- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- I-796-283/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00370-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Atsakovas
- Visagino savivaldybės, Visagino savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,
dalyvaujant atsakovų Visagino savivaldybės ir Visagino savivaldybės administracijos atstovei Ne. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą ir patikslintą skundą atsakovams Visagino savivaldybei ir Visagino savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. K. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi ji gydosi, nurodė, jog visus argumentus ir įrodymus pateikė savo skunduose (177 b. l.).
Pareiškėja A. K. skundu 2015 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į administracinį teismą ir prašė įpareigoti Visagino savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti jos 2015 m. birželio 16 d. Visagino savivaldybei pateiktą prašymą „Dėl leidimo pakeisti aprūpinimo šiluma būdą“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas), dėl šildymo būdo pakeitimo alaus bare, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini) ir restorane, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini), bei pateikti motyvuotą spendimą. Pareiškėja skunde teigė, kad ji 2015 m. birželio 16 d. Visagino savivaldybei pateikė prašymą leisti pakeisti šildymo būdą jai nuosavybės teise priklausančiose patalpoje - alaus bare, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini), ir pastate - restorane, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai Visagino savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)pateikė Visagino savivaldybės komisijos aprūpinimo šiluma būdui nustatyti (toliau – ir Komisija) 2015 m. liepos 29 protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą. Pareiškėjos teigimu, šis dokumentas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, priimtu dėl pareiškėjos pateikto prašymo (2-6 b. l.).Priėmus nagrinėti administraciniame teisme pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. skundą, A. K. 2015 m. gruodžio 4 d. pateikė patikslintą skundą (154-156 b. l.). Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo priimti nagrinėti šie nurodyto skundo reikalavimai: 1) panaikinti Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Administracija) 2015 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Visagino savivaldybės komisijos aprūpinimo šiluma būdui nustatyti komisijos priimto sprendimo“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Visagino savivaldybę leisti pakeisti pareiškėjai priklausančio alaus baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Visagine, (duomenys neskelbtini), ir pastato – restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Visagine, (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – atsijungus nuo Visagino miesto centrinės šildymo sistemos, šias patalpas šildyti vietiniais kieto kuro katilais, kūrenamais atsinaujinančiais neiškastiniais energijos šaltiniais; 3) įpareigoti Visagino savivaldybę pritarti techniniam projektui „Katilo prijungimas prie esamo šildymo punkto restorane „(duomenys neskelbtini)“ ir techniniam projektui „Katilo prijungimas prie esamo šildymo punkto „(duomenys neskelbtini)“ (163-165 b. l.). A. K. patikslintame skunde nurodė, kad Administracijos Rašte išdėstytas sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl šildymo būdo pakeitimo alaus bare ir restorane yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovo argumentai prieštarauja teisės aktams. Pareiškėja kaip nepagrįstus vertino Administracijos teiginius, kad jos pasirinktas šildymo būdas neatitinka Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 4 d. sakymu Nr. ĮV-1023 patvirtinto Visagino savivaldybės šilumos ir dujų ūkio (infrastruktūros plėtros) specialiojo plano (toliau – Specialusis planas) sprendinių, nustatančių jog atsijungiančiam nuo centrinės šildymo sistemos objektui turi būti nustatomas šildymo būdas ekologiškesniais šilumos šaltiniais, turi būti vertinama, ar nepadidės žala aplinkai, ar nebus pažeisti kitų šilumos vartotojų interesai, centrinio šildymo zonoje turi būti ribojami leidimai įrengti kieto kuro katilines, jeigu yra galimybė naudoti ekologiškai švaresnius energijos šaltinius – gamtines dujas, elektrą, suskystintas dujas ir kt. