliktas tarp motinos ir sūnaus. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko susijaudinusi moteris, kuri nurodė, kad tarp jos ir sūnaus įvyko konfliktas, kurio metu sūnus ją smaugė ir suko ranką, po to sūnus iš namų išėjo. Jie dar pavažinėjo aplinkui, bet moters sūnaus nerado.

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, jog 2013-05-23 nuvykus į (duomenys neskelbtini) butą, L. V. nurodė, kad apie 22.30 val. sūnus M. J. ją smaugė, suko ranką. (2 t., 5-7 b. l.).

Iš 2013-05-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (2 t., 8-10 b. l.).

Iš 2013-06-14 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta kompaktinė plokštelė su garso įrašu, iš kurio matyti, jog skambinanti į policiją moteris nurodė, kad sūnus ją smaugė. (2 t., 13 b. l.).

Siekiant patikrinti šiuos įrodymus, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios L. V. duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. V. parodė, jog sūnus M. J. gyvena kartu su ja, (duomenys neskelbtini). 2013-05-23 dieną buvo namuose, sūnus taip pat buvo namuose. Ji gulėjo lovoje, buvo po 22 valandos, nes ryte anksti keliasi į darbą. Tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl jo pastovaus girtumo, dėl to, kad jis niekur nedirba, visą laiką turinti jį išlaikyti. Jis pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, šaukti. To konflikto metu sūnui pasakė, jei jis triukšmaus, tai paskambins į policiją, ir pasiėmė telefoną. Tuo metu M. suėmė ranka jai už kaklo ir paspaudė, po to griebė už rankos, suko ją, nes kaip suprato, norėjo atimti telefoną, kad nepaskambintų į policiją. Telefono sūnus neatėmė. Ji paskambino į policiją. Kai M. išgirdo, jog ji kalba su policijos pareigūnais, jis išbėgo iš namų. Kai atvyko pareigūnai, sūnaus namuose nerado, o ji dėl tokio sūnaus elgesio, parašė pareiškimą. Jai jokių matomų sužalojimų nebuvo padaryta, tačiau tam kartui skaudėjo ir fizinis skausmas sukeltas buvo. Pas medikus nebuvo ir neis, civilinio ieškinio byloje nereiškia. (2 t., 14, 16-17 b. l.).

Įvertinęs šiuos įrodymus teismas laiko, jog kaltinamojo M. J. kaltė visiškai įrodyta.

Nors kaltinamasis M. J. teigė, jog nukentėjusiosios nesmaugė, šie jo parodymai paneigiami liudytojo R. S. teisme duotais, parodymais, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, patvirtintais kitais byloje surinktais įrodymais – tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, garso įrašu.

Kaltinamasis M. J., smaugdamas ir sukdamas ranką nukentėjusiajai, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ( 2003-07-04d. įst. Nr. IX-1706 red.)., požymius.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktinius įrodymas – kompaktinė plokštelė paliktina saugoti byloje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis M. J. anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirtų bausmių, administracine tvarka baustas, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados charakterizuojamas neigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam M. J. skirtina arešto bausmė, kuri su ankstesniu nuosprendžiu ir baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme nebendrintinas, nes bausmė yra atlikta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnį - 50 parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę M. J. paskirti 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą.

Bausmės pradžią M. J. skaičiuoti nuo suėmimo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje M. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

2013-05-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi M. J. paskirtas apsaugos priemones - įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – motinos L. V., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja bei laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.