- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-19
- Bylos Nr.
- 2A-725-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Andžej Maciejevski (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- UAB „Petrina“
- Atsakovas
- UAB ,,AIP“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Jaudeka“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Petrina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Petrina“ ieškinį atsakovui UAB ,,AIP“(pertvarkytai K.Palevičiaus firmai „Chalcedonas“) dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretysis asmuo UAB „Jaudeka“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Petrina“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo UAB ,,AIP“(pertvarkyta K.Palevičiaus firma „Chalcedonas“) 15500 Lt skolą už krovinio pervežimą, 6 % dydžio palūkanas nuo nesumokėtos 15500 Lt sumos, t.y. 3913 Lt. Nurodė, jog 2003-09-12 atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl krovinio iš Olandijos į Lietuvą atvežimo. Ieškovas organizavo krovinio atvežimą, 2003-09-19 išrašė PVM sąskaitą faktūrą LGA Nr.3031383, tačiau atsakovas jos neapmokėjo. Taip pat ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 6000 Lt skolos ir už 2003-08-11 bei 2003-08-12 atsakovo užsakytus pervežimus, pagal PVM sąskaitas faktūras LGA Nr.3031360 ir LGA Nr.3031358, tačiau patikslintu ieškiniu šio reikalavimo atsisakė, nurodydamas, jog atsakovas minėtus reikalavimus patenkino 2008-03-05.
Tretysis asmuo UAB „Jaudeka“ patvirtino, kad 2003-09-12 krovinio pervežimą užsakė ieškovas, už suteiktas paslaugas trečiajam asmeniui ieškovas sumokėjo 5500 Lt. Tretysis asmuo nei vienai iš šalių pretenzijų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 1634,30 Lt palūkanų už praleistus piniginių prievolių įvykdymo terminus, 6 % dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 729,08 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo ir ieškovo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą; bylą dalyje dėl ieškovo reikalavimo dėl 6000 Lt skolos už krovinių pervežimą priteisimo iš atsakovo nutraukė. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 182 str. 3 p. nurodė, jog išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad ieškovo direktorė Z. D. panaudojo žinomai suklastotą 2003-09-12 užsakymą-sutartį Nr.2003/09/12-04 sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo dėl krovinio pervežimo bei pasikėsino apgaule įgyti svetimą atsakovo turtą – 15 500 Lt sumai. Nuosprendžiu buvo nustatyta, kad suklastojimo metu tarp atsakovo ir ieškovo derybos dėl krovinio pervežimo nevyko, atsakovas siekė susitarti dėl krovinio pervežimo su bendrove UAB „Glastena“, kuri atsakovui pasiūlė kelis kartus mažesnę negu ieškovas 5200 Lt pervežimo kainą. Tokiu būdu ieškovo vienintelė akcininkė ir direktorė Z. D., neturėdama reikalavimo teisės, bando civiline tvarka be pagrindo prisiteisti iš atsakovo tariamą 15 500 Lt skolą ir 3913 Lt delspinigius. Teismas už suteiktas pervežimo paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras LGA Nr.3031360 ir LGA Nr.3031358 iš atsakovo ieškovui priteisė 1634,30 Lt palūkanų sumą.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas patikslintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 15 500 Lt skolos, 3913 Lt palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu, kadangi jis buvo priimtas vadovaujantis tik baudžiamojoje byloje tariamai nustatytais prejudiciniais faktais, tačiau nebuvo įvertinti įrodymai, susiję su civiliniais teisiniais santykiais, kilusiais tarp ieškovo ir atsakovo. Pabrėžia, jog sprendime nebuvo kvestionuojama ieškovo teisė iš atsakovo reikalauti sumokėti už suteiktas paslaugas. Taip pat baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiama ar tarp šalių buvo sudarytas sandoris ir ar jis yra galiojantis. Todėl minėti klausimai turėjo būti išspręsti civilinėje byloje. Priimtas teismo nuosprendis Z. D. atžvilgiu neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti už atliktas pervežimo paslaugas. Nurodė, jog tarp šalių buvo susidarę prievoliniai santykiai. 