Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų G. V. ir S. S. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą suinteresuotiems asmenims G. V., R. K., S. S. ir D. P., dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkinami.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

13. Byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria leista paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

15. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per 3 d. d., o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 d. d., kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

16. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą išduoti teismo leidimą paimti vaikus motyvavo tuo, kad vaikų tėvai (atsakovai) vartoja alkoholį. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas informavo, kad policijos pareigūnai nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) rado neblaivią G. V. (nustatytas 1,97 promilės girtumas), kartu su ja buvo du nepilnamečiai vaikai M. K. ir F. S., specialistams nuvykus minėtu adresu buvo rastas S. S. (nustatytas 2,79 promilės girtumas). Pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus jų interesus, buvo atlikti vaikų situacijos vertinimai bei nustatyta, kad buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės ir jos buvo neveiksmingos, G. V., R. K. ir S. S. nekeičia savo elgesio, vaikai yra paimami iš tėvų nebe pirmą kartą, tėvai nesugeba apsaugoti savo nepilnamečių vaikų nuo neigiamos aplinkos, daro žalingą įtaką jų vystymuisi, o D. P. yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir priežiūros ir išlieka realus pavojus vaikų fiziniam bei psichologiniam saugumui.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, darė išvadą, jog tėvai galimai turi priklausomybę nuo alkoholio, nes alkoholio vartojimo atvejai nustatyti ne vieną kartą, be to, R. K. prieš G. V. vaikų akivaizdoje smurtavo ne vieną kartą, nepilnamečių vaikų tėvai nepripažįsta, kad yra priklausomi nuo alkoholio, todėl šiuo metu nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais. Teismas sprendė, kad ilgalaikėje perspektyvoje dėl tėvų netinkamos priežiūros gali kilti reali grėsmė vaikų sveikatai, saugumui ir gyvybei. Teismas įvertinęs šeimoje susidariusią situaciją, darė išvadą, kad tėvai nedėjo reikalingų pastangų savo elgesiui ir vaikų situacijai keisti, o siekiant užtikrinti vaikų buvimą saugioje aplinkoje, kuri nekelia pavojų vaikų saugumui ir sveikatai, vaikai pagrįstai laikinai apgyvendinti pas G. V. motiną R. V.. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą.

Dėl suinteresuoto asmens G. V. atskirojo skundo argumentų

19. Apeliantė teigia, kad vaikai iš jos buvo atimti faktiškai dėl to, kad ji du kartus buvo rasta neblaivi. Apeliantė daugiau savo veiksmais jokių pažeidimų nėra padariusi ir jokios grėsmės, ar nesaugios aplinkos vaikams niekada nėra sukūrusi. Nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad tėvai nepripažįsta priklausomybės, nekeičia elgesio, tačiau G. V. iš tikrųjų klausė ir bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos tarnybos ir socialinio skyriaus darbuotojais. Teigia, kad šiuo metu nebėra tų faktorių ir problemų, dėl kurių buvo paimti vaikai. G. V. nebegyvena su R. K., jis neturi galimybės ateiti ar smurtauti prieš ją. G. V. gyvena viena, alkoholio nevartoja, kreipėsi į specialistus.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės šeimai taikoma atvejo vadyba, nustačius vaiko teisių pažeidimus G. V. šeimoje, kurie susiję su tėvų piktnaudžiavimu alkoholiu, netinkama vaikų priežiūra. 2019-12-22 Šiaulių AVPK budėtojas informavo, kad policijos pareigūnai nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) rado neblaivų S. S., kartu su juo buvo F. S.. Vaikas perduotas motinai G. V.. 2020-04-20 Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad G. V. vaikai A. P., K. P., K. P., mamai išsikėlus gyventi į Šiaulių miestą, atsisakė keisti gyvenamą vietą ir liko gyventi su močiute R. V.. 2020-04-20 vertinant vaikų A. P., K. P., K. P. situacijas, G. V. sutiko, kad jos šeimai būtų teikiama Mobiliosios komandos pagalba bei sutiko, kad būtų taikoma vaikų laikinosios priežiūros priemonė. 2020-07-05 Šiaulių AVPK budėtojas informavo, kad policijos pareigūnai nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) rado neblaivią G. V. (nustatytas 1.41 prom. girtumas), kartu su ja buvo nepilnamečiai vaikai: M. K. ir F. S., K. P.. Pranešime taip pat nurodyta, kad A. P., K. P. šiuo metu yra pas močiutę R. V., gyv. (duomenys neskelbtini). 2020-07-07 G. V. paaiškinime nurodė, kad alkoholį vartojo kartu su S. S.. 2020-07-10 M. K., F. S., K. P. grąžinti motinai G. V.. 2020-08-11 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyrius informavo, kad 2020-08-10 neblaivus R. K. (nustatytas 1.64 prom. girtumas) smurtavo prieš G. V.. Iš administracinių nusižengimų išrašų matyti, kad G. V. ir S. S. per metus bausti administracine tvarka (ANK 73 str. l d.) dėl alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas informavo, kad policijos pareigūnai nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) rado neblaivią G. V. (nustatytas 1,97 promilės girtumas), kartu su ja buvo du nepilnamečiai vaikai M. K. ir F. S., specialistams nuvykus minėtu adresu buvo rastas S. S. (nustatytas 2,79 promilės girtumas), kuris neneigė vartojęs alkoholį. 2020-08-20 Vaiko situacijos vertinimo metu nustačius rizikos veiksnius numatytus Aprašo 30 punkte, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, atsižvelgiant į tai kad buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės ir jos buvo neveiksmingos – G. V., R. K., S. S. nekeičia savo elgesio. Vaikai yra paimami iš tėvų nebe pirmą kartą, tėvai nesugeba apsaugoti savo nepilnamečių vaikų nuo neigiamos aplinkos, daro žalingą įtaką jų vystymuisi. D. P. yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų auginimo ir priežiūros ir išlieka realus pavojus vaikų fiziniam bei psichologiniam saugumui.

