Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, vykdo statybos darbus, teistas:

1) 2023 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį - 40 parų arešto bausme (ankstesni teistumai yra išnykę), (L. D. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) kalėjime);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. D. turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, iš anksto ketindamas atsiskaityti netikrais pinigais, 2024 m. vasario 10 d. pagal skelbimą apie parduodamą kompiuterį „HP Pavilion“, patalpintą socialiniame tinkle „Facebook“, susirašęs su E. B. ir prisistatęs išgalvota pavarde L. A. bei susitaręs dėl kompiuterio „HP Pavilion“ pirkimo, 2024 m. vasario 10 d., apie 19.03 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), atsisėdęs į E. B. automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) po ko E. B. perdavus jam kompiuterį „HP Pavilion“, jis (L. D.) pateikė E. B. netikrus 500 eurų, ant kurių užrašas „THIS NOTE IS NOT A LEGAL TENDER“; „PROP MONEY“ (vertimas: Šis banknotas nėra teisėta mokėjimo priemonė; „Reklamos pinigai“) ir pasišalino iš automobilio, tokiu būdu apgaule įgijo E. B. priklausantį turtą - kompiuterį „HP Pavilion“, padarydamas pastarajam 500 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

2024 m. spalio 4 d. įteikus pranešimą apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje, įtariamuoju apklaustas L. D. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Pranešimą apie įtarimą gavo, su jo turiniu susipažino, suprato kuo yra įtariamas. 2024 metais vasario mėnesį gyveno adresu (duomenys neskelbtini) pas A. V.. Šiuo adresu gyvena A. mama A. V. ir A. draugas I. P.. Jis tiksliai neprisimena kada susitiko su vienu savo pažįstamu vardu S., pavardės neatsimena, gyvena Švedijoje. Jie kartu su juo kažkada dirbo Švedijoje. Jie susitiko Gariūnų turgavietėje, negali nurodyti kurioje tiksliai vietoje. Su S. pakalbėjo apie gyvenimą, apie darbą. Po to S. ištraukė iš savo drabužių kišenės krūvą piniginių kupiūrų ir jam jas parodė. Jis pasakė, kad jos netikros. Kiek pamena ten buvo po 100 Eurų ir po 50 Eurų kupiūros. Kiek tiksliai S. turėjo tų kupiūrų negali nurodyti, tačiau nemažai. Jis pasižiūrėjo į tas kupiūras ir pamatė, kad vizualiai atrodo labai panašios kaip tikros, tačiau jeigu paimti į rankas ir gerai jas apžiūrėti, tai matosi, kad tai padirbti pinigai. S. pasiūlė jam paimti kažkiek kupiūrų. Jie nekalbėjo su S. apie tai, kiek tiksliai jis ims tokių kupiūrų. Jis sutiko paimti, tačiau dėl ko nežino. S. iš bendros krūvos davė jam kažkiek kupiūrų, tačiau kiek tiksliai negali nurodyti. Jie dar kažkiek pakalbėjo ir išsiskirstė. Jis atvažiavo namo pas A. adresu (duomenys neskelbtini) ir ten padėjo padirbtas kupiūras. Kiek pamena jos gulėjo ant stalo kambaryje. Dar rodė tas kupiūras A. ir I.. Po kurio laiko, tikslios datos neprisimena, socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą apie parduodamą nešiojamą kompiuterį „Pavillon“. Tada jis iš savo paskyros „(duomenys neskelbtini)“ parašė šiam žmogui, kad norėtų nusipirkti šį kompiuterį. Jie susitarė susitikti vakare. Asmuo parašė, kad už šį kompiuterį jis nori 500 Eur. Tada jis ir sugalvojo, kad pabandys atsiskaityti už šį kompiuterį netikrais pinigais. Apie 19.00 val. jis kartu su I. P. nuėjo prie pastato (duomenys neskelbtini), kur privažiavo automobilis „Mercedes“. Jis atsisėdo į automobilį ant priekinės sėdynės šalia vairuotojo, o I. liko laukti lauke šalia automobilio. Vairuotojas padavė jam kompiuterį ir jis jį vizualiai apžiūrėjo, buvo įjungęs, kad patikrinti parametrus. Po to jis pasakė, kad jį pirks. Jis padavė laidą nuo kompiuterio I. pro atidarytą langą. Kompiuterio savininkas pradėjo pildyti kažkokį dokumentą. Kiek pamena jis pildė lyg tai savo telefone. Jis paklausė L. D. vardo ir pavardės bei elektroninio pašto. Jis pasakė, kad jo vardas ir pavardė yra L. A.. Išgalvojo pavardę, kad kompiuterio savininkas jo vėliau nesurastų. Kompiuterio savininkas dar paklausė jo ar gavo savo elektroniniu paštu jo išsiųstą dokumentą. Jis neprisimena kokį elektroninį paštą nurodė kompiuterio savininkui. Jis pamaigė savo telefoną ir pasakė, kad gavo jo išsiųstą dokumentą. Jis neprisimena ar tuo metu jis apsimetė, kad neva patikrino savo paštą. Po to ištraukė iš kišenės padirbtas kupiūras ir padavė jas vairuotojui. Kiek pamena ten buvo trys kupiūros po 100 Eurų nominalo ir keturios kupiūros po 50 Eurų, bendrai 500 Eurų. Vairuotojas paėmė visas kupiūras ir pradėjo skaičiuoti. Jis tuo metu pasinaudojo proga ir kol jis skaičiavo, su kompiuteriu išlipo iš automobilio ir greitai nuėjo link A. namo. Kiek pamena I. ėjo jam iš paskos, o gal liko stovėti prie automobilio. Jis negirdėjo, kad vairuotojas jam sakytų, kad grąžintų kompiuterį ir kad pinigai padirbti. Prieš atsiskaitant už kompiuterį netikrais pinigais, jis nesakė I., kad ketina atsiskaityti už kompiuterį būtent tokiais netikrais pinigais. Kai jis atėjo pas A., jis parodė jam kompiuterį ir jie nustatė, kad savininkas juos apgavo, nes kompiuteryje nebuvo vaizdo plokštės. Tada jis nusprendė šį kompiuterį parduoti į lombardą. Kadangi jis neturėjo asmens dokumento, todėl jis paprašė A. priduoti šį kompiuterį į lombardą savo vardu. A. taip ir padarė, tačiau ar tą dieną ar kitą, tiksliai neprisimena. Jis nuvažiavo į lombardą, esantį prie Kalvarijų turgaus ir ten pridavė kompiuterį. Kiek pamena jis gavo apie 400 Eurų pinigų. Šiuos pinigus jis atidavė jam. L. D. šiuos pinigus išleido maistui pirkti. Nei A. nei I. nežinojo, kad jis už kompiuterį atsiskaitė netikrais pinigais. Likusieji netikri pinigai buvo pas A. bute. Jie voliojosi kambaryje ant stalo ant grindų. Galimai A. mama pamačiusi šiuos netikrus pinigus, išmetė juos bute į šiukšliadėžę. Jis labai gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką, t. y. apgaule įgijo svetimą turtą. Jis sutinka, kad procesas byloje pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu.

