Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-24 · Administracinė byla Nr. A-261-2534-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-24
Bylos Nr.
A-261-2534-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Advokatai
Algimantas Jucys
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A261-2534/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01228-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjui M. V., jo atstovui advokatui Algimantui Juciui, atsakovo atstovui Konstantinui Tiažkijui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Olgai Kilkinovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrei (toliau – ir VRM) 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Nr. 1D-2753-(2); įpareigoti VRM perskaičiuoti jam ištarnautą tarnybos laiką, priskaičiuojant tarnybos stažą – 8 metus ir 5 dienas; įpareigoti atsakovą mokėti perskaičiuotą pensiją nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–5) ir patikslintuose skunduose (b. l. 35–39, 86) paaiškino, kad pirmą kartą išeinant iš VRM sistemos į pensiją, jam buvo paskirta pareigūnų ir karių pensija, kur buvo įskaičiuotas tarnybos stažas Afganistano Respublikoje, skaičiuojant tarnybos laiką, kai vienos dienos tarnybos laikas buvo prilyginamas trims tarnybos dienoms, tačiau 2005 m. pakartotinai išeinant iš VRM sistemos ir skaičiuojant pensiją, laikotarpis už tarnybą Afganistane buvo skaičiuojamas atmetus šį koeficientą, t. y. buvo užskaityta tik viena diena, todėl nepriskaičiuotas tarnybos stažas sudaro 2 metus 6 mėnesius ir 18 dienų.

Sudėjus tarnybos stažą muitinėje ir tarnybą Afganistane į stažą pensijai gauti ne įskaičiuoti 8 metai ir 5 dienos tarnybos stažo.

Nurodė, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalį muitinės pareigūnams minima pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama tik įgijusiems teisę į šią pensiją po įstatymo įsigaliojimo, tačiau pareiškėjas nurodo visiškai kitokias aplinkybes. Pareiškėjui paskirta pensija kaip VRM darbuotojui, į kurio darbo stažą turi būti įtrauktas ir darbas muitinėje. Jam pensija paskirta ne kaip muitinės pareigūnui, tačiau darbas muitinėje turėjo būti įskaitytas ir tai numatė 1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.

Nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo paskirta nuo 1992 metų, t. y. iki Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų įsigaliojimo (iki 1995 m. sausio 1 d.). Pensijai apskaičiuoti turėjo būti įskaitytas tarnybos TSRS Vidaus reikalų ministerijos atstovybėje Afganistano Demokratinėje Respublikoje, užskaitant 1 tarnybos dieną kaip tris tarnybos dienas. Nurodytas užskaitymas (koeficiento 3 taikymas) turėjo būti atliktas pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 490 „Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ 1.3.2 punktą, pagal kurį 1 tarnybos diena įskaitoma kaip trys dienos kariniuose, milicijos, policijos ir vidaus reikalų tarnybos padaliniuose kovinių veiksmų laikotarpiu. Iš pradžių taip ir buvo padaryta: 1992 metų vasario l d. išeinant iš VRM sistemos, buvo paskirta pareigūno pensija, kur buvo įskaičiuotas tarnybos stažas Afganistano Respublikoje, skaičiuojant tarnybos laiką, kai vienos dienos tarnybos laikas buvo prilyginamas trims tarnybos dienoms.

Teigia, kad būtina vadovautis pensijos stažo nustatymą reglamentuojančia Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, kuri yra blanketinė, todėl būtina vadovautis atitinkamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytomis pensijos stažo prilyginimo taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 31.2 punkte (šiai bylai aktuali 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 redakcija) nurodyta, kad perskaičiuojant ištarnautų metų ir invalidumo pensijas pareigūnams ir kariams laikotarpiai, kurie buvo įskaityti į tarnybos stažą padidinta (lengvatine) trukme, įskaitomi vadovaujantis įstatymo 16 straipsniu, t. y. galima teigti, kad tokiu būdu nurodyto klausimo išsprendimo teisinis reguliavimas yra grąžinamas Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo reguliavimo sferai, o tuo pačiu ir minėto šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymui.

