- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-338
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Vincas Verseckas (pran.)
- Ieškovas
- V.K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Vinco Versecko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-956-28/2005 pagal ieškovo V.K. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikos Valstybei ir sutikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 34 294 691,60 Lt materialinės žalos ir 5 000 000 Lt moralinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog nuo 1996 m. rugsėjo 24 d. iki 2000 m. kovo 6 d., t.y. 3 metus ir 5 mėnesius iki nuosprendžio priėmimo Šiaulių rajono apylinkės teisme, išbuvo kardomajame kalinime. Nuo 2000 m. kovo 6 d. iki 2000 m. gegužės 4 d., t.y. 1 mėnesį ir 29 dienas išbuvo teismo paskirtame namų arešte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovui buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė 3 metai laisvės atėmimo. Dėl to, ieškovo teigimu, jam buvo atimta laisvė virš paskirto bausmės laiko 5 mėnesius ir suvaržyta laisvė 1 mėnesį ir 29 dienas, kuomet jis išbuvo namų arešte. Už neteisėtai atimtą ir suvaržytą laisvę be jokio įstatyminio pagrindo ieškovas teigė patyrė materialinę žalą, kurią sudarė negautos pajamos, ir moralinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 14 d. sprendimu ieškovo V.K. ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
1. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, nenurodė konkrečių kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmų, kuriuos įvardintų kaip neteisėtus, o konstatavo paties fakto, kad laisvė buvo atimta ilgiau negu nuosprendžiu paskirta reali bausmė, egzistavimą, tai, jo nuomone, yra pagrindas žalos atsiradimui, nes realiai paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminas jam pasibaigė 1999 m. rugsėjo 24 d.
2. Byloje esantys įrodymai neleidžia teigti, jog ieškovo suėmimas turėjo kokių nors neteisėtumo požymių. Tokį pat vertinimą dėl ieškovo kalinimo laikotarpio nuo 1996 m. gruodžio 30 d. iki 1997 birželio 13 d. pateikė ir Europos Žmogaus teisių teismas, spręsdamas klausimą dėl V.K. pareiškimo prieš Lietuvą priimtinumo, nustatęs, kad taikant šias procesinės prievartos priemones Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje nebuvo pažeisti. Šis teismas sprendė, jog ieškovo suėmimas iki teismo buvo iš esmės teisėti procesiniai veiksmai, todėl už 8 mėnesių ir 19 dienų suėmimo laikotarpį parengtinio tardymo metu nenustatė teisės į žalos atlyginimą atsiradimo pagrindų.
3. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 4 str. nuostatas, teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kuriems žala padaryta neteisėtais veiksmais, jeigu yra bent vienas iš straipsnyje išvardintų įsiteisėjusių procesinių sprendimų, tame tarpe - panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme, kurie sudaro pagrindą bylą nutraukti arba nuteistą asmenį išteisinti dėl to, kad kuri nors nauja arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, kad teismas padarė klaidą. Ši įstatymo nuostata savo esme atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7-ojo protokolo 3 str. nuostatai. Teismas teigė, jog nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. spalio 24 d. nutartimi žemesnių instancijų teismų procesinius sprendimus iš dalies pakeitė ir skyrė V.K. mažesnę subendrintą bausmę, tačiau baudžiamoji byla nebuvo nutraukta ir nuteistasis nebuvo išteisintas. Teismas, įvertinęs byloje ištirtas aplinkybes, įstatymo pagrindus, sprendė, jog nėra teisės į žalos atlyginimą dėl neteisėtų teismų veiksmų pagrindų.
4. Teismas teigė, jog 2000 m. kovo 6 d. teismo nuosprendžiu ieškovui iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos buvo paskirtas namų areštas, nuosprendis įsiteisėjo 2000 m. gegužės 4 d., apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog minėtos kardomosios priemonės paskyrimas pilnai atitiko BPK 347 str. l d. 6 p. reikalavimą ir ieškovo skundo netenkino. EŽTT, spręsdamas dėl namų arešto V.K. paskyrimo, konstatavo, jog jo laisvės suvaržymas buvo būtinas ir pateisinamas Konvencijos 4 protokolo 2 str. prasme, nes reikėjo užtikrinti pareiškėjo dalyvavimą teisme, kol įsigalios teismo sprendimas. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas sprendė, jog nėra aukščiau nurodytuose įstatymuose numatytų pagrindų, sudarančių teisei į žalos atlyginimą atsirasti.