2024 m. vasario 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas E. B. pareiškė, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 19.03 val., adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su kompiuterį norėjusiu pirkti asmeniu, prisistačiusiu kaip L. A.. Su L. A. susitiko prie parduotuvės „Lidl“ adresu (duomenys neskelbtini). L. A. apžiūrinėjo kompiuterį apie 15 minučių, padavė penkias kupiūras po 100 Eur, jam pastebėjus, kad kupiūros yra padirbtos, pasakė grąžinti kompiuterį, tačiau L. A. pradėjo bėgti su kompiuteriu rankose ir pabėgo. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2024 m. vasario 10 d. liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad 2024 m. vasario 10 d., apie 17.58 val., jam per „Facebook“ platformoje esančią pardavimų skiltį, asmuo, pasivadinęs kaip „(duomenys neskelbtini)“ jam parašė su klausimu, ar dar turi parduodamą kompiuterį „HP Pavilion“, juodos spalvos, baltai šviečiančia klaviatūra, dešinėje pusėje buvo lipdukas su užrašu „144HZ“, ar kompiuteris veikia puikiai, paprašė kompiuterio nuotraukų, pasiteiravo galutinės kainos ir ar galėtų kompiuterį jam privežti. E. B. paklausė, kur jam atvežti kompiuterį, asmuo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie „Lidl“ parduotuvės. E. B. nurodė, kad galutinė kaina būtų 500 Eur. Su L. 2024 m. vasario 10 d., apie 19.00 val. sutarė susitikti adresu (duomenys neskelbtini). Į susitikimo vietą atvyko lygiai 19.00 val., per „Facebook“ platformą parašė jam, kad atvyko. Pastarasis paprašė jo mobilaus telefono numerio, tada jis parašė jam savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis jam paskambino į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir po kelių minučių pats atvyko į susitikimo vietą su draugu. L. dėvėjo pilkos spalvos, kelius siekiantį paltą, su trumpa barzda, trumpai kirptų plaukų, šiek tiek praplikęs, vidutinio kūno sudėjimo, apie 175 cm ūgio. L. draugas buvo su pilka striuke, su gobtuvu, veido nepastebėjo, su juodomis kelnėmis, apie 175 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. L. atvykus, L. draugas liko stovėti lauke, o E. B. su L. įsėdo į savo automobilį „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) L. ėmė apžiūrinėti kompiuterį, žiūrėjo gamyklinius parametrus, tikrino ekrano garsą, klaviatūrą, jam baigus kompiuterio apžiūrą, jis sutiko pirkti kompiuterį. E. B. išrašė jam sąskaitą-faktūrą, kurioje jis nurodė jo vardą ir pavardę (L. A.) bei el. pašto adresą (duomenys neskelbtini). Po to jis išsiuntė jam sąskaitą į el. paštą. L. nurodė, kad sąskaitą į elektroninį paštą gavo, atsidarė automobilio duris, draugui padavė kompiuterį ir kompiuterio pakrovėją, po to išsitraukė piniginę, padavė E. B. pinigus, penkias kupiūras po 100 Eur. E. B. iš karto pastebėjo, kad kupiūros yra padirbtos ir iš asmens pareikalavo, kad asmuo gražintų kompiuterį, nes pinigai yra netikri. Asmuo išlipo iš automobilio ir kartu su draugu, kuris visą laiką stovėjo prie automobilio, pradėjo bėgti, pasišalino link gyvenamųjų namų link. E. B. paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2024 m. vasario 20 d. papildomai liudytojas E. B. parodė, kad socialinio tinklo „Facebook“ platformoje „Marketplace“ per savo paskyrą 2024 m. vasario mėnesį 5 ar 6 dienomis įkėlė skelbimą apie parduodamą nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion 15“. Šį kompiuterį nupirko 2024 m. vasario 4 d. iš fizinio asmens. Pirkdamas kompiuterį patikrino jo serijinį numerį, kuris yra ant kompiuterio apačios, gamintoje puslapyje „HP“. Kompiuterio serijinis numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini). E. B. galės pateikti pirkimo-pardavimo sutartį ir banko išrašą. 2024 m. vasario 10 d. jam parašė asmuo, kurio paskyros pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Kaip ir minėjo šis asmuo teiravosi dėl kompiuterio ir galiausiai jie suderino susitikimo laiką ir vietą. 