Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-03-30 · Administracinė byla Nr. eI2-2272-541/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-30
Bylos Nr.
eI2-2272-541/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05072-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Jolanta Vėgelienė (pirm.), Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2272-541/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05072-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 8.6.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (O. P.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Pareiškėjas A. P. (O. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 8 sprendimą Nr. 21S47203 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog 2021 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas el. paštu gavo Departamento sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi ir pranešimą, kuriuo buvo informuotas, kad 2021 m. gruodžio 8 d. priimtas sprendimas Nr. 21S47203, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. gruodžio 7 d. atvykti į Lietuvos Respubliką ir dėl perspėjimo įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno teritorijoje nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. gruodžio 7 d.

Paaiškina, jog per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis ketina dirbti suvirintoju. Departamentas sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau –Įstatymas) 35 str. 1 d. 2 ir 14 p. Tokį savo sprendimą Departamentas grindė tuo, kad siekdamas įvertinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, bei nustatyti, ar pareiškėjas iš tikrųjų mokėsi mokymo įstaigoje ir ar jam buvo išduotas pažymėjimas, 2021 m. birželio 29 d. mokymo įstaigai el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė paklausimą, kartu pridėdamas skaitmeninę pažymėjimo kopiją. Departamentas gavo mokymo įstaigos 2021 m. liepos 6 d. oficialų raštą Nr. 481, pasirašytą mokymo įstaigos direktoriaus, kuriame buvo nurodyta, pareiškėjas mokymo įstaigoje nesimokė, todėl anot Departamento, pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją ir kartu neatitinka Įstatymo 44 str. 1 d. 3 p. papunkčio b nustatytos leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kadangi nepateiktas pareiškėjo turimą kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas, kuris atitiktų tikrovę.

Nurodo, kad Sprendime Departamentas teigia, kad pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra nuolatinio pobūdžio, nenustatyta, kad pareiškėjas turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Mano, jog dėl šių priežasčių, tą pačią dieną (2021 m. gruodžio 8 d.) buvo priimtas sprendimas uždrausti pareiškėjui 3 m. atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su tokiu Sprendimu ir pažymi, jog pareiškėjas suvirintojo pareigose dirba jau ilgą laiką: prieš pradėdamas šiose pareigose dirbti Lietuvoje, suvirintoju dirbo savo kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini). Teigia, kad visų darbdavių buvo vertinamas, o siekdamas didesnio darbo užmokesčio nei jį gali gauti savo kilmės šalyje, iš pažįstamų sužinojo apie galimybę suvirintoju įsidarbinti Lietuvoje.

Pažymi, kad kaip nurodyta ir Departamento sprendime dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą gyventi, pareiškėjas Lietuvos įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju dirbo nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. (t. y. beveik 2 metus) bei ketino ir toliau minėtoje Lietuvos įmonėje dirbti suvirintojo pareigose, dėl to ir pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Pastebi, kad suvirintojo profesija yra įtraukta į 2020 m. spalio 30 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-430 „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams“. Atkreipia dėmesį, jog ši profesija į Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą buvo įtraukta ir anksčiau, pvz. 2019 m. gruodžio 31 d. Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-469 dėl trūkstamų profesijų 2020 m. I pusmečiui; 2019 m. birželio 26 d. Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-322 dėl trūkstamų profesijų 2019 m. II pusmečiui; 2018 m. gruodžio 18 d. Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V-628 dėl trūkstamų profesijų 2019 m. I pusmečiui ir kt. Mano, kad tai reiškia, jog šios profesijos darbuotojų pastaruoju metu Lietuvoje vis trūksta.

Nurodo, jog pareiškėjo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) prieš įdarbindamas pareiškėją patikrino šio sugebėjimus ir, įsitikinęs, kad pareiškėjas atitinka visus darbdavio keliamus reikalavimus, padėjo pareiškėjui susitvarkyti migracijos dokumentus, kad, gavęs leidimą gyventi, pareiškėjas galėtų pradėti dirbti jo įmonėje. Pareiškėjui pradirbus pas darbdavį 2 metus, ir UAB (duomenys neskelbtini) siekiant, kad pareiškėjas ir toliau dirbtų įmonėje suvirintojo pareigose, tarpininkavo pareiškėjui gaunant leidimą gyventi Lietuvoje. Pabrėžia, jog darbdaviui, pas kurį pareiškėjas ir dirbo, pareiškėjas ir jo turima kvalifikacija atitiko visus reikalavimus.

