Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-05 · Administracinė byla Nr. A-469-2352-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-05
Bylos Nr.
A-469-2352-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Sigita Rudėnaitė (pran.)
Pareiškėjas
V.K., A.Ž., R.Ž., R.G.
Atsakovas
Panevėžio pataisos namams
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14–2352/06Procesinio sprendimo kategorija 16.5(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V.K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V.K., A.Ž., R.Ž. ir R.G. skundus atsakovui Panevėžio pataisos namams dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai skundais prašė iš atsakovo Panevėžio pataisos namų priteisti jiems 2002 - 2004 m. neišmokėtą, pritaikius Vyriausybės 2003-01-17 nutarime Nr. 53 numatytą indeksavimą, darbo užmokestį. Pareiškėjai patikslintais skundais taip pat prašė priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už naktinį darbą ir darbą švenčių dienomis už laikotarpį nuo 2002-07-01 iki 2005-07-01. Pareiškėjai paaiškino, kad nuo 2002 m. taikant darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus, jie negavo dalies darbo užmokesčio. Vyriausybės nutarimai, numatę darbo užmokesčio indeksavimo koeficientų taikymą, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2004-12-13 nutarimu pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Be to, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismas 2005-12-21 nutartyje konstatavo, kad atsisakymas mokėti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Kadangi pareiškėjai tinkamai atliko jiems pavestą darbą, jų manymu, jie turi teisę gauti pilną atlyginimą už darbą, o dalies atlyginimo neišmokėjimas pažeidė jų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą ir teisę į nuosavybę. Pareiškėjai prašė ieškininės senaties termino netaikyti, nes atsakovui įsiskolinimą pripažinus, ieškininės senaties termino eiga nutrūko. Be to pareiškėjai pažymėjo, jog yra priimtas įstatymas dėl neišmokėtos valstybės tarnautojams darbo užmokesčio dalies išmokėjimo, skolą pripažino valstybė.

Atsakovas skundų nepripažino, nurodydamas, kad vykdė tuo metu galiojusius norminius aktus, ir prašydamas taikyti 3 metų senaties terminą.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundus patenkino iš dalies: Arnoldui Žemaičiui priteisė 5064,88 Lt, R.Ž. 2473,94 Lt, V.K. 2367,93 Lt, R.G. 3116,54 Lt 2003 m. kovo – 2004 m. rugsėjo mėnesiais neišmokėto darbo užmokesčio, be to, A.Ž. priteisė 3238,41 Lt, R.Ž. 2384,14 Lt, V.K. 2053,43 Lt, R.G. 2609,09 Lt 2003 m. balandžio – 2005 m. kovo mėnesiais neišmokėto darbo užmokesčio už darbą naktį ir švenčių dienomis. Teismas nurodė, jog policijos pareigūnų darbo apmokėjimo santykius reguliavo 2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.IX-855 (toliau - Įstatymas), tą pačią dieną priimtas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-856, 2002-05-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 686 patvirtintos "Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės" (toliau - Taisyklės) ir 2003-01-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtintos „Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės". Įstatymo 23 straipsnis nustatė, kad Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, o 24 straipsnis - kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Konstatuota, jog pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis nustatė, kad Valstybės tarnybos įstatyme numatytas darbo užmokestis 2002 metais mokamas iš 2002 metų valstybės ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų. Taisyklės numatė, kad pagal jas skaičiuojamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis, jeigu nustatytas 2002 metų II pusmečio lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikis viršija Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Tokiais atvejais, kaip nurodyta Taisyklėse, apskaičiuojamas indeksavimo koeficientas - santykis tarp turimų lėšų darbo užmokesčiui ir tokių lėšų poreikio - o po to skaičiuojamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis (turimo gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą darbo užmokesčio ir indeksavimo koeficiento sandauga). Panašią darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką nustatė ir 2003-01-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 53 patvirtintos „Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės", taikytos nuo 2003 metų iki 2004 m. gruodžio mėnesio.