2024 m. vasario 10 d. apie 19.00 val. jis jam priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir parašė šiam asmeniui, kad atvyko. Susirašinėjimas vyko programėlėje „Messenger“. Tas asmuo parašė jam žinutę klausdamas jo telefono numerio. Jis nurodė jam telefono numerį ir jis jam paskambino iš Nr. (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių jis atvyko prie E. B. automobilio. Tai buvo vyras apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, plaukai netankūs, su juoda trumpa barzda. Vyras buvo apsirengęs pilkos spalvos paltu iki kelių. Šis vyras atėjo kartu su vaikinu, kuriam apie (duomenys neskelbtini) metai, panašaus ūgio (apie 175 cm), apsirengęs pilkos spalvos trumpa medžiagine striuke, buvo užsidėjęs ant galvos gobtuvą. Jis pasiūlė vyrui su paltu atsisėsti į savo automobilį ir apžiūrėti kompiuterį. Jis atsisėdo už vairo, o vyras su paltu atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Vyro draugas su gobtuvu ant galvos liko stovėti lauke šalia E. B. automobilio. Jis padavė vyrui kompiuterį ir jis pradėjo jį apžiūrinėti, tikrinti parametrus. Jis matė, kad šio vyro kairės ir dešinės rankų pirštai yra patinę, nubrozdinti. Vyras paklausė ar yra pakrovėjas. Tada jis jam padavė pakrovėją. Vyras atidarė šalia savęs langą ir padavė pakrovėją pro langą savo draugui. Tada vyras pasakė, kad pirks kompiuterį. E. B. pasakė, kad išrašys sąskaitą ir pradėjo pildyti kitu kompiuteriu sąskaitą-faktūrą. Jis paklausė vyro vardo ir pavardės bei elektroninio pašto. Jis nurodė savo vardą L. ir pavardę A.. Taip pat jis nurodė savo el. paštą (duomenys neskelbtini). Jis baigė pildyti sąskaitą-faktūrą ir tuo momentu vyras perdavė kompiuterį savo draugui pro langą. Jis išsiuntė vyrui jo nurodytu el. paštu sąskaitą-faktūrą ir paprašė patikrinti savo elektroninį paštą ar gavo dokumentą. Jis savo telefone patikrino kažką ir pasakė, kad gavo. Tada vyras ištraukė iš savo piniginės 5 kupiūras po 100 Eurų nominalo ir padavė jas E. B.. Jis paėmė šias kupiūras į rankas ir iš karto pastebėjo, kad tai netikri pinigai, prastas popierius, nėra vandens ženklų, nebuvo blizgančios juostelės šone. Jis iš karto pasakė tam vyrui, kad grąžintų kompiuterį, nes pinigai padirbti. Vyras jam padavęs pinigus, iškarto atidarė dureles ir pradėjo bėgti. Jis išlipo iš savo automobilio, apibėgo jį iš priekio ir pradėjo šį vyrą vytis. Jis jį vijosi apie keliasdešimt metrų, tačiau jis pabėgo. Jis grįžo prie savo automobilio ir pamatė nuo jo automobilio lėtai einantį pabėgusio vyro draugą su gobtuvu ant galvos. Šis vyras savo rankose nieko nelaikė. Jis jam pasakė, kad eitų kartu ir pasakytų savo draugo duomenis. Tas vaikinas pasakė, kad jis ne prie ko. Tada jis pradėjo šalintis nuo E. B. ir pabėgo. Jis šio vaikino nesivijo. Vyrą su paltu galės atpažinti iš aukštos plaukų linijos, minimalaus plaukų praplikimo, iš juodos barzdos, iš 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, iš balso, iš bendrų veido bruožų, iš patinusių ir nubrozdintų rankų pirštų. Kito vaikino bruožų neįsidėmėjo, todėl jo atpažinti negalės. Prisimena, kad šio vaikino balsas buvo aukštas ir prikimęs. Jis iškvietė policiją. 2024 m. vasario 14 d. jis internete per lombardų svetaines ieškojo pavogto kompiuterio ir vieno lombardo svetainėje rado panašų kompiuterį. Jis nuvažiavo į lombardą „(duomenys neskelbtini)“, kuris randasi (duomenys neskelbtini), ir pamatė ten priklausantį kompiuterį „HP Pavilion 15“. Jis patikrino serijinį numerį ir jis sutapo. Tada jis paskambino į policiją ir pranešė apie rastą lombarde vogtą MB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterį. Po įvykio socialiniame tinkle „Facebook“ bandė nustatyti asmens, pavogusio kompiuterį, asmenybę ir rado paskyrą „L. D.“. Įėjęs į tą paskyrą ir pamatęs patalpintas joje nuotraukas, atpažino vyrą, kuris 2024 m. vasario 10 d. bandė sukčiauti sumokėdamas jam už kompiuterį padirbtus 500 eurus.