Pareiškėjo nuomone, priešingai nei nurodo Departamentas, pareiškėją su Lietuvą sieja ilgalaikio pobūdžio ekonominiai ryšiai: pareiškėjas čia dirba jau 2 metus, tiek pareiškėjas patenkintas darbu, tiek ir darbdavys patenkintas pareiškėjo darbu. Be to, pareiškėjui prieš tai nebuvo atsisakyta išduoti vizos ar leidimo gyventi, jie (viza ar leidimas gyventi) nebuvo panaikinti, jis nebuvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas ar pan. Nėra duomenų, jog pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas nekelia nelegalios migracijos grėsmės, nes pareiškėjas realiai dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), darbo kurioje pagrindu du kartus buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Pareiškėjo vertinimu, Departamento Sprendimas nėra proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui (neteisėtai migracijai sustabdyti), pažeidžia pareiškėjo teisę dirbti Lietuvoje ar kitoje Šengeno valstybėje. Pareiškėjo vertinimu, Departamento siekis užkirsti nelegalią migraciją gali būti pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės.

Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 133 str. 1 d. yra numatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Mano, jog Įstatymas nenumato imperatyvios pareigos kiekvienu atveju atsisakant užsieniečiui išduoti leidimą gyventi Lietuvoje ar jį panaikinti taikyti užsieniečiui papildomas judėjimą ribojančias priemones. Pareiškėjo manymu, Departamentas siekdamas taikyti tokias papildomas priemones kiekvienu atveju turi pagrįsti, kodėl šiuo atveju jos turi būti taikomos.

Nurodo, kad pareiškėjui yra nesuprantama, kodėl yra pritaikomas draudimas atvykti į Lietuvą ir Šengeno valstybes; pareiškėjui nežinoma, ar buvo vertinta, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti.

Pabrėžia, kad vien faktas, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (t. y. buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje), negali būti absoliučiu pagrindu priimti ginčijamą sprendimą ir taikyti jame nurodytas poveikio priemones. Pabrėžia, kad pareškėjui nežinomi motyvai, paaiškinantys, kad pasiekti tikslui, t. y. užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakanka vien atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, ir nurodo, kad aplinkybė, jog duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonės nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis.

Nurodo, kad nėra pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno valstybėje tvarkos, Lietuvoje nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, nėra jokių duomenų, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: turėtus leidimus gyventi pareiškėjas naudojo pagal paskirtį, t.y. dirbo Lietuvos Respublikoje registruotoje įmonėje suvirintoju. Departamentas taip pat nenurodė, kodėl užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepakanka vien atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi ar jį panaikinti.

Pareiškėjo vertinimu pareiškėjui nustatyti draudimai atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną yra visiškai neproporcingi, nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti.

II

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 21S46933 nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi). Pažymi, kad pareiškėjas šio sprendimo neskundė.

Teigia, kad Departamentas įvertinęs pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą atsisakyti šiam užsieniečiui pakeisti leidimą laikinai gyventi (šio prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą profesinę kvalifikaciją, kas leidžia manyti, jog jis apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi ir tokiu nesąžiningu būdu siekė legalizuoti buvimą Šengeno erdvėje), konstatavo, kad pareiškėjas savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis (siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai suvokė ir žinojo), įvertinęs tai, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja šeiminiai ryšiai, jis neturi pastovių ir ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių, buvo nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ir jį vertina kaip proporcingą.

Paaiškina, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes sprendžiant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi, kad pasilikti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, kas leidžia manyti, jog pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į C.SIS, jo duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 p., iš Sąrašo teiktini C.SIS.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, Departamentas, ginčijamu sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus ir įvedė į centrinę antros kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Pažymi, kad pareiškėjas savo skunde neginčijo, jog pareiškėjo Departamentui pateiktas pažymėjimas dėl pareiškėjo turimos kvalifikacijos neatitinka tikrovės ar, kad pareiškėjas savo tyčiniais nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis (pareiškėjas apgaulės būdu siekė gauti leidimą laikinai gyventi).

