Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovas skundžiamu 2016 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. SA-10481-(12.1) „Dėl ryšio bokšto statybos“ (toliau – Sprendimas) informavo, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjas planuoja ryšio stiebo statybą, vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais jau yra parengtas 80 m aukščio telekomunikacijų perdavimo stiebo statybos techninis darbo projektas ir šiuo metu vyksta projekto derinimas, todėl atsakovas dar vieno tokio statinio statybai šioje teritorijoje nepritaria.

Su atsakovo Sprendime nurodytais motyvais ir pačiu Sprendimu pareiškėjas nesutinka, nes jie prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus.

Pažymėjo, kad projektinių pasiūlymų užduoties rengimo būtinybę ir privalomą derinimą su savivaldybės administracijos direktoriumi numato šios teisės aktų normos: Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, to paties straipsnio 2 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 32 straipsnis, Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 60 punktas, minėto reglamento 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 4 punktas.

Atsakovas savo nepritarimą pareiškėjo pateiktai projektinių pasiūlymų užduočiai grindė vieninteliu argumentu, kad jau yra parengtas 80 m aukščio telekomunikacijų perdavimo stiebo statybos techninis darbo projektas toje pačioje Bendrajame plane numatytoje teritorijoje ir šiuo metu vyksta projekto derinimas. Tačiau atsakovas nenurodė nei asmens – statytojo, kurio vardu buvo parengtas telekomunikacijų perdavimo stiebo statybos techninis darbo projektas, nei konkrečios vietos, kurioje suprojektuotas kitas telekomunikacijų perdavimo stiebas, dar daugiau, atsakovas, kiek suprantama iš Sprendimo, esminės aplinkybės ar toks asmuo turi teisę verstis viešųjų ryšių tinklų tiekėjo veikla, net nenagrinėjo. Taip pat atsakovas Sprendime nenurodė, kad kitam asmeniui jau būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas telekomunikacijų perdavimo stiebo statybai, o tik paminėjo, kad projektas yra derinamas, kas reiškia, jog kito asmens pateiktas projektas gali būti ir nesuderintas ir statybą leidžiantis dokumentas kitam asmeniui neišduotas.

Tokie atsakovo motyvai yra visiškai neinformatyvūs ir abstraktūs, nepagrįsti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakovo rašte yra iš esmės nenurodyti jokie atsisakymo suderinti pareiškėjo projektinius pasiūlymus motyvai ir raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų.

Atkreipė dėmesį ir į tai, kad bet kuriuo atveju statytojas įgyja teisę statyti statinį ne nuo statinio projekto pateikimo savivaldybės administracijai derinti momento, o nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte konkrečiai nurodyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, kol statybą leidžiantis dokumentas nėra išduotas, asmuo, pateikęs derinti statinio projektą, dar neturi teisės įgyvendinti statybos, todėl jo teisės ir teisėti interesai, susiję su statinio statyba, dar net nėra atsiradę ir tokioms realiai neegzistuojančioms, o tik hipotetiškai ateityje atsirasiančiomis teisėms (kurios gali niekada ir neatsirasti) neturi ir negali būti teikiamas prioritetas prieš pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, kurie jau egzistuoja, nes tai reikštų tokių pareiškėjui priklausančių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

Akcentavo, kad pareiškėjo nurodyta ryšio stiebo statybos vieta atitinka Bendrojo plano sprendinius, nes Žemės sklypas, kuriame planuojama ryšio stiebo statyba, patenka į Bendrajame plane pažymėtą mobiliojo ryšio stoties teritoriją, kurioje leidžiama mobiliojo ryšio stoties statyba. Taigi ta aplinkybė, kad pareiškėjo prašymo suderinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį pateikimo metu atsakovui yra pateiktas derinti kito asmens parengtas telekomunikacijų perdavimo stiebo statybos techninis darbo projektas, savaime neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams ir tai nereiškia, kad pareiškėjas neturi teisės teikti derinti projektinių pasiūlymų rengimo užduoties vadovaujantis Bendruoju planu.

Pažymėjo ir tai, kad būtent pareiškėjas yra viešųjų ryšių tinklų teikėjas, kuris turi ne tik teisę teikti viešųjų ryšių tinklus, bet ir atitinkamas pareigas, kurios nustatytos Elektroninių ryšių įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose, susijusias su viešųjų ryšių tinklų teikimu.