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) 2 straipsnio 2,10 ir 11 punktais, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 284 patvirtintos Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015-2021 metais programos 5 punktu, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 112 punktu, tvirtino, kad teisės aktai Administracijai draudžia nepagrįstai trukdyti pasirinkti alternatyvią šilumos energiją, o savivaldybėje galimi ir skatinami vietiniai atsinaujinantys neiškastiniai energijos šaltiniai, tarp jų – ir biomasė ir iš jos pagaminami degieji produktai – biokuras, kuriam priskiriama granulės, briketai ir pan. A. K. vertinimu, Administracijos teiginys, jog dėl pareiškėjos pasirinkto šildymo būdo didės aplinkos tarša, yra bendro pobūdžio ir nepagrįstas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja kaip nepagrįstą vertino Administracijos teiginį, kad kieto kuro katilų įrengimas turi būti ribojamas, jeigu yra galimybė naudoti ekologiškai švaresnius energijos šaltinius, tarp jų – ir gamtines dujas, yra nepagrįstas, nes šis produktas yra brangus, teršiantis aplinką ir keliantis šiltnamio efektą, todėl jo palaipsniui siekiama atsisakyti. A. K. nurodė, kad jai priklausantys nekilnojamieji daiktai - alaus baro patalpa ir restorano pastatas bus apšildomi katilais, naudojančiais biokurą, t. y. neiškastinį atsinaujinantį energijos šaltinį. Pareiškėja, remdamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 112 punktu, tvirtino, kad dėl to Administracija neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti sutikimą keisti šildymo būdą (154-156 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Visagino savivaldybei atstovaujantis Visagino savivaldybės meras atsiliepime į A. K. skundą nurodė, kad Visagino savivaldybė, siekdama operatyviai ir efektyviai išspręsti pareiškėjos skunde keliamą ginčą bei priimti teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis (faktinėmis aplinkybėmis) pagrįstą sprendimą, inicijavo pakartotinį Prašymo nagrinėjimą (62-63 b. l.).
Atsakovas Visagino savivaldybės administracija atsiliepimu prašė A. K. patikslinto skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Administracija teigė, kad pareiškėjos reikalavimai yra pagrįsti teorinėmis sąvokomis ir prielaidomis, nenumatytomis teisės aktuose, be to, pareiškėja nėra aiškiai suformulavusi, kuriam Visagino savivaldybės viešojo administravimo subjektui kelia reikalavimus. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų ir įrodymų, kad jos pasirinktas šildymo būdas – atsijungus nuo Visagino miesto centrinės šildymo sistemos, alaus baro patalpą ir restorano pastatą šildyti vietiniais kuro katilais, kūrenamais atsinaujinančiais neiškastiniais energijos šaltiniais, atitinka Specialiojo plano nuostatas ir išlygas. Atsakovas teigė, kad ginčijamas Raštas priimtas vadovaujantis Specialiuoju planu ir atsižvelgus į Komisijos rekomendacijas, nepažeidžiant procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Administracija pažymėjo, kad pareiškėja tik skunde konkrečiai nurodė, koks kuras bus naudojamas katiluose, o pateiktuose projektuose naudojamo konkreti kuro rūšis nenurodyta (169-171 b. l.).
Teismo posėdyje atsakovų Visagino savivaldybės ir Visagino savivaldybės administracijos atstovė N. J., iš esmės remdamasi atsiliepimuose nurodytais argumentais ir motyvais, prašė atmesti A. K. skundą. Atsakovų atstovė N. J. papildomai patvirtino, kad A. K. teisės aktų nustatyta tvarka nėra pateikusi prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atstovė pabrėžė, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, jog patalpų šildymo būdo keitimo klausimai kyla statybos teisinių santykių srityje, todėl pareiškėjos atliekami veiksmai šalinant neteisėtos statybos padarinius turėtų būti vykdomi, vadovaujantis statybos darbus reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl pareiškėja privalo vadovautis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. G1-826 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010) ir Visagino savivaldybės administracijai pateikti šio reglamento nustatytos formos prašymą bei pridėti 6-me priede nurodytus dokumentus. Atsakovų atstovės teigimu, tik tada Administracijai kiltų pareiga nagrinėti jos prašymą ir spręsti dėl statybą leidžiančio dokumento. N. J. nurodė, kad Komisijos priimtas sprendimas nėra privalomas Administracijai, jis yra rekomendacinio pobūdžio, todėl Visagino savivaldybės administracijos direktorius turi teisę savarankiškai priimti sprendimą dėl asmens pateikto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovų atstovė pripažino, kad Administracija ginčijamame Sprendime pareiškėjai neišaiškino, kokių STR 1.07.01:2010 numatytų reikalavimų ji privalo laikytis, ir teigė, kad tokia informacija bei informacija apie buvo pateikta žodžiu, pareiškėjai ne kartą lankantis Administracijoje.
