Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1125-1100/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-21
Bylos Nr.
eII-1125-1100/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01116-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Pažeidėjas
A. O. S.
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-1125-1100/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01116-2025-9
Procesinių sprendimų kategorijos: 16.11.9; 21.10.4(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. spalio 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,sekretoriaujant Vytautei Svetlauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. O. S.,vertėjaujant Jūratei Kajokaitei,

viešuose teismo posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. O. S. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio 1996 m. birželio 7 d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2025 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14523-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyresnioji tyrėja B. Misevičienė 2025 m. birželio 13 d. nutarimu nustatė, kad A. O. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2025 m. balandžio 15 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

A. O. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

A. O. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos B. Misevičienės 2025 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14523-2025 ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Skunde nurodoma, kad A. O. S. vairuotojo pažymėjimas yra galiojantis ir jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Jis pateiks visus reikiamus dokumentus, nors prieš tai jau juos buvo pateikęs Institucijai.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

A. O. S. skundas netenkinamas.

Pareiškėjas A. O. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones, nes turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kurį jam išdavė (duomenys neskelbtini) Federacinėje Respublikoje. Prieš vairuodamas Lietuvos Respublikoje, jis 2024 m. gruodžio mėn. nuėjo į AB „Regitra“, kur parodė popierinį ir kitą – laminuotą – vairuotojo pažymėjimą ir jam pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas galioja, todėl jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Jei jam būtų pasakę, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, jis nebūtų vairavęs transporto priemonės. Bylai reikšmingu laiku jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino blaivumą ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jo žmona mobiliojo ryšio telefonu kalbėjosi su policijos pareigūnais, nes jie nemokėjo anglų kalbos. Kai jis pateikė dokumentus, jam policijos pareigūnas pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas negalioja, nes jis yra išduotas jo gimtojoje šalyje. Visi jo pažįstami iš jo kilmės šalies, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, turi tokius pačius vairuotojo pažymėjimus ir dėl to jiems nekilo jokių problemų. Policijos pareigūnui pasakius, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, jis nebevairavo. Po to jis nuėjo į policiją, kur policijos pareigūnė, patikrinusi jo vairuotojo pažymėjimą, nurodė, kad jis yra negaliojantis. A. O. S. žino, kad tai yra neteisinga informacija, nes šis vairuotojo pažymėjimas, išduotas (duomenys neskelbtini) Federacinėje Respublikoje, yra galiojantis. Kai jam pasakė, kad už padarytą administracinį nusižengimą bus skiriama administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, jis grįžo į (duomenys neskelbtini) Federacinę Respubliką, kur jam patvirtino vairuotojo pažymėjimą ir išdavė naują. Jis kiekvienais metais atnaujina tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Mano, kad nėra įrodymų, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Lietuvos Respublikoje jis gyvena nuo 2023 m., bet iki 2025 m. pradžios transporto priemonių nevairavo. Jis turi du dokumentus. Pasibaigus galioti laminuotam vairuotojo pažymėjimui, jis grįžo į (duomenys neskelbtini) Federacinę Respubliką ir jam išdavė popierinį vairuotojo pažymėjimą. Popierinis vairuotojo pažymėjimas kaip ir visi galioja vienerius metus nuo jo išdavimo dienos. Taip pat grįžęs į (duomenys neskelbtini) Federacinę Respubliką, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kelių policiją, kuriai pasakė, kad jo vairuotojo pažymėjimo nepripažįsta Lietuvos Respublikoje, ir jam išdavė plastikinį vairuotojo pažymėjimą. Su popieriniu vairuotojo pažymėjimu jam leidžiama vairuoti lengvuosius automobilius su priekaba, t. y. B+ kategorija. Šiuo metu pagrindinis galiojantis vairuotojo pažymėjimas yra laminuotas mėlynos spalvos, kuris neseniai išduotas (duomenys neskelbtini) Federacinėje Respublikoje. Tuo metu, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, galiojo abu vairuotojo pažymėjimai: vienas artėjo prie galiojimo termino pabaigos, o kitas buvo laikomas to pažymėjimo galiojimo pratęsimu. Jų šalyje jie turi du vairuotojo pažymėjimus, tačiau pagal Europoje galiojantį reglamentavimą yra labiau pripažįstamas popierinis vairuotojo pažymėjimas. Jis turi nacionalinį (duomenys neskelbtini) Federacijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, bet jo nesinešioja, nes su juo negali vairuoti kitose valstybėse. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, su savimi jis neturėjo nacionalinio vairuotojo pažymėjimo, dėl to jis grįžo į (duomenys neskelbtini) Federacinę Respubliką gauti nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, bet tai užtrunka apie 3–4 mėnesius. Iki nagrinėjamo įvykio jį policijos pareigūnai buvo sustabdę penkis kartus, iš kurių du kartus prašė parodyti vairuotojo pažymėjimą ir jam niekas nieko nesakė, kad jo vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. Jis neseniai gavo naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kai gavo pirmą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje čia buvo 5 mėnesius, per atostogas jis keliavo Šengeno valstybėse, tada vėl 5–6 mėnesius gyveno Lietuvos Respublikoje. Jo pagrindinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jis čia gyvena su žmona, su kuria susituokė (duomenys neskelbtini).

Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku jis buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas. Tuo metu jo pagrindinė darbo funkcija buvo prižiūrėti kelių eismą. Kas susiję su šiuo administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, jis nieko neatsimena, nes darbe jie dažnai susiduria su užsieniečiais. Teismui pagarsinus 2025 m. balandžio 15 d. tarnybinį pranešimą, liudytojas patvirtino, kad jame nurodytos aplinkybės yra teisingos. Jis jau nebeatsimena, kokius dokumentus tuo metu jam pateikė A. O. S.. Jei vairuotojo pažymėjimas išduotas Lietuvos Respublikoje, tada jie duomenų bazėje tikrina, ar vairuotojas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuris suteikia teisę vairuoti transporto priemones. Su užsieniečiais yra kitaip. Jei užsieniečiai pateikia vairuotojo pažymėjimą, jie pasižiūri į patį dokumentą, ar jis galioja. Kai kurių valstybių piliečiai turi turėti tarptautinį dokumentą, tai reiškia, kad jie turi savo valstybės vairuotojo pažymėjimą ir šalia yra knygutė, kurioje yra surašytos visos vairuotojo kategorijos. Ant kai kurių vairuotojo pažymėjimų būna parašyta, kad turi teisę vairuoti transporto priemones, bet ant jų nebūna nurodytos vairuotojo kategorijos. Ar užtenka tik tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, tai priklauso nuo valstybės. Kaip minėjo, jei ant tos valstybės vairuotojo pažymėjimo nėra parašyta vairuotojo kategorijų, tai šalia turi būti knygelė, tas tarptautinis vairuotojo pažymėjimas, kuriame yra nurodytos kategorijos. Jie neturi galimybės duomenų bazėje patikrinti, ar užsieniečiai turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Neprisiminė, kaip atrodo (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimas, bet jis mano, kad prie (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimo turi būti ir tarptautinė knygutė su nurodytomis kategorijomis.

Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pareiškėjas skunde nesutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, nustatytu ANK 424 straipsnio 3 dalyje, t. y. tai, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kadangi buvo įsitikinęs, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemone.

KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 m. Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 m. Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo <...>.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, jei įsigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos. Lietuvos Respublika 1991 m. lapkričio 20 d. prisijungė prie 1968 m. Vienos Kelių eismo konvencijos (įsigaliojo 1992 m. lapkričio 20 d.), o 2018 m. rugsėjo 27 d. ratifikavo Kelių eismo konvenciją, priimtą 1949 m. rugsėjo 19 d. Ženevoje (įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d.).

