Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas S. D. (toliau – ir pareiškėjas, ir S. D.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 9 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Marijampolės AVPK areštinėje, atlyginti už 2016 m. rugsėjo 5 d. - 2016 m. lapkričio 10 d. laikotarpį. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės AVPK areštinėje administracinio arešto nuobaudas atliko netinkamomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. S. D. teigė, kad areštinės kamerose nebuvo užtikrintas nustatytas minimalus gyvenamas plotas. Be to, pareiškėjas nurodė, kad areštinėje nebuvo užtikrintas privatumas, nes kamerose įrengti tualetai nebuvo atskirti nuo likusios kamerų dalies, duše nebuvo pertvarų. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemas buvo po atviru dangumi, todėl esant nepalankioms oro sąlygoms, sušlapdavo. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam sutriko sveikata, todėl gydytojas paskyrė vaistus, kuriuos nupirko pareiškėjo motina, nes Marijampolės AVPK šiais vaistais jo neaprūpino (b. l. 2-4).

Teismo posėdyje S. D., iš esmės pakartojęs skunde ir papildomai pateiktuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamasis juose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad iš Marijampolės AVPK areštinės buvo nuvežtas pas gydytoją, kuris paskyrė vaistus nuo nemigos. Atsakovės atstovas šiais vaistais pareiškėjo neaprūpino, todėl juos turėjo pirkti pareiškėjo motina, kuriai vaistų receptą perdavė pareigūnai, paaiškinę, jog šiems vaistams nupirkti nėra lėšų. Pareiškėjo teigimu, įkalinimo įstaigoje esančius asmenis vaistais turi aprūpinti valstybė. Paaiškino, kad Marijampolės AVPK areštinėje į dušą maudytis vesdavo po du asmenis, todėl pareiškėjas, priverstas išsirengti kito asmens akivaizdoje, jausdavo orumo pažeminimą. Pareiškėjo prašymų į dušą nuvesti jį vieną Marijampolės AVPK areštinės pareigūnai netenkindavo. Pareiškėjas nurodė, jog pataisos įstaigos Psichologinėje tarnyboje dirbančios psichologės nustatė, kad yra pablogėjusi jo emocinė būklė. Mano, kad taip atsitiko dėl Marijampolės AVPK areštinėje patirtų nepatogumų. Paaiškino, kad Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2017 m. kovo mėn., o psichologinės būklės pablogėjimas konstatuotas 2018 metais. Nurodė, kad atsakovės atstovo pateikė teisingus duomenis apie administracinio arešto atlikimo laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad S. D. nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. (toliau – ginčo laikotarpis) Marijampolės AVPK areštinėje atliko teismo nutarimais paskirtas administracinio arešto nuobaudas (b. l. 18-19, 27-33).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš neteisėtų policijos įstaigos veiksmų, neužtikrinus asmeniui tinkamų administracinės nuobaudos atlikimo sąlygų policijos įstaigos areštinėje, atlyginimo.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtinta viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Atsižvelgus į tai, kad neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Marijampolės AVPK areštinėje sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog Marijampolės AVPK areštinės kamerose jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatyta minimali gyvenamosios patalpos ploto norma.

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reguliavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Veiklos taisyklės). Šių taisyklių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 m² (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl Veiklos taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje, turi būti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, kad policijos įstaigų areštinės kameros plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 5 m² ir kad sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).

Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo laikomas:

- nuo 2016 m. rugsėjo 8 d., 8.36 val., iki 2016 m. rugsėjo 11 d., 7.38 val., buvo laikomas kameroje Nr. 7, kurios plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo) yra 17,16 m² su trimis asmenimis, vienam asmeniui teko 4,29 m²;

- nuo 2016 m. rugsėjo 11 d., 7.38 val. iki 2016 m. rugsėjo 13 d., 11.18 val. buvo laikomas kameroje Nr. 7 kartu su dviem asmenimis, vienam asmeniui teko 5,72 m²;

- nuo 2016 m. rugsėjo 13 d., 11.18 val. iki 2016 m. rugsėjo 18 d., 15.54 val. buvo laikomas kameroje Nr. 7 su trimis asmenimis, vienam asmeniui teko 4,29 m²;