2024 m. balandžio 10 d. papildomai E. B. parodė, kad kompiuterį „HP Pavilion 15“ pirko 2024 m. vasario 4 d. iš fizinio asmens pagal skelbimą. Kompiuterio įsigijimą įformino elektronine pirkimo-pardavimo sutartimi. Už kompiuterį pervedė žmogui pinigus - 380 Eur. Toje vietoje kur susitiko su kompiuterio pardavėju, jis nusirašė parduodamo kompiuterio serijinį numerį (duomenys neskelbtini), kuris randasi ant kompiuterio dugno. Dar esant pardavėjui, suvedė internetinėje svetainėje www.support.hp.com šį kompiuterio serijinį numerį ir patikrino ar galioja šio kompiuterio garantija, kada pirktas, kur pirktas ir pačius gamyklinius parametrus. Po to kai nupirko kompiuterį, jis jį nufotografavo, kur nuotraukose matosi klaviatūros mygtukai, korpusas iš šono, juodos spalvos lipdukas ant viršutinio korpuso su baltos spalvos užrašais „144 Hz Refresh Rate“. Po to kai 2024 m. vasario 10 d. šis kompiuteris buvo apgaulės būdu iš jo pavogtas, 2024 m. vasario 14 d. jis internete per lombardų svetaines ieškojo pavogto kompiuterio ir vieno lombardo svetainėje rado panašų kompiuterį. Jis nuvažiavo į lombardą „(duomenys neskelbtini)“, kuris randasi (duomenys neskelbtini), ir pamatė ten MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį kompiuterį „HP Pavilion 15“. Jis patikrino serijinį numerį, kuris liko jo telefono naršyklės „Safari“ paieškos sistemoje (duomenys neskelbtini) ir jis sutapo su serijiniu numeriu, kuris buvo ant kompiuterio dugno. Tada jis paskambino į policiją ir pranešė apie rastą lombarde kompiuterį. Tuo metu lombarde kompiuteris buvo kartu su pakrovimo laidu.