Pareiškėjas remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Konstitucinio Teismo praktika nurodė, kad ir laikotarpiu į pareigūnų ir karių pensijoms mokėti darbo stažą įtraukiama ir minimu skunde laikotarpiu tarnyba Afganistano Respublikoje, kai viena tarnybos diena yra prilyginama trims dienoms.

Šalies argumentai

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 46–47, 96) nurodė, kad pareiškėjas vadovaujasi nebegaliojančiais teisės aktais. Teigia, kad nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2005 m. liepos 12 d., taigi skaičiuojant pareiškėjui stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, turi būti vadovaujamasi tuo metu galiojančiomis įstatymo nuostatomis. Tai, kad pareiškėjui 1992 m. vasario 1 d. pirmą kartą išeinant iš Vidaus reikalų sistemos buvo kitaip skaičiuojamas stažas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, kadangi tuo metu galiojo kitoks įstatyminis reglamentavimas.

Paaiškino, kad laikotarpiai, įskaitomi į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti, nustatyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 (Žin. 1995. Nr. 8-173).

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtų Nuostatų 6.1 punkto reikalavimas į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti įskaityti faktinį tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose laiką iki 1990 m. kovo 11 d. nustatytas nuo 1995 m. Remiantis stažo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti skaičiavimo metu galiojusia minėto įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto redakcija, į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti gali būti įskaitytas faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose laikas iki 1990 m. kovo 11 d. To paties įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog į Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnų tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas ištarnautas laikas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymo 28 straipsnyje.

Pažymėjo, kad nei viename teisės akte nėra numatyta galimybė, leidžianti vieną tarnybos dieną Afganistano Respublikoje įskaityti kaip tris dienas į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai skirti, pareiškėjas skunde vadovaujasi nebegaliojančia Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo redakcija, todėl jo išdėstyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą ir įskaityti į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai gauti muitinės sistemoje laiko, kadangi pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2005 m. liepos 12 d., o tuo tarpu įstatymo 16 straipsnio 12 dalies nuostatos, numatančios, kad muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo (2007 m. sausio 19 d.). Taigi nagrinėjamu atveju, nebuvo teisinio pagrindo įskaičiuoti į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai gauti pareiškėjo Klaipėdos teritorinėje muitinėje išdirbtą laiką.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 62–64, 91-92) nurodė iš esmės tuos pačius motyvus, kaip ir atsakovas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo M. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas faktines bylos aplinkybes nustatė, remdamasis byloje esančiais įrodymai (b. l. 50, 49, 55, 60).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad ginčo esmė – ar teisėtai ir pagrįstai VRM atsisako perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą pensiją, įskaičiuojant į ją tarnybos laikotarpį muitinėje ir įskaičiuojant tarnybos Afganistane laikotarpį, taikant ištarnauto laiko koeficientą, kai vienos dienos tarnybos laikas prilyginamas trims dienoms.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas 2005 m. liepos 12 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-TE-368 pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai).

Teismas analizavo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2005 m. birželio 12 d. iki 2006 m. kovo 15 d.) 6.1 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 490, kuriuo skunde remiasi pareiškėjas neteko galios nuo 1995 m. sausio 26 d., priėmus Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 83.

Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Nuostatų (akto redakcija, galiojanti nuo 2010 m. sausio 1 d.) 28 punktas numato galimybę perskaičiuoti pareigūnų ir karių pensiją tik tuo atveju, jei ji buvo paskirta iki 1994 m., t. y. iki Įstatymo įsigaliojimo. Kadangi pareiškėjui pensija paskirta po įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2005 m., teisės aktai nenumato galimybės ją perskaičiuoti.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos ir pensijos paskyrimo metu galiojusiuose teisės aktuose nuostatos, kad 1 tarnybos diena turi būti įskaitoma kaip 3 dienos kariniuose, milicijos, policijos ir vidaus reikalų tarnybos padaliniuose kovinių veiksmų laikotarpiu, nebuvo, pareiškėjas remiasi teisės aktų nuostatomis, kurios nebegaliojo, kai jam buvo skiriama pensija.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pensijai gauti turi būti įskaičiuotas darbo laikas muitinės sistemoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėjui pensija paskirta nuo 2005 m. liepos 13 d., tuo tarpu Įstatymo 16 straipsnio 12 dalis, kurioje nurodyta, kad muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo, t. y. po 2007 m. sausio 19 d.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyja tik tie muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija) nustatytas sąlygas bei iš tarnybos išėjo po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2007 m. sausio 19 d. Tie buvę muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie iš tarnybos išėjo iki 2007 m. sausio 19 d., šios teisės neįgyja, nors jie ir atitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas (2010 m. gegužės 3 d. nutartis adm. byloje Nr. A756-318/2010).

