Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-29 · Civilinė byla Nr. 2A-75-265/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
2A-75-265/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06283-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas (pirm.), Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
P. F., N. F.
Ieškovas
AB Lesto
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-75-265/2014Teisėja V. Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-06283-2012-5)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 121.14;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų P. F. ir N. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB Lesto ieškinį atsakovams P. F. ir N. F. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 17 474,56 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-05-25 tikrinant elektros apskaitą, įrengtą atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad elektros apskaita veikia neteisingai, elektros apskaitos plombos suklastotos siekiant paveikti elektros apskaitos prietaiso skaičiavimo mechanizmą. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2007-12-19 iki 2009-10-03 imtinai) 97.4 punkto 1 ir 2 pastraipose nustatyta tvarka perskaičiavus minėtame gyvenamajame name suvartotos elektros energijos kiekį nustatyta, kad ieškovui padaryta žala yra 17 474,56 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vartotojo pareiga užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą yra įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje bei LR Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 52 punkte. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2007-12-19 iki 2009-10-03) 45 punkte. Taisyklių 62 punkte taip pat buvo numatyta, kad jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai (analogiška nuostata įtvirtinta dabar galiojančių Taisyklių 72 p.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovų kaltė yra preziumuojama. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas bei konstatavo, jog jos įrodytos (CPK 178 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsakovai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad vienas iš civilinės atsakomybės elementų yra neteisėti veiksmai, taigi ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovai suklastojo elektros apskaitos plombas. Taip pat nurodo, jog 2003-05-26 atsakovai su ieškove sudarė elektros energijos tiekimo–naudojimo sutartį, tačiau sutarties pasirašymo metu ieškovė nepatikrino elektros apskaitos prietaiso būklės. Dėl to ieškovė, siekdama įrodyti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtus veiksmus, turėjo taip pat įrodyti, jog apskaitos prietaisų plombos buvo suklastotos po sutarties sudarymo. Taip pat nurodo, jog nustatytų pažeidimų iš viso nebuvo, o juos padarė ieškovės darbuotojai tam, jog gautų premijas. Pasak atsakovų, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl to, jog nebuvo nusikaltimo sudėties tikrintojų veiksmuose, o dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų. Be to, atsakovai nurodo, kad jie neturėjo intereso klastoti plombų, esančių ant elektros prietaisų, kadangi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartoja elektros po 600–700 kWh per mėnesį, dėl to atlikę neteisėtus veiksmus, kaip nurodo ieškovė, jie nebūtų turėję didelės naudos.

Šalies argumentai

Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas ir atlikto tinkamą byloje surinktų įrodymų vertinimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, jog atsakovams civilinė atsakomybė buvo taikyta nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų. CK 6.246 straipsnyje apibrėžiama, kokie atlikti veiksmai sudaro prielaidas civilinei atsakomybei kilti. Pagal šią teisės normą civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia neteisėtu neveikimu, dėl ko ieškovei buvo padaryta žala. Pažymėtina, jog atsakovai elektros prietaisų pažeidimo konstatavimo metu turėjo teisinę pareigą užtikrinti jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose elektros prietaisų apsaugą. Ši jų pareiga, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje bei LR Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2007-12-19 iki 2009-10-03) 45 punkte. Dėl to nustačius, jog sąlyga atsakovų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėtas neveikimas, nėra būtina įrodinėti, kad būtent atsakovai pažeidė plombas taip suklastodami elektros prietaiso rodmenis. Pareiga ieškovei įrodyti neteisėtą atsakovų veikimą neatitiktų įstatyme nustatytos atsakovų neteisėtų veiksmų sąlygos, kuri apibrėžiama ne kaip neteisėtas veikimas, o kaip neteisėtas neveikimas, t. y. pareiga užtikrinti naudojamų elektros prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Taip pat atsakovai nurodo, jog ieškovė turėjo įrodyti, kad elektros prietaisai suklastoti po to, kai jie įsigijo namą, kuriame ir sumontuotas elektros prietaisas. Kaip nurodo atsakovai apeliaciniame skunde, jie namą, kuriame sumontuotas elektros rodmenis rodantis prietaisas, nusipirko 2003-05-22. Pažymėtina, jog po to, kai atsakovai įsigijo šį namą, ieškovės atstovai ne kartą tikrino elektros prietaiso rodmenis. Kaip matyti iš užduočių (t. 1, b. l. 81–84) elektros skaitikliai buvo tikrinti 2004-02-12, 2004-08-23, 2005-04-12, 2006-08-02. Patikrinimo metu jokie skaitiklių pažeidimai užfiksuoti nebuvo. Dėl to darytina išvada, kad atsakovai iš buvusių savininkų įsigijo namą su tinkamai sumontuotais elektros prietaisais. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovai įrodė, kad apskaitos prietaisų plombos buvo suklastotos po to, kai atsakovai įsigijo namą, t. y. savininkams jau esant atsakovams. Be to, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentų, jog nustatytų pažeidimų iš viso nebuvo, o juos padarė ieškovės darbuotojai, jog gautų premijas. Šios atsakovų nurodytos aplinkybės grįstos prielaidomis, o ne leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnis). Kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados, skaitiklio gaubto užraktas po uždėjimo buvo pažeistas; plombos, kuriomis buvo užplombuotas elektros skaitiklio gaubtas, ir lyginamosios plombos buvo užspaustos ne tais pačiais plombavimo replių puansonais; skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo priverstinai persukami pašaliniu įrankiu. Atsakovai neįrodė, jog ieškovės atstovai tikrindami elektros prietaisus būtų pakeitę plombas, o nuėmę skaitiklio gaubtą skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnus būtų priverstinai persukę pašaliniu įrankiu. Rašydamas paaiškinimą jokių su tuo susijusių aplinkybių atsakovas P. F. nenurodė, tik paaiškino, jog nežino, kodėl inspektoriai mano, kad plombos yra padirbtos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neturi teisinės ir įrodomos reikšmės atsakovų nurodomos aplinkybės, jog jie neturėjo intereso sugadinti elektros skaitiklį, nes nebūtų turėję didelės finansinės naudos. Šiuo nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi elektros skaitiklių sugadinimo faktas ir atsakovų neteisėti veiksmai. Šių esminių aplinkybių atsakovams nepaneigus leistinais rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas ieškinį tenkino visiškai.

Pažymėtina, jog apeliantai prie apeliacinio skundo pridėjo antstolės faktinių aplinkybių protokolą. Teisėjų kolegija jo nevertino ir dėl jo įrodomosios reikšmės apeliaciniame skunde nepasisako, kadangi apeliaciniame procese draudžiama pateikti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantai nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, kurios būtų pagrindas pateikti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Irma ČuchrajJolanta Gailevičienė