Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Inetos Žilinskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas: 1) 2008-12-16 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu; 2) 2010-03-16 Šiaulių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda; 3) 2010-04-15 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių, 2010-05-20 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda; 4) 2012-04-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams; 5) 2013-02-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 164 straipsnį, galutine bausme skirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams ir 4 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas LR BK 75 str. pagrindu atidėtas 1 metams; 6) 2014-04-24 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, galutine bausme paskirtas 30 parų areštas ir 4 MGL bauda, arešto bausmę atlikęs, bauda nesumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę V. V., būtent: 2017 m. lapkričio 27 d. apie 14.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje, tyčia pargriovė V. V. ant grindų, dėl ko ji griūdama nusibrozdino į grindis dešinę plaštaką, atsisėdęs ant gulinčios V. V. ir jai suėmęs abiem rankom už kaklo ir jį spausdamas, trenkė jos galvą nemažiau kaip du kartus į grindis, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvą pakaušio srityje, nubrozdinimą dešinėje plaštakoje.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad V. V. yra jo sugyventinė. Su ja kartu gyvena apie 15 metų, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Abu gyvena pas V. motiną A. A., adresu (duomenys neskelbtini) Kai abu būna blaivūs, sutaria gerai, bet kai prisigeria - pykstasi. Jis ir V. alkoholį vartoja saikingai, kiekvieną dieną negeria. Anksčiau (duomenys neskelbtini) nėra mušęs, ji, būdama girta, be reikalo kviesdavo policiją. Išsiblaiviusi gailėdavosi, kad iškvietė policiją. 2017-11-27 apie 13.00 val. grįžo iš draugo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Buvo neblaivus. Būdamas pas draugą išgėrė 7,5 proc. stiprumo 1 litro talpos du plastikinius butelius alaus. Su savimi parsinešė 0,7 l talpos vieną butelį degtinės. Virtuvėje su V. išgėrė degtinės butelį. Alaus negėrė. Po išgertuvių nuėjo į kambarį miegoti, o V. pasiliko virtuvėje. Apie 14.50 val., bet tikslaus laiko neprisimena, tarp jo ir (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas. Dėl girtumo neprisimena kur pykosi, virtuvėje ar kambaryje. V. pradėjo konfliktą. V., kaip suprato, po išgertuvių landžiojo po jo telefoną. Ji ten rado kažkokias SMS žinutes, nepažįstamą numerį. Ji pradėjo priekaištauti, kad jis turi kitą moterį. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dėl girtumo visų įvykio aplinkybių neprisimena. Žodinio konflikto metu paprašė, kad V. atiduotų telefoną, ji nesutiko ir puolė ant jo. Ją tada pastūmė. Dėl girtumo neprisimena, ar V. pargriuvo ant grindų. Taip pat dėl girtumo neprisimena, kad būtų atsisėdęs ant (duomenys neskelbtini) ir spausdamas jos kaklą, trenkęs jos galvą nemažiau kaip du kartus į grindis. Buvo tuo metu susinervinęs, supykęs ant (duomenys neskelbtini). Jei V. teigia, kad taip ją mušė, tikriausiai viskas taip ir buvo. Savo kaltės neneigia, galėjo taip mušti Violetą. Galėjo V. savo tokiu elgesiu sukelti fizinį skausmą ir padaryti jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl girtumo nepamena, ar šį įvykį matė (duomenys neskelbtini) motina, ar ji buvo atėjusi į virtuvę. Po konflikto nuėjo į kambarį miegoti. V. jam fizinio skausmo nesukėlė. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo girtumas, būdamas blaivus nebūtų mušęs (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga, t. y.:

- 2017-11-27 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2017-11-27 apie 14.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu girtas A. K. sumušė girtą sugyventinę V. V.. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo ir patirtų sumušimų buvo pristatyta į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę (b. l. 5);

- 2017-11-27 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. B. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės. Įvykio vietoje V. V. nustatytas 2,50 promilių girtumas. Pažymėta vieta ant V. V. galvos, kurioje matosi akivaizdus sužalojimas (b. l. 8-9);

- policijos BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kuriuose užfiksuota informacija, kad 2017-11-27 14.52 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi A. pranešė, kad mušasi dukra su sugyventiniu. Fone, be pranešėjos, girdisi šaukianti moteris. Pranešėja minėjo, kad reikalinga GMP, nes nukentėjo. Prašė paskubėti (b. l. 15-19);

- 2017-11-28 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. V. kraujosruva pakaušio srityje ir nubrozdinimas dešinėje plaštakoje padaryti kontaktuojant su bukais, kietais daiktais ar paviršiais. Tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų trauminių poveikių. Kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuviminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus paviršius, tiek ir suduodant tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais. (b. l. 35);

- asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad A. K. 2017-11-27 16.08 val. nustatytas 2.20 promilės girtumas (b. l. 41);

