- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 1S-534-168/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Sušinskienė
- Advokatai
- Sigitas Žostautas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Sušinskienė, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant advokatui Sigitui Žostautui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-16 nutarties, kuria atmestas A. S. skundas, ir
Aprašomoji dalis
nustato:
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2011-04-13 gautas A. S. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2 –ojo NVTS prokuroro G. Jasulaičio 2011-03-07 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir įpareigoti prokurorą atlikti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą.
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi A. S. skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2 –ojo NVTS prokuroro nutarimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 76-1-00074-07 yra pagrįstas. Surinktoje bylos medžiagoje nenustatyti akivaizdūs duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, kad nukentėjusįjį ir įtariamąjį būtų praeityje sieję kokie nors santykiai, todėl nėra pagrindo manyti, kad E. Š. tyčia, siekdamas kaip nors pakenkti A. S., melagingai apkaltino jį nusikalstamos veikos padarymu. Bylos duomenys patvirtina, kad E. Š. neabejoja tuo, kad atpažino būtent tą asmenį, kuris jį sužalojo. Be to, negalima atmesti ir to, kad E. Š. ir R. J. atpažindami A. S., kaip asmenį 2007-01-20 vakarą smogusį E. Š. kirviu į veidą sąžiningai klydo.
Šalies argumentai
Skundu A. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2 –ojo NVTS prokuroro G. Jasulaičio 2011-03-07 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-16 nutartį atmesti A. S. skundą bei įpareigoti prokurorą atlikti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą. Nurodo, kad teismo nutartis yra absoliučiai niekinė. Nesutinka su teismo nutartyje padaryta išvada, kad surinktoje bylos medžiagoje nenustatyti akivaizdūs duomenys, iš kurių galima spręsti, kad E. Š. tyčia, siekdamas jam kaip nors pakenkti, melagingai jį apkaltino nusikalstamos veikos padarymu. Teigia, kad jei nenustatytas kaltas asmuo, tuomet galimai valstybė su jai atstovaujančiomis institucijomis kalta dėl to, jog jis buvo atpažintas kaip nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir sulaikytas dviem paroms, vėliau jam skirta kardomoji priemonė bei jo atžvilgiu trejus metus tęsiamas ikiteisminis tyrimas.
Teismo posėdyje gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2 – ojo NVTS prokuroro G. Jasulaičio 2011 m. kovo 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra pagrįsti ir teisėti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Tiek prokuroro nutarime, tiek skundžiamoje teismo nutartyje išsamiai ir aiškiai išdėstyti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.
Nagrinėjamu atveju 2011-03-07 prokuroro nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors pareiškėjas A. S. skunde ir teigia esant E. Š. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d., požymių, kurie, pareiškėjo nuomone, pasireiškė tuo, kad E. Š. policijos pareigūnams melagingai nurodė jį, kaip asmenį, įvykdžiusį nusikalstamą veiką, tačiau skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad surinktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog E. Š. tyčia, siekdamas kaip nors pakenkti A. S., būtų melagingai jį apkaltinęs nusikalstamos veikos padarymu.
Melagingas įskundimas yra padaromas aktyviais veiksmais įvairiomis formomis ir būdais – pranešant žodžiu arba raštu, anonimiškai ar asmeniškai, tačiau kaltininkas tokiais būdais kreipiasi į atitinkamas valstybės institucijas, turinčias teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, ir įskundžia konkretų asmenį ar asmenis. BK 236 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t.y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį ir šis nusikaltimas padaromas tyčios kaltės forma. Žodis „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad įskundžia nekaltą asmenį, kaltininkas siekia tai daryti.
Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 76-1-00074-07 medžiagos matyti, kad E. Š. 2007-01-20 su pareiškimu kreipėsi į Panevėžio r. PK pranešdamas, kad 2007-01-20, apie 18.20 val., jam dirbant Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., esančioje degalinėje „L.“, automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavę du nepažįstami jaunuoliai, užėję už degalinės, šlapinosi, o jam juos sudrausminus, jie ėmė jį keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, sugriebė už striukės, o vienas iš jų, iš automobilio bagažinės atsinešęs kirvį, sudavė juo į veidą, po ko jis (E. Š.) nugriuvo ant žemės ir trumpam prarado sąmonę. Pareiškimo turinys byloja, kad E. Š. nurodė konkrečias jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo aplinkybes, apibūdino jam nepažįstamų jaunuolių išvaizdą ir nurodė galėsiantis juos atpažinti bei prašė juos surasti ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Tas pačias aplinkybes E. Š. nurodė ir apklausų metu. Pagal E. Š. pareiškimą 2007-01-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. Š. 2007-12-27, t. y. praėjus beveik metams po nusikalstamos veikos padarymo, prie Panevėžio miesto centrinio pašto atpažino asmenį, kaip buvo nustatyta – A. S., kuris, jo įsitikinimu, 2007-01-20 apie 18.20 val. degalinėje smogė jam kirviu į veidą ir jį sužalojo, tą jis patvirtino ir akistatos su A. S. metu. Apie atpažintą asmenį E. Š. iš karto pranešė policijos pareigūnams. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nusikalstamo įvykio metu kartu su E. Š. degalinėje dirbęs R. J., iš jam parodytų atpažinti asmenų, taip pat atpažino A. S., kuris, jo teigimu, 2007-01-20 šlapinosi degalinėje, o po to iš automobilio „VW Golf“ pasiimtu kirviu sudavė jį sudrausminusiam E. Š.. A. S. pareiškus įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d, padarymo, jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo nepadarė, nes 2007-01-20 dalyvavo R. ir R. B. vestuvėse ir apie 18-18.30 val. buvo prie Kupiškio bažnyčios, kurioje jaunieji priėmė santuokos sakramentą, o po to nuvykęs link Kupiškio rajono esančios sodybos, kurioje vyko vestuvių pokylis, statė jauniesiems užtvarą. Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis prokuroras padarė išvadą, kad A. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t.y. 2011-02-03 nutarimu prokuroras A. S. atžvilgiu nutraukė pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 str. 1 d. Prokuroras nutarime konstatavo, kad byloje yra pakankamai A. S. alibi patvirtinančių duomenų, o minėtų duomenų kontekste iškyla pagrįstų abejonių, ar iš tikrųjų E. Š. ir R. J. nesuklydo ir praėjus beveik metams nuo nusikalstamos veikos padarymo atpažino būtent tą patį asmenį, apie kurį davė parodymus.
Taigi iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad E. Š. pareiškime nurodytos aplinkybės apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką buvo vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Bylos duomenys patvirtina, kad E. Š. nedavė jokių melagingų parodymų apie jo atžvilgiu dviejų nepažįstamų asmenų atliktus neteisėtus veiksmus. Kaip tik nustatyta, kad E. Š. jo atžvilgiu smurtą pavartojusių asmenų anksčiau nebuvo matęs, jų nepažinojo, iš ko darytina išvada, kad jis neturėjo jokios tyčios konkrečiai ką nors melagingai įskųsti dėl nusikaltimo padarymo. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad E. Š. praėjus beveik metams nuo nusikalstamos veikos padarymo prie Panevėžio miesto centrinio pašto atsitiktinai pamatęs A. S., jį atpažino būtent kaip tą patį asmenį, kuris 2007-01-20 apie 18.20 val. degalinėje smogė jam kirviu į veidą ir tokiu būdu jį sužalojo. E. Š. veiksmai, kuomet jis iš karto policijos pareigūnams pranešė apie tai, kad atpažino A. S. būtent kaip jį sužalojusį asmenį, dėl ko pastarasis policijos pareigūnų buvo sulaikytas, negali būti vertinami kaip nusikalstami, nes jis neturėjo tyčios jo melagingai įskųsti dėl nusikaltimo padarymo. Bylos duomenys patvirtina, kad E. Š. neabejoja tuo, kad atpažino būtent jį sužalojusį asmenį ir tą patvirtino akistatos su A. S. metu. E. Š. parodymus patvirtino ir R. J.. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. Š. A. S. būtų pažinojęs iki jį 2007-12-27 atpažįstant, kad juos būtų sieję kokie nors santykiai, dėl kurių jis būtų turėjęs pagrindą A. S. melagingai apkaltinti, tokių duomenų nenurodė ir A. S., todėl nėra pagrindo manyti, kad E. Š. tyčia, siekdamas kaip nors pakenkti A. S., melagingai apkaltino jį nusikalstamos veikos padarymu. Baudžiamoji atsakomybė nekyla, jei nekaltas asmuo buvo įskųstas sąžiningai suklydus. Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad praėjus beveik metams nuo nusikalstamos veikos padarymo E. Š. ir R. J., atpažindami A. S. kaip asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką, galėjo ir sąžiningai klysti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas dėl A. S. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.
Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta, todėl naikinti ją ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2011-03-07 nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. S. skundą atmesti ir palikti galioti 2011-05-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.