Teismas nustatė, jog Panevėžio pataisos namuose 2002-2004 metais trūkstant lėšų darbo užmokesčiui, Panevėžio pataisos namų direktorius (iki 2003 m. Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonijos direktorius) priėmė įsakymus, kuriais valstybės tarnautojams nustatė darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus: 2002 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais taikytas indeksavimo koeficientas 0,95; 2002 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais indeksavimo koeficientas netaikytas; 2003 m. sausio mėnesį - 0,94; 2003 m. vasario, kovo, balandžio mėnesius - 0,96; 2003 m. sausio, vasario, kovo mėnesius - 0,94: 2003 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius – 0,93; 2003 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius - 0,82: 2003 m. spalio, lapkričio mėnesius - 0,91; 2003 m. gruodžio mėnesį - 0,95; 2004 m. sausio, vasario, kovo mėnesius - 0,88; 2004 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius - 0,89; 2004 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius - 0,90; nuo 2004 m. spalio mėnesio darbo užmokesčio koeficientas Panevėžio pataisos namuose nebebuvo taikomas (b.1.53- 61).

Nustatyta, jog vykdant šiuos įsakymus, A.Ž. nebuvo priskaičiuota ir išmokėta 5654,51 Lt (b.1.46), R.Ž. - 2754,49 Lt (b.1.47), V.K. - 2700,89 Lt (b.1.48), R.G. - 3605,43 Lt (b.1.45). Pareiškėjai neginčijo Panevėžio pataisos namų direktoriaus įsakymų, nustačiusių darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus, tačiau teismas nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinės kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 vidaus administravimo akto, kuriuo nutarta mokėti valstybės tarnautojui ne visą jam priklausantį darbo užmokestį, nenuginčijimas neužkerta kelio reikalauti paties negauto darbo užmokesčio priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2004-12-13 priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalis (2002 m. liepos 4 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 686 ir šiuo nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 metų II pusmetį taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 "Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" 1 ir 2 punktai bei šiuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi. Atsakovo pateiktos pažymos patvirtino, kad už darbą naktį bei švenčių dienomis 2002-07-01 - 2005-04-01 A.Ž. nebuvo sumokėta 4634 Lt (b.l.69), R.Ž. - 3048,15 Lt (b.l.70), V.K. - 2950,42 Lt (b.l.71), R.G. - 3574,16 Lt (b.1.87). Konstatuota, jog dėl 2002 m. liepos - 2004 m. rugsėjo mėnesiais nesumokėto darbo užmokesčio pareiškėjai A.Ž., R.Ž., V.K. kreipėsi 2006 m. kovo mėnesį, o R.G. - 2006 m. balandžio mėn., todėl A.Ž., R.Ž. ir V.K. dėl dalies reikalavimų - priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2002 m. liepos - 2003 m. vasario mėnesius - o R.G. dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2002 m. liepos - 2003 m. kovo mėnesius praleido senaties terminą. Atsakovui prašant taikyti ieškininės senaties terminą šių reikalavimų atžvilgiu, skundai dėl šios reikalavimų dalies atmesti. Pareiškėjai A.Ž., R.Ž., V.K.dėl 2002 m. liepos - 2005 m. kovo mėn. nesumokėto darbo užmokesčio už darbą naktį bei švenčių dienomis patikslintais skundais kreipėsi 2006 m. balandžio mėn. Todėl konstatuota, kad jie dėl dalies reikalavimų - priteisti darbo užmokestį už darbą naktį bei švenčių dienomis 2002 m. liepos - 2003 m. kovo mėnesiais - yra praleidę senaties terminą. Pareiškėjas R.G. dėl 2002 m. liepos - 2005 m. kovo mėn. nesumokėto darbo užmokesčio už darbą naktį bei švenčių dienomis patikslintu skundu kreipėsi 2006 m. gegužės mėn., tokiu būdu, praleisdamas senaties terminą reikalavimui priteisti darbo užmokestį už darbą naktį bei švenčių dienomis 2002 m. liepos - 2003 m. balandžio mėnesiais pateikti. Atsakovui prašant taikyti senaties terminą, skundai dėl šios reikalavimų dalies atmesti. Likusi pareiškėjų reikalavimų dalis patenkinta, konstatavus, kad Panevėžio pataisos namų direktoriaus sprendimai nemokėti pareiškėjams viso už 2003 m. kovo - 2004 m. priklausančio darbo užmokesčio nebuvo įvykdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimo paskelbimo, o pareiškėjai visiškai atliko savo kaip valstybės tarnautojų pareigas.

