Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-121-312/2013

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2013 m. vasario 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. R.. Teismas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą atsižvelgė į tai, kad D. R. praeityje teistas vieną kartą, dar neatlikta pakankamai didelė bausmės dalis, savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę žalą nukentėjusiajai, tačiau nuteistasis nesiėmė savarankiškų veiksmų atlyginti savanoriškai bent dalį šios žalos, ieškinių, kurie priteisti teismo nuosprendžiu nedengia, todėl teismas kritiškai vertino teiginį, kad D. R. motyvuotas dengti priteistą žalą. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. tarp išvardintų bausmės paskirčių nurodyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šiuo metu pritaikius D. R. lygtinį paleidimą, šie bausmės tikslai nebūtų pasiekti, tikėtina, kad nebūtų patenkinti nukentėjusiosios lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau arčiau vidutinės - 31 balas. Naudojant HCR-20 metodiką nustatyta, kad pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika žema 6 balai iš 40. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminuojančių nuostatų nepasireiškia, tačiau jis turi tam tikrų įsitikinimų, kurių laikosi įkalinimo įstaigoje.

Skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi ji priimta pažeidžiant teisingumo ir protingumo principus, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. nuostatas dėl sekančių priežasčių.

Pirma, teismas nepagrįstai atsižvelgė į lygtinio paleidimo klausimu išreikštą subjektyvią prokurorės nuomonę, ir skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistasis turi tam tikrų subkultūros įsitikinimų, kurių, neva laikosi įkalinimo įstaigoje. Nėra suprantama kuo remiantis šis teiginys yra nurodytas kaip teisingas tiek prokurorės atsiliepime, tiek skundžiamoje nutartyje, jei pats Vilniaus pataisos namų komisijos nutarimas skelbia visiškai priešingą poziciją. Vilniaus pataisos namų nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kuris, priimamas ne šiaip sau, t. y. tik prielaidų ar spėjimų pagrindu, o atlikus eilę procedūrų/testų, nedviprasmiškai yra nurodyta, jog nuteistasis visiškai prisiima atsakomybę už savo nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atpažįsta socialinius veiksnius, susijusius su jo nusikalstama veika, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti ateityje, geba išvengti negatyvios įtakos, turi aiškiai suformulavęs ilgalaikius ir nemažai trumpalaikių tikslų, socialiniai ryšiai su artimaisiais labai glaudūs, bendrauja su žmona, sūnumi, jį remia materialiai, domisi ieškinio padengimo galimybėmis ir kiti tik teigiami bruožai, priešingi skundžiamoje nutartyje išdėstytai pozicijai. Nuteistasis skunde išreiškia poziciją, kad žemesnės instancijos teismas neįvertino ir neanalizavo pataisos įstaigos administracijos, kuri nuolatos prižiūri nuteistuosius ir kasdien mato nuteistąjį, jo elgesį, nuomonės, testų ir programų rezultatų, psichologo išvadų. Be to, teismo nutartys priimamos tiesiogiai nepažįstant nuteistojo, vadovaujantis vien tik formaliais, o ne objektyviais kriterijais, be pagrindimo atmetant viską kas yra teigiama. Nuteistojo vertinimu, būtent pataisos įstaigos administracija geriausiai pažįsta nuteistąjį, turi didžiausią informacijos kiekį apie nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ryšius su šeima ir vaikais, ir t. t. Nuteistojo įsitikinimu, žemesnės instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad bausmės atlikimo metu jis yra charakterizuojamas teigiamai. O nutartyje nurodydamas, kad nėra vienareikšmės išvados, jog nuteistasis pasirengęs laisvėje laikytis įstatymų normų ir nedaryti naujų pažeidimų, žemesnės instancijos teismas tokią išvadą padarė niekuo nemotyvuodamas, todėl tokio pobūdžio labai subjektyvus vertinimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu, nes teismo prieitos išvados iš esmės kertasi su komisijos nutarimo išvadomis.

Trečia, teismas, skundžiamoje nutartyje, nieko nepasisakė apie glaudžius socialinius ryšius su šeima. Teismas, nevertino ar nuteistasis palaiko ryšius su šeima ir vaiku, ar remia šeimą ir prisideda prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, ar rūpinasi vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, kokią įtaką daro bendram vaiko vystymui, ir pan.

Ketvirta, teismas neįvertino to, kad civilinis ieškinys nedengiamas ne dėl nuteistojo kaltės, o dėl to, kad nuteistajam kreipusis dėl rekvizitų, kur būtų galima vykdyti mokėjimus, jie nebuvo duoti.

Penkta, teismas, nurodydamas, kad nuteistojo norą dirbti vertina kritiškai, nes prašymas dėl įdarbinimo buvo pateiktas tik 2012 m. rugpjūčio 6 d., niekuo nepagrįstas. Teismas neįvertino to, kad nuteistasis mokėsi ir tik įgijęs tam tikrų darbinių/profesinių įgūdžių, pateikė prašymą dėl darbo suteikimo.

