Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2022-02-14 · Byla Nr. TS-14-416/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-14
Bylos Nr.
TS-14-416/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35145-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-14-416/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35145-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 14 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundą dėl 2022 m. sausio 20 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-98 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. prašo pakeisti 2022 m. sausio 20 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-98 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam S. S. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) būtina atsižvelgti į tai, kad S. S. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus tyčinius nusikaltimus, t. y. turėdamas tikslą platinti bei savo vartojimui, laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis). Nusikaltimus įvykdė siekdamas finansinės naudos. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtą būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuleistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje;

Motyvuojamoji dalis

2) atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką ir, kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, nustatytas vidutinės rizikos mažėjimas. Tačiau vidutinės rizikos mažėjimą lėmė tik nuteistojo pateiktas pranešimas, kad paleistas į laisvę bus priimtas dirbti. Kitose jam nustatytose kriminogeninėse srityse pokyčiu neįvyko, nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra dalyvavęs jokiose socialinės reabilitacijos programose, galinčiose daryti įtaką rizikai jam nustatytose kriminogeninėse srityse;

3) nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. statinis kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai (teistas antrą kartą, nuteistas už du tyčinius nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis; dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas (žaisdamas azartinius žaidimus prasilošė ir prasiskolino, kad atiduotų skolas pradėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis), gyvenimo stilius ir draugai (pardavinėjo narkotines medžiagas asmenims, bendravo su asmenimis, vartojančiais ir platinančiais narkotines medžiagas), piktnaudžiavimas narkotikais (2020 m. vartojo narkotines medžiagas – kanapes, marihuaną, kokainą), mąstymas ir elgesys (praeityje įvykdė nusižengimus negalvodamas apie pasekmes, pasekmių suvokimas nepakankamas, jį sprendimo įgūdžiai silpni). Specialistų nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria nustatytų kriminogeninių veiksnių, kadangi akivaizdu, jog S. S. nėra linkęs laikytis įstatymais nustatytos tvarkos ir visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų;

4) neatlikta bausmes dalis, t. y. 10 mėnesių ir 19 dienų nėra proporcinga paskirtai galutinei 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmei. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tiksliai kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje 1-3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

Nustatyta, jog S. S. teistas 2021-05-12 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal 259 straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis B 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-09-01 iki 2020-09-02. Bausmės pradžia – 2021-08-11, bausmės pabaiga – 2022-12-09. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 10 mėnesių ir 19 dienų.

Prokurorė skunde nurodo, jog būtina atsižvelgti į tai, kad S. S. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus tyčinius nusikaltimus, t. y. turėdamas tikslą platinti bei savo vartojimui, laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis). Nusikaltimus įvykdė siekdamas finansinės naudos. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiama visų nuleistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje.

Teismas, vertindamas nurodytus prokurorės skundo argumentus, atkreipia dėmesį į tai, dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, bet ir asmenybės ypatumus, požiūrį į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi veikas – tyčinį, sunkų, savanaudišką nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis). Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat negali būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.

Skunde nurodoma, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ melodiką ir, kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, nustatytas vidutinės rizikos mažėjimas. Tačiau vidutinės rizikos mažėjimą lėmė tik nuteistojo pateiktas pranešimas, kad paleistas į laisvę bus priimtas dirbti. Kitose jam nustatytose kriminogeninėse srityse pokyčiu neįvyko, nuteistasis bausmės atlikimo metu nėra dalyvavęs jokiose socialinės reabilitacijos programose, galinčiose daryti įtaką rizikai jam nustatytose kriminogeninėse srityse.

Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2021-09-14 atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimas parodė vidutinę riziką – 81 balą. 2022-01-13 atlikto vertinimo metu taip pat nustatyta vidutinė rizika – 72 balai. Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog rizikos mažėjimą lėmė tik nuteistojo pateiktas pranešimas, kad paleistas į laisvę jis bus priimtas dirbti. Teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, t. y. statinis kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai (teistas antrą kartą, nuteistas už du tyčinius nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis; dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas (žaisdamas azartinius žaidimus prasilošė ir prasiskolino, kad atiduotų skolas pradėjo prekiauti narkotinėmis medžiagomis), gyvenimo stilius ir draugai (pardavinėjo narkotines medžiagas asmenims, bendravo su asmenimis, vartojančiais ir platinančiais narkotines medžiagas), piktnaudžiavimas narkotikais (2020 m. vartojo narkotines medžiagas – kanapes, marihuaną, kokainą), mąstymas ir elgesys (praeityje įvykdė nusižengimus negalvodamas apie pasekmes, pasekmių suvokimas nepakankamas, jį sprendimo įgūdžiai silpni). Specialistų nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria nustatytų kriminogeninių veiksnių, kadangi akivaizdu, jog S. S. nėra linkęs laikytis įstatymais nustatytos tvarkos ir visuomenėje priimtinų elgesio ir moralės normų.

Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y., gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Tai, kad nuteistasis turi narkotikų vartojimo istoriją ir teistas už disponavimą pakankamai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos suponuoja, kad nuteistasis negebėjo kontroliuoti šio kriminogeninio veiksnio būdamas laisvėje.

Prokurorė nepritaria nuteistojo lygtiniam paleidimui motyvuodama tuo, jog neatlikta bausmes dalis (10 mėnesių ir 19 dienų) nėra proporcinga paskirtai galutinei 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmei. Atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tiksliai kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam būtent tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria prokurorės nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati asmens padarytų nusikalstamų veikų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nei karto baustas drausminėmis nuobaudomis, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (mažėjanti), palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, ieškinių neturi, išėjęs į laisvę turės kur dirbti, pokalbio metu bendrauja noriai, streso, nerimo ženklų nestebima, asmuo kaltę dėl padarytų nusikaltimo pripažįsta, apie ateitį kalba pozityviai, turi išsikėlęs jai tikslų. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2022 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 81/04-98 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės E. P. skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 81/04-98 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. S. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika