Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“ dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – S. R., M. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose bei ieškovės atstovė parengiamajame teismo posėdyje nurodė, kad 2017-08-04 dėl vandens prasiskverbimo per bendrąją namo konstrukciją – stogą, buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 284,06 Eur ir kompensavo atsiradusią žalą išmokėdama 226,06 Eur draudimo išmoką (284,06 Eur nuostolio suma – 28,00 Eur besąlyginė išskaita). Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi įvykio metu buvo atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąsias konstrukcijas - sienas, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą), ji turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 1,10 Eur nusidėvėjimą, sudaro 224,96 Eur (1 t., b. l. 1-5).

Tretysis asmuo teismui atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovės nurodytas įvykis buvo, tačiau iš kur tiksliai bėga vanduo, jis paaiškinti negali. Jam priklausančiose patalpose šildymo sistemos atšaka yra užaklinta 2013 metais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2017-08-04 buvo fiksuotas vandens prasiskverbimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 28-29). Kadangi įvykio metu butas buvo ieškovės apdraustas būsto draudimu (2 t., b. l. 22-25), buto savininkui trečiajam asmeniui M. M. ieškovė išmokėjo 226,06 Eur žalos atlyginimą (2 t., b. l. 19, 26).

Dėl buto užliejimo šaltinio. Nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo dėl buto užliejimo vandeniu.

Pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė yra atsakinga dėl kilusios avarijos ir jos padarinių, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, kadangi nesiėmė visų nuo jos priklausančių priemonių, kad būtų išvengta avarijos kilimo.

Atsakovė su šiais argumentais nesutiko, nurodydama, kad dėl avarijos atsakovė nėra atsakinga, kadangi ji bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė tinkamai, o vandentiekio avarijos kilmė nežinoma, kadangi ieškovė netinkamai ištyrė įvykio aplinkybes bei ieškinio neįrodė.

Ieškinys atmestinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017-08-04 dėl vandens prasiskverbimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo apgadinta buto siena. Pasak ieškovės vanduo prasiskverbė pro bendrą namo konstrukciją – stogą, kadangi atsakovė netinkamai prižiūrėjo bendras namo konstrukcijas.

Teismo posėdžio metu aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad drėkstanti siena yra bendra su kitam daugiabučiui priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo atsakovė neadministruoja, jo priežiūrą atlieka kitas administratorius. 2017-08-28 ieškovės atstovui apžiūrint nukentėjusias patalpas akte nurodyta, kad besiskverbiančio vandens „tiksli priežastis neaiški“ (2 t., b. l. 74). Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog nukentėjusiame bute siena drėksta apačioje kampe (2 t., b. l. 56-58). Taip pat į bylą pateikti duomenys, kad nukentėjusiame bute buvo atlikta rekonstrukcija, pastatytas naujas priestatas, naujai įrengiant stogo konstrukcijas (2 t., b. l. 102-107). Vertinant nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog ieškovė nepateikė duomenų dėl kokių priežasčių nukentėjusiame bute drėksta siena. Byloje pateikti duomenys, jog drėksta sienos apatinis kampas, tačiau vienu atveju ieškovė teigia, jog netinkamai prižiūrimos stogo konstrukcijos, kitu atveju – jog netinkamai prižiūrimos pastato bendrosios konstrukcijos – sienos, o sugadinimo akte teigiama, jog vanduo skverbiasi iš gretimų patalpų. Ar vandens apliejimas vyksta, dėl bendro naudojimo konstrukcijų, tinklų ir kur jie yra (bendroje sienoje, eina po stogu, ant stogo) bei kam priklauso – pastatui (duomenys neskelbtini), ar pastatui (duomenys neskelbtini), ieškovė duomenų nepateikė, teismo posėdyje, jog pateiktų paaiškinimus nedalyvavo. Darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl užliejimo šaltinio, gali vadovautis tik pagal byloje pateiktus duomenis bei apklaustas šalis. Atitinkamai nuo aplinkybės kam priklauso bendro naudojimo konstrukcijos, vamzdynai, skiriasi ir bendrų objektų prižiūrėtojas, kaip minėta atsakovė (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų priežiūros neatlieka. Be to atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė neišsiaiškino ir aplinkybės, ar pastato siena drėksta nuo bendro naudojimo konstrukcijų, inžinerinių tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), ar dėl netinkamos priežiūros vamzdynų bute, priklausančiame trečiajam asmeniui S. R.. Tuo tarpu tretysis asmuo pateikė į bylą duomenis, jog jis šiuo metu patalpomis nesinaudoja, o šilumos sistemos atšaka į pastatą (duomenys neskelbtini) yra atpjauta ir užaklinta dar 2013 metais. Darytina išvada, kad ieškovė reikalaudama atlyginti žalą turi pagrįsti, iš kokio konkrečiai šaltinio - ar esančio virš nukentėjusio buto, ar esančio apgadintoje sienoje, įvyko užliejimas, taip pat pateikti duomenis, kad užliejimo šaltinis nebuvo trečiajam asmeniui S. R. priklausančiame bute, ar dėl netinkamos priežiūros bendro naudojimo inžinerinių tinklų (duomenys neskelbtini) name.

Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog nėra žinoma nukentėjusį butą apžiūrėjusio ir turto sugadinimo aktą surašiusio asmens ieškovės atstovo kompetencija, kvalifikacija, jo turimos žinios dėl žalos kilimo šaltinio ir pan. Byloje eksperto išvada taip pat nepateikta.

Be to, teismas laiko reikšminga aplinkybe, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kurio verslas susijęs su draudimu. Ieškovei, kaip savo srities specialistei labai gerai yra žinoma žalos, jos pasekmių fiksavimo svarba. Šiuo atveju žala padaryta dėl užliejimo vandeniu, todėl ypatingai reikšminga, kad aplinkybės būtų fiksuojamos, nustatytos, kaip įmanoma greičiau, operatyviau. Nagrinėjamu atveju nuo užpylimo momento iki ieškovės darbuotojo aplinkybių fiksavimo praėjo 24 dienos. Ieškovės darbuotojas neapžiūrėjo virš užliejimo esančių konstrukcijų, nenustatinėjo tikrosios įvykio priežasties, padarydamas hipotetinę prielaidą, kad už vandens prasiskverbimo vietos randasi apleistas ir neįrengtas priestatas.

Teismas nurodo, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 str. nuostatas, reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis.

Šiuo atveju byloje konstatuotina, kad ieškovė nepateikė pakankamai duomenų, kurie leistų pripažinti, kad užliejimo šaltinis buvo atsakovės administruojamo bendro naudojimo konstrukcijos, inžineriniai tinklai, o kitų galimų užliejimo šaltinių teismas šioje byloje neturi pareigos nustatinėti.

Byloje konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad žalos butui, (duomenys neskelbtini), padarymo šaltinis – vandens prasiskverbimas per bendro naudojimo konstrukciją – stogą, kurio tinkama priežiūra priklauso atsakovei, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš ieškovės atsakovei priteistinos advokato atstovavimo išlaidos 42 Eur.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, LT – 03600 Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Kaunas“, juridinio asmens kodas 305174520, buveinės adresas 9-ojo Forto g. 63, LT - 48101, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank“ AB, 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.