Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. D. (R. D.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas R. D. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimu R. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, už tai, kad 2016-07-02 21.25 val. Klaipėdos r. sav., kelyje Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,54 promilių neblaivumo laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. 2017-03-13 Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas R. D. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi atmestas R. D. prašymas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Atskiruoju skundu R. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris nebenumato galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau teisę vairuoti jis prarado iki 2017-01-01 ir pagal ATPK 329 straipsnį turi teisę kreiptis į teismą dėl specialiosios teisės grąžinimo anksčiau laiko. Todėl mano, kad teismo priimtas sprendimas neturėtų būti siejamas su naujuoju ANK priėmimu. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, todėl prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vairuotojo teisių praradimas labai skaudžiai atsiliepė jo šeimai. Jis negali susirasti darbo pagal specialybę (2013 m. įgijo logisto kvalifikaciją), jo pajamos labai mažos, nes nekvalifikuotas darbas prastai apmokamas. Nuo 2013 m. jo darbas visada buvo susijęs su transporto priemonės vairavimu. Dabar negali tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais: neįgalia, sunkiai sergančia, nedirbančia mama ir šiuo metu nedirbančia savo nėščia mergina. Ne visada lieka pinigų vaistams, susimokėti už butą. Jo šeima turi tris vartojimo kreditus, už kuriuos kas mėnesį reikia sumokėti. Turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, galėtų susirasti gerai apmokamą darbą arba galėtų grįžti į savo darbo vietą UAB „D“, kurioje jis charakterizuojamas labai gerai. Jo šeimos finansiniai sunkumai išsispręstų, galėtų laiku mokėti kreditus, rūpintis šeima. Be to, turėdamas teisę vairuoti, padėtų savo mamai, kuriai nuolat reikia gydytis ir važiuoti į procedūras visuomeniniu transportu. Tas įvykis jam tapo labai skaudžia pamoka, kuri stipriai paveikė jo gyvenimą. Suprato, kokį pavojų kėlė visam eismo saugumui bei savo artimiesiems, kokios skaudžios galėjo būti jo poelgio pasekmės. Yra įsitikinęs, kad jam taikytos administracinės nuobaudos kelti tikslai yra visiškai pasiekti. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Dėl šių, pareiškėjo nuomone, išskirtinių aplinkybių prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taip pat prašo atkreipti dėmesį į skundžiamos nutarties pastraipą, kur paminėtas „E. N.“. Atsiliepimu į R. D. atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo skundo netenkinti. Atskirasis skundas netenkintinas. Visų pirma atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas pareiškėjo R. D. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, 2017-01-01 įsigaliojusio ANK nuostatų netaikė ir šiuo įstatymu nesivadovavo. Teismas skundžiamoje nutartyje motyvavo, kodėl minėtu teisės aktu nesiremia, pažymėjo, jog prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nagrinėjamas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti metu galiojusio ATPK nuostatas. ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino atėmimą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant atimtos teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo klausimą, būtina vertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir R. D. skundo motyvus, daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai netenkino R. D. prašymo. R. D. padarė šiurkštų, vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,54 promilės). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Be to, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta ir įvertinta tai, jog R. D. tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka, turėjo galiojančią nuobaudą. Įvertinus šias aplinkybes, R. D. buvo skirta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Akivaizdu, jog skirdamas nuobaudą apylinkės teismas dominuojančią reikšmę suteikė R. D. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nes už padarytą šiurkštų pažeidimą, esant byloje jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų (baustas administracine tvarka už tyčinius pažeidimus), teismas skyrė jam pačią švelniausią nuobaudą. Skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones R. D. yra būtina rūpinantis sergančia mama ir besilaukiančia drauge bei įsidarbinant, nelaikytinos išimtinėmis ir nesuteikia pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Pastebėtina, jog aplinkybės, kad R. D. reikia rūpintis šeima, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, egzistavo ir iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausio administracinio teisės pažeidimo padarymo, jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus ir ignoruodamas galimas pasekmes. Asmuo žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Nors R. D. byloje akcentavo pažeidimą padaręs neva dėl staiga pablogėjusios mamos sveikatos, dėl to pastaroji nebegalėjo toliau vairuoti automobilio ir todėl jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tačiau ir byloje esančio tarnybinio pranešimo ir pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 5, 6) matyti, kad po to, kai R. D. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, automobilis buvo perduotas vairuoti jo mamai V. D.. Pastaroji pareigūnams bloga sveikata nesiskundė. Apie tai nėra užfiksuota ir pirminiuose pareigūnų surašytuose dokumentuose. Todėl darytina išvada, kad R. D. ne dėl staiga pablogėjusios mamos sveikatos sėdo prie vairo būdamas neblaivus, o pats pasirinko tokį neteisėto elgesio variantą. Dėl administracinės nuobaudos taikymo R. D. patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra tik jis pats. Nors R. D. atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytus formaliuosius kriterijus, tačiau, įvertinęs padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutrumpinti R. D. paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – terminą. Apygardos teismas daro išvadą, kad R. D. privalo jam skirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – atlikti iki galo. Įvertinus tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas motyvuodamas, kodėl nesivadovauja ANK nuostatomis, nurodė: „<...> todėl E. N. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį“. Akivaizdu, kad teismas suklydo nurodydamas ne R. D., o kito asmens, visiškai nesusijusio su nagrinėjama byla, vardą ir pavardę. Tokių rašymo apsirikimų neturėtų pasitaikyti oficialiuose teismo sprendimuose, kadangi teismui keliami didesni atidumo reikalavimai. Tačiau šis rašymo apsirikimas nedaro skundžiamos nutarties negaliojančios, kadangi iš skundžiamos nutarties įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių matyti, jog teismas nagrinėjo ir pasisakė būtent dėl R. D. prašymo. Kad galiojančiame teismo sprendime neliktų netikslumų ir apsirikimo klaidų, šis teismo padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas nekeičiant skundžiamos nutarties esmės ir nesunkinant pareiškėjo padėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties motyvuojamąją dalį nurodant, kad „<...> todėl R. D. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės, kuri buvo atimta dar iki įsigaliojant ANK, atėmimo terminą nagrinėtinas pagal pažeidimo metu ir administracinės nuobaudos pradėjimo vykdyti metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnį“.

Nutartis neskundžiama.