Teismas pažymėjo, kad dėl Įstatymo 16 straipsnio 12 dalies nuostatų konstitucingumo yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Įstatymo 16 straipsnio 12 dalis (2007 m. sausio 18 d. redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pažymėjo.

Remdamasis minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu, padarė išvadą, kad pareiškėjui pensija paskirta nuo 2005 m. liepos 13 d., t. y. dar iki 2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo. Kadangi pareiškėjas iš tarnybos išėjo iki 2007 m. sausio 19 d., jis teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už darbą muitinėje neįgijo. Be to, pareiškėjo prašymo įpareigoti perskaičiuoti jo gaunamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nagrinėjimo metu joks teisės aktas nenumatė galimybės 2005 m. paskirtą pensiją perskaičiuoti, įskaičiuojant stažą už darbą muitinėje.

Teismas konstatavo, kad VRM 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas Nr. 1D-2753-(2) yra teisėtas ir pagrįstas, teismas nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, dėl kurio jis turėtų būti naikinamas, o atsakovas įpareigotinas perskaičiuoti pareiškėjui ištarnautą tarnybos laiką ir mokėti perskaičiuotą pensiją nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

III.

Pareiškėjas M. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 116-124) grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjui pensija jau buvo paskaičiuota ir paskirta mokėjimui ir jokiais normatyviniais aktais ji nebuvo panaikinta, kadangi pareiškėjui pradėjus dirbti muitinės sistemoje jos mokėjimas buvo sustabdytas. Pareiškėjui pakartotinai išėjus į pensiją, paskirta pensiją vadovaujantis 1995 m. sausio 20 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti“ 25 punktu,turėjo turėjo būti mokamas toliau.

2. Teismas netinkamai aiškino Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašiose bylose (pvz. 2008 m. gruodžio mėn. 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1999/08).

3. Teismas negalėjo įtvirtinti jau paskirtos pensijos neteisėto atėmimo, kadangi pareiškėjui paskirtos pensijos mokėjimas buvo tik sustabdytas. Toks teismo sprendimas prieštarauja Konstitucijos 52 straipsnio nuostatai, Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. ir 2008 m. gruodžio 24 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d. ir 2003 m. gruodžio 3 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimams, kuriuose įtvirtinta, valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmeniui priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią pensiją, yra saistomas Konstitucijos.

4. Teismo sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

Vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga: asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimu patvirtino, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga inter alia reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, o 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad nuosavybės teisių konstitucinė apsauga reiškia iš Konstitucijos bei Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų kylančios teisės reikalauti, kad būtų įvykdyti turtinio pobūdžio įsipareigojimai asmeniui, apsaugą.

6. Konstitucinis Teismas 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatavo, kad „nuosavybės teisių konstitucinė apsauga reiškia iš Konstitucijos bei Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų kylančios teisės reikalauti, kad būtų įvykdyti turtinio pobūdžio įsipareigojimai asmeniui, apsaugą“. Esminės pensijos dalies atėmimas iš pareiškėjo, pažeidė jo teisę į nuosavybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją yra ginama asmens turima nuosavybė ar turtas, taip pat ir teisiniai reikalavimai (pretenzijos), kuriais remdamasis pareiškėjas gali įrodinėti, jog turi bent „teisėtą lūkestį“ disponuoti nuosavybe (sprendimas dėl priimtinumo Malhous prieš Čekijos Respubliką (Cour eur. D. H., deécision sur la recevabilité, Malhous c. la Republique Tcheque, du 13 décembre 2000, Recueil des arrets et décisions 2001-X)).

7. Atsakovo minimo Įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnams minima pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama tik įgijusiems teisę į šią pensiją po įstatymo įsigaliojimo.

Tačiau pareiškėjui pensija paskirta kaip VRM darbuotojui, o ne kaip muitinės pareigūnui. Tačiau į darbo stažą turi būti įtrauktas ir darbas muitinėje vadovaujantis 1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme.

8. Teismo sprendimas pažeidžia lygiateisiškumo ir teisingumo principus. Kadangi muitinės darbuotojams, išeinantiems į pensiją, priskaičiuojamas visas stažas, dirbtas statutinėse institucijose, o pareiškėjui, išeinant iš VRM statutinės įstaigos į pensiją, toks pat darbo stažas nėra priskaičiuojamas.

9. Darbas muitinėje buvo susijęs su operatyvine veikla, aiškinantis nusikalstamas veikas, susijusias su kontrabanda.

10. Iš Įstatymo 6 straipsnio ir Vidaus Tarnybos Statuto 37 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad į pareiškėjo stažą pensijai gauti turėjo būti įskaičiuotas ir pareiškėjo darb1 muitinėje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartyje ( adm.byla Nr. A662-482/2010) nurodė: <...>Aiškinant Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6 straipsnio 1 punktą santykyje su to paties įstatymo 6 straipsnio 2-4 punktais ir 16 straipsniu, darytina išvada, kad šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji teisės ir specialioji teisės normos. Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 6 straipsnio 1 punkto nuostatos yra bendrosios teisės normos, nustatančios bendrąsias tarnybos laiko, suteikiančio teisę į pareigūnų ir karių valstybinių pensiją skaičiavimo taisykles. O Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2-4 punktų ir 16 straipsnio nuostatos, yra specialiosios teisės normos, nustatančios tarnybos laiko, suteikiančio teisę į pareigūnų ir karių valstybinių pensiją, skaičiavimo ypatybes, kurios nepatenka į bendrųjų teisės normų reguliavimo sferą<...>.

11. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į konstitucinį socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus ir ignoravo tai, kad vieniem dirbusiem muitines sistemoje, o po to perėjusiem į kitas tarnybas, išeinant į pensiją darbas muitinėje buvo ir yra užskaitomas, o kitiems – ne.

12. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 129-130) nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-318/2010 ir Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2005 m. liepos 12 d., t. y. dar iki 2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalies nuostatomis, apeliantas neįgijo teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė:

1. nuo 2005 m. liepos 1 d. buvo paskelbta nauja Pensijų įstatymo redakcija (Žin., 2005, Nr. 71-2558). Naujos redakcijos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad redakcija pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Jeigu iš naujo paskirta pensija yra mažesnė, mokama anksčiau paskirtoji pensija. Todėl pareiškėjui, atsižvelgiant į jo pateiktą prašymą bei kitus naujus dokumentus pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, jį 2005 m. liepos 12 d. pakartotinai atleidus iš vidaus tarnybos, nuo 2005 m. liepos 13 d. iš naujo paskirta pensija už tarnybą pagal naujus pateiktus duomenis, taikant tuo metu galiojančius Pensijų įstatymą ir Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83. Šiuose nurodytuose teisės aktuose nėra normų, kurios leistų vieną tarnybos dieną Afganistane įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti kaip tris dienas.

2. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos išėjo 2005 m. liepos 12 d., pensija jam paskirta nuo 2005 m. liepos 13 d., t. y. iki 2007 m. sausio 19 d., kai įsigaliojo Pensijų įstatymo 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas, todėl jis teisės į pensiją už tarnybą muitinės sistemoje neįgijo, ir jam paskirta pensija neturi būti perskaičiuota įtraukiant į tarnybos laiką pensijai skirti jo stažą muitinės sistemoje.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-318/2010).

3. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 2 dalis numato, kad pagal vidaus tarnybos stažą pareigūnui nustatoma tik kasmetinių atostogų trukmė, suteikiama galimybė įgyti kvalifikacinę kategoriją.

Pensijų įstatymas ir Vidaus tarnybos statutas reguliuoja skirtingus teisinius santykius. Tą patvirtino išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija (administracinė byla Nr. A556-984/2008).