- nuo 2016 m. rugsėjo 18 d., 15.54 val. iki rugsėjo 20 d., 11.44 val. buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo) yra 9,52 m², su vienu asmeniu, vienam asmeniui teko 4,76 m²;

- nuo 2016 m. rugsėjo 20 d., 11.44 val. iki 2016 m. rugsėjo 21 d, 11.40 val. buvo laikomas kameroje Nr. 3 su dviem asmenimis, vienam asmeniui teko 3,1 m²;

- nuo 2016 m. rugsėjo 21 d., 11.40 val. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., 14.30 val. buvo laikomas kameroje Nr. 1, kurios plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo) yra 7,36 m², su vienu asmeniu, vienam asmeniui teko 3,68 m²;

- nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., 14.30 val. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., 11.32 val. buvo laikomas kameroje Nr. 8, kurios plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo) yra 6,37 m², su vienu asmeniu, vienam asmeniui teko 3,185 m²;

- nuo 2016 m. rugsėjo 28 d., 11.32 val., iki 2016 m. rugsėjo 30 d., 15.49 val. buvo laikomas kameroje Nr. 2, kurios plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo) yra 16,98 m², kartu su vienu asmeniu, vienam asmeniui teko 8,49 m²;

- nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., 15.54 val. iki 2016 m. spalio 3 d., 13.35 val. buvo laikomas kameroje Nr. 2 su trimis asmenimis, vienam asmeniui teko 4,24 m²;

- nuo 2016 m. spalio 3 d., 13.35 val. iki 2016 m. spalio 8 d., 21.19 val. buvo laikomas kameroje Nr. 2, su dviem asmenimis, vienam asmeniui teko 5,66 m²;

- nuo 2016 m. spalio 8 d., 21.19 val. iki 2016 m. spalio 13 d., 11.00 val. buvo laikomas kameroje Nr. 2 su trimis asmenimis, vienam asmeniui teko 4,245 m²;

- nuo 2016 m. spalio 13 d., 11.00 val. iki 2016 m. spalio 16 d., 22.33 val. buvo laikomas kameroje Nr. 7 su trimis asmenimis, vienam asmeniui teko 4,29 m²;

- nuo 2016 m. spalio 16 d., 22.33 val. iki 2016 m. spalio 21 d., 16.00 val. buvo laikomas kameroje Nr. 3 su dviem asmenimis, vienam asmeniui teko 3,17 m²;

- nuo 2016 m. spalio 21 d., 16.00 val. iki 2016 m. lapkričio 8 d., 11.00 val. buvo laikomas kameroje Nr. 2 su trimis asmenimis, vienam asmeniui teko 4,24 m².

Teismas, įvertinęs nurodytą informaciją, sprendžia, jog nuo 2016 m. rugsėjo 8 d., 8.36 val. iki 2016 m. rugsėjo 11 d., 7.38 val., nuo 2016 m. rugsėjo 13 d., 11.18 val. iki 2016 m. rugsėjo 18 d., 15.54 val., nuo 2016 m. rugsėjo 18 d., 15.54 val. iki rugsėjo 20 d., 11.44 val., nuo 2016 m. rugsėjo 20 d., 11.44 val. iki 2016 m. rugsėjo 21 d., 11.40 val., nuo 2016 m. rugsėjo 21 d., 11.40 val. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., 14.30 val., nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., 14.30 val. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., 11.32 val., nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., 15.54 val. iki 2016 m. spalio 3 d., 13.35 val., nuo 2016 m. spalio 8 d., 21.19 val. iki 2016 m. spalio 13 d., 11.00 val., nuo 2016 m. spalio 13 d., 11.00 val. iki 2016 m. spalio 16 d., 22.33 val., nuo 2016 m. spalio 16 d., 22.33 val. iki 2016 m. spalio 21 d., 16.00 val., nuo 2016 m. spalio 21 d., 16.00 val. iki 2016 m. lapkričio 8 d., 11.00 val., pareiškėjas Marijampolės AVPK areštinėje buvo laikomas, pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkto reikalavimą.

Konstatuojama, jog nurodytais laikotarpiais Marijampolės AVPK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam policijos įstaigos areštinės kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 m² kameros ploto (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, sprendžiama, kad kamerose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą.

Atsakovės atstovas nurodė, jog ginčo laikotarpiu sanitarinis mazgas buvo įrengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higiena norma HN 37:2009), kurios 20 punktas numatė, jog policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris privalėjo būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara ( b. l. 13).

Teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu Higienos norma HN 37:2009 nebegaliojo, kadangi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. ji buvo panaikinta, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinus Higienos normą HN 134:2015. Higienos norma HN 134:2015 tualetų policijos įstaigose įrengimo reikalavimų nenumato.

Marijampolės AVPK atsiliepime į skundą nurodė, kad pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. remonto darbų sutartį, visose areštinės kamerose atlikti sanitarinių mazgų remonto darbai, t. y. sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto aukštesne nei 180 cm pertvara, o nuo 2016 m. lapkričio mėnesio juose įrengtos ir durys (b. l. 13). Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad Marijampolės AVPK nepateikė konkrečių duomenų ir dokumentų, galinčių patvirtinti, kaip buvo užtikrinamas areštinėje laikomo pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu iki minėtos sutarties sudarymo dienos, ir kada buvo baigti remonto darbai, įskaitant ir durų į sanitarinius mazgus įrengimas. Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo pateiktus duomenis, daro išvadą, kad jie nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių apie jo privatumo pažeidimą naudojantis sanitariniu mazgu ginčo laikotarpiu. Atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų analizė leidžia spręsti, jog iki 2016 m. lapkričio mėnesio sanitariniuose mazguose nebuvo durų. Taigi, sanitarinio mazgo patalpa buvo matoma kitiems kameroje esantiems asmenims, o iki remonto pabaigos areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamųjų patalpų buvo atitverti tik 120-130 cm aukščio pertvara, kaip tai numatė anksčiau galiojusi Higienos norma HN 37:2009.

EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 punktas; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 punktas; 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 punktas;2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 punktas; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į EŽTT jurisprudenciją, yra išaiškinęs, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės 120–130 cm sienele asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumą ir sukelti jam nemalonius išgyvenimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1006-442/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, saugumo užtikrinimas areštinės kamerose negali paneigti asmens teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, policijos įstaiga turi parinkti tokius areštinės kamerose laikomų asmenų saugumo užtikrinimo būdus, kurie nesikirstų su Konvencijoje įtvirtintomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017).

Vertinant bylos proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, atsižvelgiama į teisminę praktiką, suformuotą aiškinant procesinę bylos dalyvių įrodinėjimo pareigą, pagal kurią, pareiškėjas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, privalo nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamos kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui; pareiškėjo teiginiai, susiję su kalinimo sąlygų pažeidimais, laikomi nustatytais tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo įstaiga nesugeba jų paneigti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Minėta, kad atsakovės atstovas konkrečiai nenurodė, kada buvo pradėti ir užbaigti remonto darbai aukštinant sanitarinių mazgų pertvaras ir kada konkrečiai 2016 m. lapkričio mėn. buvo įrengtos durys į sanitarinius mazgus. Marijampolės AVPK nepateikus išsamios informacijos apie konkretų sanitarinių mazgų durų įrengimo ir sanitarinių mazgų pertvarų paaukštinimo laiką, konstatuojama, jog 2016 m. rugsėjo 8 d. - 2016 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis Marijampolės AVPK areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.

Be to, S. D. patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, jog duše nebuvo užtikrintas privatumas, nes prausimosi vietos nebuvo atskirtos pertvaromis.

Vertinant šį pareiškėjo nurodytą teiginį, pažymima, jog Higienos norma HN 134:2015 ir kiti nacionaliniai teisės aktai nenumato pertvarų duše įrengimo . Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų dėl pertvarų įrengimo dušo patalpoje neįrengimo. Atsakovės atstovas nurodė, jog Marijampolės AVPK areštinėje laikomi asmenys, jų pageidavimu, į dušą gali būti vedami po vieną, ir tvirtino, kad S. D. tokio pageidavimo ginčo laikotarpiu nebuvo pareiškęs (b. l. 13-14). Išanalizavus byloje pateikto Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo registro (žurnalo) duomenis, nenustatyta, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės AVPK administraciją prašymais leisti vienam pasinaudoti dušu (b. l. 20-26). Kitokių objektyvių įrodymų, kad tokio turinio prašymais būtų kreipęsis į policijos įstaigos administraciją, pareiškėjas nepateikė.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo skundo teiginiai apie neužtikrintą privatumą naudojantis Marijampolės AVPK areštinės dušu atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad pasivaikščiojimo kiemas buvo po atviru dangumi, be stogelio, todėl vaikščiodamas šiame kieme nepalankioms oro sąlygoms, sušlapdavo.