2003 m. rugsėjo pradžioje ieškovas su atsakovo susitarė dėl krovinio pervežimo iš Olandijos ir Belgijos į Lietuvą, taip pat buvo susitarta paslaugos kaina – 15 500 Lt. Sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, todėl kaip ir ankstesniuose tarp šalių sandoriuose šio dėl susitarimo su atsakovu pervežimo sutartis raštu sudaryta nebuvo. Vadovaujantis teismų praktika tinkamai surašytas važtaraštis yra prima facie įrodymas, patvirtinantis krovinio pervežimą. Todėl teismas turėjo atsižvelgti į surašytą Tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr.0000610. Taip pat sandorio sudarymo faktą patvirtino ir ieškovo bei vežėjo UAB „Jaudeka“ sudaryta 2003-09-12 sutartis, vežėjo 2004-04-16 pažyma, kurioje nurodyta, jog vežimas buvo atliktas, taip pat sąskaitos-faktūros, įrodančios, kad būtent atsakovo užsakytą krovinį ir vežė UAB „Jaudeka“. Prie patikslinto ieškinio buvo pateikti įrodymai, kad tuo metu tokio pervežimo kainos svyravo nuo 14 900 Lt iki 16 500 Lt. Taip pat atsakovui buvo pateikta už šį pervežimą sąskaita faktūra, o joje nurodytos kainos atsakovas neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje, kuria atmestas ieškinys, todėl teisėjų kolegija pasisako pagal minėtas apeliacinio skundo ribas.
Pagal LR CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą. Minėti duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis LR CPK 177 str. 2 d. numatytomis priemonėmis. Be to, LR CPK 182 str. numato sąrašą aplinkybių, kurių įrodinėti teisme nereikia. LR CPK 182 str. 3 p. numato, kad nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismų praktikoje ši nuostata aiškinama taip: nebereikia iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos pasekmių, esančių civilinės bylos įrodinėjimo dalyko sudėtyje, taip pat to, kad tą veiką padarė asmuo, kuriam priimtas teismo nuosprendis. Ieškovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad teismas netinkamai taikė LR CPK 182 str. 2 p., nenurodė, kuo teismas pažeidė minėtą normą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje buvo taikoma LR CPK 182 str. 3 p. norma, kurią pirmosios instancijos teismas taikė tinkamai.
Ieškovas teigia, kad su atsakovu 2003 m. rugsėjo 12 d. buvo sudaręs žodinę sutartį dėl krovinio vežimo iš Olandijos į Lietuvą, atlyginimas už vežimą – 15500 Lt. Šį vežimą atliko UAB „Jaudeka“. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neigė buvus tokį susitarimą su ieškovu. Iš tikrųjų byloje yra ieškovo pateiktas 2003-09-15 surašytas CMR važtaraštis (b.l.17-18), pagal kurį UAB „Jaudeka“ iš siuntėjo Wienerberger Bricks NV pristatė į Lietuvą krovinį – degtas plytas, šiame važtaraštyje nurodytas gavėjas K.Palevičiaus IĮ „Chalcedonas“, kuris vėliau buvo pertvarkytas į UAB „AIP“. Taip pat ieškovas pateikė Desimper Wanlin išrašytas sąskaitas-faktūras (b.l.35-40), tačiau nei viename dokumente nėra atsakovo atstovo parašo. Prekės iki šiol, ką pripažino ieškovas, nėra perduotos atsakovui. Byloje yra pateikta tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta užsakymas-sutartis Nr.2003/09/12-04 (b.l.105) dėl krovinio pristatymo iš Olandijos į Lietuvą už 15500 Lt užmokestį, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-03-06 nuosprendžiu buvo konstatuota, kad minėta sutartis yra suklastota ieškovo bendrovėje (b.l.173-177), todėl ši aplinkybė iš naujo neįrodinėtina. Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovas dėl krovinio (plytų) vežimo iš Olandijos į Lietuvą 2003 m. rugsėjo mėn. tarėsi su UAB „Glastena“, su kuria 2003-09-12 pasirašė krovinio pervežimo sutartį Nr.34.
