- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-28
- Bylos Nr.
- 1-621-906/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42894-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- I. K.
- Nukentėjusysis
- L. K., E. G., V. S., A. V.
- Advokatai
- Julija Monakas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta 2012-06-25, teistumas išnykęs,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21 d., redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. K. viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų:
2016-09-09, apie 14.30 val., viešoje vietoje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, adresu I. Kanto g. 11, Klaipėda, kitų žmonių akivaizdoje įžeidinėjo šio skyriaus darbuotoją L. K. necenzūriniais žodžiais, tyčia dėl chuliganiškų paskatų tąsė jai už abiejų rankų, po ko abiem rankomis įsikabino L. K. į plaukus, tampė už plaukų, išpešdama plaukų sruogą, padarydama L. K. dešinio riešo sąnario raiščių patempimą, dalinį plaukų išrovimą su tų vietų odos paraudimu, t. y. nesunkiai sutrikdė L. K. sveikatą. Po ko puolė ant šio skyriaus darbuotojo A. V., tyčia ranka sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį, suko jo ranką, vieną kartą spyrė jam į koją, sukeldama A. V. fizinį skausmą. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, šio skyriaus darbuotojai E. G. stipriai dantimis sukando dešinės rankos riešą ir laikė sukandusi keletą minučių bei grumtynių metu E. G. stūmė, ko pasekoje E. G. galva atsitrenkė į sieną, kas sukėlė poodinę kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje, kąstinę žaizdą dešinėje rankoje, odos įdrėskimus dešinėje rankoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, darbuotojai V. S. griebė už dešinės rankos, tempė į save, suko ir laužė ranką, padarydama V. S. dešinio riešo sąnario raiščių patempimą su minkštųjų audinių patinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji I. K. teisiamajame posėdyje prisipažino kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, jog porą metų yra įrašyta į įskaitą dėl dukros mokyklos nelankymo. 2016-09-07 jai paskambino L. K. ir liepė atvykti į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Ji pastarajai atsakė, kad ateis penktadienį 15.00 val. Vėliau L. K. jai dar skambino ketvirtadienį į darbo telefoną ir sakė, kad jos dukra verčiasi prostitucija ir žadėjo skambinti jos direktorei, kad ji ateitų. Ji supyko, jog nebuvo užtikrintas jos konfidencialumas. Penktadienį, t. y. 2016-09-09, atvyko į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Ji su sutuoktiniu sėdėjo koridoriuje. Iš kabineto išėjo A. V. ir pasakė, kad jie pas L. K., po ko iš kabinėto išėjo pati L. K. ir pakvietė į kabinetą. Ji pakeltu tonu L. K. pradėjo sakyti, ko iš jos norima ir kodėl skambina jai į darbą, po ko pradėjo L. K. rauti už plaukų rėkdama. Taipogi ji L. K. sakė, kad džiaugtųsi, kad dar nenukando nosies. Necenzūrinių žodžių L. K. atžvilgiu nevartojo. Kai atėjo A. V. ji nieko nebedarė. L. K. kolegės puolė ginti. Ji L. K. mušė rankomis, suko pastarajai ranką. E. G. kišo jai rankas į burną, lūpas plėšė, todėl ji E. G. įkando į riešą. V. S. suko ranką, nes ji jai pasakė, kad smirda „šnapsu”, taip buvo įžeista jos garbė ir orumas. Ji A. V. pasuko ranką, nes neleido praeiti. Ji neatsimena ar spyrė į A. V. koją ir, ar jam trenkė į galvą. Kaltinamoji I. K. parodė ir tai, jog turi profesinį išsilavinimą, yra normali šeima, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dažnai rašo raštus į darbą rašydami ar ji gali dirbti tokį darbą. Tokie veiksmai privedė ją prie konflikto. Savo elgesį vertina kritiškai, dėl padarytų nusikaltimų gailisi. Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius pripažįsta, tačiau su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais nesutinka. Nurodė, jog turi finansinių sunkumų, augina neįgalų vaiką, nuomojasi butą.