Taip pat Sąlygų aprašo 20 punkte nustatyta, kad ūkio subjektas, teikdamas viešąjį ryšių tinklą ir (arba) viešąsias elektroninių ryšių paslaugas, privalo laikytis elektroninių ryšių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl ryšio stiebo statybos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo, vykdydamas anksčiau nurodytus Elektroninių ryšių įstatymo bei Sąlygų aprašo reikalavimus ir pareiškėjui nustatytas pareigas. Todėl atsakovas privalėjo įvertinti šias aplinkybes ir neturėjo teisės atsisakyti derinti pareiškėjo pateiktos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties vien dėl kito asmens pateikto derinti projekto. Kaip minėta, skundžiamame atsakovo Sprendime ne tik nenurodytas asmuo, kuris neva pateikė derinti ryšio stiebo statybos projektą toje pačioje Bendrojo plano teritorijoje, bet net nėra paminėta ir nėra aišku, ar tas asmuo apskritai turi teisę vykdyti elektroninių ryšių veiklą ir kokiais tikslais jis parengė bei pateikė atsakovui ryšio stiebo statybos projektą derinti.

Todėl skundžiamas atsakovo raštas sudaro nepagrįstas kliūtis pareiškėjui vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su viešojo ryšio tinklo teikimo veikla, ir dėl šios priežasties jis laikytinas neteisėtu ir turi būti panaikintas. Prašė skundą tenkinti.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai buvo nepritarta ir minėtos priežastys skundžiamame rašte buvo aiškiai išdėstytos. Pareiškėjo prašyme nurodytoje teritorijoje, vadovaujantis Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, jau buvo parengtas 80 m aukščio telekomunikacijų perdavimo stiebo statybos techninis darbo projektas ir vyko projekto derinimo procedūros, nes jau gerokai anksčiau, 2016 m. rugsėjo 16 d., kita įmonė- UAB „Optimalus progresas“, pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamento Architektūros ir urbanistikos skyriui prašymą išduoti statybos leidimą telekomunikacijų tinklų inžineriniam statiniui (telekomunikacijų perdavimo stiebui) planuojama statyba (duomenys neskelbtini) . Kartu su prašymu buvo pateiktas statinio techninis projektas, kuriam Marijampolės savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas vyriausiasis architektas 2016 m. rugsėjo 19 d. pritarė, o pateiktų dokumentų pagrindu 2016 m. lapkričio 9 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-41-161109- 00078.

Vadovaujantis šių taisyklių 28 straipsnio 2 punktu, bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. bendrasis planas turi neprieštarauti nacionalinio lygmens bendrojo planavimo dokumento sprendiniams (Seimo patvirtintam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui), taip pat specialiųjų planų sprendiniams, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens specialiųjų planų sprendiniams, būti suderintas su gretimų apskričių galiojančiais bendraisiais ir specialiaisiais planais (dėl sprendinių tarpusavio neprieštaravimo).

Teisės aktai neįpareigoja bendrojo teritorijų planavimo stadijoje nustatyti tikslias teritorijų (konkrečių kaimų) ribas. Bendrajame plane nėra ir negali būti nurodyta, kuriame konkrečiame kaime numatyta viena ar kita mobiliojo ryšio bazinė stotis. Juo labiau bendrasis planas negali suteikti privilegijų kuriai nors konkrečiai ryšių bendrovei dėl jame numatytų mobiliojo ryšio bazinių stočių plėtros. Pareiškėjas nepateikia duomenų, jog būtų teikęs pastabų/pasiūlymų dėl ginčo teritorijos funkcinės paskirties nurodomų galimų alternatyvų, kurias, vadovaujantis Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo proceso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų patvirtinimo“, 7 punktu, galima buvo teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Esant tokiai situacijai iš pareiškėjo jokių pasiūlymų nebuvo gauta. Bendrajame plane ginčo teritorija fiksuota ortografinėje nuotraukoje, kurios pagrindu ir buvo parengtas detaliojo plano pagrindinis brėžinys - minėta teritorija Marijampolės savivaldybėje, Marijampolės seniūnijoje koordinačių sistemoje LKSS4 yra tarp koordinačių X 6040000 - 6045000 ir Y 445000 - 450000 plokštumų. Minėtose koordinatėse yra numatyta tik vieno mobiliojo ryšio bazinė stotis. Mobiliojo ryšio bazinė stotis yra inžinerinis statinys, pagal (Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“) patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-772 ypatingų statinių klasifikacijos lentelės 12 punktą ypatingiems statiniams priskiriami elektroninių ryšių infrastruktūra (bokštai, stiebai), švyturiai, radiolokatoriai, skrydžių valdymo bokštai, vėjo elektrinės, dūmtraukiai, vandentiekio bokštai, vandens aušyklos, bokštiniai aruodai ir kitos paskirties bokštiniai statiniai, jeigu yra aukštesni kaip 30 metrų. Pažymėjo, kad pats pareiškėjas daro nuorodą į Bendrojo plano sprendinius, jo aiškinamąjį raštą, tačiau savo teiginių nepagrindžia, o tiesiog cituoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo atskirus straipsnius ar Statybos techninius reglamentus, savaip interpretuodamas bendrojo plano aiškinamojo rašto lentelę.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti pamatiniai reikalavimai statytojams bei nurodyti pagrindai ir dokumentai, kuriuos privalu turėti norint pradėti statinių statybą, t. y. statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Atkreipė dėmesį, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pareiškėjui nuosavybės teise niekuomet nepriklausė, nuosavybės teise jį valdo G. B., o viešajame registre įregistruota nuomos sutartis sudaryta su A. T.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu - visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Darytina išvada, kad reikalauti atlikti/įgyvendinti pareiškėjo skundo reikalavimuose įvardintus veiksmus gali tik nekilnojamojo turto savininkas. Nors su prašymu Marijampolės savivaldybės administracijai ir pateikta nuomos sutartis, sudaryta tarp G. B. ir UAB „TeleTower“, viešajame registre ji nėra registruota. Akivaizdu, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą trečiajam asmeniui, Marijampolės savivaldybės administracijai, minėta sutartimi remtis ir vadovautis negalėjo. Be to, kartu su pareiškėjo pareiškimu pateiktame Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše aiškiai nurodoma, kad žemės sklypas, kuriame planuojama statyba, yra žemės ūkio paskirties.

