Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui A. K. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą pagrindžia šie rašytiniai įrodymai: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 20 d. pažyma dėl sprendimo įvykdymo, Kauno apylinkės teismui 2017 m. spalio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tenkintas nukentėjusiojo išankstinis prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą neturtinę ir turtinę žalą ir nuspręsta kompensuoti 1 900,00 Eur žalą. Minėta suma P. K. išmokėta 2017 m. rugpjūčio 29 d.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais, ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis). CK 6.280 straipsnio 1 punktas numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (14 straipsnis).

Ieškovei atlyginus P. K. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ji įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį (atsakovą), tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo priteisiama 1 900,00 Eur žalos atlyginimo suma ieškovės naudai.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu pagrindu, todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiama 21,00 Eur dydžio žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424, 428 straipsniais, 430 straipsnio 9 dalimi,

nusprendžia:

preliminariu sprendimu ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) 1 900,00 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų 00 ct) smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) naudai.

Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį valstybės naudai. Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Reikalavimas atsakovui: per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus, kurie turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis), būti motyvuoti ir pagrįsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis;

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informacija atsakovui: nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Jeigu atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja, jeigu per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 1 dalyje nustatytą 20 (dvidešimt) dienų terminą atsakovas nepareiškia motyvuotų prieštaravimų.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.