- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-03
- Bylos Nr.
- 2-280-636/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silva Gerybienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- L. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei L. N. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovės L. N. solidariai priteisti 15922,68 Lt (4611,53 Eur) nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 478,00 Lt (138,44 Eur) žyminio mokesčio. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 21 d. Senkelio g., Mažeikių m. dėl L. N., vairavusios jai priklausančią transporto priemonę MERCEDES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė THALIA RENAULT, valst. Nr. . Minėto eismo įvykio metu transporto priemonė MERCEDES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl UAB DK „PZU LIETUVA“ (buvusi UAB „LINDRA“), veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 15922,68 Lt (4611,53 Eur) dydžio draudimo išmoką.
Atsiliepimas
Teismui pateiktame atsiliepime atsakovės L. N. atstovas advokatas G. G. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad dėl eismo įvykio atsiradę nuostoliai kilo dėl L. N. kaltės, tačiau šiuo metu atlyginti nuostolių atsakovė neturinti galimybės dėl savo sunkios materialinės padėties, nes yra išsituokusi, augina du nepilnamečius vaikus, gaunamas pajamas sudaro tik išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – motinystės pašalpos.
Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas civilinę bylą teismo posėdyje nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Ieškovas prašyme pažymėjo, kad prieštaringai vertina atsakovės L. N. prašymą dėl priteistos sumos išdėstymo. Kaip ieškovas nurodo, atsakovė L. N. nepateikė įrodymų, jog jos materialinė padėtis yra itin sunki, jog ji yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. Ieškovas teismo prašė, kad atsakovės prašymas leisti žalą atlyginti dalimis, būtų netenkinamas.
Šalies argumentai
A. L. N. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka visiškai, tačiau dėl savo sunkios turtinės padėties, prašė jai priklausančią mokėti sumą išdėstyti. Atsakovė paaiškino, kad augina du nepilnamečius vaikus, be jų kartu gyvena 22 metų sūnus. Visus tris vaikus išlaiko viena pati iš gaunamos motinystės pašalpos, kuri kiekvieną mėnesį vidutiniškai siekia apie 300,00 Eur. Vieną iš nepilnamečių vaikų padeda išlaikyti vaiko tėvas, tačiau visi pinigai išleidžiami tenkinant vaiko poreikius. Turi nekilnojamojo turto, tačiau tai dalis namo, kuriame gyvena kartu su vaikais, o kita dalis namo priklauso atsakovės tėvams. Atsakovė paaiškino, kad ir ji, ir jos atstovas advokatas G. G. bandė susisiekti su ieškovu, dėl taikos sutarties sudarymo, kad paskaičiuotos žalos suma būtų išdėstyta per kuo ilgesnį laikotarpį, tačiau ieškovas tartis nesutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Draudikų biuro teisė reikalauti, kad transporto priemonės valdytojas ar asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, įtvirtinta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnyje.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2013 m. rugpjūčio 21 d. eismo įvykio metu susidūrus atsakovės L. N. vairuotam, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustam, automobiliui MERCEDES BENZ E300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. S. vairuotam automobiliui THALIA RENAULT, valst. Nr. , buvo apgadinti abu automobiliai, o eismo įvykio kaltininke pripažinta L. N. (4 b. l.). Nustačius eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės THALIA RENAULT, valst. Nr. , rinkos vertę prieš apgadinimą, transporto priemonės atkūrimo kaštus, įvertinus keičiamų detalių nuvertinimą, apgadinto transporto priemonės likutinę vertę (31 b. l.), jos savininkui UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo 15922,68 Lt (4611,53 Eur) draudimo išmoką (32-33 b. l.). Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 4 prisiimtus įsipareigojimus kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėtą 15922,68 Lt (4611,53 Eur) draudimo išmoką ir su pretenzija kreipėsi į atsakovę L. N. siūlydamas per nustatytą terminą atlyginti išmokėtą draudimo išmoką bei nurodydamas, kad nesulaukęs apmokėjimo per pretenzijose nurodytą terminą, kreipsis į teismą (35 b. l.). Atsakovei neatlyginus ieškovo išmokėtos draudimo išmokos ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo regreso tvarka.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.
Lietuvos A. T. civilinių bylų teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad įstatymo formuluotės aiškinimas kaip subjektų atsakomybės alternatyva, kai atsako vienas, pažeidęs teisės reikalavimus, bet neatsako kitas, neatitiktų nei dalinės, nei solidariosios atsakomybės taikymo kriterijų. Transporto priemonės nedraudimas tuo atveju, kai ją privaloma apdrausti, tokios transporto priemonės perdavimas naudoti ir jos naudojimas yra tyčiniai draudžiamųjų ir imperatyviųjų teisės normų reikalavimų pažeidimai (2008-06-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).
Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis darytina išvada, kad ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro reikalavimas priteisti išmokėtą draudimo išmoką, kurią sprendimo priėmimo dieną sudaro 15922,68 Lt (4611,53 Eur), iš atsakovės L. N. yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį teismas turi teisę pagal byloje dalyvaujančių asmenų prašymus ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į sunkią turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Teismas įvertinęs atsakovės prašymą išdėstyti 15922,68 Lt (4611,53 Eur) sumą ir vadovaudamasis atsakovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, padarė išvadą, jog atsakovė negali iš karto sumokėti 15922,68 Lt (4611,53 Eur) sumos. Todėl teismo vidiniu įsitikinimu manoma, jog yra pagrindas nuostolių atlyginimą atsakovei išdėstyti per 2 metų laikotarpį, nes atsakovės materialinė padėtis yra sunki. 15922,68 Lt (4611,53 Eur) sumą, atsakovė privalo sumokėti per 2 metus, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant ne mažiau kaip po 663,45 Lt (192,15 Eur) kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.
Iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2014-12-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis – 138,44 Eur (478 Lt), kuris jam priteistinas iš atsakovės (LR CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 419-423 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
- 4611,63 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai vienuolika eurų 63 ct), kas sudaro 15922,68 Lt (penkiolika tūkstančių devyni šimtai dvidešimt du litai 68 ct) nuostolių atlyginimo regreso teise;
- 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
- 138,44 Eur (vienas šimtas trisdešimt aštuoni eurai 44 ct), kas sudaro 478 Lt (keturi šimtai šešiasdešimt vienas litas) žyminio mokesčio.
Priteistą 4611,53 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai vienuolika eurų 53 ct) sumą išdėstyti per 2 metus, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant ne mažiau kaip po 192,15 Eur kas mėnesį, iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.