- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- N-575-58-14
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00198-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Advokatai
- Dominykas Vanhara
- Kategorijos
- 3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. administracinėje byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
(duomenys neskelbtini) pilietis S. S. (toliau – ir užsienietis) kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą su prašymu, kuriame prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą dėl jo sulaikymo, nes šiuo metu Lietuvos Respublikoje jis yra teisėtai: 2014 m. vasario 7 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)15PR-26, kuriuo užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo priimtas nagrinėti iš esmės, jam, kaip prieglobsčio prašytojui, yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir nuspręsta išduoti užsieniečio registracijos pažymėjimą, užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, todėl jo sulaikymo pagrindai yra išnykę ir užsieniečio prašymas turėtų būti tenkinamas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) prieštaravo užsieniečio prašymui ir teigė, kad užsieniečio asmens tapatybė dar nėra nustatyta, jis į Europos Sąjungą atvyko dirbti, sulaikytas pareiškė norą grįžti į savo kilmės šalį, o prašymą dėl prieglobsčio suteikimo parašė tik tuomet, kai buvo pradėta jo išsiuntimo į tėvynę procedūra.
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu (b. l. 23–24) (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. prašymo netenkino.
Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietis S. S. buvo sulaikytas iki 2014 m. birželio 30 d. apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre, dėl to, kad neteisėtai atvyko į Lietuvą ir neteisėtai joje yra. Nors Migracijos departamentas 2014 m. vasario 7 d. priėmė užsieniečiui palankų sprendimą Nr. (15/6-13)15PR-26, kuriuo nusprendė suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį, tačiau jo asmens tapatybė lig šiol nėra nustatyta, dėl ko Užsieniečių registracijos centras 2014 m. sausio 7 d. raštu Nr. (21/26)-7K-53 kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Lenkijos Respublikoje su prašymu tarpininkauti (duomenys neskelbtini) ambasadai Lenkijos Respublikoje nustatant šios šalies piliečio, pasivadinusio S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybę, (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 30). Atsakymas į šį prašymą dar nėra gautas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi bei tuo, jog iki šiol nėra nustatyta užsieniečio asmens tapatybė, nepatikrinti prieglobsčio prašymo motyvai – pirminėje apklausoje užsienietis teigė, jog atvyko ieškoti darbo. Nustatė, kad užsienietis neturėjo tikslo prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio nagrinėjimo procedūromis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali bandyti išvengti išsiuntimo į savo kilmės valstybę (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. 1. 3). Pažymėjo, kad užsienietis Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio l dalį ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Nagrinėjant šią bylą jis paaiškino, kad į Lietuvą atvyko ieškoti darbo ir norėtų būti sugrąžintas į (duomenys neskelbtini) (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. 1. 16).
II.
(duomenys neskelbtini) pilietis S. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 27–31), kuriuo prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta neatsižvelgė į faktines aplinkybes, jog jo asmenybė nustatyta pagal asmens dokumentų kopijas, gautas iš Baltarusijos Respublikos teisėsaugos institucijų. S. S. Baltarusijos Respublikoje mokėsi, dėl jo asmens tapatybės jokios procedūros nebuvo vykdomos. Pažymėtina, jog dėl prieglobsčio prašymo tikslo nei užsienietis savo prašyme, nei Užsieniečių registracijos centro atstovė pirmosios instancijos teisme nepasisakė, todėl, lieka neaišku, kodėl dėl prieglobsčio prašymo tikslingumo klausimo pirmosios instancijos teismas pasisakė, nes šis klausimas priklauso Migracijos departamento kompetencijai ir tik išnagrinėjus klausimą iš esmės, yra nusprendžiama, ar suteikti prieglobstį bei ar užsienietis turėjo tikslą prašyti prieglobsčio. Kadangi užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra įteisintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-102/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-54/2013). Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika (ESTT 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Mehmet Arslan prieš Policie ČR, pareiškimo Nr. C-534/11) prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai yra nustatyta, kad sulaikymas yra objektyviai reikalingas, t. y. dėl teisinių arba viešosios tvarkos pagrindų, jeigu su prieglobsčiu susijusiomis teisės nuostatomis pasinaudojama siekiant išvengti Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos Nr. 2008/115/EB dėl bendrų valstybėse narėse nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse taikymo. (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. atveju nebuvo faktinio ar teisinio pagrindo manyti, kad jis savo laisvu judėjimu gali pažeisti Lietuvos Respublikos viešąją tvarką ar keltų grėsmę visuomenės saugumui. Taip pat, nėra pagrindo ir išvadai, kad užsienietis pasiprašė prieglobsčio siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Atsiliepimas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tuo, jog užsienietis nei sulaikymo metu, nei nagrinėjant jo sulaikymo klausimą teisme, nei vėliau, būnant sulaikytam Užsieniečių registracijos centre, nesikreipė dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o prieglobsčio prašymą pateikė tik tada, kai suprato, jog pradedama jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Pareiškime nurodydamas, kad šalį paliko dėl politinių priežasčių, užsienietis bando klaidinti teismą, kadangi pirminės apklausos metu nurodė, jog niekada jokioje politinėje veikloje nėra dalyvavęs bei nepriklauso jokiai politinei partijai arba judėjimui, jokių konkrečių persekiojimo atvejų nebuvo nurodęs, o be to, nurodė, jog į Europos Sąjungos teritoriją atvyko su tikslu susirasti darbą. Atsiliepime pažymi, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jo asmens tapatybė bei pilietybė nėra nustatytos, šiuo metu yra nustatomi bei tikrinami motyvai, kuriais yra grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį. O aplinkybė, kad užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, negali panaikinti jo neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką fakto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neturint byloje originalių asmens dokumentų, jų notariškai patvirtintų kopijų arba (duomenys neskelbtini) įgaliotų institucijų patvirtinančio rašto, užsieniečio tapatybė lieka nenustatyta. Be to, užsienietis tyčia, sąmoningai nepasiėmė savo asmens dokumentų neteisėtai vykdamas į Lietuvos Respubliką, kas dar kartą įrodo jo ketinimus, sulaikymo atveju, klaidinti pareigūnus bei, nesant kelionės dokumento, vilkinti jo grąžinimo į kilmės šalį procedūrą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą taip pat grindžiamas ESTT 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu byloje Mehmet Arslan prieš Policie ČR, pareiškimo Nr. C-534/11, kuriame nurodyta, jog užsienietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, po to, kai jis buvo sulaikytas būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės valstybę ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. O taip pat, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai gali būti taikomi visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra padavę prieglobsčio prašymą, ar ne, ar jiems yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, ar ne, taip pat bet kurioje prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūros stadijoje, jei yra tam reikalingos prielaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. S. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pagrįstumo ir teisėtumo.
Užsieniečio sulaikymo pagrindus apibrėžia Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Šiuo pagrindu, užsienietis gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d.).
Susipažinusi su administracinės bylos medžiaga ir užsieniečio asmens byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, tačiau šiuo metu Lietuvoje jis yra teisėtai, t. y. jam suteiktas prieglobsčio prašytojo statusas (užsieniečio asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 4, 38). Kita vertus, užsieniečio asmens tapatybė yra nenustatyta, užsienietis kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms pateikė tik savo asmens dokumentų kopijas, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog originalus paliko Baltarusijoje. Be to, visą buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, užsienietis teigė, jog į Lietuvos Respubliką atvyko dirbti ir tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl to, jog buvo persekiojamas fizinių asmenų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, o byloje esančios asmens dokumentų kopijos nėra patvirtintos kompetentingų institucijų, todėl laikytina, jog užsieniečio tapatybė nėra nustatyta. Be to, užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik tada, kai buvo pradėta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra (iki to momento užsienietis pats buvo išreiškęs norą grįžti į savo kilmės valstybę). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu užsienietis turėjo prieglobsčio prašytojo Lietuvos Respublikoje teisinį statusą, jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, tačiau iš minėtų aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog tam, kad būtų nustatyta tikroji užsieniečio asmens tapatybė, taip pat, kad užsienietis prieglobsčio prašėsi dėl ekonominių priežasčių (ne dėl kilmės šalyje gresiančio persekiojimo pavojaus), jis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, gavęs laisvo judėjimo galimybę gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.