Įgyvendinant įstatymo viršenybės principą, viešojo administravimo subjektų įgaliojimai turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti įstatymo normose išdėstytus teisinius pagrindus.

Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Marijampolės savivaldybę atlikti veiksmus yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams. Be to, pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kad Marijampolės savivaldybės administracija neatlieka jai teisės aktais pavestos pareigos, susijusios su projektų svarstymų ar statybą leidžiančių dokumentu išdavimu. Nors pareiškėjas savo reikalavimus grindžia ir tuo, kad yra viešųjų ryšių tinklų tiekėjas ir teikia nuorodas į jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, tačiau atkreipė dėmesį, kad jokio ginčo dėl pareiškėjo teisės verstis nurodyta veikla nėra. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principais, pareiškėjo prašymas turėtų būti atmestas, nes atsakovo veiksmuose nėra esminio teisės aktų normų pažeidimo. Pareiškėjas jokių kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima naikinti ginčijamą Marijampolės savivaldybės administracijos raštą, nepateikė.

Byloje ginčas kilęs dėl Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamento 2016 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. SA-10481-(12.1) „Dėl ryšio bokšto statybos“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „TeleTower“, pagal įgaliojimą atstovaujamas R. P. įmonės, 2016 m. spalio 11 d. prašymu Nr. 1011-01 „Dėl ryšio bokšto statybos“ kreipėsi į atsakovą dėl parengtos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo pareiškėjui siekiant pastatyti ypatingą inžinerinės infrastruktūros statinį 80 m aukščio ryšio stiebą su atotampomis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), vadovaujantis Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-606 „Dėl Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – Bendrasis planas) sprendiniais, t. y. pastatant minėtą ryšio stiebą Bendrajame plane nurodytoje nagrinėjamoje mobiliojo ryšio stoties teritorijoje Valavičių kaime.

Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, skundžiamu 2016 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. SA-10481-(12.1) „Dėl ryšio bokšto statybos“ nurodė, kad atsakydami į pareiškėjo prašymą informuoja, kad teritorijoje, kurioje pareiškėjas planuoja ryšio stiebo statybą, vadovaujantis Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais jau yra parengtas 80 m aukščio telekomunikacijų perdavimo stiebo statybos techninis darbo projektas ir šiuo metu vyksta projekto derinimas, ir dar vieno tokio statinio statybai šioje teritorijoje nepritariama.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo atsakovas išsprendė UAB „TeleTower“, pagal įgaliojimą atstovaujamo R. P. įmonės, prašymą, turinio atitikimo įstatymų reikalavimas.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas savo nepritarimą pareiškėjo pateiktai projektinių pasiūlymų užduočiai grindė vieninteliu argumentu, kad jau yra parengtas 80 m aukščio telekomunikacijų perdavimo stiebo statybos techninis darbo projektas toje pačioje Bendrajame plane numatytoje teritorijoje ir šiuo metu vyksta projekto derinimas. Tačiau atsakovas nenurodė nei asmens – statytojo, kurio vardu buvo parengtas telekomunikacijų perdavimo stiebo statybos techninis darbo projektas, nei konkrečios vietos, kurioje suprojektuotas kitas telekomunikacijų perdavimo stiebas, dar daugiau, atsakovas, kiek suprantama iš sprendimo, esminės aplinkybės ar toks asmuo turi teisę verstis viešųjų ryšių tinklų tiekėjo veikla, net nenagrinėjo. Taip pat atsakovas sprendime nenurodė, kad kitam asmeniui jau būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas telekomunikacijų perdavimo stiebo statybai, o tik paminėjo, kad projektas yra derinamas, kas reiškia, jog kito asmens pateiktas projektas gali būti ir nesuderintas ir statybą leidžiantis dokumentas kitam asmeniui neišduotas. Tokie atsakovo motyvai yra visiškai neinformatyvūs ir abstraktūs, nepagrįsti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad atsakovo ginčo sprendime yra iš esmės nenurodyti jokie atsisakymo suderinti pareiškėjo projektinius pasiūlymus motyvai ir sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nurodytų reikalavimų,

