- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- eI2-948-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03095-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Tomas Blinstrubis, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB "GENBA PHARMA"
- Atsakovas
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Genba Pharma“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB „Genba Pharma“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. B6-(1.9.)-2268 „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit gėrimas“ išbraukimo ir specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui aviečių skonio“ neįtraukimo į specialios paskirties maisto produktų sąrašą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą įtraukti į specialios paskirties maisto produktų sąrašą specialios medicininės paskirties maisto produktą „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui aviečių skonio“, apie kurį Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai buvo pranešta 2019 m. birželio 14 d. pranešimu (notifikavimu) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus maisto produktus ir specialios medicininės paskirties maisto produktus; 3) įpareigoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą įtraukti į specialios paskirties maisto produktų sąrašą specialios medicininės paskirties maisto produktą „Orsalit gėrimas“, apie kurį Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai buvo pranešta 2016 m. gegužės 6 d. pranešimu apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamą specialios paskirties maisto produktą, ir kurio etiketės paskutinė redakcija buvo pateikta pareiškėjos 2018 m. gruodžio 19 d. pranešimu Nr. 69; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundą grindžia iš esmės šiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovė atsisakė įtraukti „Orsalit miltelius“ į specialios paskirties maisto produktų sąrašą bei „Orsalit gėrimą“, kurio numeris specialios paskirties produktų sąraše yra SPMP-31/16, išbraukė iš specialios paskirties maisto produktų sąrašo. Nesutikdama su skundžiamu Sprendimu, teigia, kad buvo netinkamai įvertinti pareiškėjos pateikti duomenys apie „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit miltelių“ sudėtį, jų naudojimo paskirtį bei galiojančių teisės aktų, nustatančių reikalavimus, keliamus specialios medicininės paskirties maisto produktams, nuostatos.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėja nesutinka su Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos padaryta išvada, kad atsižvelgiant į specialios medicininės paskirties maisto produktų „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai“ sudėtį ir vartojimo paskirtį, šie produktai atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalies nurodytus vaistinio preparato kriterijus:
2.2.1. Paaiškino, kad tiek „Orsalit gėrimo“, tiek „Orsalit miltelių“ paskirtis yra atstatyti vemiant ar viduriuojant prarastą skysčių kiekį arba esant dehidratacijos rizikai, kas atitinka specialios medicininės paskirties maisto produktų paskirtį, kadangi jie yra pritaikyti konkrečiam sutrikimui ar sveikatos būklei.
2.2.2. Dėl Lietuvos Respublikos vaistų registre įrašyto vaistinio preparato Rehydron Optim milteliai geriamajam tirpalui pareiškėja paaiškino, kad aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos vaistų registre yra įrašytas Rehydron Optim milteliai geriamajam tirpalui, kurio sudėtyje yra bevandenės gliukozės, natrio chlorido (1,3 g), natrio citrato (1,45 g) ir kalio chlorido (0,75 g), ir kuris yra skirtas rehidracijai per burną, pasireiškus viduriavimui, susijusiam su lengva ar vidutinio sunkumo dehidracija bei dehidracijos profilaktikai, dėl nesudaro pagrindo konstatuoti, jog „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai“ taip pat atitinka vaistinį preparatą. Pažymi, kad šių produktų sudėtis yra visiškai skirtinga. Vaistinio preparato „Rehydron Optim milteliai geriamajam tirpalui“ ir „Orsalit gėrimo“ bei „Orsalit miltelių“ sudėties ir mineralinių medžiagų koncentracijos ženklūs skirtumai nulemia ir tai, jog šių produktų vienodam traktavimui nėra jokio pagrindo. Be to, aplinkybė, jog tiek vaistinis preparatas „Rehydron Optim milteliai geriamajam tirpalui“, tiek „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai“ yra skirti skysčių trūkumo korekcijai, taip pat nereiškia, jog „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai“, kaip ir „Rehydron Optim milteliai geriamajam tirpalui“, priskirtini vaistiniam preparatui, kadangi šie produktai skirti mitybos reguliavimui, esant viduriavimui, vėmimui ar situacijoms, susijusioms su dehidratacijos rizika.
2.3.3. Dėl „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit milteliai“ neatitikimo vaistinio preparato apibrėžimui paaiškino, kad vaisinio preparato apibrėžimą numato Farmacijos įstatymo 50 straipsnio 2 dalis. Tam, kad produktą priskirti vaistiniam preparatui, turi egzistuoti šios sąlygos: 1) produktas etiketėje turi būti pateikiamas kaip turintis savybių žmonėms gydyti arba ligų profilaktikai arba 2) produktas, kuris dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas, kurio farmakologinės savybės buvo įrodytos moksliškai, kam nepakanka, kad produktas turėtų teigiamų savybių sveikatai apskritai. Taigi, pareiškėjos teigimu, jis taip pat turi turėti profilaktinę ar gydomąją funkciją, tačiau tokio produkto vartojimas terapiniais tikslais, savaime nėra pakankama aplinkybė, kad jis būtų pripažintas vaistu. Atsižvelgiant į „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit miltelių“ etiketėse pateikiamą informaciją nėra pagrindo jų laikyti vaistu, nes jie nėra pateikiami kaip turintys savybių žmonėms gydyti arba ligų profilaktikai. Be to, šie produktai dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio negali būti vartojami ar skiriami atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas.
Pareiškėja tvirtina, kad išvada, jog „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai“, atsižvelgiant į specialios medicininės paskirties maisto produktų sudėtį ir vartojimo paskirtį, atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytus vaistinio preparato kriterijus, yra nepagrįsta.
2.4. Taip pat pareiškėja nesutinka su atsakovės Sprendimu atsisakyti įtraukti „Orsalit miltelius“ į specialios paskirties maisto produktų sąrašą bei „Orsalit gėrimą“ išbraukti iš specialios paskirties maisto produktų sąrašo. Mano, kad „Orsalit gėrimo“ etiketėje yra pateikta informacija, jog jis netinkamas naudoti kaip vienintelis mitybos šaltinis; „Orsalit miltelių“ etiketėje yra nurodyta, jog jis nėra visavertis maisto produktas, todėl negali būti vartojamas kaip vienintelis asmenų, kuriems jis yra skirtas, mitybos šaltinis. Taigi „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai“ yra nevisaverčiai maisto produktai, kokiais jie gali būti tam, kad būtų laikomi specialios medicininės paskirties maisto produktais. Tuo pačiu teigia, kad atsakovė, priimdama Sprendimą ir iš esmės „Orsalit gėrimą“ ir „Orsalit miltelius“ traktuodama skirtingai nei specialios medicininės paskirties maisto produktą HIPP ORS 200, kurio mineralinių komponentų koncentracija yra panaši, o kalio atžvilgiu didesnė, nors visi šie produktai yra skirti atstatyti elektrolitų balansą bei kartu juos vartojantys asmenys gauna ir kitų maistinių medžiagų, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintus asmenų lygybės ir lygiateisiškumo principus, dėl ko Sprendimas turi būti panaikintas.
2.5. Teigia, kad palyginus kitą produktą – maisto papildą „Recobalance“, kuris yra įtrauktas į notifikuotų maisto papildų sąrašą, o ne laikomas vaistiniu preparatu, ir kurio sudėtis yra itin panaši į „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit miltelių“, tai maisto papildo „Recobalance“ paskirtis ir sudėtis yra itin panaši į „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit miltelių“, t. y. „Recobalance“ yra maisto papildas, skirtas atstatyti elektrolitų pusiausvyrą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jog toks produktas yra įtrauktas į maisto papildų sąrašą, akivaizdu, jog atsakovė, vertindama notifikavimo metu pateiktus duomenis, šio produkto nevertino kaip vaistinio preparato. Tuo tarpu itin panašios sudėties ir paskirties produktus „Orsalit gėrimą“ ir „Orsalit miltelius“ laiko vaistiniais preparatais.
2.6. Pabrėžė, kad abu šie produktai, t.y. tiek „Orsalit gėrimas“, tiek „Orsalit milteliai“ yra sėkmingai notifikuoti Lenkijoje kaip specialios medicininės paskirties maisto produktai. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti įrodymai.
2.7. Teigia, kad atsakovė, vykdydama notifikavimo procedūrą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, pranešimas dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit milteliai“ notifikavimo atsakovei buvo pateiktas 2019 m. birželio 14 d. Taigi terminai įrašyti produktą į specialios paskirties maisto produktų sąrašą, pareikalauti trūkstamų dokumentų ar priimti sprendimą dėl atsisakymo įtraukti produktą į specialios paskirties maisto produktų sąrašą ir apie tokį sprendimą pranešti pareiškėjai, suėjo 2019 m. birželio 21 d., kaip tai numato Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus maisto produktus ir specialios medicininės paskirties maisto produktus teikimo ir vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. B1-24 (toliau – ir Aprašas). Iki minėto termino pareiškėjai nebuvo pateiktas joks atsakovės sprendimas, atitinkantis Aprašo 14 punkto 2 pastraipos reikalavimus.
2.8. Atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, nesilaikė viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principo – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, kas taip pat sudaro savarankišką pagrindą ginčijamą Sprendimą panaikinti.
Šalies argumentai
2.9. Pareiškėja pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Teigia, kad nepagrįstas Vaistų kontrolės tarnybos argumentas, kad vartojant specialios medicininės paskirties maisto produktus gali susidaryti terapinį poveikį sukelianti kalio dozė, savaime neįrodo, jog tokie produktai gali būti pripažintini vaistais. Mano, kad nėra jokių mokslinių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos į rinką siekiamų tiekti specialios medicininės paskirties maisto produkto savybės kaip vaisto poveikį. Mano, kad medicininės paskirties maisto produktas nėra siejamas nei su ilgalaikiu, nei su trumpalaikiu sutrikimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateiktą poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Vaistų kontrolės tarnyba) kaip kompetentinga institucija pateikė motyvuotą išvadą dėl specialios medicininės paskirties maisto produktų „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“. Atsakovė, įvertinusi šią išvadą bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos pateikti maisto produktai „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytus vaistinio preparato kriterijus, atsisakė įtraukti „Orsalit miltelių geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą, o specialios medicininės paskirties maisto produktą, kurio numeris Specialios paskirties maisto produktų sąraše yra SPMP-31/16, išbraukė iš Specialios paskirties maisto produktų sąrašo ir priėmė skundžiamą Sprendimą.
3.2. Dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto sąvokos atsakovė paaiškino, kad specialios medicininės paskirties maisto produktų pagrindinė funkcija yra maitinti pacientus, kurie dėl tam tikros ligos ar sutrikimo ar sveikatos būklės patiria sunkumų vartodami įprastus maisto produktus arba jiems medikai kelia kitokius mitybos reikalavimus, o jų mitybos negalima sureguliuoti keičiant įprastą racioną.
Taip pat paaiškino, kad specialios medicininės paskirties maisto produkto vartojimas yra skirtas asmenims, kurie specialios medicininės paskirties maisto produktus vartoja, nes jų organizmas nevirškina, neabsorbuoja, ir negali įsisavinti įprasto maisto, išskyrus specialios medicininės paskirties maisto produktus, o pareiškėjos pateikti notifikavimui maisto produktai „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ skirti sutrikimui gydyti (vemiant, viduriuojant), kuris trunka trumpą laiką. Tokie sutrikimai kaip vėmimas, viduriavimas laikytini laikinu negalavimu ir šiems negalavimams pašalinti skiriami ne specialios medicininės paskirties maisto produktai, o vaistiniai preparatai. Tuo tarpu pareiškėjos teigimas, jog maisto produktų „Orsalit gėrimas” ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ paskirtis yra atstatyti vemiant ar viduriuojant prarastą skysčių kiekį arba dehidratacijos rizikai, yra nepagrįstas.
3.3. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad vien etiketėje pateikiama informacija neįrodo, kad pareiškėjos pateikti maisto produktai yra priskirti specialios medicininės paskirties maisto produktų kategorijai ir atitinka Aprašo 7 punkte nustatytus teisės aktų reikalavimus. Pagrindinė specialios medicininės paskirties maisto produktų funkcija yra maitinti pacientus.
3.4. Tvirtina, kad specialios medicininės paskirties produktas „Hipp ORS 200“ savo sudėtimi skiriasi nuo pareiškėjos notifikavimui pateiktų produktų „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“, kurių sudedamosiose dalyse yra gliukozės monohidratas, natrio citratas, natrio chloridas, kalio chloridas. „Hipp ORS 200“ yra ryžių ir morkų nuoviras su elektrolitais. Šiuo specialios medicininės paskirties maisto produktas, kuriuo maitinami kūdikiai ir vaikai, ne tik atstato elektrolitų pusiausvyrą organizme, bet su šiuo produktu kūdikiai ir vaikai kartu gauna ir kitų maistinių medžiagų. Taip pat atsakovė nesutinka su pareiškėja dėl produkto „Recobalance“, nes šis produktas yra priskiriamas kitai produktų kategorijai nei specialios medicininės paskirties maisto produktai ir notifikavimo procedūros metu yra vertinama, ar jis atitinka maisto papildams taikomus teisės aktų reikalavimus. Lyginti skirtingos grupės produktus ir jiems taikomus skirtingus teisės aktų reikalavimus negalima, nes kiekvienas produktas vertinamas individualiai.
3.5. Dėl ginčo produktų notifikavimo Lenkijoje paaiškino, kad nacionalinių institucijų kompetencijai priklauso spręsti, ar konkretus produktas, apie kurį pranešta, kaip apie specialios medicininės paskirties maisto produktą, yra tinkamai klasifikuojamas kaip toks produktas, taigi Vaistų kontrolės tarnyba yra kompetentinga vertinti maisto produkto atitiktį Farmacijos įstatymo nuostatoms ir atsakovė neturi teisinio pagrindo abejoti šios tarnybos pateikta išvada, nepriklausomai nuo to, ar maisto produktas notifikuotas kitoje Europos Sąjungos šalyje ar ne.
3.6. Dėl pareiškėjos argumento, kad buvo pažeista notifikavimo procedūra paaiškino, kad 2016 m. spalio 10 d. buvo gautas Vaistų kontrolės tarnybos raštas Nr. (1.22) R-1491 „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit gėrimas“, kuriame ji nurodė, kad „Orsalit gėrimas“ atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytus vaistinio preparato kriterijus, nes jis gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas ir pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti ir profilaktikai, todėl jis turi būti registruotas kaip vaistinis preparatas. Kadangi pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. pateikė Pranešimą (notifikavimą) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus maisto produktus ir specialios medicininės paskirties maisto produktus, kuriuo pranešė apie Lietuvos Respublikos rinkai ketinamą tiekti specialios medicininės paskirties maisto produktą „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“, atsakovė priėmė sprendimą pakartotinai kreiptis į Vaistų kontrolės tarnybą dėl jau notifikuoto specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit gėrimas“ ir 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjos pateikto notifikavimui produkto „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“, kad Vaistų kontrolės tarnyba įvertintų pateiktus duomenis ir pateiktų išvadą apie specialios medicininės paskirties produktų priskyrimą vaistiniams preparatams ir jam taikytinų Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatų.
Akcentavo, kad specialios medicininės paskirties maisto produktų sąraše prie maisto produkto „Orsalit gėrimas“ buvo nurodyta būsena „Nagrinėjama“, kas parodo, kad notifikavimo procedūra nėra užbaigta.
Šalies argumentai
3.7. Pareiškėja savo teiginį apie tai, jog atsakovė nematė pagrindo priskirti „Orsalit gėrimo“ vaistiniam preparatui, grindžia jį tik prielaidomis ir savo asmeniniais pamąstymais, kurie nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais.
Mano, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus bei paremtas objektyviais duomenimis, todėl panaikinti pagrindo nėra.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vaistų kontrolės tarnyba atsiliepime į skundą savo poziciją grindžia iš esmės šiais argumentais:
4.1. Specialios medicininės paskirties maisto produktų „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ sudėtyje esanti kalio dozė gali sukelti farmakologinį poveikį, todėl tai atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytus vaistinio preparato kriterijus, nes jis gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas ir pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai. Pabrėžė, kad Vaistų kontrolės tarnyba turi pakankamą kompetenciją įvertinti tiekiamų rinkai produktų, šiuo atveju – specialios medicininės paskirties maisto produktų atitiktį Farmacijos įstatyme nustatytiems reikalavimams.
4.2. Teigia, kad sprendžiant dėl specialios medicininės paskirties maisto produktų atitikties vaistiniams preparatams, svarbiausiu aspektu laikoma specialios medicininės paskirties maisto produkto sudėtyje esančios veikliosios medžiagos, kuri gali būti/yra vaistinių preparatų sudėtyje, vienkartinė ir paros dozės. Nustatyta, kad vartojant minėtus maisto produktus pagal etiketėje nurodytas rekomendacines dozes, gali susidaryti terapinį poveikį sukeliančios kalio dozės, vartojamos hipokalemijos korekcijai, o tai reiškia, kad vartojant maisto produktų taip, kaip nurodyta etiketėse, kalio dozė patenka į farmakologinį ir metabolinį poveikį sukeliančių dozių ribas. Tai įrodo, kad „Orsalit gėrimas“ ir Orsalit miltelių geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ atitinka vaistinio preparato kriterijus. Be to, specialios medicininės paskirties maisto produktų vartojimas yra susijęs su ligos sukelto organizmo funkcijų sutrikimo korekcija ir tai atitinka vaistinio preparato kriterijų, kaip nurodyta Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalies 2 punkte.
