Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. J. ir A. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė M. J. Alytaus rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį (b.l.3-7; patikslintas ieškinys – b.l.110-114) atsakovui A. J. , prašydama:

nutraukti santuoką, sudarytą tarp šalių 1981-11-13 Alytaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, registracijos Nr.580, dėl atsakovo kaltės;

palikti šalims J. ir J. pavardes;

priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos;

padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei paliekant 160 000 Lt vertės 66,30 kv.m ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) , Alytuje, ir 1 250 Lt vertės kilnojamuosius daiktus (baldus ir kt.), atsakovui paliekant 5 000 Lt vertės automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir 2 830 Lt vertės kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką ir kt.) bei priteisiant atsakovui iš ieškovės 76 710 Lt piniginę kompensaciją, išmokant ją per dvejus metus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovas A. J. 2006-10-25 pareiškė ieškovei priešieškinį (b.l.25-28), prašydamas:

nutraukti santuoką, sudarytą tarp šalių 1981-11-13 Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.580, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui paliekant 3 740 Lt vertės automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir 750 Lt vertės kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką ir kt.), ieškovei paliekant 3 310 Lt vertės kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką ir kt.);

nustatyti naudojimosi butu, esančio (duomenys neskelbtini) , Alytuje, tvarką, atsakovui paskiriant naudotis kambariais, plane pažymėtais 17-6 (11,66 kv.m ploto) ir 17-4 (11,24 kv.m ploto), taip pat sandėliuku 17-7 (0,83 kv.m ploto), ieškovei paskiriant naudotis kambariu 17-3 (17,84 kv.m. ploto) ir sandėliuku 17-5 (2,33 kv.m ploto), kitomis buto patalpomis – virtuve, koridoriumi, vonios patalpa, tualeto patalpa, rūsio patalpa palikti šalims naudotis bendrai.

2007-10-03 šalys pateikė teismui prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (b.l.140-143).

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai prašė teismo M. J. asmeninėn nuosavybėn priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) , Alytuje, ir kilnojamuosius daiktus (baldus ir kt.), o A. J. asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir kilnojamuosius daiktus (baldus, buitinę techniką ir kt.). Sutartyje pareiškėjai numatė, kad M. J. įsipareigoja iki 2007-11-15 sumokėti A. J. 105 000 Lt piniginę kompensaciją už jai atitenkančią buto dalį, pervesdama ją į jo nurodytą sąskaitą banke, o A. J. turi teisę gyventi bute iki pareiškėja jam sumokės 105 000 Lt piniginę kompensaciją. M. J. pagal sutartį įsipareigojo neparduoti, nedovanoti ir neįkeisti buto ar kitaip jo neperleisti iki sumokės piniginę kompensaciją pareiškėjui. Tuo atveju, jeigu M. J. neatsiskaitys su A. J. iki 2007-11-15, pareiškėjai sutarė, kad A. J. turi teisę per antstolių kontorą nukreipti piniginės kompensacijos išieškojimą į butą, parduodant jį iš varžytynių. Šalys sutarė ir dėl kitų santuokos nutraukimo pasekmių.

Skunde nurodoma, jog apeliantė sutinka su santuokos nutraukimu bei santuokinio turto padalijimo būdu, tačiau nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas įpareigojo ją iki 2007-11-15 išmokėti pareiškėjui 105 000 Lt kompensaciją ir neparduoti bei neįkeisti buto iki visiško atsiskaitymo su pareiškėju. Apeliantė nurodo, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ji pasirašė suklydimo būsenoje, kadangi pareiškėjas ją tikino, jog ji galės įkeisti butą, pasiimti paskolą banke ir tik tada sumokėti jam kompensaciją, t.y. sumokėti pareiškėjui pinigus gerokai vėliau, nei 2007-11-15. Apeliantė pareiškėju patikėjo ir pasirašyti sutartį sutiko, todėl, jos nuomone, yra akivaizdu, jog būtent dėl pareiškėjo teiginių ir įtikinėjimų ji neteisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius, sutartis neatspindi tikrosios jos valios ir ketinimų, pažeidžia jos interesus, todėl turi būti pripažinta sudaryta suklydimo įtakoje ir dėl to neteisėta (CK 1.90 str. 1 d. ir CK 1.91 str. 1 d.).

Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos patikslintame ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog, priteisus jai butą, kompensaciją pareiškėjui ji galės išmokėti tik įkeitusi butą, pasinaudodama banko kreditu. Kadangi apeliantė niekur nedirbo ir nedirba (b.l.133, 158), jokių pajamų ar santaupų, iš kurių galėtų iki 2007-11-15 išmokėti pareiškėjui visą 105 000 Lt kompensaciją, neturi, todėl, jos nuomone, yra akivaizdu, kad joks protingas asmuo, neturintis pakankamai laisvų piniginių lėšų ar santaupų, tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Todėl teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir pažeidžia apeliantės, kaip sutuoktinės, interesus. Apeliantė nurodo, jog teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į jos patikslintame ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog su ja bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , Alytuje, kartu gyvena kitos gyvenamosios vietos neturinti pareiškėjų dukra su savo mažamete dukra (b.l.130). Kadangi sutarties įvykdyti laiku apeliantė nesugebės, pareiškėjas galės per antstolių kontorą nukreipti piniginės kompensacijos išieškojimą į butą ir iš varžytynių parduoti butą, kuris yra ne tik pareiškėjos, bet ir pareiškėjų dukros bei mažametės anūkės vienintelė gyvenamoji vieta, kas pažeistų ne tik apeliantės, bet ir pareiškėjų mažametės anūkės teises ir interesus.

Apeliantės nuomone, pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia jos, kaip sutuoktinės, interesus, o teismas, ją tvirtindamas, visiškai nevertino sutarties CK 3.53 str. 4 d. aspektu, nenurodė jokių motyvų, kodėl sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir sutuoktinių interesams (pažeista CPK 270 str. 4 d. ir 541 str. 1 d.). Pareiškėjos nuomone, teismas, vadovaudamasis CK 3.53 str. 4 d., turėjo bylą sustabdyti, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo teisnių pasekmių, tačiau to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė skundą prašė patenkinti. Pareiškėjas A. J. ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimą prašė palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (CK 3.3 straipsnis). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 straipsniai). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį; jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Minėta, teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui vykdyti. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai.

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančiomis laikytinos sąlygos, kurios riboja turtines ar asmenines neturtines sutuoktinio teises (pvz., sutuoktinių turtas, nesant teisinio pagrindo, padalijamas nelygiomis dalimis).

CK 3.53 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma ne formaliai, o visa apimtimi patikrinant, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje A. S. prieš A. S., bylos Nr. 3K-3-575/2005; Teismų praktika 25, p. 48 ir kt.).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjų M. J. ir A. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šio principo nepaisė. Bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnio 4 dalies normą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad, prieš patvirtindamas šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas iš esmės netyrė ir nevertino jos sąlygų pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Byloje liko neišaiškinta, kokiomis dalimis padalytas sutuoktinių turtas, ar sutuoktinei priteisto turto vertė viršija jos dalį iš bendro turto ir kokiu mastu, dėl ko jai atsirado pareiga išmokėti sutuoktiniui sutartyje nustatyto dydžio kompensaciją pinigais 105 000 Lt, kai buto vertė nustatyta 160 000 litų. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė jokių pajamų faktiškai neturi, pareiškėjas A. J. apeliacinės instancijos teisme taip pat pripažino, kad jam nėra suprantama iš kokių lėšų M. J. jam sutartą kompensaciją išmokėtų. Kolegija sprendžia, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, nustatanti jog kompensacija turi būti sumokėta iki 2007 m. lapkričio 15 d. (t.y. faktiškai per 12 dienų po sprendimo įsiteisėjimo), konkrečioje faktinėje situacijoje realiai neįvykdoma, juolab, kad sutartimi apeliantė prisiėmė įsipareigojimą buto neįkeisti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas neišsiaiškino kokios pareiškėjos galimybės prisiimtą kompensaciją sumokėti ir ar toks įsipareigojimas nepažeidžia M. J. teisių.

Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais ir nagrinėjamos bylos duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.53 straipsnyje įtvirtintas ir kitas nutartyje aptartas materialinės teisės normas, neįvykdė įstatymo nustatytos funkcijos užtikrinti, kad teismo sprendimu tvirtinama sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiktų teisėtumo reikalavimus, nepažeistų vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; netinkamas materialinės teisės normų taikymas nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą, liko neatskleista bylos esmė (CPK 270 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundžiamo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 03 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.