Nuteistojo įsitikinimu, jis atitinka įstatyme nustatytas tiek formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tiek ir materialiąsias. Pažymėtina ir tai, jog jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys" metodiką, vertinimo rezultatas yra 6 balai iš 40, t. y. pagal bausmę atliekančių asmenų vertinimus - viena mažiausių rizikų. Per visą bausmės atlikimo laiką jis buvo skatintas tris kartus, be to, neturi nei vienos galiojančios nuobaudos. Iš jo asmens bylos matyti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę yra skatintas, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir visuomeninėje veikloje. Palaiko ypatingai glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Byloje yra UAB „Laitransa“ pažyma dėl priėmimo į darbą, tuo atveju, jeigu nuteistasis atgautų laisvę. Nuteistojo vertinimu, šios aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja teismui jo asmenį, charakteristiką, polinkį taisytis, dirbti, socialiai reabilituotis ir ypatingai neigiamą požiūrį į padarytą didžiausią gyvenimo klaidą - nusikaltimą, bei siekį pasitaisyti, pradėti gyventi socialiai teisingą gyvenimą, padėti šeimai, kuri nuo pat nusikaltimo padarymo dienos jam padėjo morališkai kaip išgalėdami, niekada nenusisukdami nuo nuteistojo. Pataisos įstaigos administracija ir darbuotojai nuteistojo asmenį vertina teigiamai, dėl ko nagrinėdama Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, komisija priėmė nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismas neatsižvelgė ir į papildomas asmenį apibūdinančias aplinkybes, t. y. jog paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos jis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, turės nuolatinį pragyvenimo šaltinį - darbą.

Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog liko dar nemaža dalis neatliktos bausmės, skunde atkreipiamas dėmesys, kad liko mažesnioji bausmės dalis, kurios didžiąją dalį nuteistasis jau atliko. Pažymėtina ir tai, kad pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p. įstatymo leidėjas numato galimybę asmenį paleisti atlikusį ½ dalį jam paskirtos bausmės, nuteistasis nurodo atlikęs ¾ bausmės. Skunde pažymima ir tai, kad nusikalstamos veikos sudėtingumas ir aplinkybės neturėtų sąlygoti teismo pozicijos pasisakant dėl nuteistojo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant asmeniui bausmę. Lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą esmę sudaro tai, kad asmuo sąžiningai vykdydamas teismo nustatytus įpareigojimus ir nepažeisdamas nustatytų draudimų, leidžia manyti, kad pasitaisė ir ateityje laikysis valstybėje galiojančių įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Nors įstatymas nereikalauja, kad nuteistasis jau būtų pasitaisęs, tačiau nuteistasis D. R. savo doru elgesiu, siekiu dirbti, mokymusi, nesilaikymu kitų nuteistųjų kriminalinės subkultūros, nuolatiniu rūpinimusi savo vaiku jau įrodė, kad pasitaisė. Nuteistojo vertinimu, skundžiama nutartis, priimta vien tik formaliais pagrindais, skubotai, neįvertinus visų bylos aplinkybių, nuteistojo paaiškinimų, taip pat nusikalstamos veikos pažeidimo pobūdžio (sunkumo), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, taip pažeidžiant įstatymo leidėjo suformuotą poziciją šiais klausimais, nukrypstant nuo teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos BVK 9 str.), pagal kurį bausmė turi būti proporcinga, nuosekli bei laipsniška. Neįvertinant to, kad teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo pažeidimas, neteisingas šio principo įgyvendinimas, gali nulemti tam tikras neigiamas pasekmes, antai kaip, ryšio su šeima ir socialine aplinka praradimą, gyvenimo visuomenėje įgūdžių praradimą, asmens savarankiškumo ir iniciatyvos ugdymo praradimą ir t. t.

Skunde taip pat pažymima, kad laisvės atėmimo bausmei alternatyvios priemonės, siekiant riboti įkalinimo taikymą, numatytos ir rekomenduojamos taikyti įvairiuose tarptautiniuose teisės aktuose, kur valstybės Europos Tarybos narės tiesiogiai skatinamos įtvirtinti ir plėsti su laisvės atėmimu nesusijusių sankcijų ir priemonių taikymo praktiką nacionalinėse baudžiamosios justicijos sistemose, t.y. laisvės atėmimo bausmę taikant tik kaip kraštutinę priemonę.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. D. R. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 259 str. 2 d., 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia: 2007 m. rugsėjo 30 d.

Bausmės pabaiga: 2015 m. rugsėjo 30 d.

D. R. šiuo metu yra atlikęs daugiau negu pusę bausmės, nes 1/2 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2011 m. rugsėjo 30 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 2 d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.

