Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo - V. Š.) dėl administracinio akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2021 m. gegužės 12 d. raštą Nr. VS3-56(1.2), kuriuo nuspręsta ir praneša V. Š., kad išnagrinėtas jo prašymas „Dėl V. Š. deklaruotos gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo“ ir atsisakyta prašymą patenkinti bei panaikinti V. Š. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis;

2) įpareigoti Lazdijų rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo 2021 m. balandžio 13 d. prašymą dėl V. Š. gyvenamosios vietos panaikinimo išnagrinėti iš naujo.

Teigė, jog atsakovė, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, nesivadovavo gero administravimo principu, pareiškėjo prašymą išnagrinėjo formaliai, priimant sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Atsakovė netikrino, ar V. Š. gyvena deklaruotojo vietoje. Aplinkybė, kad seniūnas ir kiti seniūnijos gyventojai žino, kad V. Š. nuolat gyvena užsienyje, neatleidžia atsakovės nuo įstatymo nustatytos gyvenamosios vietos fakto nustatymo procedūros atlikimo metu. Atsakovės atsisakymas panaikinti V. Š. deklaruotą gyvenamąją vietą nėra pagrįstas faktiniais duomenimis. Atsakovė nepagrįstai vadovavosi Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 70 punkto nuostata, taip pat neteisingai aiškina, kad pareiškėjas, kaip sutuoktinis, negali prašyti panaikinti savo sutuoktinės deklaruotos gyvenamosios vietos. Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32¹ straipsnio, GVDĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punkto, Taisyklių 70 punkto nuostatas, reglamentuojančias gyvenamosios vietos deklaravimo procedūrą.

Nurodė, jog V. Š. gyvenamąją vietą deklaravo elektroniniu būdu per portalą „Elektroniniai valdžios vartai“. Į Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūniją V. Š. nebuvo atvykusi ir seniūnijos darbuotojai nevykdė jokių procedūrų, susijusių su jos gyvenamosios vietos deklaravimu adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjui V. Š. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo paminėtu adresu nuo 2020 m. liepos 1 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 13 d. prašymu (Lazdijų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje gautas 2021 m. balandžio 16 d. (reg. Nr. VS2-3(1.2)) kreipėsi į Lazdijų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją ir prašė: 1) panaikinti 2020 m. liepos 1 d. V. Š. pateiktus neteisingus gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) deklaravimo duomenis; 2) atlyginti V. Š. patirtą 4 000 Eur neturtinę žalą dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų neveikimo bendraturčio V. Š. atžvilgiu, atliekant V. Š. gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų apskaitą; 3) informuoti V. Š. raštu apie V. Š. pateiktų neteisingų deklaravimo duomenų panaikinimą. Lazdijų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnija 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. VS3-56(1.2) pareiškėjo prašymo netenkino.

Ginčo teisinius santykius pagrinde reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklės, patvirtintos Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-294 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo“. GVDĮ 2 straipsnio 2 dalis apibrėžia gyvenamosios vietos sąvoką – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Pagal to paties straipsnio 4 dalį gyvenamosios vietos deklaravimas – tai gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (toliau – deklaravimo įstaiga). CK 2.12 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Pagal CK 2.12 straipsnio 2 dalį fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais. GVDĮ 8 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kada deklaravimo įstaiga panaikina deklaravimo duomenis. GVDĮ 8 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatyta, kad duomenys panaikinami, kai patalpos ar pastato savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis ar gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Taisyklių 68.1 papunktyje nurodyta, kad deklaravimo duomenys naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturtis) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis. Taigi, deklaravimo duomenys panaikinami, jei yra dvi sąlygos: asmuo yra išvykęs ir dėl duomenų panaikinimo kreipiasi pastato savininkas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės atsisakymu tenkinti jo prašymą, teigia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu niekada negyveno ir negyvena šiuo metu, kadangi yra išvykusi į gyventi į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę. Administracinėje byloje nėra įrodymų, paneigiančių minėtą pareiškėjo teiginį, tačiau Taisyklių 70 punkte yra nustatyta imperatyvi išimtis iš bendros teisinės nuostatos, numatanti, jog patalpos savininkas negali prašyti naikinti savo, sutuoktinio ir savo ar sutuoktinio nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų, išskyrus atvejus, kai vaikų gyvenamoji vieta teismo nustatyta su kitu sutuoktiniu.

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, be to, ir pats pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad ginčijamo Rašto priėmimo metu V. Š. buvo, taip pat šiuo metu yra pareiškėjo sutuoktinė ir gyvenamasis namas, kuriame trečiasis suinteresuotas asmuo deklaravo gyvenamąją vietą, jai ir pareiškėjui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, daro išvadą, jog pareiškėjo prašymas panaikinti sutuoktinės ir turto bendrasavininkės V. Š. duomenų deklaravimą administracine tvarka pagal Taisyklių 70 punktą yra nepagrįstas. Šiuo atveju gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų panaikinimas gali būti sprendžiamas tik teismine tvarka bendrosios kompetencijos teisme (Taisyklių 68.7 papunktis).

GVDĮ 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad deklaravimo įstaiga ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gavimo dienos praneša patalpos ar pastato savininkui (bendraturčiui) apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena šiame prašyme nurodytas asmuo. Iš paminėtos teisės normos matyti, kad GVDĮ 9 straipsnio 3 dalis įpareigoja deklaravimo įstaigą informuoti patalpos savininką apie tai, kad jam priklausančios patalpos ar pastato adresas yra nurodytas kaip vieta, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena asmuo, pateikęs prašymą įtraukti jį į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, tačiau GVDĮ nenustato pareigos deklaravimo įstaigai informuoti pastato savininko tuo atveju, jei yra deklaruojama gyvenamoji vieta. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą bei į tai, jog V. Š. nebuvo įtraukta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, tačiau deklaravo gyvenamąją vietą ir jai nuosavybės teise priklausančiame name, konstatuotina, jog atsakovė neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo apie tai, kad V. Š. deklaravo gyvenamąją vietą kartu su pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise priklausančiame pastate.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas ankstesnės redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).

Šiuo atveju teismas nenustatė, kad atsakovė skundžiamu Raštu būtų pažeidęs VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams sprendimams. Skundžiamas Raštas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, nurodyti atsisakymo patenkinti pareiškėjo prašymą teisiniai bei faktiniai pagrindai, motyvų išdėstymas aiškus ir pakankamas, Rašte nurodyta apskundimo tvarka, taip pat nurodyti visi VAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyti individualaus administracinio akto elementai (administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos). Pareiškėjo prašymas išnagrinėtas per VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje numatytą 20 darbo dienų terminą (prašymas Lazdijų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo gautas 2013 m. balandžio 16 d., todėl paskutinė prašymo išnagrinėjimo diena buvo 2021 m. gegužės 14 d.). Kadangi skundžiamas Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais.

Nustačius, kad skundžiamas Raštas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio pagrindo patenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 13 d. prašymą dėl V. Š. gyvenamosios vietos panaikinimo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje byloje sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.