Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5560-902-2015 pagal ieškovo AB ,,Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei R. N., trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisių įregistravimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB „Panevėžio energija“ prašė priimti sprendimą įregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), R. N. nuosavybės teisių įgijimo faktą nekilnojamojo turto registre ir suteikti teisę AB „Panevėžio energija“ kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl atitinkamų įrašų padarymo. Nurodė, kad atsakovė yra ieškovo skolininkė, skolos išieškojimą vykdo antstolis S. R., kuris negali nukreipti išieškojimo į atsakovei priklausantį turtą, kadangi ji turto neįregistruoja savo vardu.

Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovė ir ieškovas 2011-05-16 sudarė šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, įsipareigojo mokėti už šilumą ir tiekiamą karštą vandenį, tačiau įsipareigojimų nevykdė. 2014-10-30 sprendimu už akių iš atsakovės priteista 1 696,92 Lt skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, skolos išieškojimas perduotas vykdyti antstoliui S. R.. 2015-03-13 patvarkymu Nr. 2804 antstolis informavo, jog skolininkės vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota. Iš Nekilnojamojo turto registro 2015-06-11 išrašo teismas nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra O. B., kuri yra mirusi. Iš Panevėžio miesto 4-ojo notarų biuro 2011-03-23 pažymos Nr. S-54 nustatė, kad po O. B. mirties (iki mirties gyvenusios šiame bute) į notarų biurą kreipėsi duktė R. N.. Teismas, įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo patenkinti ieškovo reikalavimo. Pažymėjo, kad šiuo metu atsakovės priverstine tvarka vykdomas išieškojimas sudaro 1 898,35 Eur sumą, iš kurios ieškovui skola yra tik 538,67 Eur. CPK 663 str. 3 d. numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur. Tokiu būdu, vien tik dėl šio fakto nėra galimybės patenkinti pateikto ieškinio. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovas teismui pateikė 2011-03-23 pažymą iš notarų biuro apie tai, kad po O. B. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) į notarų biurą paveldėti kreipėsi tik dukra R. N., tačiau nepateikė tikslesnių duomenų, 2015 metais notaro išduotos pažymos, dėl ko teismas negali vertinti dabartinės situacijos, ar nėra kitų mirusiosios turto paveldėtojų, kuriems turėtų būti pranešta apie bylos nagrinėjimą.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas klaidingai interpretavo antstolio S. R. patvarkymą. Šiuo atveju AB „Panevėžio energija“ priverstine tvarka vykdomas išieškojimas yra 1 898,35 Eur, o visa atsakovės R. N. skola sudaro 2 389,20 Eur. Papildomai buvo kreiptasi į antstolį dėl informacijos apie kitų kreditorių pateiktus vykdomuosius dokumentus ir skolų dydžius. Antstolis pateikė patvarkymą dėl informacijos suteikimo bei antstolių centrinio sąvado išrašą, kuriame nurodytos vykdomosios bylos, kur skolininkė yra R. N.. Iš pateiktų dokumentų matoma, kad R. N. vykdomų išieškojimų suma ženkliai viršija 2 030 Eur ir yra 3 131,42 Eur. Sprendime teismas nurodo, jog teismo dokumentai atsakovei įteikti asmeniškai, o atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė, taigi darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl sutikimo su AB „Panevėžio energija“ pateiktu ieškiniu.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, tada apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; kt.).

Nustatyta, kad šioje byloje ieškovas įrodinėja, jog atsakovė R. N. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau šio turto, kuris registruotas mirusios O. B. vardu, savo vardu neregistruoja. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė. Teismas vertino tai, kad atsakovės įsiskolinimo suma neviršija 2 030 Eur sumos, be to, nepateikta tikslesnių duomenų dėl kitų mirusiosios O. B. turto paveldėtojų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje ginčo situacijoje be pagrindo priėmė sprendimą už akių. Kaip matyti, byloje nėra pateikto paveldėjimo teisės liudijimo. Todėl teismas turėjo išsiaiškinti, ar yra kam ir kada apskritai jis išduotas. Finansų ministro 2011 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1K-249 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų 9.7 punkte nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos vykdo konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, kitais būdais į valstybės pajamas perduoto ir paimto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perėmimą, rodymą apskaitoje, saugojimą, realizavimą, grąžinimą ir pripažinimą atliekomis. Šiuo atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką (prašoma priimti sprendimą įregistruoti turto nuosavybės teisių įgijimo faktą, tačiau nėra paveldėjimo teisės liudijimo), į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu turėjo būti įtraukta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė. Tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 2 p.

Kadangi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukęs į procesą Valstybinės mokesčių inspekcijos, be to, atliko tik formalų įrodymų, susijusių su paveldėto buto nuosavybės teise, vertinimą, apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas už akių naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.