Atsakovas gi teigė, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų ir konkretizuotų jos teiginius dėl pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Informacija pareiškėjui buvo suteikta, todėl pareiškėjo pateiktame skunde keliami abstraktūs reikalavimai, nenurodant konkrečių ginčijamų teisės aktų, taip pat nepateikiama argumentų, kaip šie aktai pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Pateiktai projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai buvo nepritarta ir minėtos priežastys skundžiamame rašte buvo aiškiai išdėstytos. Pareiškėjo prašyme nurodytoje teritorijoje, vadovaujantis Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais, jau buvo parengtas 80 m aukščio telekomunikacijų perdavimo stiebo statybos techninis darbo projektas ir vyko projekto derinimo procedūros, nes jau gerokai anksčiau, t. y. 2016 m. rugsėjo 16 d. kita įmonė, o būtent UAB „Optimalus progresas“, pateikė Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamento Architektūros ir urbanistikos skyriui prašymą išduoti statybos leidimą telekomunikacijų tinklų inžineriniam statiniui (telekomunikacijų perdavimo stiebui), planuojama statyba (duomenys neskelbtini) . Kartu su prašymu buvo pateiktas statinio techninis projektas, kuriam Marijampolės savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, vyriausiasis architektas, 2016 m. rugsėjo 19 d. pritarė, o pateiktų dokumentų pagrindu 2016 m. lapkričio 9 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-41-161109- 00078. Marijampolės savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad visus savivaldybės vykdomajai institucijai priskirtus veiksmus Marijampolės savivaldybės administracija atliko tinkamai ir jokio tuo metu galiojusių teisės aktų pažeidimo šiuose veiksmuose nėra. Pareiškėjas teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima naikinti ginčijamą Marijampolės savivaldybės administracijos raštą, nepateikė.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad viešojo administravimo administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, galiojusio ginčijamo sprendimo priėmimo metu, 1.1 punktas nustatė, kad statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – Reglamentas) nustato statinio projekto (statybos projekto, rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, supaprastinto griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projekto) (toliau – Projektas) rengimo tvarką.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 13 priedo, nustatančio projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju, 11 punktas numatė, kad Statytojas parengtą projektinių pasiūlymų užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Pagal šio Reglamento 13 priedo 12 punktą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinę užduotį, įvertina, ar statyba (nauja statyba ir (ar) statinio rekonstravimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Pagal šio Reglamento 13 priedo 13 punktą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita). Reglamento 13 priedo 14 punkte numatyta, kad jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo [5.1], kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita) ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

Pareiškėjas UAB „TeleTower“, pagal įgaliojimą atstovaujamas R. P. įmonės, 2016 m. spalio 11 d. prašymu Nr. 1011-01 „Dėl ryšio bokšto statybos“ kreipėsi į atsakovą dėl parengtos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties suderinimo pareiškėjui siekiant pastatyti ypatingą inžinerinės infrastruktūros statinį 80 m aukščio ryšio stiebą su atotampomis žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), vadovaujantis Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-606 „Dėl Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (toliau – Bendrasis planas) sprendiniais, t. y. pastatant minėtą ryšio stiebą Bendrajame plane nurodytoje nagrinėjamoje mobiliojo ryšio stoties teritorijoje (duomenys neskelbtini) , ir vadovaujantis Reglamento 13 priedo 10.4, 10.5, 10.6 punktais pateikė būtinus dokumentus.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui kreipiantis į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties derinimo pastatyti ypatingą inžinerinės infrastruktūros statinį 80 m aukščio ryšio stiebą galiojo Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Marijampolės savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-606 „Dėl Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“.

Skundžiamame administraciniame akte nenurodytos konkrečios priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą Reglamento 13 priedo 14 punkto, kuriame numatyta, kad jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo [5.1], kitų įstatymų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita, prasme. Taigi prašomas panaikinti individualus administracinis aktas neatitinka ir motyvuotumo reikalavimo.