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Visagine, (duomenys neskelbtini), ir patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Visagine, (duomenys neskelbtini) (13-16 b. l.). Nurodytus nekilnojamuosius daiktus pagal 2005 m. gegužės 24 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja nuomoja uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, šiuose objektuose įkūrusiai restoraną „(duomenys neskelbtini)“ ir alaus barą. Be to, A. K. pateikti paaiškinimai ir dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos iniciatyva 2011 m. gegužės mėnesį pagal uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ parengtus projektus buvo pertvarkytos restorano pastato ir alaus baro patalpos šildymo sistemos, parengiant jas prijungimui prie kietojo kuro katilų. Nurodyti įrenginiai restorano buvo pastatyti 2011 m. rugsėjo mėnesį ir, prasidėjus šildymo sezonui, pradėti eksploatuoti. Kieto kuro katilai buvo eksploatuojami 2011-2015 metų šildymo sezonais, jų naudojimą tikrino Visagino priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Visagino savivaldybės agentūra (17-18 b. l.). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2014 m. balandžio 25 d. surašiusi savavališkos statybos aktą bei 2014 m. gegužės 12 d. privalomąjį nurodymą, 2015 m. vasario 9 d. ieškiniu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo kreipėsi į Visagino miesto apylinkės teismą (57-59 b. l.). Nagrinėjant nurodytą civilinę bylą, A. K. 2015 m. birželio 16 d. prašymu „Dėl leidimo pakeisti aprūpinimo šiluma būdą“ kreipėsi į Visagino savivaldybę ir prašė leisti pakeisti alaus baro patalpos ir restorano pastato šildymo būdą – šiuos objektus šildyti kietuoju kuru. A. K. prašymas buvo išnagrinėtas Komisijos 2015 m. spalio 29 d. ir 2015 m. lapkričio 18 d. posėdžiuose, Komisija nerekomendavo Visagino savivaldybės administracijos direktoriui tenkinti pareiškėjos Prašymą (148-149, 159-161 b. l.). Administracija parengė 2015 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini)4 „Dėl Visagino savivaldybės komisijos aprūpinimo šiluma būdui nustatyti komisijos priimto sprendimo“, kuriame nurodė, kad A. K. prašymas leisti pakeisti jai priklausančių alaus baro patalpos ir restorano pastato šildymo būdą n netenkinamas (157-158 b. l.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vietos savivaldybės viešojo administravimo subjekto pareigos atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
K. 2015 m. rugsėjo 30 d. paduotu skundu kėlė reikalavimą įpareigoti Visagino savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti jos 2015 m. birželio 16 d. Visagino savivaldybei pateiktą Prašymą dėl šildymo būdo pakeitimo alaus bare ir restorano pastate bei pateikti motyvuotą spendimą. Byloje nustatyta, kad, pareiškėjai 2015 m. rugsėjo 30 d. padavus skundą administraciniam teismui, Administracija išnagrinėjo jos Prašymą, 2015 m. lapkričio 23 d. parengė Raštą ir pateikė jį pareiškėjai. A. K., gavusi šį dokumentą, 2015 m. gruodžio 28 d. dėl jo teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame 2015 m. rugsėjo 30 d. paduoto skundo atsisakymo nesuformulavo (154-156, 157-158 b. l.).
