- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1137-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10733-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- UAB “Geoteksas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus Ejotra“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, G. Š., UAB „Mertson“, UAB „Čargas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Godos Ambrasaitės – Balynienės, sekretoriaujant Laisvidai Versekienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. T. I., atsakovo UAB “Geoteksas“ atstovams direktoriui L. M., adv. L. T., Nacionalinės žemės tarnybos atstovei I. Z.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus Ejotra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus Ejotra“ ieškinį atsakovams UAB „Geoteksas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, G. Š., UAB „Mertson“, UAB „Čargas“ dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo pašalinimo ir kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, susijęs su nuosavybės ir valdymo teisių gynimu, kelio servituto nustatymu.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė nustatyti kelio servitutą valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), užtikrinantį patekimą į ieškovo nuomojamą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei į šiame sklype esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini) pagal pridedamą kelio servituto schemą; įpareigoti atsakovą UAB „Geoteksas“ nutraukti ieškovo nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimus, susijusius su trukdymu patekti į ieškovo nuomojamą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei į šiame sklype esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini).
Ieškovas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso du pastatai, (duomenys neskelbtini). Ieškovas iki 2096 m. liepos 15 d. yra išsinuomavęs 0,8936 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje yra jam priklausantys pastatai, esančią 3,4616 ha ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovas į nuomojamą žemės sklypą ir į nuosavybės teise valdomus pastatus gali patekti tik per gretimų sklypų ar jų dalių teritoriją. Iki šiol ieškovas į nuomojamą žemės sklypą patekdavo naudodamasis keliu, esančiu besiribojančiame 2,8012 ha ploto žemės sklype, tačiau šio sklypo nuomininkas atsakovas UAB „Geoteksas“ 2010 m. rugsėjo 24 d. informavo ieškovą, kad pastarojo transportas nuo 2010 m. spalio 25 d. nebus praleidžiamas pro atsakovo vartus. Tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip realus grasinimas, pažeidžiantis ieškovo valdymo ir nuosavybės teises, nes įvykdžius šiuos ketinimus, ieškovas objektyviai nebegalės naudotis išsinuomotu žemės sklypu ir jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais bei vykdyti ūkinę veiklą. Vienintelė priemonė užtikrinti minėtas ieškovo teises yra nustatyti kelio servitutą atsakovo UAB „Geoteksas“ nuomojamam žemės sklypui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Geoteksas“ 2880 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad servituto nustatymas gali būt pateisinamas tik dėl svarbių priežasčių ir tai yra išimtinis tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisių suvaržymas. Vien kito asmens interesas pasinaudoti svetimu daiktu dėl to, kad jam tai naudingiau, nėra pakankamas pagrindas riboti savininko nuosavybės teisę. Teismas nurodė, kad ieškovas privalo įrodyti abiejų aplinkybių egzistavimą t.y. visų pirma, pagrįsti, kad kaimyninio sklypo savininkas nepagrįstai nesutinka dėl servituto nustatymo per nuosavybes teise valdomą žemės sklypą o antra, įrodyti, kad, nenustačius servituto, neįmanoma normaliomis sąlygomis naudoti ieškovei priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais.
Teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005, sprendė, kad
ieškovas nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja nustatyti kelio servitutą, nes žemės sklypo planai, fotonuotraukos tvirtina, jog ieškovas gali patekti į savo teritoriją prie jam priklausančių pastatų ne tik per atsakovo UAB „Geoteksas“ teritoriją, bet ir kitais įvažiavimais. Trukdymų patekti į ieškovui priklausančią teritoriją nėra, pats ieškovas nesinaudoja įvažiavimu, plane pažymėtu raidėmis A, B, nors tokią galimybę turi.
Netenkinęs reikalavimo nustatyti servitutą, teismas atmetė ir ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą UAB „Geoteksas“ nutraukti ieškovo nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimus, susijusius su trukdymu patekti į ieškovo nuomojamą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei į šiame sklype esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančius pastatus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Vilniaus Ejotra“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 116-122).