Pagal LR CK 1.63 str. 1 d. sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Kad sandoris būtų pripažįstamas sudarytu, būtina, kad abi sandorio šalys buvo aiškiai išreiškusios valią sudaryti sandorį, tokia valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (LR CK 1.64 str. 1 d.). Atitinkamai sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentinais veiksmais (LR CK 1.71 str.). Jeigu šalys sudaro sandorį raštu, tai tokį sandorį panaikinus, laikytina, kad jis nebuvo sudarytas (LR CK 1.78 str. 1 d.,1.95 str. 1 d.). Vienas sandoris dėl to paties dalyko tuo pačiu momentu negali būti sudaromas žodžiu ir raštu. Taip pat negali būti toleruojama tokia situacija, kad panaikinus rašytinį sandorį, lieka galioti žodinis sandoris dėl to paties dalyko. Todėl, esant konstatuotam faktui, kad rašytinis sandoris negalioja, laikytina, kad šalių nebesieja jokie sutartiniai santykiai, įskaitant ir žodinius. Minėtoje baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad 2003-09-12 sutartis-užsakymas tarp ieškovo ir atsakovo yra suklastota ieškovo įmonėje, todėl toks sandoris yra niekinis, negalioja nuo jo sudarymo momento, todėl šalių nebesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, įskaitant ir žodinius. Ieškovas teisingai nurodo, kad pervežimo sutartis neprivalo būti sudaroma raštu, sutarties faktui patvirtinti pakanka CMR važtaraščio, kuris yra prima facie įrodymas, patvirtinantis susitarimą dėl pervežimo. Tačiau toks įrodymas gali būti paneigiamas kitais leistinais įrodymais. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, atsakovo atstovų parašų nėra nei ant vieno ieškovo pateikto dokumento (CMR važtaraščio, sąskaitų-faktūrų, kt.), krovinys nėra atsakovui perduotas iki šiol, atsakovas neigia susitarimo su ieškovu dėl pervežimo buvimą, 2003-09-12 sutartis tarp šalių yra suklastota, atsakovas buvo sudaręs 2003-09-12 sutartį Nr.34 su kitu vežėju UAB „Glastena“. Tokios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalys nebuvo susitarusios dėl pervežimo paslaugų, todėl atsakovui nekilo pareiga apmokėti už tokį pervežimą. Be to, baudžiamojoje byloje buvo konstatuota ir ieškovo vadovė Z. D. buvo nuteista už tai, kad pateikdama teismui žinomai suklastotą 2009-03-12 užsakymą-sutartį su atsakovu su tikrovės neatitinkančiu ieškiniu, pasikėsino apgaule įgyti atsakovo 15550 Lt vertės turtą. Šis nuosprendžiu nustatytas faktas turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dalyje dėl 15500 Lt priteisimo. Atitinkamai atmetus reikalavimą dėl užmokesčio už pervežimą kaip nepagrįstą, negali būti priteisiamos, nesant tam teisinio pagrindo, ir įstatymo nustatytos procesinės palūkanos už atmesto reikalavimo sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį ieškovo reikalavimą.
LR CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-350/2008). Be to, teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (LR CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, juos visumoje įvertino ir jų analizės pasekoje padarė atitinkamas išvadas dėl ieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismų praktikoje suformuotos įrodymų pakankamumo taisyklės ir tikimybių pusiausvyros principo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas prašė priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis 6.37 str. 2 d., šį ieškovo reikalavimą patenkino, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodė laikotarpio, nuo kurio skaičiuojamos minėtos palūkanos, pradžios, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad minėtos 6 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2004-05-28.
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo valstybei priteistina 9,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
n utaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendimą, nurodant, kad šiuo teismo sprendimu ieškovui UAB „Petrina“ priteistos iš atsakovo UAB „AIP“ 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteitą sumą skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2004-05-28 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš ieškovo UAB „Petrina“ 9,75 Lt (devynis litus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.