III.

Pareiškėja V.K. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti, jos skundą patenkinant pilnai. Pareiškėja nurodo, jog Panevėžio pataisos namai nepagrįstai vadovavosi direktoriaus įsakymu, prieštaravusiu Darbo kodekso normoms, reguliuojančioms apmokėjimą už darbą nakties metu bei švenčių dienomis. Pareiškėja remiasi Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, pažymėdama, jog pagal Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalį ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Apeliantės teigimu, Panevėžio pataisos namai, pateikdami pažymą dėl nesumokėto darbo užmokesčio išmokėjimo, 2006-04-04 raštu Nr.03/8-1241 pripažino prievolę išmokėti darbo užmokesčio dalį. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. kovo 22 d. raštais Nr.10/07-889 ir Nr. 10/07-890 bei 2006 m. balandžio 10 d. raštu Nr.10/07-1128 informavo pateikęs Finansų ministerijai ir Teisingumo ministerijai skaičiavimus, koks yra lėšų poreikis, siekiant išmokėti visą dėl užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo neišmokėtą darbo užmokestį ir nepriskaičiuotą darbo užmokestį už darbą švenčių ir poilsio dienomis bei nakties metu. Apeliantės teigimu, Panevėžio pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmai sudarė realų pagrindą jai manyti, kad jos teisės gauti visą darbo užmokestį pažeidimas bus pašalintas gera valia (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006-04-14 raštas Nr. 10/07-1226). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja dalyje reikalavimų yra praleidusi senaties terminą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkąs. Atsakovas remiasi Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalimi, Civilinio kodekso 1.127 straipsniu, pažymėdamas, jog teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju apeliantei sumažintas darbo užmokestis buvo pradėtas mokėti nuo 2002 m. liepos mėn., tačiau į teismą dėl pažeistų teisių ji kreipėsi tik 2006 m. kovo 31 d. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į tai, teismas tinkamai įvertino išdėstytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad apeliantė senaties terminą praleido.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra susiję su ieškininės senaties instituto taikymu ginčo teisiniams santykiams. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė ieškininės senaties terminą pareiškėjo reikalavimams. Administracinių teismų praktika analogiškose bylose yra susiformavusi, joje vieningai pripažįstama, kad pareigūnų, dėl neteisėto darbo užmokesčio indeksavimo gavusių sumažintą darbo užmokestį, teisių pažeidimas pasireiškė ne darbdavio lokalinių teisės aktų, numatančių indeksavimą, priėmimu, o faktiniu mažesnio negu nustatyta įstatyme darbo užmokesčio mokėjimu. Iš to seka, kad ieškininės senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai pareiškėja faktiškai gavo indeksuotą mėnesinę algą.

Pareiškėjos teiginys, kad atsakovas pripažino jos reikalavimus, dėl to teismas neturėjo taikyti ieškininės senaties termino nepagrįstas ir atmestinas.

Visų pirma, ieškinio senaties termino nutraukimas nereiškia pasibaigusių ieškininės senaties terminų atstatymo ir yra reikšmingas tik reikalavimams, kuriems pareikšti trejų metų terminas dar nebuvo suėjęs pareiškėjai kreipiantis į teismą.

Antra, atsakovo 2006 m. balandžio 4 d. išduotoje pažymoje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas pripažįsta skolą pareiškėjai, atsakovas turi pareigą pateikti savo darbuotojams pažymas apie darbo užmokestį nepriklausomai nuo savo pozicijos jų reikalavimų atžvilgiu.

Trečia, atsakovas prašė taikyti ieškininės senaties terminą pareiškėjos reikalavimams, ir įstatymas nenumato teismui teisės į šį prašymą neatsižvelgti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita Rudėnaitė