2024 m. vasario 15 d. kratos metu A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamojoje vietoje, bute adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame jo mamai A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo rasta ir paimta:

1. Trys 100 eurų nominalo kupiūros, kurių unikalūs numeriai: MFP7520644770; MFP7520644770; MFP7520644770.

2. Keturios 50 eurų nominalo kupiūros, kurių unikalūs numeriai: FG9252070821; FG9252070821; FG9252070821; FG9252070821.

Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techniniam skyriui buvo paskirtos užduotys atlikti objektų tyrimą. Vienam tyrimui pateikti 5 banknotai 100 eurų nominalo, kitam tyrimui pateikti 3 banknotai 100 eurų nominalo ir 4 banknotai 50 eurų nominalo.

Gauta specialisto išvada 2024 m. balandžio 17 d. Nr. LT-B-2024-04000281, kurioje nurodyta, kad 4 banknotai 50 Eur nominalo yra padirbti. Banknoto averse ir reverse užrašai „SOUVENIR PRODUCTION“ (Vertimas „SUVENYRŲ GAMYBA“). 3 banknotai 100 Eur nominalo yra padirbti. Banknoto averse užrašai „Prop money“ ir „PRO PMO NEY FOR MOT ION PIC TUR USE“, o reverse „FOR MOTION PICTURE USE ONLY“ ir „THIS NOTE IS NOT A LEGAL TENDER“.

2024 m. rugpjūčio 7 d. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techniniam skyriaus specialistė U. V. davė paaiškinimus, kad 2024 metais Lietuvos bankas gavo dvi užduotis atlikti banknotų tyrimą. Pagal vieną užduotį buvo pateikti keturi banknotai po 50 EUR (ES2), kurių serijos numeris FG9252070821 / 9265495233 ir trys banknotai po 100 EUR (ES2), kurių serijos numeris MFP7520644770/ 037514. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad tie banknotai yra padirbti. Keturių banknotų 50 EUR nominalo averse ir reverse pastebėti užrašai „SOUVENIR PRODUCTION“, nors ant tikrų banknotų šių užrašų neturi būti. Trijų banknotų po 100 Eur nominalo averse yra užrašai „Prop money“ ir „PROP MONEY FOR MOTION PICTUR USE“, kurie imituoja ant tikrų banknotų esantį parašą ir Europos centrinio banko trumpinius visomis kalbomis, o reverse yra užrašai „FOR MOTION PICTURE USE ONLY“ ir „THIS NOTE IS NOT A LEGAL TENDER“, nors ant tikrų banknotų šių užrašų neturi būti. Pagal antrą užduotį buvo pateikti penki banknotai po 100 EUR (ES2), kurių serijos numeris MFP7520644770 / 037514. Atlikus šių banknotų tyrimą buvo nustatyta, kad banknotai yra padirbti. Šių banknotų averse buvo pastebėti užrašai ,,Prop money“ ir „PRO PMO NEY FOR MOT ION PIC TUR USE“, kurie imituoja ant tikrų banknotų esantį parašą ir Europos centrinio banko trumpinius visomis kalbomis, o reverse pastebėti užrašai „FOR MOTION PICTURE USE ONLY“ ir „THIS NOTE IS NOT A LEGAL TENDER“, nors ant tikrų banknotų šių užrašų neturi būti. Ant visų abiejų tyrimų pateiktų banknotų nėra nei vandens ženklų, nei apsauginio siūlelio, taip pat nėra hologramos. Šie banknotai atitinka tikrų banknotų dydį ir spalvą, tačiau tokios kopijos neatitinka 2013 m. balandžio mėn. 19 d. Europos Centrinio Banko sprendimo dėl eurų banknotų nominalų, specifikacijų, atkūrimo, keitimo ir išėmimo iš apyvartos reikalavimų Nr. (ECB/2013/10). Abiejų tyrimų metu nustatyta, kad pateikti banknotai atspausdinti ant popieriaus, kurio kokybė skiriasi nuo popieriaus, naudojamo gaminant tikruosius banknotus, kokybės. Ji kaip specialistas, atliekantis banknotų tyrimus, iš karto paėmusi į rankas banknotus, gali atskirti tikruosius banknotus nuo padirbtų, dar neatlikus specialaus tyrimo, tačiau ar tai gali pastebėti bet kuris žmogus, negali nurodyti. Tai yra labai subjektyvus dalykas, nes neaišku ar žmogus žino visas apsaugos priemones, kur jų ieškoti, kaip jie turi atrodyti ir t.t.

2024 m. spalio 4 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti banknotai. Apžiūros metu nustatyta, kad keturių banknotų po 50 EUR (ES2) serijos numeris FG9252070821/9265495233. Banknotų averse ir reverse matomi užrašai „SOUVENIR PRODUCTION“ (Vertimas: „Suvenyrų gamyba“). Trijų banknotai po 100 EUR (ES2) serijos numeris MFP7520644770/037514.

2024 m. vasario 14 d. poėmio metu iš lombardo, priklausančio (duomenys neskelbtini) LT, UAB, patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo paimtas nešiojamas kompiuteris HP Pavilion Gaming Laptop 15-ec2121nd, juodos spalvos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir išrašas apie kliento duomenis Nr. (duomenys neskelbtini).

2024 m. balandžio 10 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „HP Pavilion 15“. Apžiūros metu nustatyta, kad kompiuterio korpusas yra juodos spalvos. Ant viršutinės kompiuterio dalies matomas užrašas „HP“ ir raudonos spalvos lipdukas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Pakėlus kompiuterio viršutinę dalį, matomas ekranas, o apatinėje dalyje matoma klaviatūra su valdymo mygtukais, jutiklinis ekranas. Kompiuterio apatinėje korpuso dalyje dešiniame apatiniame kampe matomas juodos spalvos lipdukas su baltos spalvos užrašais „144 Hz Refresh Rate“, kairiame apatiniame kampe matomas užrašas „PAVILION“. Apvertus kompiuterį, ant jo korpuso matomas užrašas „PAVILION“ ir serijinis numeris (duomenys neskelbtini).

2024 m. balandžio 10 d. pagal pakvitavimą nešiojamas kompiuteris „HP Pavilion 15“ atiduotas E. B..

2024 m. vasario 15 d. įtariamuoju apklaustas A. V., kurio atžvilgiu tyrimas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutrauktas, parodė, kad savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo visiškai nepripažįsta. Pranešimą apie įtarimą gavo, su jo turiniu susipažino, suprato kuo yra įtariamas. Į Priklausomybės ligų centro įskaitą nėra įrašytas, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, galvos traumų neturėjo. Sutinka duoti parodymus jam suprantama lietuvių kalba. Jis nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šis butas priklauso jo mamai. 2024 m. vasario 10 d. apie 16.00 val. pas jį atėjo draugas L. D., kuriam apie (duomenys neskelbtini) metų. L. D. prieš kurį laiką pas jį gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs pas jį, L. parodė jam netikrus eurus. Ten buvo 5000 Eur suma po 100 Eur nominalo kupiūromis. Jis jam pasakė, kad iš karto matosi, kad tos kupiūros netikros, ant jų net parašyta „suvenyrinis“. L. paklausė ar nori tuos netikrus eurus pasiimti. A. V. pasakė jam „padėk ant stalo, man nereikia“. Kokiu tikslu jis jam taip pasakė, negali nurodyti. Jis neklausė L. iš kur jis paėmė tas kupiūras ir jis jam nesakė. Pas jį bute L. buvo porą valandų iki 18.00 val. Jie sėdėjo, kalbėjo. Po to L. išėjo, o jis liko namie. Apie 21.00 val. L. vėl atėjo pas jį į butą. Jis atnešė nešiojamąjį kompiuterį „HP Pavilion“. L. paklausė A. V. kiek jis gali gauti už šį kompiuterį. Jis pasižiūrėjo kompiuterio parametrus ir pasakė, kad gali jam už jį duoti 200 Eur. Tada L. pasiūlė jam nupirkti šį kompiuterį iš jo už 200 Eur. A. V. pasakė, kad neturi pinigų, tačiau gali pabandyti užstatyti lombarde. Ir tokiu būdu gauti pinigų. Tą pačią dieną vakare, tikslaus laiko neatsimena jis kartu su L. nuvyko į lombardą, kuris randasi (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje ir ten užstatė kompiuterį už 250 Eur. Šį kompiuterį turėjo išsipirkti 2024 m. vasario 20 d. Lombarde padavė savo LR pasą. Tą dieną pamiršo lombarde savo pasą. Išėję iš lombardo 200 Eur atidavė L., o sau paliko 50 Eur. Jis neklausė L. iš kur jis paėmė šį kompiuterį ir jis pats jam apie tai nieko nesakė. Po poros dienų paskambino į lombardą ir paklausė ar ten nepaliko savo paso. Lombardo darbuotojas pasakė, kad paliko ir, kad jis guli spintelėje. Jie susitarė, kad kai atvažiuos 2024 m. vasario 20 d. atsiimti kompiuterio, tada gali paimti ir pasą. 5000 netikrus pinigus išmetė į šiukšliadėžę virtuvėje, o po to išmetė į konteinerį. Vyro vardu L. A. jis nepažįsta. A. V. yra registruotas socialiniame tinkle „Facebook“, kur jo paskyros pavadinimas „A. V.“.