Nustačius, kad Visagino savivaldybės administracija, atsakydama į A. K. pateiktą Prašymą, 2015 m. lapkričio 23 d. parengė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Visagino savivaldybės komisijos aprūpinimo šiluma būdui nustatyti komisijos priimto sprendimo“, pareiškėjos 2015 m. rugsėjo 30 d. skunde suformuluotas reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.
A. K. prašė panaikinti Administracijos 2015 m. lapkričio 23 d. parengtą Raštą, kuriame nurodyta, kad netenkinamas pareiškėjos prašymas jai priklausančių alaus baro patalpos ir restorano pastato šildymo būdo pakeitimo.
Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Toje pačioje teisės normoje nurodyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Bylos duomenys patvirtina, kad A. K., kaip statytojai, yra pradėta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatyta teisminė savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, todėl pareiškėja siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Sprendžiant dėl pareiškėjos, kaip šilumos vartotojos, teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą, taikomos Statybos įstatyme ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ įtvirtintos teisės normos. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. sprendime pateiktą išaiškinimą, jog pastato (ar jo dalies) šildymo būdo pakeitimas, atjungiant atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, tiek, kiek tai susiję su atitinkamai statinio projektavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu, patenka į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų, įskaitant ir priimtų įstatymų leidėjo įgaliotos Aplinkos ministerijos, reguliavimo sritį (administracinė byla Nr. I858 -13/2014).
Statybos 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad paprastojo remonto aprašas rengiamas statinio paprastajam remontui tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, kurioje išvardytos statybą leidžiančių dokumentų rūšys, 4 punktu, kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Rašytiniai pritarimai paprastojo remonto aprašui yra privalomi įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų bendrąją inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį ir dvibutį gyvenamąjį pastatą) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas (STR 1.07.01:2010 6 priedo, galiojančio nuo 2014 m. sausio 1 d., 5.3 punktas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija). STR 1.07.01:2010 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) 28 punktas numato, kad norint gauti rašytinį pritarimą Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytiems projektams, savivaldybės administracijai arba Inspekcijai (statinio statybos Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe atveju, taip pat statinio, suprojektuoto įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, statybos atveju) pateikiamas prašymas, kurio forma pateikta STR 1.07.01:2010 3 priede, Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalyje nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir STR 1.07.01:2010 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir/ar žymos projekte) projekto sprendiniams.
Šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva reguliuojančios nuostatos buvo išdėstytos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VIII skyriaus 104-124 punktuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo norminę administracinę Nr. I858-13/2014 bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Naglio Puteikio prašymą ištirti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-653 redakcija) 2 priedo 6 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 11 daliai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18 punktui bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) antrosios dalies VIII skyriaus 104-112, 114, 115, 117-124 punktų nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 21 daliai, 20 straipsnio 11 daliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ 1.2.18 punktui, teisės aktų hierarchijos principui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. spalio 31 d. sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Norminio administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisines pasekmes reguliuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 116 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendime nurodyta, kad jis neskundžiamas, jame ABTĮ 116 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlygos nenustatė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat įsiteisėję administracinių teismų sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo yra skelbiami pagrindiniame valstybės registre - Teisės aktų registre, kuriame registruojami Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nurodyti registro objektai, teisės aktų nustatyta tvarka renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi ir teikiami registro duomenys, atliekami kiti teisės aktuose nustatyti registro duomenų tvarkymo veiksmai (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis, 6 straipsnio 20 punktas). Teisės aktų registro duomenimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 31 d. sprendimas paskelbtas 2014 m. lapkričio 24 d., Nr. 17765, ir turėjo būti žinomas visiems Visagino savivaldybės viešojo administravimo subjektams.