1949 m. Ženevos konvencijos (toliau – Ženevos konvencija) dėl kelių eismo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena Susitariančioji Valstybė leidžia vairuotojui, turinčiam teisę įvažiuoti į jos teritoriją, atitinkančiam 8 priede nurodytus reikalavimus ir turinčiam galiojantį kitos Susitariančiosios Valstybės arba jos padalinio kompetentingos institucijos ar jos tinkamai įgaliotos asociacijos išduotą vairuotojo pažymėjimą, po to, kai jis įrodė savo kompetenciją, vairuoti Susitariančiosios Valstybės keliuose be atskiro egzamino 9 ir 10 prieduose nurodytų kategorijų motorines transporto priemones, kurias vairuoti jam suteikta teisė. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Susitariančioji Valstybė gali pareikalauti, kad vairuotojas, kuriam suteikta teisė įvažiuoti į jos teritoriją, turėtų tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, atitinkantį 10 priede nurodytą pavyzdį, ypač tuo atveju, jei vairuotojas įvažiuoja iš tokios šalies, kurioje turėti vairuotojo pažymėjimą nereikalaujama arba kurioje išduotas vietinis vairuotojo pažymėjimas neatitinka 9 priede nurodyto pavyzdžio.

1968 m. Vienos kelių eismo konvencijos (toliau – Vienos konvencija) 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš susitariančiosios šalies valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita susitariančioji šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarptautinis vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik nacionalinio pažymėjimo, kuris išduodamas tik įvykdžius minimalias šios Konvencijos sąlygas, turėtojui. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas nebegalioja, kai netenka galios atitinkamas nacionalinis pažymėjimas, kurio numeris įrašytas į tarptautinį vairuotojo pažymėjimą.

Vienos konvencijoje 6 priede įtvirtinti nacionalinio vairuotojo pažymėjimo reikalavimai. Nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas spausdinamas ta kalba ar kalbomis, kurias nustato pažymėjimą išduodanti institucija arba jį išduoti įgaliota institucija; tačiau dokumento antraštė „permis de conduire“ (vairuotojo pažymėjimas) rašoma prancūzų kalba ir gali būti išversta ar neišversta į kitas kalbas, taip pat įrašomas valstybės, kurioje išduotas pažymėjimas, pavadinimas ir (arba) jos skiriamasis ženklas (6 priedo 2 dalis); įrašai daromi tik lotynų abėcėlės rašmenimis ar anglišku kursyvu arba šia forma pakartojami (6 priedo 3 dalis); vairuotojo pažymėjime nurodomi šie duomenys, o prieš juos ar po jų įrašomas jų eilės numeris: 1) pavardė; 2) vardai (šioje vietoje galima įrašyti tėvavardį ar vyro vardą); gimimo data ir vieta (jeigu gimimo data nežinoma, šioje vietoje nurodomas apytikris pažymėjimo turėtojo amžius pažymėjimo išdavimo dieną. Jeigu gimimo vieta nežinoma, ši vieta paliekama tuščia. Gimimo vietą galima pakeisti kitais nacionaliniuose teisės aktuose nurodytais duomenimis); 4) adresas (nurodyti nebūtina); 5) pažymėjimą išdavusi institucija; 6) pažymėjimo išdavimo data ir vieta; 7) pažymėjimo galiojimo laikas (nurodyti nebūtina, jeigu pažymėjimas galioja neribotą laiką); 8) pažymėjimo numeris; 9) pažymėjimą išdavusio pareigūno parašas ir (arba) pažymėjimą išdavusios institucijos spaudas ar antspaudas; 10) pažymėjimo turėtojo parašas (arba nykščio antspaudas); 11) transporto priemonių, kurias leidžiama vairuoti, kategorija ar kategorijos ir visos pakategorės, prie jų nurodoma pažymėjimo išdavimo data ir galiojimo laikas kiekvienai kategorijai.

A. O. S. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi tinkamą ir galiojantį tiek nacionalinį, tiek tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kurie jam suteikia teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.

Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas, nagrinėjant skundą teisme, nurodė, kad prieš pradėdamas vairuoti Lietuvos Respublikoje, 2024 m. gruodžio mėn. nuvyko į AB „Regitra“. Pasak pareiškėjo, ten, pateikęs savo turimus vairuotojo pažymėjimus, jis esą gavęs patvirtinimą, kad jo vairuotojo pažymėjimai yra galiojantys ir kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Teismas kreipėsi į AB „Regitra“, kuri nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-121, 4 punktu, užsienyje išduotų vairuotojo pažymėjimų duomenys registre netvarkomi. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre duomenų apie trečiosiose šalyse išduotus nacionalinius ar tarptautinius vairuotojo pažymėjimus (jei nebuvo pakeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus) AB „Regitra“ neturi, o apie užsienyje išduoto vairuotojo pažymėjimo autentiškumą gali patvirtinti tik jį išdavusi institucija. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad AB „Regitra“ neturi galimybių patvirtinti trečiųjų šalių išduotų vairuotojo pažymėjimų, taip pat negalėjo patvirtinti, kad A. O. S. pateikti vairuotojo pažymėjimai yra galiojantys, kaip nurodė pareiškėjas.

Antra, pareiškėjas skundą nagrinėjant teisme nurodė, kad jį sustabdžiusiam policijos pareigūnui jis pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Pažymėtina, kad iš 2025 m. balandžio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog, policijos pareigūnui paprašius A. O. S. pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis nurodė, kad tokio dokumento su savimi neturi, vėliau nurodė, kad jam užtenka turėti tik tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtame tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra surašytos teisingai, taigi teismas neturi pagrindo abejoti tarnybinio pranešimo turiniu. Be to, pareiškėjas skundą nagrinėjant teisme pripažino, kad, bylai reikšmingu metu jį sustabdžius policijos pareigūnams, jis neturėjo su savimi (duomenys neskelbtini) Federacinės Respublikos nacionalinio vairuotojo pažymėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad šio pažymėjimo nesivežė, nes juo vis tiek negalima vairuoti kitose valstybėse, todėl turėjo tik tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Tačiau, sužinojęs, kad jam buvo paskirta administracinė nuobauda už nacionalinio vairuotojo pažymėjimo neturėjimą, A. O. S. grįžo į (duomenys neskelbtini) Federacinę Respubliką, kur jam patvirtino jo turimą vairuotojo pažymėjimą ir išdavė naują vairuotojo pažymėjimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Institucijai buvo pateikęs tris vairuotojo pažymėjimus, t. y. popierinį rusvos spalvos ir du laminuotus mėlynos spalvos vairuotojo pažymėjimus. A. O. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jų šalyje yra du vairuotojo pažymėjimai. Popierinis vairuotojo pažymėjimas nurodo transporto priemonių, kurias leidžiama vairuoti, kategorijas, o mėlynos spalvos vairuotojo pažymėjimas yra labiau pripažįstamas (duomenys neskelbtini) Federacinėje Respublikoje. Taigi, pasak pareiškėjo, mėlynos spalvos vairuotojo pažymėjimas turėtų būti laikomas nacionaliniu vairuotojo pažymėjimu, o popierinis – tarptautiniu. Visų pirma, pažymėtina, kad bylai reikšmingu laiku A. O. S. pateikti mėlynos spalvos laminuoti vairuotojo pažymėjimai negaliojo. Pirmojo mėlyno laminuoto vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs 2024 m. lapkričio 22 d., o naujas tos pačios rūšies vairuotojo pažymėjimas išduotas tik 2025 m. gegužės 14 d., t. y. jau po administracinio nusižengimo padarymo dienos. Antra, ant visų pareiškėjo turimų vairuotojo pažymėjimų parašyta „International Driving Perming“, kas lietuvių kalba reiškia tarptautinis vairuotojo pažymėjimas. Ant popierinio vairuotojo pažymėjimo nurodyta, kad šis vairuotojo pažymėjimas negalioja vairuojat (duomenys neskelbtini) Federacinėje Respublikoje („not valid for driving in (duomenys neskelbtini)“), taigi jis tikrai nelaikytinas nacionaliniu (duomenys neskelbtini) Federacijos Respublikos vairuotojo pažymėjimu. Teismas pažymi, kad A. O. S. pateiktas mėlynos spalvos vairuotojo pažymėjimas neatitinka Vienos konvencijoje 6 priede nurodytus nacionalinio vairuotojo pažymėjimo reikalavimus (ant jo nėra A. O. S. gimimo datos; pažymėjimą išdavusios institucijos; A. O. S. parašo (arba nykščio antspaudo)), todėl šis dokumentas nelaikytinas nacionaliniu vairuotojo pažymėjimu, suteikiančiu teise vairuoti transporto priemones. Tai, kad bylai reikšmingu laiku A. O. S. turėjo tik tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (popierinį vairuotojo pažymėjimą), nešalina jo atsakomybes. Pagal minėtų Ženevos ir Vienos konvencijų atitinkamas nuostatas, tarptautinis vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik nacionalinį vairuotojo pažymėjimą turintiems asmenims, taigi pats savaime tarptautinis vairuotojo pažymėjimas savarankiškai nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones, t. y. jis yra tik papildomas dokumentas prie tikro nacionalinio vairuotojo pažymėjimo. Analogiškai nurodoma ir AB „Regitra“ oficialiame tinklalapyje. Be kita ko, nurodytas aplinkybes patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizių centro bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimo skyriaus atstovai, į kuriuos teismas kreipėsi prašydamas pateikti (duomenys neskelbtini) Federacijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo pavyzdžius. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nė vienas iš pareiškėjo pateiktų vairuotojo pažymėjimų neatitinka Ženevos ir Vienos konvencijose nurodytų nacionalinio vairuotojo pažymėjimo požymių, kaip minėta, tarptautinis pažymėjimas nėra oficialiai pripažintinas savarankišku vairuotojo pažymėjimu, kuris suteikia asmeniui teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, A. O. S. pateikti tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai neįrodo, kad jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones bylai reikšmingu laiku.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad visi jo pažįstami iš jo kilmės šalies, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, turi tokius pačius vairuotojo pažymėjimus ir dėl to jiems nekilo jokių problemų, be to jis prieš tai policijos pareigūnų buvo sustabdytas kelis kartus ir dėl vairuotojo pažymėjimo jam nekilo jokių problemų. Teismas pažymi, kad tokios A. O. S. nurodytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertinamos (kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes), kartu nepaneigia pareiškėjo šioje byloje padaryto administracinio nusižengimo.