2024 m. gegužės 20 d. įtariamuoju apklaustas I. P., kurio atžvilgiu tyrimas 2024 m. rugsėjo 6 d. nutrauktas, parodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Pranešimą apie įtarimą gavo, su jo turiniu susipažino, suprato kuo yra įtarimas. Savo kaltės visiškai nepripažįsta. Apie du metus gyvena pas draugą A. V. adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute gyvena pats A. V. ir jo mama A. V.. 2023 metų pabaigoje pas A. pradėjo gyventi dar vienas jo draugas L. D.. Jis tiksliai datos neprisimena, tačiau kiek pamena 2024 metų pradžioje, L. D. atėjęs į butą pas A., atnešė netikrų pinigų krūvelę. Ten buvo 100 Eur ir 50 Eur nominalo kupiūros. L. rodė tas kupiūras jam ir A.. Jis pats asmeniškai dar laikė tuos pinigus savo rankose. Pasižiūrėjęs į tas kupiūras iš karto pamatė, kad jos netikros. Jų spalva buvo išblukusi, popierius labai prastas. Kiek pamena ant kupiūrų buvo kažkoks anglų kalba užrašas, galimai „suvenyras“ ar „tai nėra mokėjimo priemonė“. Jie dar su A. klausė kur jis paėmė tas kupiūras. L. sakė, kad turguje, tačiau kokiame tiksliai, jis jau neprisimena. Kiek tiksliai buvo tų netikrų pinigų kupiūrų, jis nežino. Kokiu tikslu L. paėmė ir atnešė pas A. į butą netikrus pinigus, jis nežino. Parodęs tas kupiūras jiems, L. jas įsidėjo į savo drabužių kišenę. Tą dieną jie gėrė pas A. bute alkoholinius gėrimus. Vienu metu L. išgėręs, išsitraukė netikras kupiūras iš kišenės ir pradėjo jas mėtyti kambaryje. Tos kupiūros voliojosi ant grindų ir ant stalo. Jis net negalvojo, kad L. kažką darys su tomis kupiūromis. Praėjus kuriam laiko tarpui, galimai tą dieną, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, L. paprašė I. P. nueiti kartu su juo prie parduotuvės „Lidl“, nes jis susitarė su vienu pardavėju pagal skelbimą dėl nešiojamojo kompiuterio apžiūros. Jis suprato, kad L. ketina pirkti kompiuterį. Apie tai, kad L. ketina atsiskaityti už kompiuterį netikrais pinigais, jis nežinojo ir jis jam nieko nesakė. L. dirba neoficialiai statybose ir gauna pinigus, todėl jam net nekilo mintis, kad jis už kompiuterį gali atsiskaityti netikrais pinigais. Jis sutiko ir kartu su L. atėjo prie parduotuvės „Lidl“, kuri randasi (duomenys neskelbtini). Jie laukė iki 5 minučių. Atvažiavo automobilis „Mercedes“, valstybinio numerio neprisimena. L. atsisėdo į automobilį ant priekinės keleivio sėdynės šalia vairuotojo. Jis liko stovėti šalia automobilio ir laukė L.. Vienu momentu L. padavė jam pro atidarytas keleivio dureles laidą nuo kompiuterio. Paėmęs laidą, jis liko stovėti šalia keleivio durelių. Jis girdėjo, kad pardavėjas pasakojo L. apie kompiuterį. Kiek pamena jie buvo įjungę kompiuterį ir greičiausiai žiūrėjo jo parametrus. Po to L. atsiskaitė už kompiuterį su pardavėju. Jis girdėjo kaip pardavėjas pasakė L., kad pinigai netikri. Tada L. staigiai išlipo iš automobilio, griebė iš I. P. rankų laidą nuo kompiuterio ir pabėgo nežinoma kryptimi. Pardavėjas išlipo iš automobilio nuo vairuotojo sėdynės ir nubėgo L. iš paskos. Jis liko stovėti šalia automobilio, po to pradėjo eiti link A. namo. Pardavėjas grįžo prie jo ir paklausė jo kur nubėgo L. su kompiuteriu. Jis jam pasakė, kad jis nežino kur jis gali nubėgti. Jis nuėjo pas A. į butą, o pardavėjas nuėjo link savo automobilio. Jam atėjus pas A. į butą, L. ten nebuvo. Atėjęs pas A., jis papasakojo jam, kad L. atsiskaitė už kompiuterį netikrais pinigais ir pabėgo. A. nieko nežinojo apie tai ir buvo šokiruotas dėl tokio L. poelgio. Po poros valandų L. atėjo pas A. į butą su kompiuteriu. Kiek pamena L. buvo įjungęs tą kompiuterį ir jį tikrino. I. P. asmeniškai prie šio kompiuterio net neprisilietė. Kitą dieną ar dar po kelių dienų, tiksliai neprisimena, jis sužinojo, kad L. kartu su A. pridavė šį kompiuterį į lombardą A. vardu, nes L. neturi asmens dokumento, o A. turi asmens tapatybės kortelę. Kiek jie gavo pinigų už šį kompiuterį, jis nežino. Jis nežinojo, kad L. atsiskaitys netikrais pinigais už kompiuterį. Jei žinotų, kad jis taip ketina padaryti, tikrai su juo neeitų kartu prie parduotuvės „Lidl“. Be to, bandytų jį atkalbėti taip daryti. Tie netikri pinigai ne I. P., tai L. pinigai. Jis juos matė, laikė rankose tą dieną, kai L. pirmą kartą buvo juos atnešęs į A. butą.

