- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-2219-259/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13828-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Krėvėna“
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Krėvėna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18067-945/2014 pagal ieškovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Krėvėna“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui dokumentinio proceso tvarka ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. B. 846,10 Lt skolą, 5% dydžio metines procesines palūkanas ir 352,50 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Paduodama ieškinį ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, nurodydama, kad remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 punktu, ji yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumui – sumokėti 29 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir jame keliamus reikalavimus, sprendė, kad nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nes ginčas nelaikytinas ginču, susijusius su bendrijos veikla, ir turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Teismas nurodė, kad atsakovas nevykdė prievolės mokėti bendrijai mokesčius, t. y. pareiškime reiškiami turtiniai reikalavimai dėl apmokėjimo už paslaugas, kurias bendrija perka iš kitų asmenų. Daugiabučio namo butų savininkų pareiga išlaikyti namo bendrosios nuosavybės objektus, mokėti namui išsaugoti ir išlaikyti būtinas išlaidas ir mokėti su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas kyla ne iš bendrijos veiklos teisinių santykių, o iš daiktinės teisės normų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti. Apeliantė nurodo, kad visi ieškovės veiksmai, nukreipti į buto savininko nesumokėtų mokėtinų įmokų, mokesčių, išlaidų ar kitų rinkliavų surinkimą, įskaitant ir atitinkamo ieškinio pareiškimą teisme, yra tiesiogiai kylantys iš bendrijos veiklos. Remiantis LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, butų savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ši nuostata suteikia teisę nurodytiems subjektams nemokėti žyminio mokesčio tik tuo atveju, jeigu teisme reiškiamas reikalavimas, susijęs su bendrijos veikla. Šiuo atveju ieškovė, vykdydama įstatuose numatytas savo funkcijas, reiškia reikalavimą dėl namo, kuriame yra įsteigta bendrija (ieškovė), buto savininko (naudotojo) nesumokėtų bendrijos priskaitytų įmokų, mokesčių ir kitų rinkliavų skolos išieškojimo. Toks reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės veikla. Ieškovė, siekdama įgyvendinti savo veiklos tikslus ir uždavinius, tinkamai vykdyti savo funkcijas, privalo turėti tam reikalingų lėšų. Ieškovės lėšas sudaro butų savininkų tikslinės įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir kitoms panašaus pobūdžio išlaidoms apmokėti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai įpareigojo ją sumokėti žyminį mokestį, nes ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumui pašalinti, tai yra ieškinį apmokėti žyminiu mokesčiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, jog pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, ieškovė yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) civilinė byla gali būti iškelta tik tuomet, kai yra nustatoma, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo realizavimo sąlygos. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Žyminis mokestis – tai įstatyme nustatyta suma, mokėtina už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl buto, kuris yra daugiabučio namo savininkų bendrijos „Krėvėna“ name, savininko (V. B.) įsiskolinimo bendrijai (ieškovei) dėl jos suteiktų paslaugų (šios bylos dalykas) yra tiesiogiai susijęs su bendrijos veikla. Tam, kad bendrija įgyvendintų savo įsteigimo tikslą (įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra) ji privalo turėti lėšų. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Taigi, vienas iš bendrijos įsteigimo veiklos tikslų yra mokesčių už bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros įgyvendinimą surinkimas. Todėl, remiantis LR Daugiabučiu gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Atsižvelgdamas į ankščiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimo tvarką, ir klausimą išsprendė neteisingai, nepagrįstai ieškovę įpareigojo apmokėti ieškinį žyminiu mokesčiu, kadangi ji nuo mokesčio sumokėjimo yra atleista specialaus LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pagrindu, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovės DNSB „Krėvėna“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.