Veiklos taisyklių 38 punktas numato, jog policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas privalo užtikrinti, kad areštantai galėtų kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, S. D. teiginys apie pasivaikščiojimo kieme neįrengtą stogelį atmetamas kaip nepagrįstas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog Marijampolės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės (poskyrio teisėmis) bendrosios praktikos slaugytoja Z. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. apžiūrėjo S. D., kuris nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, tačiau teigė, kad ilgą laiką vartojo alkoholį ir jaučia nerimą. Bendrosios praktikos slaugytoja, bendraudama su pareiškėju, depresijai būdingų simptomų nepastebėjo, pareiškėjas atsisakė nuvykti į viešąją įstaigą Marijampolės ligoninę psichiatro konsultacijai. Areštinės viršininkas informavo bendrosios praktikos slaugytoją Z. B., kad S. D. 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo nuvežtas į Vilkaviškio ligoninę gydytojo konsultacijai, o 2016 m. rugsėjo 16 d. atvykusi moteris, kuri prisistatė kaip pareiškėjo motina, pateikė 2016 m. rugsėjo 13 d. išduotą receptą ir juo paskirtus medikamentus - Mirtazapine Orion 15 mg N28 tabletes. Bendrosios praktikos slaugytoja Z. B. medikamentus priėmė ir įregistravo Vaistinių preparatų, priimtų iš artimųjų, registracijos žurnale (b. l. 23-25, .

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-8 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas)“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 129:2004 „Teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas (kabinetas) (toliau – ir Medicinos norma MN 129:2004) 4.1–4.2 ir 5 punktus, teritorinės policijos įstaigos areštinės medicinos punktas yra areštinės padalinys, teikiantis pirmąją medicinos pagalbą ir užtikrinantis kitos būtinosios medicinos pagalbos teikimą areštinėje laikomiems asmenims, jis steigiamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu bei kitais teisės aktais. Pagrindinės medicinos punkto funkcijos yra teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal bendruomenės slaugytojo kompetenciją; suteikti asmenims pirmąją ir kartu su areštinės vadovu organizuoti kitą būtinąją medicinos pagalbą; įgyvendinti areštinėje būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones, įrašytas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą; mokyti sveikos gyvensenos, asmens higienos, visuomenėje paplitusių infekcinių ligų profilaktikos (Medicinos normos MN 129:2004 12 punktas).

Veiklos taisyklių 72 punkte nustatyta, kad policijos areštinės bendruomenės slaugytojas privalo per 24 val. apžiūrėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areštinę uždarytų asmenų sveikatos būklę jų sutikimu; suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iš kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areštinės apžiūrimi tik šių pageidavimu (72.1 punktas); kasdien aplankyti asmenis, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistų ir įsitikinti, kad jie suvartoti pagal paskirtį (72.2 punktas); stebėti badaujančio asmens sveikatą, teikti jam konsultacijas, kai jis pats to prašo (72.3 punktas); priimti gydytojo paskirtus medikamentus (gamintojo pakuotėje) iš policijos areštinėje laikomo asmens šeimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iš asmenų konvojavimą vykdančių pareigūnų, jei asmuo yra atvežamas iš tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas (72.4 punktas); išduoti policijos areštinėse laikomiems asmenims gydytojo paskirtus medikamentus, asmeniui išvykstant iš policijos areštinės, vaistų likutis grąžinamas; jei policijos areštinėje nėra medicinos punkto, medikamentus priima bei už jų saugojimą ir išdavimą atsako policijos areštinės viršininkas, o jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas (73 punktas).