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai paaiškino, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė svarbių bylai aplinkybių ir visapusiškai jų neištyrė.

Pareiškėjas nurodo, kad jam valstybinė pensija buvo paskirta 1992 m. vasario 1 d. Ši aplinkybė nėra pagrįsta įrodymais. Byloje nėra sprendimo dėl pensijos suteikimo, taip pat nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys už kokį laikotarpį buvo apskaičiuota pensija ir koks jos buvo dydis. Šios aplinkybės yra reikšmingos siekiant teisingai kvalifikuoti ginčo santykius.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos pensijos skyrimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 281 Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros, vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, aukščiausiosios tarybos apsaugos skyriaus darbuotojų, pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo tvarkos. Šiame teisės akte pareiškėjo nurodoma padidinto stažo skaičiavimo tvarka nebuvo numatyta. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 490 ,,Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“ 1.3.2 punktu buvo nustatyta, kad 1 tarnybos diena įskaitoma kaip trys tarnybos dienos kariniuose, milicijos, policijos ir vidaus reikalų tarnybos padaliniuose kovinių veiksmų laikotarpiu. Šio teisės akto pagrindu pareiškėjui į tarnybos stažą galėjo būti įskaitytas jo tarnybos laikotarpis vidaus reikalų ministerijos atstovybėje Afganistano Demokratinėje Respublikoje, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Būtina aiškintis, ar pareiškėjui tarnybos stažas buvo skaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 490 ,,Dėl vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir karių pensinio aprūpinimo“1.3.2 punkto pagrindu, taip pat ar pareiškėjui buvo perskaičiuotas pensijos dydis remiantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 9 dalimi, kuria buvo nustatyta, kad pareigūnams ir kariams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta kurios nors rūšies pensija, išskyrus maitintojo netekimo, taikoma paskirtosios pensijos perskaičiavimo tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui 1998 m. lapkričio 24 d. pradėjus tarnybą VRM sistemoje jam paskirtos pensijos mokėjimas turėjo būti sustabdytas ir paskirta iš naujo pagal naujus duomenis vadovaujantis pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, kad iš naujo paskirta pensija negali būti mažesnė už anksčiau paskirta pensiją.

Todėl tik pilnai ištyrus ir įvertinus nurodytas aplinkybes gali būti pripažinta ar pagrįstai pareiškėjui buvo neskaičiuojamas padidintas jo tarnybos stažas Vidaus reikalų ministerijos atstovybėje Afganistano Demokratinėje Respublikoje.

Taip pat būtina tirti ir aiškintis pareiškėjo vykdytų pareigų pobūdį jam dirbant Klaipėdos teritorinėje muitinėje nuo 1992 m. gegužės 18 d. ir iki 1997 m. lapkričio 4 d., kadangi tai gali turėti įtakos jo tarnybos stažui pensijai gauti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 6.1 punktu nustatyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitomas faktinis tarnybos laikas <...> ir kitose tarnybose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais.

Lietuvos Respublikos muitinės laikinojo 1990 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. I-653 14 straipsniu (redakcija nuo 1992 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, kad muitinės pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, yra valdžios atstovas. Jam taikomos karinę tarnybą atliekančio asmens valstybinio draudimo sąlygos, jo neliečiamybę, garbę ir orumą gina įstatymai (2 dalis). Muitinės tarnautojai, neturintys valdinių įgaliojimų, nėra valdžios atstovai (3 dalis).

Todėl yra reikšminga, ar pareiškėjo pareigos muitinėje buvo organizuojamos statutiniais pagrindais ir ar jos atitinka Nuostatų 6.1 punkto reikalavimą. Priklausomai nuo to turi būti sprendžiama ar yra pagrindas skaičiuoti pareiškėjo tarnybos laikotarpį muitinėje į laikotarpį pagal kurį skaičiuojama pensija.

Nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pilnai neištyrė, todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalies prasme teismo sprendimas nėra teisėtas bei pagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Panaikinus sprendimą byla gražintina nagrinėti iš naujo, nes byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi šiais argumentais ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d sprendimą ir byla perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas