- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- e2-255-874/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01205-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei A. V. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė VĮ Turto bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad sutuoktiniai A. V. ir A. V. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki A. V. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), valdė nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad centrinės hipotekos įstaigos duomenimis nėra įregistruotų (duomenys neskelbtini) mirusio A. V. palikimo priėmimo faktų. Ieškovė 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. (15.8-23)SK4-2015 kreipėsi į Joniškio rajono notarų biurą dėl mirusiojo A. V. palikimo, t. y. dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Šis butas buvo nupirktas 1993 m. kovo 30 d., mirusiajam A. V. būnant santuokoje su A. V. A. V. ir A. V. santuoka nebuvo nutraukta iki pat A. V. mirties, t. y. iki (duomenys neskelbtini), todėl butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių A. V. ir A. V. nuosavybė. Notarė rašte pažymėjo, kad valstybė CK 5.62 straipsnio pagrindu galėtų paveldėti mirusiojo turto dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau notaras negali išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, kol nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Notaras pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą dėl mirusiojo A. V. dalies nustatymo bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. palaikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad sutuoktinio mirties metu su juo negyveno tame bute, turtu, likusiu po sutuoktinio mirties, nesirūpino. Į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo nesikreipė. Tuo metu bute gyveno kažkokia moteris, kurią paliko gyventi bute. Sutinka, kad valstybė paveldėtų sutuoktinio turto dalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsakovės paaiškinimais, byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. V. ir A. V. santuoka įregistruota 1963 m. vasario 23 d. A. V. mirė (duomenys neskelbtini), A. V. ir A. V. santuoka iki A. V. mirties nebuvo nutraukta. Santuokos metu A. V. įgijo šį nekilnojamąjį turtą, kuris nebuvo įregistruotas kaip asmeninė A. V. nuosavybė: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis. A. V. sutuoktinė A. V. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą. Ieškovė 2017 m. vasario 20 d. raštu Nr. (15.23-21)SK4-2015 kreipėsi į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (duomenys neskelbtini) mirus A. V. Joniškio rajono notarų biuro notarės Gražinos Butienės 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 113 nurodoma, kad nuosavybės teisės liudijimas nėra išduotas mirusio A. V. sutuoktinei A. V., todėl dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo reikėtų kreiptis į teismą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paveldėjimo teisė į mirusio A. V. nuosavybės teise valdytą turtą perėjo valstybei, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl A. V. turto, iki pastarojo mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine A. V., dalies nustatymo.
Iki CK įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). SŠK 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o 3 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. SŠK 33 straipsnyje buvo numatyta, kad santuoka pasibaigia, vienam iš sutuoktinių mirus. SŠK 23 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis.
Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog turtą A. V. ir jo sutuoktinė A. V. įgijo ir valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki A. V. mirties lygiomis dalimis, taip pat į tai, kad byloje nėra leistinų įrodymų, kurie paneigtų sutuoktinių turto dalių lygybės prezumpciją, ieškovės reikalavimas nustatyti, kad sutuoktiniai A. V. ir A. V. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, po ½ dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, iki A. V. mirties (duomenys neskelbtini), valdė ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad sutuoktiniai A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki A. V. mirties santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.