Nežiūrint į tai, kad šiuo konkrečiu atveju faktiškai yra Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BVK 157 str. numatytą lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos, D. R. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 259 str. 2 d., t. y. bausmę atlieka už baudžiamąjį nusižengimą ir už labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį ypatingą žalą visuomenei ir neatstatomas pasekmes - žmogaus mirtį. Ši aplinkybė taip pat turi didelę reikšmę sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo dar neatlikus pakankamai žymios paskirtos bausmės dalies. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. apima ne vien tik asmens nubaudimą, kuris reiškia ne tik apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimą bei kaltininko patalpinimą į laisvės atėmimo įstaigą, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas, spręsdamas D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pagrįstai atsižvelgė į nurodytas aplinkybes. Be jau nurodyto nuosprendžio, D. R. praeityje teistas vieną kartą, jam taikytas įstatymas dėl amnestijos, taip pat buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nepaisant to, kad jau buvo įsipareigojęs gyventi dorai ir nenusikalsti, nuteistasis, nors ir išnykus teistumui, padarė labai sunkią ir visuomenei pavojingą tyčinę smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis aplinkybėmis, atsisakydamas tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nurodytos aplinkybės įtakoja griežtesnį nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje vertinimą.

Pažymėtina, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas vertina visą nuteistojo asmens byloje surinktą medžiagą, o ne vien atskirus laikotarpius. Kaip matyti iš nuteistojo D. R. asmens bylos, po paskutinės Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas D. R. skundas dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu netaikymo, nuteistojo elgesys pagerėjęs, ką liudija ir faktas, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo siūloma taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o tai rodo pakitusį pataisos įstaigos administracijos požiūrį į nuteistąjį, nes anksčiau Vilniaus pataisos namų administracija charakterizavo nuteistąjį patenkinamai arba neigiamai (b. l. 155, 180, 1 tomas, II dalis), Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu taip pat buvo nutarusi netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157str. 2 d. 2 p., kadangi jis praeityje įvykdė sunkų nusikaltimą, kalbėdamas apie jį nebuvo atviras ir nuoširdus, neturėjo stiprios motyvacijos pasitaisyti ir laisvėje laikytis visuomenei priimtinų teisėto elgesio taisyklių, turėjo tam tikrų subkultūros įsitikinimų, kurių laikėsi įkalinimo įstaigoje. Į šias aplinkybes žemesnės instancijos teismas privalėjo atsižvelgti, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos namų klausimą. Kaip matyti iš nuteistojo D. R. areštuoto asmens bylos, jis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų pavyzdingai nesilaikė: 2011 m. gegužės 20 d. – vaikščiojo be skiriamojo ženklo ir viršutinių drabužių (b. l. 59, 1 tomas, II dalis), 2012 m. kovo 21 d. – įteikė pareiškimą apie skelbiamą bado akciją, neteisėtai badavo (b. l. 170, 1 tomas, II dalis), 2012 m. gegužės 11 d. skirta drausminė nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (b. l. 176, 1 tomas, II dalis), tačiau ši nuobauda panaikinta 2012 m. spalio 17 d. prieš terminą paskatinimo būdu (b. l. 14, 2 tomas), nuteistasis skatintas tris kartus. Pabrėžtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nepagrįstu laikytinas ir nuteistojo nurodomas argumentas, kad sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų, nebuvo atsižvelgta į socialinio tyrimo išvadą, todėl atmestinas. Kaip jau buvo nurodoma aukščiau, šiuo atveju reikia atsižvelgti į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo laikotarpiu, nes tik tokiu būdu galima visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę bei jo ryžtą paklusti visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, teigiamai vertintinos nuteistojo D. R. pastangos tobulėti, dalyvaujant socialinių įgūdžių lavinimo projektuose, ryšių su šeima palaikymas, mokymasis, specialybės įgijimas pataisos įstaigoje, taip pat faktas, kad laisvėje jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą ir darbą. Visos nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą apie gerėjantį nuteistojo elgesį ir teigiamą bausmės poveikį jo asmenybei. Vis dėlto, atsižvelgiant į ankstesnį nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje ir pakankamai neilgą teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje bei pataisos namų administracijos požiūryje į nuteistąjį laikotarpį, skundą nagrinėjančios kolegijos nuomone, kol kas negalima patikimai spręsti, kad nuteistasis jau yra pasitaisęs tiek, kad jį būtų galima toliau taisyti laisvėje.

Kiti nuteistojo nurodomi argumentai (padarytos žalos atlyginimo, prašymo dėl įdarbinimo pateikimo aplinkybės), teisėjų kolegijos nuomone, neturi lemiamos įtakos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisakys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, dar negalima daryti išvados, jog nuteistąjį D. R. toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., t. y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 15d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.