Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovo atstovui Giedriui Galentui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal bankrutuojančios IĮ „Jukosta“ bankroto administratorės UAB „Genora“ įgalioto asmens J. G. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl Departamento įsakymu paskirtos nuobaudos pareiškėja kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2013 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 3R-328 (AG-292/04-2013) pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėjos nuomone, jos veikloje nėra tyčios ir visos aukščiau išdėstytos aplinkybės yra objektyvios bei negali būti traktuojamos kaip pažeidimas, vykdant bankrutuojančios individualios įmonės „Jukosta“ bankroto procedūrą.

Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu, administratorius turi pareigą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo nustatyto termino, nurodyto ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, pabaigos pateikti teismui tvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą arba ginčyti, jo nuomone, nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Ši ĮBĮ nuostata yra imperatyvi. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte administratoriui suteikia teisę tik prašyti, jog teismas šį terminą pratęstų, tačiau ši nuostata nesuteikia teisės praleisti ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. nustatyto termino vien dėl to, kad patys kreditoriai praleido reikalavimų administratoriui pateikimo terminą. Administratoriui buvo žinoma dalis įmonės kreditorių, todėl jis galėjo parengti pirminį sąrašą ir pateikti jį tvirtinti teismui, tuo labiau, kad ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. apibrėžtas terminas nėra naikinamasis. Nežiūrint į tai, kad teismas administratoriaus prašymu 2013 m. vasario 7 d. nutartimi iki 2013 m. vasario 15 d. pratęsė kreditorių sąrašo pateikimo terminą, administratorius teismui jį pateikė tik 2013 m. liepos 12 d.

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuota tinkamai, administracinė byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje keliamas ginčas dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. V-73 „Dėl nuobaudos skyrimo bankrutuojančios ĮĮ „Jukosta“ bankroto administratoriaus UAB „Genora“ įgaliotam asmeniui bankroto administratorei J. G. skyrimo“, kuriuo už ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto ir Kodekso 11.3. punkto nustatyto efektyvumo principo pažeidimus, nustatytus atliekant patikrinimą, pareiškėjai paskirta nuobauda – įspėjimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje ir teismui pateiktoje Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau - ir VAGK) byloje Nr. AG-292/04-2013 esančiais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. spalio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą IĮ „Jukosta“, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Genora“ (VAGK bylos Nr. AG-292/04-2013 b. l. 56-57). UAB „Genora“ 2012 m. lapkričio 6 d. įgaliojimu Nr. 55 įgaliojo bendrovės darbuotoją J. G. atstovauti bendrovę IĮ „Jukosta“ bankroto byloje (VAGK bylos Nr. AG-292/04-2013 b. l. 17).

Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 10 d. raštu Nr. B2-681-163/2013 informavo Departamentą, jog bankroto administratorės prašymu IĮ „Jukosta“ bankroto byloje 2010 m. vasario 7 d. nutartimi iki 2013 m. vasario 15 d. buvo pratęstas kreditorių sąrašo su jame nurodytais kreditorių reikalavimais pateikimo terminas. 2013 m. birželio 11 d. bankroto administratorių įpareigojus informuoti teismą apie 2012 m. spalio 26 d. ir 2013 m. vasario 7 d. nutarčių vykdymą, IĮ „Jukosta“ kreditorių sąrašas iki rašto surašymo dienos nebuvo pateiktas, todėl už teismo nutarčių nevykdymą prašė paskirti bankroto administratoriui nuobaudą (b. l. 60).

Pareiškėja 2013 m. liepos 12 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl IĮ „Jukosta“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo (b. l. 16) ir 2013 m. liepos 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai (b. l. 17).

Departamentui 2013 m. liepos 17 d. raštu informavus pareiškėją apie sprendimą atlikti neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Genora“ veiklos patikrinimą, administruojant bankrutuojančią IĮ „Jukosta“ (b. l. 61), 2013 m. liepos 31 d. pareiškėja Departamentui pateikė 2013 m. liepos 30 d. paaiškinimą, prašydama jai nuobaudos neskirti (b. l. 15).