2024 m. rugsėjo 6 d. priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 213 str., nesant minėtos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. D. turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, iš anksto ketindamas atsiskaityti netikrais pinigais, 2024 m. vasario 10 d. pagal skelbimą apie parduodamą kompiuterį „HP Pavilion“, patalpintą socialiniame tinkle „Facebook“, susirašęs su E. B. ir prisistatęs išgalvota pavarde L. A. bei susitaręs dėl kompiuterio „HP Pavilion“ pirkimo, 2024 m. vasario 10 d., apie 19.03 val., prie pastato (duomenys neskelbtini), atsisėdęs į E. B. automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) po ko E. B. perdavus jam kompiuterį „HP Pavilion“, jis (L. D.) pateikė E. B. netikrus 500 eurų, ant kurių užrašas „THIS NOTE IS NOT A LEGAL TENDER“; „PROP MONEY“ (vertimas: Šis banknotas nėra teisėta mokėjimo priemonė; „Reklamos pinigai“) ir pasišalino iš automobilio, tokiu būdu apgaule įgijo E. B. priklausantį turtą - kompiuterį „HP Pavilion“, padarydamas pastarajam 500 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotą veiksmą, suprato, kad apgaule įgija svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

L. D. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusysis E. B. buvo informuotas apie prokuroro sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

BK 182 straipsnio 4 dalis numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes.

L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas L. D. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamasis prisipažino ir gailisi, konstatuota viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia, jog L. D. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka baustas. Dirba, pagal individualios veiklos pažymą.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam L. D. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 30 parų arešto bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. D. 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio L. D. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

L. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.