Esant tokioms aplinkybėms, A. O. S. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Vien pareiškėjo nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip minėta, tai, kad A. O. S. nagrinėjamu atveju pateikė tik tarptautinį vairuotojo pažymėjimą jį sustabdžiusiam policijos pareigūnui, savaime nešalina jo administracinės atsakomybės.

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Skundžiamu nutarimu A. O. S. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta minimali administracinė nuobauda – 300 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

A. O. S. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu, skundžiamu nutarimu nenustatyta A. O. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas studijuoja, anksčiau vieną kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą ir jam pareikšta žodinė pastaba.

Teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad A. O. S. paskirta ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda nėra aiškiai per griežta, o administracinio poveikio priemonė ir jos dydis yra proporcinga pareiškėjo asmenybei, jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skirti pareiškėjui mažesnę baudą, nei ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali. Taip pat nėra teisinio pagrindo mažinti paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą, nei nustatytas minimalus, arba jos apskritai neskirti.

Keisti ar naikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos B. Misevičienės 2025 m. birželio 13 d. nutarimą A. O. S. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Bangos Misevičienės 2025 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14523-2025 palikti nepakeistą ir A. O. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos (A. O. S. – per dvidešimt dienų nuo nutarties nuorašo vertimo jam išsiuntimo dienos) gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Lukaitis