2013 m. rugpjūčio 12 d. Departamento Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto skyriaus vyriausiasis specialistas P. P. surašė išvadą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Genora“ veiksmų, administruojant bankrutuojančios IĮ „Jukosta“ procesą“. Išvadoje konstatuota, kad, vykdydamas IĮ „Jukosta“ bankroto procesą, administratorius pažeidė ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. nustatytą terminą bei Elgesio kodekso 11.3 p.; pradelstas laikotarpis negali būti įvertintas mažareikšmiu, todėl siūlyta už nustatytus pažeidimus J. G. skirti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11⁷ str. 1 d. 1 p. nustatytą nuobaudą - įspėjimą (b. l. 49-55), kuri buvo paskirta Departamento direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-73 (b. l. 6). Apie paskirtą nuobaudą ir atlikto tyrimo rezultatus 2013 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (6.16)A2-2975 buvo informuotas Klaipėdos apygardos teismas ir pareiškėja (b. l. 7-11).

Pareiškėja 2013 m. rugsėjo 18 d. skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydama panaikinti Departamento direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-73 jai skirtą nuobaudą (b. l. 67-69), tačiau Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 3R-328 (AG-292/04-2013) pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 12-14).

Ginčo teisiniams santykiams taikytini Įmonių bankroto įstatymas, Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 (toliau – ir Priežiūros taisyklės), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887 patvirtintas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas, Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimo taisyklės, patvirtintos Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-50.

Įmonių bankroto įstatymo (2012 m. liepos 1 d. redakcija) 11⁷ straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda, inter alia įspėjimas. Priežiūros taisyklės numato, jog asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūrą atlieka Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos (1 p.). Taisyklių 46 punktas suteikia Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriui įgaliojimus skirti administratoriui vieną iš ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų. Taisyklių 47 punktas numato, kad nuobauda skiriama administratoriui, kai administratorius yra fizinis asmuo arba administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, įgaliotam asmeniui, atliekančiam (atlikusiam) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui. Nagrinėjamu atveju skundžiamą įsakymą dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjai priėmė Departamento direktoriaus pavaduotoja, kuriai buvo pavesta atlikti direktoriaus pareigas jo kasmetinių atostogų metu (b.l. 77). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog atsakovui yra suteikta teisė nustačius pažeidimus skirti pareiškėjai nuobaudą, nes ji kaip bankroto administratore paskirtos UAB „Genora“ įgaliotas asmuo vykdė bankrutuojančios IĮ „Jukosta“ bankroto procedūras, todėl pripažintina, jog skirdamas nuobaudą pareiškėjai atsakovas veikė savo kompetencijos ribose ir jos neviršijo.

Viešojo administravimo institucijoms yra suteikiama diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus, įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Šiuo atveju diskrecijos teisė yra siejama su Departamento direktoriaus teise iš Taisyklių 46 punkte numatytų teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias, ir taip įvykdyti jam tenkančią teisinę pareigą priimti sprendimą dėl poveikio priemonės administratoriui (jo įgaliotam asmeniui) taikymo. Departamento direktoriaus pavaduotoja, įvertinusi neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo 2013 m. rugpjūčio 12 d. Išvadą dėl bankroto administratoriaus UAB „Genora“ veiksmų, administruojant bankrutuojančios IĮ „Jukosta“ procesą, įgyvendindama savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, skyrė pareiškėjai nuobaudą - įspėjimą. Nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar pareiškėjos veiksmai/neveikimas pagrįstai buvo įvertinti kaip pareigų, numatytų IBĮ 11 str. 3 d. 10 p. ir Elgesio kodekso 11.3. punkte nustatyto efektyvumo principo pažeidimas, ir ar pagal padaryto pažeidimo pobūdį jai paskirta proporcinga ir adekvati nuobauda.

Bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisės ir pareigos įtvirtintos Įmonių bankroto įstatymo (bylai aktuali 2012 m. birželio 19 d. įstatymo Nr.XI-2080 redakcija) 11 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta, kad administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme, o šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais – arbitraže ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus; teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą. Kaip jau buvo minėta, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi IĮ „Jukosta“ buvo iškeltas bankroto byla, o administratore paskirtai UAB „Genora“, kuriai buvo pavesta atlikti veiksmus, numatytus Įmonių bankroto įstatyme; teismo nutartimi, be kita ko, buvo nustatyta, kad įmonės kreditoriai turi teisę per 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo pareikšti kreditorinius reikalavimus. UAB „Genora“ įgalioto asmens J. G. prašymu šis teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė iki 2013 m. vasario 15 d. pratęsti terminą kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų tvirtinimui teismui pateikimui. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 10 d. rašto turinio, teismas 2013 m. birželio 11 d. išsiuntė raštą J. G. su nurodymu informuoti jį apie 2012 m. spalio 26 d. ir 2013 m. vasario 7 d. vykdymą, nes iki to laiko nebuvo gavęs jokių duomenų apie nutarčių įvykdymą. Bankroto administratorė J. G. į jį atskirai neatsakė, tačiau 2013 m. liepos 12 d. pateikė prašymą dėl kreditorių kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, nurodydama, jog kreditoriniai reikalavimai teikiami pavėluotai dėl to, kad gautos kreditorių pretenzijos būtų sutikrintos su įmonės buhalteriniais dokumentais, kurie jai iki šiol nėra neperduoti. Įgaliotas asmuo J. G., 2013 m. liepos 30 d. teikdama atsakovui rašytinius paaiškinimus apie teismo nustatyto termino praleidimo priežastis nurodė jau kitas aplinkybes, nei bankroto bylą nagrinėjančiam teismui: paaiškino, jog administratorė bandė susisiekti su kreditoriais, kurių naudai pagal vykdomuosius raštus antstoliai vykdė išieškojimą, tam, kad būtų galima patikslinti sumas ir pateikti kreditorinius reikalavimus, o kreditoriai tai padarė tik liepos mėnesį (b.l. 15). Taigi akivaizdu, jog net ir pačios pareiškėjos paaiškinimai, dėl kurių ji nurodo neįvykdžiusi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2013 m. vasario 7 d. nutarčių nustatytu terminu, yra nenuoseklūs, prieštaringi ir visiškai neparemti jokiais šias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja nenurodė ir jokių priežasčių, dėl kurių ji nesikreipė į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl pakartotinio termino pratęsimo, o teismui pateiktą kreditorių sąrašą sudarė vos šešis kreditoriai, todėl jo sudarymui didelės laiko sąnaudos nebuvo reikalingos. Dėl to teismas daro išvadą, jog pareiškėjos argumentai, jog kreditorių sąrašas teismui buvo pateiktas pavėluotai ne dėl bankroto administratorės kaltės, o dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl ko tai negali būti traktuojama kaip pažeidimas vykdant bankroto procedūrą, atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės už netinkamą administratorės pareigų vykdymą.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p. administratorius įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašą sudaro pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, o administratorius, gavęs kreditorių perduotus reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, turi atlikti pirminį kreditorių reikalavimų patikrinimą. IBĮ 21 str. 1 d. 1 p. nustato, kad kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį turi teisę perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, kas reiškia, jog kreditoriai turi teisę, o ne pareigą pasinaudoti savo reikalavimo teise bankrutuojančiai įmonei. Įstatymas neįpareigoja bankroto administratoriaus imtis galimų kreditorių paieškos, o kreditorius turi pats pasirinkti, ar pasinaudoti jam suteikta teise.

ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustato, kad kreditoriai savo reikalavimus turi pareikšti per administratorių, ne vėliau kaip per 45 dienas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, tačiau šis terminas nėra naikinamasis, nes ĮBĮ 10 str. 9 d. nustatyta, jog teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, pateiktus pažeidus minėtą terminą ne vėliau kaip iki bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos, jei termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi yra numatytas kreditorių sąrašo vėlesnio tikslinimo galimumas. ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatytas terminas taikomas ir tiems reikalavimams, kurie kyla vykdomojo dokumento pagrindu ir kurio nepatenkino antstolis, nes ĮBĮ 18 str. 1 d. nustato antstoliui pareigą per 15 dienų, be kita ko, perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės, taip pat nustatyta, jog kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka, kas reiškia, jog ir tas kreditorius, kurio reikalavimai atsiranda vykdomojo dokumento pagrindu, apie reikalavimą turi pranešti administratoriui.

Įstatymas numato atitinkamus terminus ir bankroto administratoriui – pagal ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. administratorius turi pareigą ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo nustatyto termino, nurodyto ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p., pabaigos pateikti teismui tvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą arba ginčyti nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Taigi ĮBĮ administratoriui nesuteikia teisės praleisti minėtą terminą, taip pat nenumato ir išimčių, numatančių galimybę įvykdyti šią pareigą praleidus nustatytą terminą. ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. tik suteikia teisę administratoriui prašyti, jog teismas šį terminą pratęstų. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditoriams praleidus ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p. nustatytą terminą, administratorius neturi teisės delsti ar laukti, ir jam išlieka pareiga sudaryti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, išskyrus atvejus, kai teismas tokį terminą pratęsia nutartimi. Nagrinėjamu atveju teismas terminą kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų pateikimui buvo pratęsęs iki 2013 m. vasario 15 d., tačiau pareiškėja šį imperatyvų terminą ženkliai praleido ir savo pareigą įvykdė tik 2013 m. liepos 12 d., taip pažeisdama administratorės pareigas, numatytas ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.

Taigi nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės kreditoriams ar daliai jų nustatytu terminu nepareiškus kreditorinių reikalavimų ir nesikreipus į administratorių, šis vis tiek įpareigotas įstatymo nustatytu terminu teikti teismui tokį kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, koks egzistuoja termino pabaigoje, o ne delsti, siekiant sudaryti kuo išsamesnį sąrašą, nes, kaip minėta, įstatymas numato ir vėlesnį kreditorių reikalavimų tvirtinimo galimumą.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, jog bankroto administratorės įgaliotas asmuo J. G., ženkliai ir nepagrįstai praleidusi įstatymo nustatytą terminą pateikti teismui kreditorių ir reikalavimų sąrašą tvirtinimui, pažeidė jai, kaip administratorei nustatytas pareigas, dėl ko užtruko bankroto procedūra teisme, nes buvo užkirstas kelias kitiems teismo turimiems atlikti veiksmams iškeltoje bankroto byloje. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagrįstai vertino, jog nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių nustatytas pažeidimas galėtų būti laikomas pateisinamu ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto reikalavimus, bei pripažino, jog pareiškėja šiais veiksmais pažeidė ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 11.3 punkte įtvirtintą efektyvumo principą, įpareigojantį administratorių atliekant procedūras nevilkinti proceso savo veiksmais ar neveikimu, dėl ko jai buvo pagrindas skirti nuobaudą.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, jog atsakovas, skirdamas pareiškėjui nuobaudą, pažeidė proporcingumo principą, kadangi pareiškėjai buvo paskirta švelniausia iš nuobaudų, numatytų Įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnyje. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių nustatytas pažeidimas galėtų būti laikomi pateisinamu arba mažareikšmiu, nei atlikto neplaninio patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nenustatyta. Konstatuotina, jog įvertinęs pateiktus duomenis Departamento direktorius, skirdamas bankroto administratorės įgaliotam asmeniui jos padarytiems pažeidimams adekvačią poveikio priemonę, tinkamai įgyvendino savo disrekcijos teisę skirti nuobaudą, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl įsakymo, kuria ši nuobauda skirta, pagrįstai skundą atmetė. Dėl nurodytų aplinkybių naikinti skundžiamą atsakovo 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą Nr. V-73 ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. spalio 21 d. sprendimą Nr.3R-328(AG-292/04-2013) nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Genora“ įgalioto asmens J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.