Nukentėjusioji L. K. apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio parodė, jog dėl įvykio patyrė 319,10 Eur turtinę ir 5000 Eur neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos dėl kreipimosi į medikus, ekspertus, vaistų, kelionės išlaidų. Po šio įvykio jai nekrito temperatūra, sunkiai susirgo, gėrė antibiotikus, buvo paguldyta į ligoninę, nustatytas skydliaukės uždegimas, kuris atsirado dėl emocinio streso. Dėl įvykio taipogi patyrė neturtinę žalą. Po įvykio buvo sugrįžusi į darbą, tačiau negalėjo dirbti. Bandė į darbą grįžti, tačiau nepavyko. Pusę metų nedirba, išlaiko vyras. Šiuo metu lankosi pas psichologą. Psichologo patarimu rūpinasi daržais, bando piešti. Šiuo metu serga depresija. Dėl įvykio patyrė pažeminimą, kankina nemiga, virškinimo sutrikimai, baimės priepuoliai, jaučia didžiulį nerimą, kuris atsiranda kartais netikėtose vietose. I. K. jai grasino, kad ją nužudys, uždusins. Ji bijo dėl vaikų. Neturtinės žalos dydį įvertino remdamasi teismų praktika.
Nukentėjusioji E. G. apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio parodė, jog dėl įvykio patyrė 21 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos dėl vaistų. Įvykio metu buvo padarytas stiprus įkandimas, kuris gijo 10 dienų, siūti nereikėjo, gydytojai paskyrė tik vaistus. Kadangi pirkimo kvitas išbluko, todėl surašė pirktus vaistus, iš vaistinių tinklapių išvedė vaistų kainos vidurkį. Recepto į bylą nepateikė, yra išrašai iš greitosios medicinos pagalbos gydytojo, apylinkės gydytojo, gydytojo infektologo. Neturtinę žalą grindžia fiziniais skausmais. Įkandimo skausmas vertinamas kaip vienas iš sunkiausiai gydomų žaizdų. Įkandimas įvertintas 7-8 balais iš 10 įkandimo laipsnių. Žaizda gijo ilgai, buvo uždegimo požymiai, patyrė infekciją nuo stabligės, fizinius nepatogumus. Gydytoja skyrė konsultaciją pas gydytoją infektologą, pagal programą turėjo lankytis tris kartus tyrimams. Visi atsakymai buvo neigiami. Įkandimo vietoje visam laikui liko randas matomoje vietoje. Kiekvieną dieną ji prisimena įvykį, nes visi klausinėja nuo ko tas randas ir išgyvena įvykį kiekvieną dieną iš naujo. Įvykio metu jos mama sirgo vėžiu. Turėjo ją eiti aplankyti kiekvieną dieną, nešti maistą. Mama sužinojusi apie įvykį taipogi labai pergyveno. Jai matant, jog mama pergyvena, ji pergyveno dėl jos būklės. Negalėjo jos tinkamai slaugyti, pakelti, apversti, perrengti. Dėl įvykio buvo nedarbingume 10 dienų. Vėliau dėl įvykio išėjo iš darbo.
Nukentėjusioji V. S. apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio parodė, jog dėl įvykio patyrė 1000 Eur neturtinę žalą. Įvykio metu juto didelį emocinį stresą, pažeminimą kaip valstybės pareigūnės, nes šį įvykį matė kabinete buvę kiti asmenys. Šiuo metu į darbą eina su baime, bijo, kad toks įvykis nepasikartotų dar kartą, sumažėjo darbingumas.
Nukentėjusysis A. V. apklaustas dalyje dėl civilinio ieškinio parodė, jog dėl įvykio patyrė 1500 Eur neturtinę žalą. Neturtinę žalą sudaro įvykio metu sukeltas nemalonus išgyvenimas bei nesaugumo jausmas darbe. Jo kabinetas yra pirmas šalia priimamojo, atėjus garsiai kalbantiems interesantams jis iškarto prisimena tą įvykį ir dėl jo patirtus išgyvenimus. Šis įvykis sukėlė emocinius išgyvenimus, kurie atsiliepia iki šiol. Jis dirba 12 metų, dažnai būna konfliktinių situacijų, tačiau, kad būtų naudojamas smurtas buvo pirmas kartas. Įvykio metu I. K. spyrė jam į koją, kuri buvo suparalyžiuota, dėl to turėjo nedarbingumą dvi savaites, negalėjo vairuoti. Jis vaikščioti galėjo, tik vaikštant skaudėjo, buvo užspaustas nervas, todėl bijojo vairuoti. Jo sutuoktinė turėjo jį vežti į darbą ir iš darbo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jos kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiosios patrulės G. M. 2016-09-09 tarnybiniu pranešimu dėl konflikto nustatyta, jog 2016-09-08, jai dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., buvo gautas pranešimas, jog I. Kanto g. 11, Klaipėdoje, neblaivi moteris užpuolė vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotoją, ją apkandžiojo. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėja V. S., kuri paaiškino, kad atėjusi I. K. sukėlė konfliktą su įstaigos darbuotojais. Aiškinantis konflikto aplinkybes I. K. prie jų sugriebė už rankos V. S., tačiau pastarąją atitraukus, I. K. elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, šūkavo, elgėsi neprognozuojamai. I. K. buvo pristatyta į policijos komisariatą (1 tomas, b. l. 25).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėjos I. D. 2016-09-09 protokolu-pareiškimu nustatyta, jog L. K. pranešė, jog 2016-09-09, apie 14.30 val., į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, adresu I. Kanto g. 11, Klaipėda, atėjo I. K. ir jos sutuoktinis K., kurio vardo nepamena. Abu sutuoktiniai atėjo agresyviai nusiteikę. Minėtus asmenis pakvietus į kabinetą, jie atsisėdo ir pradėjo ant jos šaukti, I. K. iš chuliganiškų paskatų tampė už plaukų, pagriebusi už riešo suko ranką, grasino fiziniu susidorojimu. Minėti asmenys taip pat užsipuolė jos bendradarbius – A. V., E. G. ir V. S. (1 tomas, b. l. 1-2).
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda – 1) prokurorės Vidos Kaubrytės 2017-04-07 nutarimu ikiteisminis tyrimas L. K. atžvilgiu nutrauktas nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties (1 tomas, b. l. 18-19).
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus 2016-09-09 paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapu nustatyta, jog 2016-09-09, 15.43 val., L. K. buvo apžiūrėta, skundėsi dešinio riešo ir galvos skausmais, nurodė, kad darbo metu užpuolė klientė I. K.. L. K. diagnozuota dešinio riešo sąnario raiščių patempimas, dalies plaukų išrovimas (1 tomas, b. l. 52-53).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog L. K. padaryti šie sužalojimai: dešinio riešo sąnario raiščių patempimas, dalinis plaukų išrovimas su tų vietų odos paraudimu. Plaukų išrovimo plotai galėjo gautis išraunant tų galvos vietų plaukus, dešinio riešo sąnario raiščių patempimas galėjo gautis nuo rankos pasukimo riešo sąnaryje. Apžiūros metu stebėti pakitimai išrautų plaukų vietoje, įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus L. K. patyrė 2016-09-09 iki 15.43 val. (kreipimosi į gydymo įstaigą data ir laikas). Pagal nustatytą sužalojimų išsidėstymą L. K. kūne mažiausiai galima išskirti tris trauminio poveikio vietas: dešinysis riešas, galvos plaukuotoji dalis. Dėl dešinio riešo sąnario raiščio patempimo L. K. sveikata sutrikdyta buvo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 59-60).
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus 2016-09-09 paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapu nustatyta, jog 2016-09-09, 16.13 val., A. V. buvo apžiūrėtas, skundėsi galvos, krūtinės ląstos ir dešinės pėdos skausmais, nurodė, kad darbo metu užpuolė klientė I. K.. A. V. diagnozuota galvos, krūtinės ląstos, dešinės pėdos sumušimas (1 tomas, b. l. 104-105).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. V. objektyvios apžiūros metu išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas. Veika gali būti kvalifikuojama, kaip fizinio skausmo sukėlimas (pagal BK 140 straipsnį), jei bylos medžiagoje yra duomenų, patvirtinančių mušimo faktą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 8) (1 tomas, b. l. 109).
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus 2016-09-09 paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapu nustatyta, jog 2016-09-09, 15.43 val., E. G. buvo apžiūrėta, skundėsi dešinio dilbio kąstine žaizda, kairio skruosto sumušimu, nurodė, kad darbo metu užpuolė klientė I. K.. E. G. diagnozuota dešinio dilbio kąstinė žaizda, kairio skruosto sumušimas (1 tomas, b. l. 136-137).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog E. G. padaryta poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, kąstinė žaizda dešinėje rankoje, odos įdrėskimai dešinėje rankoje. Sužalojimai galvoje padaryti kieto buko turinčiu ribotą paviršių daiktu 1-3 paros iki apžiūros, kąstinė žaizda dešinėje rankoje ir odos įdrėskimai padaryti bukabriaunių daiktų poveikyje, galimai, tuo pačiu metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje. Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 138-139).
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus 2016-09-09 paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapu nustatyta, jog 2016-09-09, 16.13 val., V. S. buvo apžiūrėta, skundėsi dešinio riešo ir galvos skausmais, nurodė, kad darbo metu užpuolė klientė I. K.. V. S. diagnozuota dešinio riešo sąnario raiščių patempimas (1 tomas, b. l. 171-172).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog V. S. nustatytas dešinio riešo sąnario raiščių patempimas su minkštųjų audinių patinimu. Nustatytą riešo sužalojimą V. S. galėjo patirti užduotyje nurodytu būdu ir laiku vieno traumuojančio poveikio pasekoje. Tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje, V. S. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 173).
Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo.
Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2012).
Vertinant baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, jog kaltinamosios I. K. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tai yra pažeidus viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdžius sveikatą, laikytina įrodyta visa apimtimi, kadangi nustatyta, jog kaltinamoji I. K., viešoje vietoje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, adresu I. Kanto g. 11, Klaipėda, kitų žmonių akivaizdoje įžeidinėjo šio skyriaus darbuotoją L. K. necenzūriniais žodžiais, tyčia dėl chuliganiškų paskatų tąsė jai už abiejų rankų, po ko abiem rankomis įsikabino L. K. į plaukus, tampė už plaukų, išpešdama plaukų sruogą, padarydama L. K. dešinio riešo sąnario raiščių patempimą, dalinį plaukų išrovimą su tų vietų odos paraudimu, t. y. nesunkiai sutrikdė L. K. sveikatą. Po ko puolė ant šio skyriaus darbuotojo A. V., tyčia ranka sudavė jam vieną smūgį į galvos sritį, suko jo ranką, vieną kartą spyrė jam į koją, sukeldama A. V. fizinį skausmą. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, šio skyriaus darbuotojai E. G. stipriai dantimis sukando dešinės rankos riešą ir laikė sukandusi keletą minučių bei grumtynių metu E. G. stūmė, ko pasekoje E. G. galva atsitrenkė į sieną, kas sukėlė poodinę kraujosruvą galvos plaukuotoje dalyje, kąstinę žaizdą dešinėje rankoje, odos įdrėskimus dešinėje rankoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, darbuotojai V. S. griebė už dešinės rankos, tempė į save, suko ir laužė ranką, padarydama V. S. dešinio riešo sąnario raiščių patempimą su minkštųjų audinių patinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie kaltinamosios I. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamosios I. K. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio, kurių viena veika, atkreiptina, yra apysunkis nusikaltimas (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas), kita – nesunkus nusikaltimas (BK 284 straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji padarė ir yra teisiama už dvi nusikalstamas veikas, nukreiptas ne tik pažeisti viešąją tvarką, bet ir sutrikdyti asmens sveikatą. Kaltinamoji anksčiau teista, teistumas išnykęs, bausta administracine tvarka, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti. Kaltinamoji kalta padarius jai inkriminuojamas veikas prisipažino ir dėl savo nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė galima skirti bausmės rūšis – laisvės atėmimas, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, šių bausmių dydžius nustatant mažesnius nei apskaičiuoti šių bausmių vidurkiai. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punkte, 65 straipsnyje nustatyta tvarka ir skirtina subendrinta bausmė.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei įvertinus tai, kad kaltinamoji pripažino padariusi nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji I. K., kaip minėta, padarė vieną tyčinį apysunkį ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, už kuriuos jai paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Teismas taip pat turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, augina neįgalų vaiką, dirba. Todėl paskirtos bausmės vykdymas kaltinamajai I. K. atidėtinas paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos jos elgesiui.