Medicinos normos MN 129:2004 17.2 punktas nustato, jog medicinos punkto slaugytojas administratorius (jei tokios pareigybės nėra – bendruomenės slaugytojas) privalo organizuoti medicinos punkto aprūpinimą vaistiniais preparatais ( 2 priedas), ir kitais medicinos gaminiais, įranga, užtikrinti jų apskaitą; vaistiniai preparatai į apskaitą įtraukiami naudojantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtinta forma (3 priedas). Medicinos normos MN 129:2004 2 priede nurodyta, kokie vaistiniai preparatai turi būti areštinės medicinos punkte (kabinete).

Bylos duomenimis, pagal 2016 m. rugsėjo 13 d. išduotą receptą pareiškėjo motina nupirko ir į Marijampolės AVPK areštinę pareiškėjui pristatė medikamentą - Mirtazapine Orion 15 mg N28 tabletes. VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo pareiškėjui paskirto medikamento Mirtazapine Orion 15 mg N28 (veiklioji medžiaga – Mirtazapinum) Medicinos normos MN 129:2004 2 priede nurodytame medikamentų sąraše nėra.

Atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes ir taikomą teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad Marijampolės AVPK neturėjo pareigos aprūpinti medicinos punktą medikamentais, kurie buvo paskirti pareiškėjui (Mirtazapine Orion 15 mg N28), todėl nėra pagrindo teigti, kad valstybės atstovas nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą aprūpinti pareiškėją medikamentais. Marijampolės AVPK areštinės Bendrosios praktikos slaugytoja Z. B., priimdama iš pareiškėjo motinos jos lėšomis nupirktą vaistą, veikė Veiklos taisyklių 72.4 punkto nustatytos kompetencijos ribose.

Atsižvelgus į tai kas nurodyta, pareiškėjo teiginys dėl jo neaprūpinimo vaistais atmetamas kaip nepagrįstas.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nuo 2016 m. rugsėjo 8 d., 8.36 val. iki 2016 m. rugsėjo 11 d., 7.38 val., nuo 2016 m. rugsėjo 13 d., 11.18 val. iki 2016 m. rugsėjo 18 d., 15.54 val., nuo 2016 m. rugsėjo 18 d., 15.54 val. iki rugsėjo 20 d., 11.44 val., nuo 2016 m. rugsėjo 20 d., 11.44 val. iki 2016 m. rugsėjo 21 d., 11.40 val., nuo 2016 m. rugsėjo 21 d., 11.40 val. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., 14.30 val., nuo 2016 m. rugsėjo 26 d., 14.30 val. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., 11.32 val., nuo 2016 m. rugsėjo 30 d., 15.54 val. iki 2016 m. spalio 3 d., 13.35 val., nuo 2016 m. spalio 8 d., 21.19 val. iki 2016 m. spalio 13 d., 11.00 val., nuo 2016 m. spalio 13 d., 11.00 val. iki 2016 m. spalio 16 d., 22.33 val., nuo 2016 m. spalio 16 d., 22.33 val. iki 2016 m. spalio 21 d., 16.00 val., nuo 2016 m. spalio 21 d., 16.00 val. iki 2016 m. lapkričio 8 d., 11.00 val.

buvo pažeista Veiklos taisyklių 80 punkto nuostatomis garantuojama pareiškėjo teisė būti laikomam policijos įstaigos areštinės kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 5 m² kameros ploto, o 2016 m. rugsėjo 8 d. - 2016 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d.

Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.).

Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012 ir kt.).

Spręsdamas dėl S. D. patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo bei dydžio, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Marijampolės AVPK areštinėje sąlygų (teisės į minimalų gyvenamąjį plotą bei teisės į privatumą pažeidimus), į pažeistų vertybių pobūdį bei pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą, intensyvumą bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti vertinamos kaip reikšmingos sprendžiant dėl laikymo areštinėje sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Teismas, įvertinęs šiuos kriterijus, sprendžia, jog teisės pažeidimo pripažinimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jo emocinė būklė yra pablogėjusi, tačiau šį teiginį pagrindžiančių objektyvių įrodymų nepateikė. Byloje nenustatyta, kad Marijampolės AVPK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar turėję tikslą tyčia nežmoniškai su juo elgtis.

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, jog priteistina 300 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti S. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai, atsiradusiai 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.