5. Teismas nurodė, jog pagrindas atlyginti žalą yra ne aritmetinis skaičiavimas , o nustatyti neteisėti veiksmai, ir netgi imant aritmetinį skaičiavimą, tarp ieškovo nurodytos materialinės žalos, atsiradusios 1996 m. rugsėjo 24 d., ir bausmės, turėjusios pasibaigti 1999 m. rugsėjo 24 d., ieškovo įkalinimas nebuvo jo materialinės žalos atsiradimo priežastimi, nes ieškovas buvo nuteistas laisvės atėmimu. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti neturtinę žalą atmetė, nurodydamas, jog neturtinės žalos atsiradimo pagrindams taikomos tos pačios civilinės atsakomybės sąlygos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V.K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos 34 294 691,60 Lt materialinės ir 5 000 000 Lt moralinės žalos atlyginimo. Ieškovas nesutikimą su priimtu sprendimu grindžia šiais argumentais:
1. Teigia, jog išnagrinėta jo byla Europos Žmogaus Teisme ir Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama byla neturi tarpusavyje ryšio, kadangi Europos Žmogaus Teismas tyrė jo pažeistas teises pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijos 3 str., 5 str. l d., 8 str., o Vilniaus apygardos teismui pareikštas ieškinys dėl pažeistų teisių numatytų Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 5 d., Protokolo Nr. l, 1 str. l d., Protokolo Nr.4, 2 str. l d., 2 d., Protokolo Nr.7, 3 str., 4 str. l d.
2. Nurodo, ieškinio reikalavimus grindė Europos Žmogaus teisių ir pagrindimų laisvių apsaugos konvencijos 5 str. 5 d, Protokolo Nr. l 1 str. l d, Protokolo Nr. 4 2 str. l d., 2d, Protokolo Nr. 7 3 str., 4 str. l d., o Vilniaus apygardos teismas į tai neatsižvelgė ir dėl to nepasisakė.
3. Teismo teiginys, jog bausmės atlikimo terminas negali būti grindžiamas aritmetiniu skaičiavimu, nepagrįstas, kadangi tiek anksčiau galiojusiame, tiek galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodyta, kad bausmės terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis, o baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje (galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) nurodyta, kad kardomąjį kalinimą teismas įskaito į bausmės laiką, nuteisdamas laisvės atėmimu, dieną už dieną. Apelianto manymu, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 24 d. nutartimi paskirta galutinė subendrinta bausmė - trys metai laisvės atėmimo, tai jam atimta laisvė virš numatyto bausmės laiko - 5 mėnesiai 12 dienų, o suvaržyta - 1 mėnesį 29 dienas, kas subendrinus sudaro 221 d. Apeliantas sprendžia, jog jam turi būti priteista kompensacija pagal gautas pajamas dirbtose darbovietėse „Wagner Star International L.L.C.” ir „Ferndale Trading Company Limited”, skaičiuojant vieną darbo dieną už vieną dieną praleistą kardomajame kalinime ir namų arešte.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas LR Teisingumo ministerija ginčija apeliacinio skundo argumentus, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V.K. 1994 m. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, oficialių dokumentų klastojimo ir neteisingo apskaitos tvarkymo. Tų pačių metų lapkričio 21 d. prokuratūra paskelbė V.K. paiešką ir pagal Lietuvos teisėsaugos institucijų ekstradicijos prašymą jis 1996 m. rugsėjo 24 d. buvo sulaikytas Maskvoje. Lietuvai V.K. išduotas 1996 m. gruodžio 30 d. ir gruodžio 31 d. Šiaulių m. apylinkės teismo nutarimu jam buvo paskirta kardomoji priemonė - kardomasis kalinimas (suėmimas). Nuo to laiko V.K. buvo suimtas iki 2000 m. kovo 6 d., kada Šiaulių rajono apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino V.K. kaltu dėl oficialių dokumentų klastojimo ir paskyrė 5 m. laisvės atėmimo bausmę, kurią, pritaikęs amnestiją, sumažino trečdaliu. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas įskaitė kardomojo kalinimo laiką į bausmės atlikimo laiką ir kardomąją priemonę - kardomąjį kalinimą (suėmimą) pakeitė į kardomąją priemonę - namų areštą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2000 m. gegužės 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. spalio 24 d. nutartimi V.K. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavo ir sumažino laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų. Europos Žmogaus Teisių teismas 2000 m. birželio 6 d. sprendimu dėl V.K. pareiškimo prieš Lietuvą priimtinumo ir 2005 m. balandžio 7 d. sprendimu (išnagrinėjęs iš esmės V.K. prieš Lietuvą bylą) ištyrė V.K. skirtų kardomųjų priemonių - kardomojo kalinimo (suėmimo), namų arešto - taikymo pagrįstumą ir kitus V.K. skunde nurodytus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus bei nustatė, kad V.K. kardomojo kalinimo metu buvo pažeisti Konvencijos 3, 5, 8 straipsniai, konkrečiai, kad V.K. patyrė neturtinę žalą dėl žeminančių žmogaus orumą kalinimo sąlygų, susirašinėjimo su Konvencijos institucijomis cenzūravimo ir dėl, nesilaikant nustatytos tvarkos, suėmimo 85 dienas 1997 ir 1999 metais. Už tai priteisė 12 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad už padarytus pažeidimus nemato priežasčių priteisti V.K. kokią nors sumą turtinės žalos atlyginimui. Taip pat nurodė, kad V.K. taikyta kardomoji priemonė - namų areštas Konvencijos nuostatų nepažeidė. Taigi Europos Žmogaus Teisių teismas įvertino V.K. skirtų kardomųjų priemonių - kardomojo kalinimo (suėmimo) bei namų arešto teisėtumą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir pripažino, kad jos iš esmės taikytos pagrįstai, o už nustatytus Konvencijos nuostatų pažeidimus priteisė V.K. neturtinę žalą. Turtinę žalą už padarytus pažeidimus, šio teismo nuomone, nėra pagrindo priteisti. Tiek Europos Žmogaus Teisių teisme, tiek šioje byloje faktinės aplinkybės tiriamos pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir nacionalinės teisės nuostatas, todėl Europos Žmogaus Teisių teismo byloje nustatyti faktai ir teisiniai santykiai turi šioje byloje privalomąją (prejudicinę) galią, jie negali būti tiriami bei vertinami ir nustatinėjami iš naujo (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 46 str., CPK 297 str. 4 d.).
Ieškovas V.K. pareikštu ieškiniu prašo priteisti turtinę bei neturtinę žalą ir ieškinio pagrindu nurodo aplinkybę, kad jam laisvė buvo atimta 3 metus ir 5 mėnesius, vėliau beveik du mėnesius suvaržyta, nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 24 d. nutartį jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl, jo manymu, jis turi teisę už nepagrįstą 5 mėnesių laisvės atėmimą, vėliau laisvės suvaržymą, gauti žalos atlyginimą. Tačiau, kaip minėta, Europos Žmogaus Teisių teismas nustatė, kad V.K. kardomajame kalinime (suėmime) išbuvo nuo 1996 m. rugsėjo 24 d. iki 2000 m. kovo 6 d. išbuvo iš esmės teisėtai, tai yra teisėtai buvo suimtas daugiau 3 metų, vėliau jam teisėtai taikytas namų areštas. Kardomasis kalinimas jam įskaitytas į 3 metų laisvės atėmimo laiką. Todėl, V.K. nenurodžius pagrįstų naujų pagrindų, nėra pagrindo išvadai, kad V.K. buvo neteisėtai 5 mėnesius atimta laisvė ir beveik du mėnesius suvaržyta laisvė. Už kardomojo kalinimo taikymo pažeidimus Europos žmogaus teisių teismas V.K. priteisė neturtinę žalą ir nurodė, kad turtinės žalos priteisti nėra pagrindo. Todėl kolegija, plačiau nepasisakydama dėl 1996-2000 m. galiojusių teisės normų, reglamentavusių žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo tvarką ir sąlygas, priėjo išvados, kad ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės bei teisiniai santykiai faktiškai išnagrinėti, įvertinti, išspręsti Europos Žmogaus Teisių teisme ir šioje byloje iš naujo negali būti ginčijami, todėl ieškinį tenkinti nėra pagrindo.
Apeliantas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių teismo byla ir ši byla neturi ryšio, nes Europos žmogaus teisių teismas tyrė jo pažeistas teises pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., 5 str. 1 d. ir 8 str., o jis šį ieškinį pareiškė Konvencijos 5 str. 5 d. pagrindu. Kolegija pastebi, kad Konvencijos 5 straipsnio penkta dalis nurodo, kad kiekvienas asmuo, kuris yra sulaikymo ar suėmimo auka pažeidžiant šio straipsnio nuostatas, turi teisę į nuostolių atlyginimą, tai yra ši Konvencijos norma nenumato atskiro žmogaus teisių pažeidimo pagrindo, o įtvirtina bendrą nuostatą, kad asmuo, kurio teisės pagal šio straipsnio kitas dalis pažeistos, turi teisę į nuostolių atlyginimą. Todėl minėtas apelianto argumentas nepagrįstas.
Remdamasi tuo, kas pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai ir naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.