22. Apibendrinus aptartas aplinkybes negalima sutikti su apeliante, kad leista iš jos paimti vaikus tik dėl to, kad ji buvo rasta neblaivi du kartus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino bylos aplinkybių visumą, išnagrinėjo šeimos situaciją iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagal nustatytas aplinkybes nepilnamečių vaikų tėvai nepripažįsta, kad yra priklausomi nuo alkoholio, todėl šiuo metu nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir ilgą laiką tęsiantis tokiai situacijai, dėl tėvų netinkamos priežiūros gali kilti reali grėsmė vaikų sveikatai, saugumui ir gyvybei.

23. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad nei teismas, nei vaiko teisių apsaugos tarnyba nenurodė kokios pagalbos šeimai priemonės buvo naudojamos, nesiaiškino ar jos iš viso buvo naudojamos, nes tokių priemonių iš viso nebuvo taikoma. Pažymėtina, kad Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centras 2020-08-20 Nr. (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, jog G. V. šeimai nuo 2020 m. balandžio 21 d. taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos. Socialinio darbo su šeima metu G. V. ir R. K. šeimai teikiamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymo bei motinystės/tėvystės įgūdžių ugdymo paslaugos. Šeima yra lankoma namuose 2-3 kartus per savaitę, dažnai bendraujama telefonu, sprendžiant šeimos problemas. Šeimai vedami motyvaciniai pokalbiai apie alkoholio žalą, pozityvius tarpusavio santykius, tinkamą vaikų priežiūrą bei vaikų psichologinių ir fiziologinių poreikių tenkinimą. Socialiniai darbuotojai tarpininkavo aprūpinant G. V. šeimą reikalingais baldais, patalyne, drabužiais ir avalyne. Minėtai šeimai buvo suorganizuotas maitinimas Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Paramos tarnybos labdaros valgykloje. Paminėtos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad jokios priemonės jos šeimai nebuvo taikomos.

24. Apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad tėvai nepripažįsta priklausomybės, nekeičia elgesio, nebendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos tarnybos ir socialinio skyriaus darbuotojais, paneigia tas pats Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro 2020-08-20 Nr. (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame taip pat nurodoma, kad G. V. ir R. K. nepripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, nereaguoja į socialinių darbuotojų rekomendacijas gydytis nuo priklausomybės. G. V. (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos centre lankėsi pas medicinos - psichologę L. B., tačiau tik vieną kartą. R. K. pas psichiatrą ir psichologą nesilankė. G. V. ir R. K. nuolat tarpusavyje konfliktuoja bei smurtauja vienas kito atžvilgiu. 2020 m. gegužės 5 d. Skyrius apie situaciją buvo informuotas raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkės nuomone, G. V. ir R. K. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nepakankamai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, nesudaro saugių gyvenimo sąlygų, nuolat meluoja, abiem trūksta atsakingumo, vykdant tėvų pareigas. Atsižvelgusi į esamą situaciją, šeimos atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja, siūlė, kad Skyriui būtų tikslinga kreiptis į teismą dėl leidimo paimti nepilnamečius vaikus: A. P., K. P., K. P., F. S. bei M. K. iš jų įstatyminių atstovų G. V. ir R. K.. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad priklausomybė alkoholiui jai nėra nustatyta, tačiau teismui pateiktame 2020-09-15 (duomenys neskelbtini) poliklinikos Medicinos dokumentų išraše nurodyta diagnozė – žalingas alkoholio vartojimas.

25. Apeliantė nurodo, kad smurto atvejai, kuriuose G. V. nukentėjo nuo R. K., taip pat nėra pagrindas iš G. V. atimti vaikus. Visų pirma pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą leisti paimti vaikus iš apeliantės, išsamiai vertino apeliantės šeimos situacija, vertino byloje esančių įrodymų visumą, o ne vien tą aplinkybę, kad apeliantės šeimoje būna smurtaujama. Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad R. K. prieš G. V. vaikų akivaizdoje smurtavo ne vieną kartą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, situacija, kai vaikas tampa smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvena aplinkoje, kurioje nuolat smurtaujama, nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais. Svarbiausia kiekvieno vaiko teisė – augti šeimoje, kurioje yra sudarytos geriausios sąlygos visapusiškam vaiko vystymuisi, o vaikui dažnai matant smurtą artimoje aplinkoje, daroma neigiama įtaka, veikianti jo psichologinę ir emocinę gerovę, be to, negali būti užtikrinamas vaiko saugumas.