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad tarp A. K. ir Visagino savivaldybės administracijos kilusiam ginčui spręsti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktų nuostatos netaikomos. Teisės aktų registro duomenimis, išvardinti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VIII skyriaus punktai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimu pripažinti prieštaraujančiais konstituciniam teisinės valstybės principui, nėra pakeisti.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad Šilumos ūkio įstatyme, Statybos įstatyme ir STR 1.07.01:2010 įtvirtintos teisės normos nereikalavo, jog šilumos vartotojas, siekiantis gauti statybą leidžiantį dokumentą, kaip vieną iš privalomų dokumentų gautų sutikimą leisti pakeisti šildymo (aprūpinimo šiluma) būdą. Teismo vertinimu, kad patalpų (pastato) šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą keičiantis šilumos vartotojas į vietos savivaldybę privalo kreiptis STR 1.07.01:2010 28 punkto (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) nustatyta tvarka, o vietos savivaldybės administracija, atsižvelgus į STR 1.07.01:2010 9 priede „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys” įtvirtintas nuostatas, privalo patikrinti ir tai, ar projektas atitinka savivaldybės specialiųjų planų reikalavimus. Vietos savivaldybės administracija, atlikusi jos kompetencijai priskirtus tikrinimo veiksmus, yra įgaliota dėl šilumos vartotojo pateikto prašymo priimti individualų administracinį aktą – išduoti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. išduoti rašytinį pritarimą arba atsisakyti jį išduoti. Teismas sprendžia, kad būtent nurodyto pobūdžio individualus administracinis aktas sukelia asmeniu, kaip šilumos vartotojui, konkrečias teisines pasekmes. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 -1799/2013, 2014 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858 -111/2014).
Byloje nustatyti duomenys leidžia teigti, kad A. K. STR 1.07.01:2010 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) 28 punkto nustatyta tvarka į Visagino savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento - rašytinio įgalioto valstybės tarnautojo pritarimo nesikreipė. Nurodytą aplinkybę teismo posėdyje nurodė atsakovų atstovė N. J. Teismas sprendžia, kad A. K. 2015 m. birželio 16 d. pateiktas Prašymas negali būti prilygintas STR 1.07.01:2010 28 punkte (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) nurodytam prašymui. Teismas daro išvadą kad Administracija, spręsdama dėl šilumos vartotojo STR 1.07.01:2010 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) 28 punkto nustatyta tvarka pateikto prašymo, privalės įvertinti, ar šio asmens parengtas paprastojo remonto aprašas neprieštarauja Visagino savivaldybėje galiojančio Specialiojo plano sprendiniams. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus apie Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 111 ir 112 punktuose ir Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei STR 1.07.01:2010 9 priede „Tikrinančių projektus subjektų kompetencijos sritys“ įtvirtintų nuostatų santykį (2014 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858 -113/2014). Pagal Visagino savivaldybėje galiojančio Specialiojo plano sprendinius, nustatant aprūpinimo šiluma būdus konkretiems objektams, dalyvauja Komisija (5.3 punktas). Įvertinus Visagino savivaldybės komisijos aprūpinimo šiluma būdui nustatyti veiklos nuostatų 9.1 punktą, daroma išvada, kad Komisijos teikiami sprendimai (pasiūlymai, išvados) turi rekomendacinį pobūdį ir nėra privalomi Administracijai, įgaliotai priimti galutinį administracinį sprendimą. Be to, teismas sprendžia, kad Komisijos pateiktas sprendimas (pasiūlymas, išvada) gali būti vertinamas kaip Administracijos priimamo administracinio sprendimo dėl statybą leidžiančio dokumento motyvuojamoji dalis.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjos skundžiamas Administracijos 2015 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Visagino savivaldybės komisijos aprūpinimo šiluma būdui nustatyti komisijos priimto sprendimo“ nėra konkrečias teisines pasekmes sukeliantis individualus administracinis aktas. Dėl šios priežasties toks dokumentas negali būti skundžiamas teismui ABTĮ) nustatyta tvarka. Šiame rašte nurodytų argumentų kritiką šilumos vartotojas turi teisę pateikti teismui paduodamame skunde dėl Administracijos sprendimo statybą leidžiančio dokumento klausimu.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, jog priimant skundą nagrinėti nustačius, kad skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą). Šio įstatymo 101 straipsnio 1 punktas nurodo, kad teismo posėdyje nustačius, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, teismas bylą privalo nutraukti. Remiantis paminėtu teisiniu reguliavimu ir nustačius, kad Administracijos 2015 m. lapkričio 23 d. Raštas nėra individualus administracinis aktas, administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti šį raštą nutraukiama.