- nukentėjusiosios V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad A. K. yra jos sugyventinis. Su juo kartu gyvena apie 13 metų, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Su sugyventiniu A. gyvena pas savo mamą A. A., adresu (duomenys neskelbtini) Su A. santykiai normalūs. Visaip būna, susipyksta ir vėl susitaiko. Dažniausiai tarp jų būna žodiniai konfliktai dėl įvairių dalykų. A. yra priekabus, kabinėjasi dėl visokių smulkmenų. Alkoholį abu vartoja saikingai, dažnai negeria. Anksčiau A. yra ne kartą ją mušęs, kvietė policiją. Buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ji jo pagailėdavo, susitaikydavo ir vėl kartu gyvendavo. 2017-11-27 po pietų, apie 13.00 val. su A., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) gėrė 7,5 proc. stiprumo alų. Išgertuvės vyko virtuvėje. Mama buvo savo kambaryje, pas juos nebuvo atėjusi. Ji alkoholio iš vis nevartoja. Iš viso išgėrė 1 l talpos 3 butelius alaus. Jautėsi apsvaigusi. Baigus gerti alų su A. nuėjo į kambarį, atsigulė į lovą. Apie 14.50 val., būnant kambaryje, tarp jos ir A įvyko žodinis konfliktas. Žodinį konfliktą pradėjo ji. A. pradėjo priekaištauti dėl SMS žinučių, kurias jis gavo iš svetimos moters. Prieš kokias keturias dienas A. telefone rado SMS žinučių, kurias rašė nepažįstama moteris. Iš jos rašytų SMS žinučių suprato, kad jis susirado kitą moterį. Būdama neblaivi ir įskaudinta A. pradėjo klausti „kas ji tokia, iš kur ji?“. A. pasakė, kodėl „aš knisuosi jo telefone“. Taip žodis po žodžio tarp jų įvyko žodinis konfliktas. A. tapo agresyvus. Norėdama išvengti konflikto nuėjo į virtuvę. Atėjo iš paskos A.. Rankomis suėmęs už pečių ją pargriovė ant grindų. Pečių neskaudėjo, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Pargriuvo ant nugaros. Jis atsisėdo ant jos ir abiem rankomis suėmė už kaklo, spausdamas kaklą jos galvą trenkė nemažiau kaip du kartus į grindis. Skaudėjo galvą, kaklą, buvo sukeltas fizinis skausmas. Griūnant nusibrozdino į grindis dešinę plaštaką, kuri skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Kitų kūno vietų nesusižalojo. Ji pradėjo šaukti, norėjo rankomis jį patraukti nuo savęs. Tada atėjo iš savo kambario mama A. ir pradėjo šaukti, kad ją A. paleistų. A. ją paleidęs nuėjo į kitą kambarį. Mamos paprašė, kad iškviestų policiją. Ji iš savo mobiliojo ryšio telefono iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai A. sulaikė ir išsivežė. Po įvykio pakaušio srityje atsirado guzas bei nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Atvykusi greitoji med. pagalba ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Jai paliko gėda, kad yra girta, todėl nuo tolimesnės medikų apžiūros atsisakė. Kreipėsi į teismo med. ekspertą, kuris pakaušio srityje pastebėjo kraujosruvą ir nubrozdinimą dešinėje plaštakoje. Kaklo srityje jokių sužalojimų nėra. A. savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Civilinio ieškinio nereiškia. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 25-26);

- liudytojos A. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena (duomenys neskelbtini) namas priklauso jai. Kartu gyvena dukra V. V. su savo sugyventiniu A. K.. Jie kartu gyvena apie 13 metų, veda bendrą ūkį, bendrų vaikų neturi. Dukra V. saikingai vartoja alkoholį, tačiau A. išgeria dažnokai. Tarp V. ir A. dažnai būna žodiniai konfliktai. A. be jokios priežasties kabinėjasi prie V., išprovokuoja konfliktus. Ji nueina į savo kambarį ir į jų konfliktus nesikiša. A. yra V. mušęs, buvo kviesta policija, tačiau kada tai buvo, nepamena. 2017-11-27 apie 14.50 val. buvo namuose, savo kambaryje. Namuose buvo taip pat ir V. su A.. Bebūnant kambaryje, išgirdo iš virtuvės sklindantį triukšmą, V. šauksmą. Nuėjusi į virtuvę pamatė ant grindų gulinčią V., ji gulėjo ant nugaros, o A. buvo ją užgulęs. Jis buvo rankomis suėmęs V. už kaklo ir ją smaugė. Ji pradėjo šaukti, liepė paleisti V.. Tuomet A. paleido V.. Ji nuėjo į savo kambarį ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. A. nuėjo į kambarį miegoti, o V. laukė policijos. Ant V. kaklo, veido jokių sužalojimų nepastabėjo. Apžiūrėjusi jos galvą, pakaušio srityje užčiuopė didelį guzą. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė Artūrą, o V. išvyko greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Įvykio metu A. su V. buvo girti, jie prieš įvykį virtuvėje gėrė alų. Dėl kokių priežasčių tarp jų įvyko konfliktas, nežino (b. l. 38-40).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Išdėstyti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę V. V.. A. K., atlikdamas smurtinius veiksmus nukentėjusiosios V. V. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.). A. K. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją kvalifikuojami teisingai kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sugyventinei pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir A. K. už nusikaltimo, numatyto LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę skirti 20 parų arešto. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-24 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie paskirtos bausmės pridedant 2014-04-24 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą bausmės dalį ir galutinę bausmę A. K. paskirti 20 parų areštą ir 4 MGL baudą. Areštą paskirti atlikti areštinėje. Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-27 15.10 val. iki 2017-11-29 8.55 val., ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 2 arešto paras.

Kaltinamasis A. K. neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir jos trukme sutinka (b. l. 111-113).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus (b. l. 72-78, 84-98). Praeityje baustas administracine tvarka (b. l. 68-71), nedirbantis (b. l. 65), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 66). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. K. prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sumažinta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, t. y. nesumokėta 4 MGL dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant visą neatliktą bausmės dalį.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 27 d., 15.10 val. iki 2017 m. lapkričio 29 d., 8.55 val. (dvi paros, b. l. 45, 50), ir laikytina, kad jis yra atlikęs dvi paras arešto.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 61-62) – panaikintina pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti A. K. sumažintą bausmę - 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – nesumokėta 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, ir galutinę subendrintą bausmę A. K. skirti 20 (dvidešimties) parų areštą ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. lapkričio 27 d., 15.10 val. iki 2017 m. lapkričio 29 d., 8.55 val. išbūtą laiką ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.