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra kompetencijų vertinimo institucija. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad kompetencijų vertinimo institucija – teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras yra suteikęs teisę vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, kompetencijas. Taip pat pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštas patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) ne pati nustatė pareiškėjo turimą kvalifikaciją, bet rėmėsi Profesinės kvalifikacijos suteikimo (kėlimo) pažymėjimu 12 CB Nr. 100493 (toliau – ir Pažymėjimas), kuris neatitinka tikrovės, ko pareiškėjas neginčija.

Departamento vertinimu, nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka) įtvirtintus kriterijus (atkreipia dėmesį į tai, kad jau Tvarkoje, įtvirtinant draudimo atvykti laikotarpį, atsižvelgta į proporcingumo principą). Pažymi, jog Departamentas nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pabrėžia, kad pareiškėjas Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis – dokumentą dėl jo turimos kvalifikacijos (kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas – vienas iš esminių dokumentų kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu). Mano, jog vertinant Departamento nustatytas aplinkybes ir imperatyvų teisinį reguliavimą, pareiškėjui ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo nustatytas imperatyviai teisės akte numatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Pagal nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Departamentas negalėjo pareiškėjui nustatyti kitokio draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino.

Vadovaujasi LVAT praktika ir nurodo, jog Tvarka vertinama kaip pavyzdinė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis/panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi. Šioje byloje pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų ar įrodymų, kodėl jam neturėtų būti taikomas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, kaip kad kitiems užsieniečiams analogiškomis ar panašiomis Tvarkoje aprašytomis aplinkybėmis. Kadangi, pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja šeimyniniai ryšiai, jis neturi ilgalaikių socialinių ir ekonominių ryšių, todėl nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neteisėtas ar neproporcingas.

Mano, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Teigia, jog ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę pateikti motyvuotą rašytinį prašymą Departamentui sutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir šiame prašyme nurodyti visas, jo vertinimu, reikšmingas aplinkybes.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

III

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

Pareiškėjas 2021 m. birželio 17 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis ketina dirbti suvirintoju. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2007 metais baigė (duomenys neskelbtini) m. aukštesniąją profesinę nemetalo technologijų mokyklą (toliau – ir Mokymo įstaiga) ir įgijo suvirtintojo (elektra ir dujomis) specialybę bei pateikė tai patvirtinantį dokumentą – Profesinės kvalifikacijos suteikimo (kėlimo) pažymėjimą 12 CB Nr. 100493.

Departamentas, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas iš tikrųjų mokėsi Mokymo įstaigoje ir ar jam buvo išduotas Pažymėjimas, 2021 m. birželio 29 d. Mokymo įstaigai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė paklausimą, kartu pridėdamas skaitmeninę Pažymėjimo kopiją.

Departamentas gavo oficialų Mokymo įstaigos 2021 m. liepos 6 d. raštą Nr. 481, pasirašytą Mokymo įstaigos direktoriaus, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas Mokymo įstaigoje nesimokė.

Departamentas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo Departamentui pateiktas dokumentas dėl jo turimos kvalifikacijos neatitinka tikrovės, įvertinęs pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 21S46933 nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas Sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi neskundė.

Departamentas ginčijamu 2021 m. gruodžio 8 sprendimu Nr. 21S47203 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė įvertinęs tai, kad pareiškėjui buvi atsisakyta išduoti leidimą gyventi.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento Sprendimu, nagrinėjamoje byloje skundžia jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

IV

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 8 sprendimą Nr. 21S47203.

Ginčo teisinis santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Ginčui aktuali redakcija).

Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, be kita ko, nustato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (1 d.); užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (7 d.); sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (8 d.).

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) nustatyta, kad Sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C.SIS teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (4 punktas). Į sąrašą duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (5 punktas). Duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (15 punktas). Įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į C.SIS įtraukia Migracijos departamentas, įrašydamas užsieniečio duomenis į sąrašą. Duomenis iš sąrašo C.SIS Migracijos departamentas pateikia duomenų įrašymo į sąrašą dieną (16 punktas). Jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka (20 punktas).

SIS II reglamento 24 straipsnyje nustatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka (1 dalis). Perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą (3 dalis).

Tvarkos 5 punktu nustatyta, kad atskirais atvejais, atsižvelgus į Tvarkoje nurodytų kriterijų ir kitų aplinkybių visumą, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo atvykti laikotarpiai.

Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko.