Pareiškėja A. K. patikslintu skundu kėlė reikalavimus įpareigoti Visagino savivaldybės administraciją leisti pakeisti pareiškėjai priklausančio alaus baro patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1, esančio Visagine, (duomenys neskelbtini), ir restorano pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Visagine, (duomenys neskelbtini), šildymo būdą – atsijungus nuo Visagino miesto centrinės šildymo sistemos, šias patalpas šildyti vietiniais kieto kuro katilais, kūrenamais atsinaujinančiais neiškastiniais energijos šaltiniais, bei pritarti techniniam projektui „Katilo prijungimas prie esamo šildymo punkto restorane „(duomenys neskelbtini)“ ir techniniam projektui „Katilo prijungimas prie esamo šildymo punkto „(duomenys neskelbtini)“.
Minėta, kad A. K. siekia pašalinti nustatyta tvarka konstatuotos savavališkos statybos padarinius ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau STR 1.07.01:2010 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija) 28 punkto nustatyta tvarka į Visagino savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento nesikreipė. Tai leidžia daryti išvadą, kad iki kreipimosi skundu į administracinį teismą tarp A. K. ir Administracijos nėra kilusio ginčo dėl atsakovo valinio sprendimo statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu, pareiškėjos reikalavimas dėl įgalioto viešojo administravimo subjekto įpareigojimo pritarti katilų prijungimo prie esamų šildymo punktų techniniams projektams nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Be to, teismas sprendžia, kad teismų administracinio proceso tvarka nenagrinėtinas ir pareiškėjos prašymas leisti pakeisti alaus baro patalpos ir restorano pastato aprūpinimo šilumą būdą, kadangi tokio prašymo nagrinėjimas yra sudėtinė Administracijai teikiamo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą dalis.
Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinės bylos dalis dėl Visagino savivaldybės įpareigojimo leisti pakeisti A. K. priklausančio alaus baro patalpos ir restorano pastato šildymo būdą ir įpareigojimo pritarti techniniam projektui „Katilo prijungimas prie esamo šildymo punkto restorane „(duomenys neskelbtini)“ ir techniniam projektui „Katilo prijungimas prie esamo šildymo punkto „(duomenys neskelbtini)“ nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 149 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos A. K. skundo reikalavimą įpareigoti Visagino savivaldybę teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti 2015 m. birželio 16 d. prašymą „Dėl leidimo pakeisti aprūpinimo šiluma būdą“ ir pateikti motyvuotą spendimą atmesti kaip nepagrįstą.
Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos A. K. patikslinto skundo reikalavimus dėl Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. lapkričio 23 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Visagino savivaldybės komisijos aprūpinimo šiluma būdui nustatyti komisijos priimto sprendimo“ panaikinimo, Visagino savivaldybės įpareigojimo leisti pakeisti A. K. priklausančio alaus baro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Visagine, (duomenys neskelbtini), ir pastato – restorano, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Visagine, (duomenys neskelbtini), šildymo būdą ir įpareigojimo pritarti techniniam projektui „Katilo prijungimas prie esamo šildymo punkto restorane „(duomenys neskelbtini)“ ir techniniam projektui „Katilo prijungimas prie esamo šildymo punkto „(duomenys neskelbtini)“ nutraukti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.