1. Teismo teiginiai, kad pats apeliantas nesinaudoja įvažiavimu, žemės sklypo plane pažymėtu raidėmis A, B, nors tokią galimybę turi, yra nepagrįsti. Įvažiavimas, žemės sklypo plane pažymėtas raide A, iš viso neegzistuoja. Apeliantas, siekdamas įvažiuoti į sklypą per tariamą įvažiavimą A, turėtų išardyti ir nugriauti įvažiavimui kliudančius infrastruktūrinius ir inžinerinius objektus bei įrenginius, elektros tinklus ir kt. Įvažiavimas B yra nepritaikytas stambiagabaritėms transporto priemonėms, dėl to jo panaudojimas neužtikrintų apelianto galimybės naudotis žemės sklypu ir jame esančiais pastatais pagal paskirtį. Be to, šis įvažiavimas yra kitų gretimų sklypų ar jų dalių naudotojų teritorijoje ir ieškovui nėra suteikta teisė juo naudotis. Jei būtų įrengtas įvažiavimas B, tai pažeistų žemės sklypo dalies nuomininkų UAB „Aleronas“ ir UAB „Transgija“ teises, kadangi apeliantas neteisėtai naudotųsi jų nuomojama teritorija, turėtų nuardyti dalį UAB „Aleronas“ teritoriją juosiančios tvoros.
2. Dėl apeliantui nuosavybės teise priklausančių pastatų sienoje esančių vartų apelianto transportas negali patekti ir iš paties apelianto nuomojamo sklypo teritorijos (t.y. gali privažiuoti tik per atsakovo UAB „Geoteksas“ nuomojamą valstybinės žemės sklypą. Net jei ir būtų alternatyvi galimybė patekti į apelianto teritoriją, tai vis tiek neužtikrintų tinkamo apelianto nuosavybės teise valdomų pastatų naudojimo pagal paskirtį. Tik nustačius servitutą apelianto nurodytoje vietoje, jis galėtų tinkamai naudotis suprojektuotais pastatais pagal paskirtį.
3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti žemės sklypo ir jame esančių pastatų pagal paskirtį. Apelianto nuosavybės teisė geriausiai būtų apginta, nustatant dabar naudojamo kelio, vedančio į žemės sklypą bei pastatus, servitutą, o tai gali padaryti tik teismas. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė CK 4.126 str., todėl sprendimas naikintinas.
4. Nustačius servitutą atsakovo valdymo teisė būtų apribota tik tiek, kiek būtina apelianto teisei naudotis šiuo keliu užtikrinti. Žemės sklypas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, nuosavybės teise priklauso valstybei, taigi nustačius servitutą, jokia atsakovo nuosavybės teisė nebūtų pažeista. Tai, kad atsakovo teisės nustačius servitutą iš esmės nebūtų pažeistos, patvirtina ir kitų žemės sklypo, kurio daliai būtų nustatytas kelio servitutas, faktinių naudotojų sutikimas. Po bylos išnagrinėjimo paaiškėjo, kad atsakovas nėra vienintelis ginčo žemės sklypo nuomininkas ir faktinis naudotojas, o tokiai taip pat yra I. A. ir UAB „Vilniaus geologija ir partneriai“. Teismas neįtraukė šių asmenų trečiaisiais asmenimis į bylą, nors akivaizdu, kad sprendimas turi įtakos jų teisės ir pareigoms kaip faktinių žemės sklypo naudotojų ir nuomininkų, o šis pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Čargas“ prašo skundą atmesti (t. 2, b. l. 134). Teigia, kad apeliantas tikrai turi galimybę patekti į savo sklypą kitais įvažiavimais, o ne tik per gretimą žemės sklypą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti (t. 2, b. l. 136-138). Paaiškina, kad palaiko pirmos instancijos teismo išvadas ir nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kadangi apeliantas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nes apeliantas turi galimybę įvažiuoti į sklypą su vilkikais per įvažiavimą A.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Geoteksas“ prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-06-06 sprendimą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 150-156).
Atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais atsikirtimais:
1. Apeliantas nepateikė nei vieno įrodymo, jog jis išnaudojo visas teisėtas priemones, kurios neribotų ir nepažeistų atsakovo UAB „Geoteksas“ teisių ir interesų. Apeliantas nesikreipė į trečiuosius asmenis, kurie teisėtai naudojasi įvažiavimu B, taip pat nesiėmė jokių priemonių, kad galėtų naudotis pravažiavimu E, kuris naudojamas kaip kelias.
2. Apeliantas nemini to fakto, kad 2003 m. įsigijęs nekilnojamąjį turtą – du pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei 2004 m. sudaręs valstybinio žemės sklypo dalies nuomos sutartį, įgijo teisę naudotis ne tik jam priklausančiu pagrindiniu (A) įvažiavimu, bet ir dviem (B ir D) įvažiavimais žodiniu susitarimu tarp UAB „Aleronas“, atsakovo UAB „Geoteksas“ ir apelianto. Įvažiavimai B ir D buvo skirti ir naudojami stambiagabaritinėms transporto priemonėms. Beveik šešis metus šalys vykdė savo žodinį susitarimą, tačiau 2009 m. apeliantas naudotą įvažiavimą per UAB „Aleronas“ teritoriją užtvėrė tvora ir tokiu būdu nutraukė susitarimą. Kadangi atsakovo UAB „Geoteksas“ administracinis pastatas yra 10 metrų atstumu nuo įvažiavimo A, apelianto transporto priemonių keliamas triukšmas ir padidėjęs išmetamų dujų kiekis sukelia nepatogumus atsakovo personalui.
3. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad apelianto turimi įvažiavimai į nuomojamą žemės sklypą yra per siauri įvažiuoti jo turimai stambiagabaritei technikai. Tačiau bet kuriuo atveju apeliantas turi visas technines galimybes praplatinti esamus įvažiavimo vartus ir tokiu būdu nepagrįstai nevaržyti atsakovo UAB „Geoteksas“ teisių. Kadangi apeliantas sklypu gali naudotis ir be servituto nustatymo, servituto nustatyti nėra galima. Dėl apelianto naudojimosi atsakovo įvažiavimu, pastarasis patiria nuostolių, susijusių su papildoma teritorijos apsauga.
4. Apelianto nuomininkų veikla šiuo atveju neturi jokios įtakos šiai bylai ir atsakovo UAB „Geoteksas“ teisėms, kadangi statinių savininkas atsako prieš nuomotojus. Apeliantas neturėtų savo veiklos grįsti atsakovo UAB „Geoteksas“ sąskaita ir gauti naudą nepatirdamas jokių išlaidų ir sąnaudų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliantas (ieškovas) UAB“Vilniaus Ejotra“ apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo ieškinys ir prašo jį tenkinti, nurodant, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti ir kiti žemės sklypo nuomininkai ir asmenys turintys statinius. Tačiau kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas, nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad su apelianto nurodytais į bylos nagrinėjimą neįtrauktais asmenimis (I. A., UAB“Vilniaus geologija“ ir partneriai“) valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis nėra sudaryta, todėl nėra pagrindo teigti, jog skundžiamu sprendimu teismas nusprendė ir dėl jų teisių ar pareigų (CPK 329str.2d.2p.).
Apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo padarytos išvados apie faktines bylos aplinkybes atitinka įstatymo reikalavimus. Įstatymų nustatyta tvarka byloje surinkti įrodymai teismo turi būti nešališkai ir visapusiškai ištirti bei įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str.). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso du pastatai Kirtimų g. 11, Vilniuje: gamybinis pastatas su administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini) ir sandėlis, (duomenys neskelbtini). 2000 11 27 UAB „Hanza lizingas“ iki 2096 07 15 išsinuomojo 0,8936ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje yra minėti pastatai, esančią 3,4616ha sklype (duomenys neskelbtini) (b.l.10-11-sutartis, t.1). 2004 04 29 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu buvo pakeistas minėto žemės sklypo nuomininkas į UAB „Vilniaus Ejotra“ (b.l.14, t1-įsakymas), tai atsispindi ir 2004 05 17 Susitarime dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (b.l.15, t1-susitarimas). 2010 09 24 atsakovas UAB „Geoteksas“ išsiuntė ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, kad nuo 2010 10 25 į ieškovo teritoriją važiuojantis transportas nebus parleidžiamas per atsakovo UAB „Geoteksas“ vartus, nurodyta, kad ieškovui užteks vieno mėnesio atnaujinti ankstesnį įvažiavimą į savo teritoriją (b.l.16, t1-pranešimas). Ieškovas prašė teismo pagal jo pateiktą kelio servituto schemą (b.l.90,t2) nustatyti kelio servitutą valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), užtikrinantį patekimą į ieškovo nuomojamą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei į šiame sklype esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovą UAB „Geoteksas“ nutraukti ieškovo nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimus, susijusius su trukdymu patekti į ieškovo nuomojamą žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) bei į šiame sklype esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančius pastatus (duomenys neskelbtini).