4.3. Vertindama, ar Bendrijos teisės prasme produktas priskirtinas vaistams ar maisto produktams, kompetentinga nacionalinė valdžios institucija priima sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdama į visas produkto savybes, tarp jų / jo sudėtį, farmakologines savybes, kurios gali būti nustatytos remiantis turimais mokslo duomenimis, vartojimo būdą, platinimo apimtį, vartotojų turimą informaciją apie jį ir grėsmę, kurią gali sukelti jo vartojimas. Kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
Vaistų kontrolės tarnyba mano, kad jos padaryta išvada dėl specialios medicininės paskirties maisto produktų atitikties vaistinio preparato kriterijams yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (toliau – Institutas) 2016 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 30 „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto notifikavimo“ pateikė Pranešimą apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamą specialios paskirties maisto produktą „Orsalit gėrimas“ (gamintojas – 1BSS BIOMED S.A., Lenkija), kurį pagal tuo metu galiojančią tvarką ir nustatytus reikalavimus Institutas notifikavo ir įtraukė į Specialios paskirties maisto produktą sąrašą ir jam suteikė numerį SPMP-31/16.
5.2. Pareiškėja Tarnybai 2019 m. birželio 14 d. pateikė Pranešimą (notifikavimą) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus maisto produktus ir specialios medicininės paskirties maisto produktus, kuriuo pranešė apie Lietuvos Respublikos rinkai ketinamą tiekti specialios medicininės paskirties maisto produktą „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečią skonio“.
5.3. Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus duomenis ir dokumentus apie Lietuvos Respublikos rinkai ketinamą tiekti specialios medicininės paskirties maisto produktą „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ ir, įvertinusi, kad Lietuvos Respublikos rinkai ketinamas tiekti specialios medicininės paskirties produktas galimai atitinka vaistinį preparatą, vadovaudamasi Aprašo 28 punktu, 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. B6-( 1.9)-1909 „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produktą „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ kreipėsi į Vaistų kontrolės tarnybą, kad ši įvertintų pateiktus duomenis ir pateiktą išvadą apie specialios medicininės paskirties maisto produktą priskyrimą vaistiniams preparatams ir jam taikytiną Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatą. Tuo pačiu raštu Tarnyba kreipėsi ir dėl jau pareiškėjos vardu notifikuoto specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit gėrimas“, kurio numeris Specialios medicininės paskirties maisto produktų sąraše SPMP-31/16, priskyrimo vaistiniams preparatams ir jam taikytinų Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatų.
5.4. Tarnyboje 2019 m. liepos 9 d. buvo gautas pareiškėjos pranešimas „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2019 m. birželio 27 d. rašto Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai Nr. B6-( 1.9)-1909 „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produktų „Orsalit gėrimo“ ir„ Orsalit miltelių geriamajam tirpalui, aviečių skonio“, kuriame buvo nurodyta, kad produktai „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ turi būti pripažinti specialios medicininės paskirties maisto produktais, o ne vaistiniais preparatais. Šiame rašte buvo teigiama, kad minėti produktai specialios medicininės paskirties produktais pripažinti Lenkijoje, todėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje jie negali būti vertinami kitaip.
Taip pat Tarnyboje 2019 m. liepos 18 d. buvo gautas pareiškėjos skundas „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit milteliai N10“ neįtraukimo į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą“. Juo pareiškėja reikalavo įtraukti pareiškėjos 2019 m. birželio 14 d. Pranešime (notifikavime) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus maisto produktus ir specialios medicininės paskirties maisto produktus nurodytą specialios medicininės paskirties maisto produktą „Orsalit milteliai N10“ į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą.
5.5. Tarnyboje 2019 m. liepos 23 d. buvo gautas Vaistų kontrolės tarnybos 2019 m. liepos 23 d. raštas Nr. (1.22)2R-2057 „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produktų „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ (toliau – ir Raštas), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į specialios medicininės paskirties produktų paskirtį ir dozavimo rekomendacijas, akivaizdu, kad specialios medicininės paskirties produktas yra rehidracinis tirpalas, skirtas skysčių trūkumo korekcijai. Tai reiškia, kad jo vartojimas yra susijęs su ligos sukelto organizmo funkcijų sutrikimo korekcija. Šiame Rašte taip pat pažymėta, kad rehidracinių tirpalų dozę turi nustatyti gydytojas, įvertinęs paciento amžių, svorį, dehidratacijos sunkumą ir atsižvelgiant į tai, ar rehidracinio tirpalo vartojama dehitratacijos gydymui ar jos profilaktikai. Be kita ko, atkreiptas dėmesys į tai, kad dehidratacija gali būti lydima hipokalemijos. Hipokalemijos korekcijai kalio preparatų dozė parenkama individualiai, atsižvelgiant į trūkumo laipsnį ir tiksliai apskaičiuojant kalio, išreikšto mEkv (mmol), dozę. Vaistų kontrolės tarnyba Rašte taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre yra įrašytas vaistinis preparatas Rehydron Optini milteliai geriamajam tirpalui, kurio sudėtyje yra bevandenės gliukozės, natrio chlorido (1,3 g), natrio citrato (1,45 g) ir kalio chlorido (0,75 g). Vaistinis preparatas skirtas rehidratacijai per burną, pasireiškus viduriavimui, susijusiam su lengva ar vidutinio sunkumo dehidratacijos profilaktika. Tirpalo vartojama iš organizmo išsiskyrusiems skysčiams ir elektrolitams kompensuoti. Rašte pažymėta, kad specialios medicininės paskirties maisto produktai „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ atitinka Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytus vaistinio preparato kriterijus, nes gali būti vartojami ar skiriami atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas ir pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai.
5.6. Atsakovė, atsižvelgdama į Vaistų kontrolės tarnybos pateiktą išvadą, bei į tai, kad pareiškėjos pateikti maisto produktai „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytus vaistinio preparato kriterijus, vadovaudamasi Aprašo 15.2 papunkčiu, atsisakė įtraukti „Orsalit miltelių geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą, o, vadovaudamasi Aprašo 32 punktu, specialios medicininės paskirties maisto produktą, kurio numeris Specialios paskirties maisto produktų sąraše yra SPMP-31/16, išbraukė iš Specialios paskirties maisto produktų sąrašo ir apie tai informavo pareiškėją 2019 m. liepos 31 d. priimdama Sprendimą Nr. B6-(1.9)-2268 „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit gėrimo“ išbraukimo ir specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit miltelių geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ neįtraukimo į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą“.
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit gėrimas“ išbrauktas, o specialios medicininės paskirties maisto produktas „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui aviečių skonio“ neįtrauktas į specialios paskirties maisto produktų sąrašą, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Tarnyba kaip viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų, pagal kurį reikalaujama, jog valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, dirbtų rūpestingai ir veiktų taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
8. Skundžiamas Sprendimas priimtas, atsižvelgus į Vaistų kontrolės tarnybos padarytą išvadą apie produktų „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ atitikimą Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytus vaistinio preparato kriterijus. Pareiškėja su tokia išvada nesutinka ir ją ginčija iš esmės tvirtindama, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo netinkamai įvertinti pareiškėjos pateikti duomenys apie produktų „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit miltelių“ sudėtį, jų naudojimo paskirtį bei galiojančių teisės aktų, nustatančių reikalavimus, keliamus specialios medicininės paskirties maisto produktams, nuostatos.
9. Dėl Vaistų kontrolės tarnybos pateiktos nuomonės (išvados) ir kompetencijos vertinti Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus specialios medicininės paskirties maisto produktus:
9.1. Informacijos apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus specialios medicininės paskirties maisto produktus teikimo Tarnybai ir jos vertinimo tvarką nustato Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus maisto produktus ir specialios medicininės paskirties maisto produktus teikimo ir vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2014 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. B1-24 „Dėl Pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus maisto produktus ir specialios medicininės paskirties maisto produktus teikimo ir vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Aprašas).
Aprašo 28 punkte numatyta, kad, jei Tarnyba, vertindama maisto tvarkymo subjekto pateiktus Aprašo 8 ar 9 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis, įskaitant pranešimo vertinimo metu papildomai gautus duomenis, nustato, kad specialios paskirties maisto produktas galimai atitinka vaistinį preparatą, apie tai informuoja maisto tvarkymo subjektą ir kreipiasi į Vaistų kontrolės tarnybą dėl maisto tvarkymo subjekto pateiktų dokumentų ir duomenų įvertinimo ir išvados pateikimo apie specialios paskirties maisto produkto priskyrimą vaistiniams preparatams ir jam taikytinų Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatų.
9.2. Vaistų kontrolės tarnyba, vertindama Tarnybos pateiktus duomenis, vadovaujasi Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje apibrėžta vaistinio preparato sąvoka, pagal kurią vaistas (vaistinis preparatas) yra vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. Iš šios teisės normos akivaizdu, kad minėtoje sąvokoje yra aiškiai nustatyti vaistinio preparato kriterijai. Lingvistiškai aiškinant šią sąvoką, suprantama, kad vaistiniu preparatu laikoma ta vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kuri (-ie) atitinka bent vieną iš vaistinio preparato sąvokoje nurodytų kriterijų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėto įstatymo 9 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu produktas, atsižvelgiant į visas jo charakteristikas, gali būti laikomas vaistiniu preparatu ir produktu, kuriam reikalavimus nustato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, jam taikomi vaistinio preparato reikalavimai.
9.3. Pareiškėjos teigimu, produktų „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit miltelių“ paskirtis yra atstatyti vemiant ar viduriuojant prarastą skysčių kiekį arba esant dehidratacijos rizikai, kas atitinka specialios medicininės paskirties maisto produktų paskirtį, kadangi jie yra pritaikyti konkrečiam sutrikimui ar sveikatos būklei. Teismas su tokiu teiginiu nesutinka. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Tarybos ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 609/2013 dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto produktų, specialiosios medicininės paskirties maisto produktų ir viso paros raciono pakaitalų svoriui kontroliuoti ir kuriuo panaikinami Tarybos direktyva 92/52/EEB, Komisijos direktyvos 96/8/EB, 1999/21 /EB,2006/125/EB ir 2006/14 l/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/39/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 41/2009 ir (EB) Nr. 953/2009 (toliau – Reglamentas Nr. 609/20113) 2 straipsnio 2 dalies g punkte pateiktą specialios medicininės paskirties maisto produkto apibrėžimą, kuriame teigiama, jog specialios medicininės paskirties maisto produktai – specialiai perdirbti arba sukurti maisto produktai dietinei pacientų mitybai, vartojami prižiūrint medikams, kurie skirti visiškai arba iš dalies jais maitinti tuos pacientus, kurie turi ribotą, susilpnėjusią arba sutrikusią galimybę įsisavinti, virškinti, absorbuoti, metabolizuoti arba šalinti įprastus maisto produktus arba tam tikras juose esančias maistines medžiagas arba jų apykaitos produktus, arba kuriems medikai kelia kitokių mitybos reikalavimų, kurių neįmanoma patenkinti tik keičiant įprasta racioną. Iš pateikto apibrėžimo galima spręsti, kad medicininės paskirties maisto produktų pagrindinė funkcija yra maitinti pacientus, kurie dėl tam tikros ligos ar sutrikimo ar sveikatos būklės patiria sunkumų vartodami įprastus maisto produktus arba jiems medikai kelia kitokius mitybos reikalavimus, o jų mitybos negalima sureguliuoti keičiant įprastą racioną. Sutiktina su atsakove, kad minėtame specialios medicininės paskirties maisto produkto apibrėžime nėra nurodoma, kad specialios medicininės paskirties maisto produktas yra skirtas atstatyti sveikatos sutrikimus, kaip tai tvirtina pareiškėja, nes specialios medicininės paskirties maisto produktas yra toks produktas, kuris yra naudojamas ne vienkartinio pobūdžio sutrikimams atstatyti, o skirtas visiškai arba iš dalies jais maitinti tuos pacientus. Pabrėžtina, kad specialios medicininės paskirties maisto produkto vartojimas yra skirtas asmenims, kurie specialios medicininės paskirties maisto produktus vartoja, nes jų organizmas nevirškina, neabsorbuoja, ir negali įsisavinti įprasto maisto, išskyrus specialios medicininės paskirties maisto produktus. Taip pat specialios medicininės paskirties maisto produktai yra skirti pacientams, kuriems medikai kelia kitokių mitybos reikalavimų, kurių neįmanoma patenkinti keičiant įprastą racioną. Tuo tarpu, kaip teigia pati pareiškėja, jos pateikti notifikavimui maisto produktai „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ skirti sutrikimui gydyti (vemiant, viduriuojant). Taigi akivaizdu, kad minėti produktai negali būti traktuojami kaip specialios medicininės paskirties maisto produktai ir yra atitinka vaistinio preparato kriterijams, kurie numatyti Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje.
9.4. Vaistų kontrolės tarnyba kaip kompetentinga institucija pateikė motyvuotą išvadą, kad maisto produktai „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“, atsižvelgiant į specialios medicininės paskirties produktą paskirtį ir dozavimo rekomendacijas, akivaizdu, kad specialios medicininės paskirties produktas yra dehidracinis tirpalas, skirtas skysčių trūkumo korekcijai. Tai reiškia, kad jų vartojimas yra susijęs su ligos sukelto organizmo funkcijų sutrikimo korekcija. Įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus ir atsakovės paaiškinimus, matyti, kad atsakovės Sprendime yra pakankamai motyvacijos, kodėl Vaistų kontrolės tarnyba padarė pagrįstą išvadą, su kuria teismas sutinka, kad specialios medicininės paskirties maisto produktai „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytus vaistinio preparato kriterijus, nes gali būti vartojami ar skiriami atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas ir pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai. Vis tik tokiems sutrikimams kaip vėmimas, viduriavimas, kurie laikytini laikinu negalavimu ir trunka neilgą laiką, pašalinti skiriami ne specialios medicininės paskirties maisto produktai, todėl teismas kaip nepagrįstą atmeta pareiškėjos teiginį, kad Vaistų kontrolės tarnyba netinkamai įvertino pareiškėjos duomenis apie produktų „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit miltelių“ sudėtį, jų naudojimo paskirtį bei galiojančių teisės aktų, nustatančių reikalavimus, keliamus specialios medicininės paskirties maisto produktams, nuostatos.
9.5. Pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. V-27 „Dėl Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 9.1 papunktį Vaistų kontrolės tarnybos tikslas yra užtikrinti, jog Lietuvos Respublikos rinkoje būtų tik saugūs, geros kokybės, veiksmingi ir teisės aktų reikalavimus atitinkantys vaistiniai preparatai. Taigi Vaistų kontrolės tarnyba kaip įstaiga, kontroliuojanti vaistinių preparatų atitiktį teisės aktų reikalavimams, turi kompetenciją įvertinti tiekiamų rinkai produktų, šiuo atveju – pareiškėjos pateiktų notifikavimui specialios medicininės paskirties maisto produktų, atitiktį Farmacijos įstatyme nustatytiems reikalavimams.
10. Dėl „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ notifikavimo procedūros:
10.1. Pareiškėja tvirtina, kad ginčo situacijoje jos pateikti produktai „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ yra notifikuoti Lenkijoje ir pateikė teismui į bylą ne vieną dokumentą (jų vertimus) kaip įrodymą, kad Lenkijoje minėti produktai yra pradėti tiekti į rinką. Teismas, vertindamas šį pareiškėjos argumentą ir spręsdamas dėl pateiktų įrodymų, negali sutikti su pareiškėja, nes būtent nacionalinės institucijos sprendžia, ar konkretus produktas, apie kurį pranešta, kaip apie specialios medicininės paskirties maisto produktą, yra tinkamai klasifikuojamas kaip toks produktas (Europos Komisijos 2017 m. lapkričio 25 d. pranešimas „Dėl specialiosios paskirties maisto produktą klasifikavimo“ Nr. 2017/C 401/01 29 punktas), todėl šiuo atveju remtis pateikta Lenkijoje notifikuotų produktų informacija nėra jokio pagrindo. Kaip jau minėta, būtent Vaistų kontrolės tarnyba yra Lietuvos Respublikoje kompetentinga institucija vertinti maisto produktą atitiktį Farmacijos įstatymo nuostatoms, todėl nepriklausomai nuo to, ar maisto produktas notifikuotas kitoje Europos Sąjungos šalyje ar ne, minėta institucija privalo pateikti savo išvadą, o ne remtis kitų šalių institucijų pateikta informacija. Taigi pareiškėjos argumentas, kad produktai „Orsalit gėrimas“ ir „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ yra notifikuoti Lenkijoje ir dėl to, jie turėtų būti notifikuoti ir Lietuvoje, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
10.2. Pareiškėjos teigimu, atsakovė, vykdydama notifikavimo procedūrą, pažeidė teisės aktų (Aprašo) reikalavimus.
10.2.1. Pagal Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 punktą Tarnyba, gavusi maisto tvarkymo subjekto dokumentus ir duomenis, įvertina, ar pateikti visi pagal Aprašo 9–10 punktus reikalaujami dokumentai ir duomenys. Kai Tarnybai pateikiami ne visi pagal Aprašo 9–10 punktus reikalaujami dokumentai ir duomenys, Tarnyba apie tai ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo dokumentą ir duomenų gavimo dienos informuoja maisto tvarkymo subjektą, nustatydama jam 5 (penkių) darbo dieną terminą trūkstamiems dokumentams ir duomenims pateikti. Jei maisto tvarkymo subjektas per Tarnybai nustatytą terminą trūkstamą dokumentą ir duomenų nepateikia, pranešimo (notifikavimo) teikimo ir vertinimo procedūra nutraukiama ir laikoma, kad specialios paskirties maisto produktas nenotifikuotas.
Kai Tarnybai pateikiami visi pagal Aprašo 9–10 punktus reikalaujami dokumentai ir duomenys, Tarnybai per 5 (penkias) darbo dienas, o jei dokumentai ir duomenys pateikiami apie 20 (dvidešimt) ir daugiau specialios paskirties maisto produktą, per 10 (dešimt) darbo dieną nuo visų dokumentą ir duomenų gavimo dienos įtraukia arba, vadovaudamasi Aprašo 15 punkte nustatytais pagrindais, atsisako įtraukti į Specialios paskirties maisto produktą sąrašą specialios paskirties maisto produktus. Specialios paskirties maisto produktai gali būti tiekiami rinkai nuo jų įtraukimo į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą dienos.
Pagal Aprašo 15 punktą Tarnyba atsisako įtraukti specialios paskirties maisto produktus į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą, kai: 15.1. Tarnyba neturi duomenų, ar tieksiantis Lietuvos Respublikos rinkai specialios paskirties maisto produktus, apie kuriuos pranešama (notifikuojama), asmuo yra registruotas ar patvirtintas kaip maisto tvarkymo subjektas teisės aktų nustatyta tvarka; 15.2. specialios paskirties maisto produktai, apie kuriuos pateikiami dokumentai ir duomenys, nėra paženklinti kaip kūdikiams ir mažiems vaikams skirti maisto produktai ir specialios medicininės paskirties maisto produktai ar neatitinka Aprašo 7 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimų.
Pagal Aprašo 28 punktą, jei Tarnyba, vertindama maisto tvarkymo subjekto pateiktus Aprašo 8 ar 9 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis, įskaitant pranešimo vertinimo metu papildomai gautus duomenis, nustato, kad specialios paskirties maisto produktas galimai atitinka vaistinį preparatą, apie tai informuoja maisto tvarkymo subjektą ir kreipiasi į Vaistų kontrolės tarnybą dėl maisto tvarkymo subjekto pateiktų dokumentų ir duomenų įvertinimo ir išvados pateikimo apie specialios paskirties maisto produkto priskyrimą vaistiniams preparatams ir jam taikytinų Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatų.
Pagal Aprašo 31 punktą, jei Tarnyba jau turi Aprašo 28–30 punktuose nurodytų įstaigų išvadą dėl produkto ar jo sudedamosios dalies atitikties atitinkamai vaistiniams preparatams, narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms arba naujam maistui ar naujo maisto komponentams, ji vadovaujasi turima išvada ir pakartotinai į Aprašo 28–30 punktuose nurodytas įstaigas nesikreipia.
Pagal Aprašo 32 punktą, jei Tarnyba, vadovaudamasi Aprašo 27–31 punktais, nustato, kad specialios paskirties maisto produktas neatitinka specialios paskirties maisto produktams taikomų teisės aktų reikalavimų, arba jo teisėtai nepriskiria specialios paskirties maisto produktams, apie tai raštu per 5 darbo dienų terminą informuoja maisto tvarkymo subjektą ir atitinkamą Tarnybos teritorinį padalinį. Tokiu atveju Tarnyba pagamintą Lietuvoje arba įvežtą į Lietuvą specialios paskirties maisto produktą ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos išbraukia iš Specialios paskirties maisto produktų sąrašo, o importuoto specialios paskirties maisto produkto neįtraukia į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą.
10.2.2. Byloje nustatyta, kad Institutas (iki 2017 m. sausio 1 d. specialios medicininės paskirties maisto produktus notifikavo Institutas, nuo 2017 m. sausio 1 d. – Tarnyba) 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 17A-458 „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit gėrimas“ kreipėsi į Vaistų kontrolės tarnybą, prašydamas pateikti išvadą apie produkto priskyrimą vaistiniams preparatams ir jam taikytinų Farmacijos įstatymo nuostatų. Vaistų kontrolės tarnyba 2016 m. spalio 10 d. pateikė raštą Nr. (1.22) R-1491 „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit gėrimas“, kuriame nurodė, kad, atsižvelgiant į produkto sudėtį ir vartojimo paskirtį, Vaistų kontrolės tarnybos nuomone, „Orsalit gėrimas“ atitinka Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje nurodytus vaistinio preparato kriterijus, nes jis gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas ir pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti ir profilaktikai. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad medicininės paskirties maisto produktas „Orsalit gėrimas“ atitinka minėtus vaistinio preparato kriterijus, taip pat Farmacijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, jis turi būti registruotas kaip vaistinis preparatas. Taigi Vaistų kontrolės tarnyba 2016 m. spalio 10 d. Institutui jau buvo pateikusi išvadą dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit gėrimas“, kad produktas yra priskirtinas vaistiniams preparatams. Pareiškėja 2019 m. birželio 14 d. pateikė Pranešimą (notifikavimą) apie Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamus kūdikiams ir mažiems vaikams skirtus maisto produktus ir specialios medicininės paskirties maisto produktus, kuriuo pranešė apie Lietuvos Respublikos rinkai ketinamą tiekti specialios medicininės paskirties maisto produktą „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“. Apie tai, kad Tarnyba pakartotinai kreipiasi į Vaistų kontrolės tarnybą dėl išvados pateikimo pareiškėja buvo informuota 2019 m. birželio 27 d. raštu Nr. B6-(1.9.)-1909 „Dėl specialios medicininės paskirties maisto produktų „Orsalit gėrimo“ ir „Orsalit miltelių geriamajam tirpalui, aviečių skonio“. Atsakovė, vadovaudamasi Aprašo 15.2 papunkčiu, atsisakė įtraukti „Orsalit miltelių geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą, o, vadovaudamasi Aprašo 32 punktu, specialios medicininės paskirties maisto produktą, kurio numeris Specialios paskirties maisto produktų sąraše yra SPMP-31/16, išbraukė iš Specialios paskirties maisto produktų sąrašo 2019 m. liepos 31 d. priimdama ginčijamą Sprendimą. Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad jai pateikus pranešimą dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit milteliai“ notifikavimo atsakovei buvo pateiktas 2019 m. birželio 14 d., atsakovei teko pareiga pagal Aprašo 14 punkte numatytus terminus pateikti sprendimą, tačiau jis buvo pateiktas 2019 m. liepos 31 d., t. y. šiuo atveju – Aprašo 14 punkte numatyti terminai buvo pažeisti, tačiau teismas įvertina tai, kad ginčijamas Sprendimas dėl to negali būti pripažintas neteisėtu. Nagrinėjamu atveju toks pažeidimas laikytinas neesminiu, dėl kurio Sprendimas gali būti panaikintas, nes vien tai, kad Sprendimas pateiktas pažeidus Aprašo 14 punkte numatytą terminą, dar nereiškia, kad produktai turi būti įrašyti į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą. Taip pat nesutiktina su tuo, kad atsakovė pakartotinai kreipdamasi į Vaistų kontrolės tarnybą dėl išvados pateikimo viršijo savo kompetencijos ribas, taip pažeisdama Aprašo 31 punktą, nes šis punktas nedraudžia atsakovei kreiptis į Vaistų kontrolės tarnybą pakartotinai, juo labiau įvertinus aplinkybę, kad visa reikiama informacija buvo pateikta iki 2017 m. sausio 1 d. notifikavimo procedūrą vykdžiusiam Institutui, o ne atsakovei, perėmusiai šias funkcijas nuo 2017 m. sausio 1 d. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog specialios paskirties maisto produktų sąraše esančio specialios medicininės paskirties maisto produkto SPMP-31/16 būsena buvo „Nagrinėjama“ ir notifikavimo procedūra nebuvo baigta, dėl ko atsakovė, vadovaudamasi Aprašo 28 punktu, galėjo toliau tęsti notifikavimo procedūrą ir dar kartą kreiptis į Vaistų kontrolės tarnybą dėl jau notifikuoto specialios medicininės paskirties maisto produkto „Orsalit gėrimas“ ir 2019 m. birželio 14 d. pareiškėjos pateikto notifikavimui produkto „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“, kad Vaistų kontrolės tarnyba įvertintų pateiktus duomenis bei pateiktų išvadą dar ir dėl produkto „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ priskyrimą vaistiniams preparatams ir jam taikytinų Lietuvos Respublikos farmacijos Įstatymo nuostatų. Taigi vertintina, kad atsakovė šiuo atveju veikė teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Aprašo nustatyta tvarka.
10.3. Dėl specialios medicininės paskirties maisto produkto „Hipp ORS 200“ ir maisto papildo „Recobalance“ palyginimo su pareiškėjos pateiktais produktais teismas sutinka su atsakove, kad lyginti skirtingos grupės produktus ir jiems taikomus skirtingus teisės aktų reikalavimus negalima. Todėl teigti, kad šiuo atveju atsakovė pažeidė lygiateisiškumo principą yra nepagrįsta, nes tvirtinti, kad pareiškėjos pateikti notifikavimui produktai buvo išskirti iš kitų produktų nėra jokio pagrindo dėl prieš tai padarytos išvados.
10.4. Dėl pareiškėjos argumento, kad atsakovė, priimdama skundžiamą Sprendimą, nesilaikė viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principo – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, kas taip pat sudaro savarankišką pagrindą ginčijamą Sprendimą panaikinti. Pasisakydamas dėl šio argumento, teismas pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012). Šioje ginčo situacijoje teismas nenustatė, kad atsakovė būtų atlikusi veiksmus, kurie viršytų jai suteiktus įgaliojimus, taip pat nebuvo nustatyta, kad priėmė skundžiamą Sprendimą viršydama jau suteiktą kompetenciją, taigi pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).
Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
11.1. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas sutinka su atsakovės padaryta išvada, jog ginčijamas Sprendimas yra aiškiai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme. Ginčijamame Sprendime pateiktas teisinis jo priėmimo pagrindas, aiškūs argumentai, kuriais vadovaudamasi atsakovė atsisakė įtraukti „Orsalit miltelių geriamajam tirpalui, aviečių skonio“ į Specialios paskirties maisto produktų sąrašą, o specialios medicininės paskirties maisto produktą, kurio numeris Specialios paskirties maisto produktų sąraše yra SPMP-31/16, išbraukti iš Specialios paskirties maisto produktų sąrašo. Padarytos išvados yra pagrįstos išsamiais argumentais ir įrodymais, o iš ginčijamo Sprendimo turinio aišku, kodėl ginčo produktai yra priskirtini vaistiniams preparatams.
12. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus – skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas teisės aktais ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, priimtas kompetentingo administravimo subjekto, nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, nurodant apskundimo tvarką.
13. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą, tuo pačiu tenkinti išvestinius skundo reikalavimus dėl įpareigojimo įtraukti į specialios paskirties maisto produktų sąrašą specialios medicininės paskirties maisto produktą „Orsalit milteliai geriamajam tirpalui aviečių skonio“ ir į specialios paskirties maisto produktų sąrašą specialios medicininės paskirties maisto produktą „Orsalit gėrimas“.
14. Netenkinus pareiškėjos skundo, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
15. Pareiškėja savo skunde dėsto ir daugiau argumentų, tačiau, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Genba Pharma“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.