Dėl civilinių ieškinių.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginės išlaidas) ir negautos pajamos. Deliktinės atsakomybės taikymo metu atlyginami yra tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai turtine žala laiko nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą, materialinius nuostolius, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidas, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes, tad nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, teisę į jos atlyginimą turi, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį taip pat privalo įrodyti.
1. Nukentėjusioji L. K. civiliniu ieškiniu (1 tomas, b. l. 63-67) prašo priteisti iš kaltinamosios I. K. 319,10 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Civiliniame ieškinyje nurodoma, jog turtinę žalą sudaro 75,80 Eur išlaidos už vaistus, 213,30 Eur išlaidos už tyrimus ir konsultacijas ir 30 Eur išlaidos už keliones pas gydytojus ir atgal į namus. Atsižvelgiant į tai, jog civilinis ieškinys dalyje dėl 213,30 Eur už tyrimus ir konsultacijas (1 tomas, b. l. 76, 77, 78, 79, 80, 81) yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiosios L. K. naudai 213,30 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitų įrodymų, t. y., kad buvo patirtos išlaidos už vaistus ir už keliones pas gydytojus ir atgal į namus, nukentėjusioji nepateikė, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatomis. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais numatytais CK 6.250 straipsnyje. Žalą padaręs asmuo turi ją atlyginti (CK 6.263 straipsnis).
Nukentėjusioji L. K. neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepatogumus, atsirado baimė ir nerimas, sutriko miegas, serga depresija, negalėjo grįžti į darbą, lankosi pas psichologę. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – jai nustatytas dešinio riešo sąnario raiščių patempimas, dalinis plaukų išrovimas su tų vietų odos paraudimu. Plaukų išrovimo plotai galėjo gautis išraunant tų galvos vietų plaukus, dešinio riešo sąnario raiščių patempimas galėjo gautis nuo rankos pasukimo riešo sąnaryje (1 tomas, b. l. 59-60), sveikata sutrikdyta buvo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, už sirgimo laikotarpį nuo 2016-09-12 iki 2014-09-27 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (2 tomas, b. l. 8).
Taigi įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (viešoje vietoje, atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko L. K. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir buvo pažeista viešoji tvarka), į patirtos turtinės žalos dydį, kilusias pasekmes tiek nukentėjusiosios sveikatai, tiek ir jos psichologinei būsenai (nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nepatogumus, atsirado baimė ir nerimas, sutriko miegas, serga depresija), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams ir išgyvenimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju iš dalies tenkintinas nukentėjusiosios L. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteistina iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiosios L. K. naudai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Teismo vertinimu tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji L. K. taipogi prašo iš kaltinamosios priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito (1 tomas, b. l. 68) matyti, kad nukentėjusioji už civilinio ieškinio surašymą ir patarimą advokatei Julijai Monako – Galminei sumokėjo 350 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiosios L. K. naudai (BPK 106 str. 2 d.).
2. Nukentėjusioji E. G. patikslintu civiliniu ieškiniu (1 tomas, b. l. 148-149) prašo priteisti iš kaltinamosios I. K. 2021 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji E. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl įvykio patyrė 21 Eur turtinę ir 2000 Eur neturtinę žalą. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos dėl vaistų, tačiau įrodymų pagrindžiančių šias išlaidas nepateikė, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.
Nukentėjusioji E. G. neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, matomoje vietoje liko randas nuo įkandimo, kuris vis primena apie įvykį, taip pat sukelią diskomforto jausmą prieš aplinkinius asmenis. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jai nustatyta poodinė kraujosruva galvos plaukuotoje dalyje, kąstinė žaizda dešinėje rankoje, odos įdrėskimai dešinėje rankoje (1 tomas, b. l. 138-139), už sirgimo laikotarpį nuo 2016-09-12 iki 2016-09-21 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (2 tomas, b. l. 11).
Taigi įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (viešoje vietoje, atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata ir pažeista viešoji tvarka), į patirtos turtinės žalos dydį, kilusias pasekmes tiek nukentėjusiosios sveikatai (pažymėtina, jog įkandimo vietoje visam laikui liko randas matomoje vietoje), tiek ir jos psichologinei būsenai (nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams ir išgyvenimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju iš dalies tenkintinas nukentėjusiosios E. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteistina iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiosios E. G. naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Teismo vertinimu tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
3. Nukentėjusioji V. S. civiliniu ieškiniu (1 tomas, b. l. 174-175) prašo priteisti iš kaltinamosios I. K. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusioji V. S. neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, šoką, emocinį stresą ir pažeminimą, atsirado nesaugumo jausmas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jai nustatytas dešinio riešo sąnario raiščių patempimas su minkštųjų audinių patinimu (1 tomas, b. l. 173).
Taigi įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (viešoje vietoje, atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata ir pažeista viešoji tvarka), į patirtos turtinės žalos dydį, kilusias pasekmes tiek nukentėjusiosios sveikatai, tiek ir jos psichologinei būsenai (nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, šoką, emocinį stresą ir pažeminimą, atsirado nesaugumo jausmas), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams ir išgyvenimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju iš dalies tenkintinas nukentėjusiosios V. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteistina iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiosios V. S. naudai 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Teismo vertinimu tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
4. Nukentėjusysis A. V. civiliniu ieškiniu (1 tomas, b. l. 113) prašo priteisti iš kaltinamosios I. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis neturtinę žalą grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų patyrė fizinius skausmus, šoką, stresą, pažeminimą ir emocinius išgyvenimus, atsirado baimė ir nesaugumo jausmas. Nukentėjusysis teigia, kad apie mėnesį laiko jautė skausmą vaikščiodamas, negalėjo vairuoti, todėl jį žmona vežiojo į darbą, dėl ko patyrė papildomų išlaidų. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas (1 tomas, b. l. 109), už sirgimo laikotarpį nuo 2016-09-12 iki 2016-09-23 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (2 tomas, b. l. 14).
Taigi įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pavojingumą (viešoje vietoje, atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas ir pažeista viešoji tvarka), į patirtos turtinės žalos dydį – sukeltas fizinis skausmas, nors nukentėjusysis ir teigia apie mėnesį lako buvęs nedarbingas ir jautė skausmą, tačiau specialisto išvada ir medicininiai dokumentai tokių aplinkybių nepatvirtino. Teismo vertinimu nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės yra labiau psichologinio nei fiziologinio pobūdžio. Atsižvelgiant į kilusias pasekmes tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek ir jo psichologinei būsenai (nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, šoką, stresą, pažeminimą ir emocinius išgyvenimus, atsirado baimė ir nesaugumo jausmas), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams ir išgyvenimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju iš dalies tenkintinas nukentėjusiojo A. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteistina iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiojo A. V. naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Teismo vertinimu tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
5. Civiliniu ieškiniu (2 tomas, b. l. 46-48) Klaipėdos teritorinė ligonių kasa prašo priteisti iš kaltinamosios I. K. 102,20 Eur žalos, susijusios su nukentėjusiųjų L. K., E. G., V. S. ir A. V. gydymo išlaidomis, atlyginimą. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą žalą įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.263 straipsnyje. Būtinos sąlygos atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog šiuo nuosprendžiu konstatuoti tiek neteisėti kaltinamosios I. K., veiksmai, tiek ir tyčinė jos kaltės forma, tiek ir veiksmų pasekmės – nesunkus nukentėjusiosios L. K. sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 59-60), A. V. diagnozuota galvos, krūtinės ląstos, dešinės pėdos sumušimas (1 tomas, b. l. 104-105), nežymus nukentėjusiosios E. G. sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 138-139), nežymus nukentėjusiosios V. S. sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 173), sąlygoję nukentėjusiųjų gydymą bei su tuo susijusias išlaidas, civilinei ieškovei su ieškiniu pateikus duomenis apie žalos dydžio paskaičiavimą, civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina iš kaltinamosios I. K. ieškovės naudai 102,20 Eur žalos atlyginimo.
