Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, M. S. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas atmetamas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 405 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismo nutartis pratęsti, pakeisti ar panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka apskųsti šio Kodekso 404 straipsnyje išvardyti asmenys. BPK 404 straipsnyje numatyta, kad teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti apeliacine ir kasacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Apeliaciniai ir kasaciniai skundai paduodami ir nagrinėjami pagal šio Kodekso VI ir VIII dalyse nustatytas taisykles.

5. Įstatyme numatytas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą sprendimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama.

6. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skundo, kuris nepriimtas praleidus skundo padavimo terminą, iniciatorius buvo M. S.. Jam asmeniškai skundžiama nutartis buvo įteikta 2024 m. vasario 22 d., kas reiškia, jog paskutinė diena skundui pateikti – 2024 m. vasario 29 d. Pažymėtina, kad 2024 m. vasario 14 d. nutartyje buvo aiškiai nurodytas apskundimo terminas, tačiau nei M. S., nei jo gynėjas ar atstovas nepasinaudojo teise apskųsti nutartį per įstatyme numatytą terminą. Šiuo aspektu reikšminga yra tai, kad asmenų, kuriems taikomos priverčiamos medicinos priemonės, bendravimas telefonu iš ligoninės nėra apsunkintas (priešingų duomenų teismui nėra pateikta), M. S. galėjo susisiekti su gynėju ar kreiptis į ligoninės socialinius darbuotojus, kurie pasirūpina dėl kreipimosi į valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovo paskyrimo. Be to, tiek pateikiant skundą žemesniajam teismui, tiek pateikiant aukštesniajam teismui, jame neprašoma atnaujinti termino skundui paduoti bei nenurodoma jokių objektyvių priežasčių, dėl ko buvo praleistas terminas skundui paduoti, ką pažymėjo ir žemesnysis teismas.

7. Taip pat pabrėžtina, kad pateiktas atskirasis skundas paties M. S. nepasirašytas, todėl šis skundas neatitinka BPK 313 straipsnio reikalavimų, todėl žemesnysis teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą ir dėl šios priežasties.

8. Esant aptartam teisiniam reguliavimui ir įvertinus gautus duomenis, atskirąjį skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad šis terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

9. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes M. S. skundas dėl 2024 m. kovo 19 d. nutarties atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – M. S. atskirąjį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.