26. Apeliantė teigia, kad šiuo metu nebėra tų faktorių ir problemų, dėl kurių buvo paimti vaikai. G. V. nebegyvena su R. K., jis neturi galimybės ateiti ar smurtauti prieš ją. G. V. gyvena viena, alkoholio nevartoja, kreipėsi į specialistus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas į bylą pateikė 2020-10-08 apeliantės paaiškinimą Atvejo vadybininkei, kuriame pati G. V. nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su R. K., todėl jos argumentai, kad ji nebegyvena su R. K. ir jis neturi galimybės smurtauti prieš ją, vertintini kaip deklaratyvus ir nepagrįsti. Taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, kad gydosi dėl alkoholio vartojimo. Dėl to, nėra pakankamo pagrindo vertinti, kad šiuo metu situacija yra visiškai pasikeitusi.

Dėl suinteresuoto asmens S. S. atskirojo skundo argumentų

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2020-08-18 įvykio metu, vaiko teisių specialistams S. S. neneigė vartojęs alkoholį ir nurodė, kad supranta, jog dėl neblaivumo negali pasirūpinti F. S. bei sutiko, kad vaikas būtų apgyvendintas saugioje aplinkoje. Taigi, aplinkybė, kad minėto įvykio metu apelianto sūnus nebuvo kambaryje, nereiškia, kad vaiko interesai nebuvo pažeisti ir jam nekilo joks pavojus. Apeliantas pats pripažino ir tai akivaizdu, kad dėl savo neblaivumo (nustatytas 2.79 prom. girtumas) apeliantas savo nepilnamečiu vaiku negalėjo tinkamai pasirūpinti bei užtikrinti vaikui saugią aplinką. Dėl to apelianto sūnui kilo realus pavojus jo fiziniam, psichiniam saugumui bei sveikatai, gyvybei.

29. Taip pat pažymėtina, kad F. S. iš tėvo S. S. buvo paimtas du kartus. Abu kartus vaikas paimamas dėl tėvo neblaivumo ir negalėjimo pasirūpinti vaiku. S. S. po pirmo vaiko paėmimo išvadų nepadarė savo elgesio nepakeitė.

30. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad šiuo metu situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Apeliantas dirba, yra susiradęs auklę, kuri galėtų prižiūrėti sūnų, kol apeliantas bus darbe. Apeliantas yra susiradęs ir turi galimybes įrengti tinkamą vaiko gyvenimui ir mokymuisi namuose aplinką (pvz. mokyklinis stalas vaiko lova, kompiuteris ir pan.). Apeliantas iš viso nustojo vartoti alkoholį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus vertina kaip deklaratyvius. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad yra susiradęs auklę, turi galimybes įrengti tinkamą vaiko gyvenimui ir mokymuisi namuose aplinką, tačiau visiškai jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikia. Nepateikė jokių įrodymų apie savo darbą.

33. Šios nutarties 21 punkte nurodyta, kad vertinant vaiko situaciją buvo bendrauta su suinteresuotų asmenų vaikais bei nurodyta išklausyta vaikų nuomonė. Vertinant vaiko situaciją bendrauta su F. S., kuris nurodė, kad labai nori vykti pas senelę į kaimą. Su mama jam buvo gerai gyventi, bet jam nepatinka mamos sugyventinis R., nes jis yra piktas. Taigi matyti, kad tuo metu vaikas išreiškė norą gyventi būtent su senele, apie tėvą ir gyvenimą su juo neužsiminė net. Pažymėtina, kad į vaikų nuomones pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir aptarė jas skundžiamoje nutartyje, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad vaikų nuomonė nebuvo išklausyta. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi vaikų nuomonėmis, išsakytomis bendraujant su vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojais iki teisminio proceso pradžios.

34. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, vykdydamas apeliacinės instancijos teismo įpareigojimą pateikė papildomus duomenis. Tarp jų yra pateiktas 2020-10-23 Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktas, kur užfiksuotas F. S. aplankymas ir yra užfiksuota jo nuomonė apie ryšį su tėvais. F. nurodo, kad su mama ir tėvu susitinka važiuojant autobusu, su mama ir tėvu bendrauja telefonu. Pastebėtina, kad globėjas nurodė, jog tėtis vaiku nesidomi.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į aptartas aplinkybes ir teisingai nusprendė, jog tėvai nedėjo reikalingų pastangų savo elgesiui ir vaikų situacijai keisti, o siekiant užtikrinti vaikų buvimą saugioje aplinkoje, kuri nekelia pavojaus vaikų saugumui ir sveikatai, vaikai pagrįstai laikinai apgyvendinti pas G. V. motiną R. V., bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Suinteresuotas asmuo S. S. prašo iš pareiškėjo priteisti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už apeliantui S. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

38. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.