6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė byloje regresinį civilinį ieškinį, kuriuo prašoma solidariai iš I. K. ir L. K. priteisti 1345,66 Eur žalos dėl L. K., E. G. ir A. V. išmokėtos ligos pašalpos išmokėjimo (2 tomas, b. l. 2-14). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Nors įstatyme konkrečiai nereglamentuojama, ar civilinį ieškinį pateikęs asmuo žalą patyrė tiesiogiai ar netiesiogiai, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai nagrinėjami civilinio, o ne baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-543/2004, 2K-269/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-456-238-2014). Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus regresinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštas regresinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Pažymėtina, kad tai, jog ieškinys paliekamas nenagrinėtas, neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Kiti klausimai.
2017-07-13 teismo nutartimi buvo taikytas kaltinamosios nuosavybės teisių apribojimas 3 mėnesių laikotarpiui. Kaltinamoji prašė leisti disponuoti į jos sąskaitą gaunama pašalpa už vaiką ir jos atlyginimu. Prašymas tenkintinas iš dalies. Pakeistinas 2017-07-13 teismo nutartimi taikytas nuosavybės teisių apribojimas. Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, civilinių ieškinių įvykdymo užtikrinimui I. K. apribotina teisė disponuoti kilnojamu ir nekilnojamu turtui, piniginėms lėšomis ir indėliais 3515,50 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiolikos eurų 50 ct) sumoje, esančiais jos bankinėse sąskaitose ir (ar) kitose kredito įstaigose, uždraudžiant disponuoti turtu ir piniginėmis lėšomis, išskyrus leidžiant disponuoti sąskaita į kurią pervedamas jos atlyginimas, socialinės pašalpos, pinigai už vaikus. Apribojimas taikytinas iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo.
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą ir nuteisti - laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.
I. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 BK pakeitimo įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007-07-21, redakcija) numatytą nusikaltimą ir nuteisti - areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsniu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę I. K. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti trečdaliu, ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį I. K. paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, I. K. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant I. K. baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:
1) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;
2) dalyvauti elgesio pataisos programose 6 (šešis) mėnesius;
3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiajai L. K. 213,30 Eur (du šimtus trylika eurų 30 centų) turtinės žalos atlyginimui ir 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios E. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiajai E. G. 1000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiajai V. S. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamosios I. K. nukentėjusiajam A. V. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamosios I. K. ieškovei Klaipėdos teritorinės ligonių kasai 102,20 Eur (vieną šimtą du eurus 20 centų) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Palikti nenagrinėtą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį.
Kaltinamajai I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinių ieškinių įvykdymo užtikrinimui taikyti I. K., nuosavybės teisių apribojimą. Pakeisti 2017-07-13 teismo nutartimi taikytą nuosavybės teisių apribojimą ir I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) apriboti teise disponuoti visu kilnojamu ir nekilnojamu turtui, piniginėms lėšomis ir indėliais 3515,50 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų penkiolikos eurų 50 ct) sumoje, esančiais jos bankinėse sąskaitose ir (ar) kitose kredito įstaigose, uždraudžiant disponuoti turtu ir piniginėmis lėšomis, išskyrus leidžiant disponuoti sąskaita į kurią pervedamas jo atlyginimas, socialinės pašalpos, pinigai už vaikus. Nuosavybės teisių apribojimas taikomas iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.