Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-354/2009

1.1.9.2., 1.2.25.4.2., 2.4.6.3.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. kovo 4 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., atleistas Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu, susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Patvirtintas susitarimas tarp A. Š., a/k (duomenys neskelbtini), ir V. Z., a/k (duomenys neskelbtini), kuriuo V. Z. atsisako baudžiamojoje byloje nuo civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, eismo įvykio kaltininkui pretenzijų dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos neturi ir ateityje jų nereikš. A. Š., būdamas mechaninės transporto priemonės, automobilio BMV 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytoju, pripažįsta savo kaltę dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo V. Z., ir įsipareigoja sumokėti jam šalių sutarto dydžio – 12550 Lt piniginę kompensaciją už patirtą neturtinę ir turtinę žalą, kas mėnesį lygiomis dalimis per 8 mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos pervedant pinigus į V. Z. nurodytą banko sąskaitą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį ir, vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. Š. ir jo gynėjas prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir juridiškai įvertinęs A. Š. veiką, pagrįstai konstatavo, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d.

Pagal BK 38 str. nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apylinkės teismas nustatęs, kad A. Š. pilnai pripažino savo kaltę dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, susitarė su nukentėjusiuoju V. Z. dėl žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiaisiais V. Z. ir S. N., padarė išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad ateityje A. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir todėl nusprendė taikyti A. Š. atžvilgiu BK 38 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė visas būtinas sąlygas BK 38 str. taikymui. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Š. nepaskyrė bausmės ir jo atžvilgiu bylą nutraukė (BPK 303 str. 4 d.).

Savo skundu apeliantas neginčija BK 38 str. taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, nesutikdamas tik su pirmosios instancijos teismo A. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Prokuroro teigimu, A. Š. apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė būtų sunkiai įgyvendinama ir apsunkintų susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. Z. įvykdymą. Pirmiausia, atsakydama į tokį skundo argumentą, kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, esmę sudaro galimybė valstybei iš specialiame fonde sukauptų lėšų kuo greičiau atstatyti nukentėjusiajam asmeniui dėl nusikalstamos veikos prarastas vertybes. Iš skundžiamo nuosprendžio bei tarp A. Š. ir nukentėjusiojo V. Z. sudaryto susitarimo (t. 2, b. l. 19) matyti, kad pats eismo įvykio kaltininkas įsipareigojo per tam tikrą laiką (8 mėnesius) atlyginti nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ir neturtinę žalą – sumokėti kompensaciją, tačiau nei kompensacijos dydis, kurį, be visa ko, savo skunde neteisingai nurodė apeliantas (susitarta buvo dėl 12550 Lt kompensacijos, o ne – 20600 Lt), nei kaltininko turtinė padėtis negali būti esminiai argumentai, dėl ko minima baudžiamojo poveikio priemonė (įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) neturėtų teismo būti skiriama.

Visgi, kolegija, įvertinusi įvykio situaciją, kaltininko A. Š. asmenį apibūdinančius duomenis, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo nustatytas eismo įvykio kilimo aplinkybes ir kilusius neigiamus padarinius, pritaria apeliaciniame skunde išdėstytai nuomonei, kad uždraudimas A. Š. vairuoti kelių transporto priemones geriau padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų ir ištirtų įrodymų matyti, kad A. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl tikslingumo skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.). Byloje nėra duomenų, kad A. Š. darbinė ar profesinė veikla būtų tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės vairavimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. ankščiau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 7 kartus (t. 1, b. l. 97-98), tačiau eismo įvykio, kurį sukėlė 2008-02-29, metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (ATPK 36 str.). Nors A. Š. ankščiau padarytų KET pažeidimų negalima būtų įvardinti grubiais ar labai pavojingais eismo ir eismo dalyvių saugumui (buvo baustas už greičio viršijimą iki 20 km/h; nesegėjo saugos diržų; važiuodamas naudojosi mobiliojo ryšio priemone; neturėjo įstatymo nustatyto draudimo dokumento), tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2006-12-29 jis jau buvo baustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už sukeltą eismo įvykį, o KET pažeidimus, dėl kurių A. Š. vėl sukėlė eismo įvykį, padarė praėjus vos 3 dienoms po paskutinės administracinės nuobaudos vykdymo termino pasibaigimo. Pastarąjį eismo įvykį A. Š. sukėlė jau grubiai pažeisdamas KET reikalavimus, už ką buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 str. 2 d. – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b. l. 17), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko S. N. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 34), o V. Z. nesunkiai sutrikdyta sveikata (t. 1, b. l. 41). Iš to, kas paminėta, galima daryti išvadą, kad A. Š. nepakankamai atsakingai naudojasi jam suteikta specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, dėsningai pažeidinėja KET reikalavimus, tie pažeidimai darosi vis grubesni ir pavojingesni tiek pačiam A. Š., tiek kitiems eismo dalyviams. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai neuždraudė jam naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vien už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), koks buvo nustatytas ir pačiam A. Š., ATPK 126 str. 1 d. numatyta skirtina bauda vairuotojui ir privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Dėl minėtų priežasčių apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 67 str. 1 d.), dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 1 p.).

Kita vertus, kolegija, atsižvelgusi į teigiamai A. Š. apibūdinančius duomenis, t. y. į tai, kad A. Š. gyvenamoje vietoje ir Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos, kurios narys jis yra, charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 107; 110), ankščiau neteistas (t. 1, b. l. 96), susitaikė su nukentėjusiaisiais ir geranoriškai sutiko atlyginti padarytą žalą, ir siekdama maksimaliai individualizuoti baudžiamąjį poveikį kaltininkui, daro išvadą, kad bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.) padės pasiekti minimalus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, o ne dveji metai, kaip prašo prokuroras. Todėl prokuroro skundas tenkinamas tik iš dalies.

Skunde suformuluotu reikalavimu prokuroras prašo tik paskirti A. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise. Tačiau iš apeliaciniame skunde aprašomojoje dalyje išdėstytų argumentų matyti, jog iš esmės prokuroras prašo pakeisti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kita. Todėl kolegija keičia pirmosios instancijos teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kita baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu A. Š. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti:

A. Š. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str., pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone – uždrausti A. Š. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.