Pagal Tvarkos 12 punktą šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Vertindama Sprendimo motyvuotumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad aplinkybė, jog užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, išskyrus Įstatyme aiškiai aptartus atvejus, savaime nėra pagrindas priimti sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui: toks sprendimas priimamas kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nors Įstatymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais nėra pavesta kitiems subjektams, inter alia Migracijos departamentui, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant pagrindus priimti sprendimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką ar tokio draudimo laikotarpį, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė t. y. iš esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiškomis / panašiomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir draudimo laikotarpio būtų vienodi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5091-624/2020).

Teisėjų kolegija vertindama Tvarkos 12 punktą, pažymi, kad Įstatymo 133 straipsnio 1¹ punkte nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, nustačius, kad užsieniečio sudaryta santuoka, registruota partnerystė ar įvaikinimas fiktyvūs arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra fiktyvūs, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, t. y. aplinkybė, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, skirtingai nei fiktyvių santuokos, registruotos partnerystės ar įvaikinimo arba fiktyvios įmonė nustatymo atvejais, savaime nėra pagrindas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį: kiekvienu konkrečiu turi būti vertinamas tokių duomenų pobūdis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki tam tikro laiko Departamentas turi priimti įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į tai, ar draudimas užsieniečiui iki tam tikro laiko atvykti į Lietuvos Respubliką yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams užtikrinti.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės nekvestionuotina, jog pareiškėjas Departamentui siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją. Tačiau vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, rodančių, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, čia yra padaręs kokių nors teisės pažeidimų, nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, nėra duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę viešąjai tvarkai ar visuomenei, be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas turėtus leidimus gyventi naudojo panaudojo kitokiu tikslu, nei vykti dirbti Lietuvos Respublikoje.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad priešingai nei ginčijame Sprendime teigia Departamentas, galima vertinti, kad pareiškėją su Lietuvą sieja nuolatinio pobūdžio ekonominiai ryšiai: pareiškėjas Lietuvos įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju dirbo nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. bei ketino ir toliau šioje įmonėje dirbti suvirintojo pareigose. Pareiškėjas 2021 m. birželio 17 d. Departamentui teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad UAB (duomenys neskelbtini) galėtų toliau dirbti suvirintojo pareigose. Be to, kaip pažymi ir pareiškėjas skunde (o Departamentas neginčija) pareiškėjas jau du kartus buvo gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) galėtų dirbti suvirintojo pareigose.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nenustačius kitų duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, o Sprendimą grindžiant vien tik faktu, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją, kuris savaime nelemia tokios sankcijos taikymo, įvertinus pareiškėjo ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, bei įvertinus pasikeitusią (duomenys neskelbtini) situaciją, konstatuotina, jog nėra pagrindo vertinti, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jame nustatytas draudimas – proporcingas, todėl Sprendimas naikintinas.

Padarius išvadą, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui buvo pritaikytas nepagrįstai, nebelieka teisinio pagrindo įrašyti jo asmens duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, taip pat nėra pagrindo įvesti įspėjimą į C. SIS. Atsižvelgiant į tai, ši Sprendimo dalis taip pat naikinama.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių, toliau - VDU). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį yra 2,5 (8.2 punktas); už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 (8.16 punktas); už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 0,1 (8.17 punktas); už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,01 (8.18 punktas); už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas); kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1 (8.20 punktas).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pagal 2022 m. sausio 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 362 už pateiktų dokumentų analizę, Departamento Sprendimo paieška MIGRIS sistemoje, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą ir pateikima pareiškėjui nurodyta sumokėti 420 Eur suma. Iš 2022 m. sausio 12 d. Mokėjimo nurodymo Nr. 12 matyti, kad G. B., pagal pareiškėjui išrašytą sąskaitą, advokatei G. D. sumokėjo 840 Eur, už sąskaitas Nr. 361, 362.

Pažymėtina tai, kad 420 Eur suma už advokato paslaugas rengiant skundą nagrinėjant administracinę bylą neprieštarauja Rekomendacijose nustatytiems dydžiams, todėl, atsižvelgiant į tai, laikytina protingo dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. N. (pradinis mokėtojas O. P.) už pareiškėjo skundo padavimą teismui 2021 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio, todėl yra pagrindas šią sumą priteisti pareiškėjui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistina 443,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. (O. P.) skundą patenkinti.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2021 m. gruodžio 8 sprendimą Nr. 21S47203 panaikinti.

Priteisti pareiškėjui A. P. (O. P.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 443,00 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėJolanta Vėgelienė