Kolegija pažymi, kad servituto nustatymą reglamentuoja CK 4.111-4.128str. normos.
CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Žemės įstatymo 2str.13d.). Servituto nustatymas yra daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymas, kurio pagrindas yra įstatymas, sandoris, teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Naujieji Berniūnai“, Ž. B., D. M. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, jog nustatyti ieškovo prašomą 723kv.m. ploto kelio servitutą atsakovui valstybės išnuomotame žemės sklype nėra pagrindo (b.l. 90, t.2), nes apeliantas patekti į savo nuomojamą žemės sklypą gali įsirengti (atnaujinti) buvusį įvažiavimą A, o taip pat patekti prie jam priklausančių pastatų netik per atsakovo UAB“Geoteksas“ naudojamą teritoriją, t.y. ir per įvažiavimą C ar įvažiavimą B, atvažiavus per įvažiavimą D esamu keliu E (b.l.69,70, t.1), ką patvirtina ir pridėtos nuotraukos (b.l.25-26, 71-75, t.1). Apeliantas teigia, kad įvažiuodamas į sklypą per tariamą įvažiavimą A turėtų išardyti ir nugriauti įvažiavimui kliudančius infrastruktūrinius ir inžinerinius objektus bei įrenginius, elektros tinklus ir kt. Tačiau apie tokių įrenginių buvimą ir poreikį juos nugriauti įrodymų ieškovas nepateikė (CPK 178str.). Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad negali naudotis įvažiavimu B ir kad tam būtinai reikėtų naudotis gretimų sklypų ( UAB „Aleronas“ ir UAB „Transgija“) dalimi. Pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų planų matyti, jog nepakankant įvažiavimui B apeliantui išnuomoto žemės sklypo dalies, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo žymiai mažesniam plotui sklypo, kurį naudoja kiti asmenys. Tuo tarpu apeliantas tokios galimybės nesvarstė, nesikreipė nei į gretimų sklypų naudotojus, nei į valstybines institucijas, kurios gali servitutą nustatyti administracine tvarka, o siekia visus atsiradusius nepatogumus dėl patekimo prie savo nekilnojamo turto išspręsti atsakovo sąskaita. Tai rodo, kad apelianto reikalavimas dėl servituto nustatymo ir nuosavybės teisių gynimo aiškiai prieštarauja ir CK 1.5str. įtvirtintiems principams, nes servituto pagalba siekiama apriboti atsakovui teisę savo nuožiūra naudotis net 723 kv. m. ploto išsinuomoto žemės klypo dalimi.
Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirais nepasisako.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326str. 1d. 1p.).
Vadovaujantis CPK 93, 96, 98str. iš apelianto(ieškovo) UAB“Vilniaus Ejotra“ priteistina 3500Lt atsakovui UAB“Geoteksas“ advokato išlaidų, iš 5000Lt turėtų apeliacinėje teismo instancijoje, atmetant 1500Lt išlaidas už prašymo dėl galimų nuostolių užtikrinimo surašymą, nes šis prašymas nepatenkintas ir priteisiama 25,50Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje Nr.2-948-535-2011 palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB“Vilniaus Ejotra“ 3500,00Lt atsakovui UAB“Geoteksas“ advokato ir 25,50Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.