Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-01-22 · Civilinė byla Nr. 2-59/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-01-22Lietuvos apeliacinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-22
Bylos Nr.
2-59/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02479-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Pareiškėjas
Ž. T.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-59/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02479-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Ž. T. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus. Pateikdama ieškinį pareiškėja sumokėjo dalį žyminio mokesčio - 500 Lt. Nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo dalies pareiškėja prašė atleisti arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo. Nurodė, kad jos materialinė padėtis yra sunki, dirba ketvirtadalį etato ir gauna minimalias pajamas – 250 Lt per mėnesį. Pasak pareiškėjos, papildomų pajamų ji negauna, turimo nekilnojamojo turto, kol teismas nėra pripažinęs jos bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šį turtą, ji realizuoti negali.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio atidėjimo netenkino ir nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą sumokėti likusią 9 573,18 Lt žyminio mokesčio dalį.

Teismas nurodė, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose kitimo, taip pat gaunamo darbo užmokesčio, dividendų bei kitokio pobūdžio pajamų (nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kitų dokumentų). Teismo vertinimu, pareiškėja pakankamai išsamių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį nepateikė, nes pateikti tik duomenys apie gaunamą darbo užmokestį ir su AB DNB bankas 2009 m. rugpjūčio 26 d. sudaryta kreditavimo sutartis, iš kurios matyti, jog pareiškėja iš banko 2009 m. pasiskolino 41 270,85 EUR sumą. Pasak teismo, iš pareiškėjos pateiktų duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjos tokia sunki turtinė padėtis, kad būtų pagrindas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė visapusiškų duomenų iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ „Regitra“, taip pat duomenų apie pinigines lėšas bankuose ar kitose įstaigose.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Ž. T. prašo panaikinti 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį ir išspręsti žyminio mokesčio mokėjimo klausimą iš esmės.

Apeliantė nurodo, kad asmens turtinė padėtis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį negali apriboti asmens teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Apeliantės pajamos sudaro apie 250 Lt per mėnesį, papildomų pajamų apeliantė neturi. Apeliantė turi finansinių įsipareigojimų bankui, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto realizuoti negali, kol nėra pripažinta bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo turtą ir jis nėra padalintas su atsakovu. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė dėl sunkios materialinės padėties visiškai apmokėti žyminio mokesčio negali, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo/atleidimo, visų svarbių šiam klausimui faktinių aplinkybių tinkamai neįvertino. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė duomenis, kuriais įrodinėja, kad neturi transporto priemonių ir lėšų banko sąskaitose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutai turi užtikrinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nurodė, kad už pareikštus reikalavimus apeliantės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 10 073,18 Lt.

Pateikdama ieškinį apeliantė sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (b. l. 16). Skundžiama nutartimi teismas nustatė terminą apeliantei sumokėti likusią 9 573 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį. Teismo vertinimu, apeliantės pateikti duomenys apie jos finansinę padėtį nesudaro pagrindo atidėti ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus apie sunkią jos finansinę padėtį.

Apeliantė, prašydama atidėti ar iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymą, patvirtinančią, kad ieškinio teikimo metu apeliantės pajamos yra menkos (b. l. 10-13), kreditavimo sutartį, patvirtinančią kad apeliantė turi įsipareigojimų bankui (b. l. 14-15). Be to, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė kartu su ieškiniu pateikė ne tik pirmiau nurodytus dokumentus, bet ir nekilnojamojo turto registro išrašus (b. l. 18-47). Minėti nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad apeliantė turi nekilnojamojo turto, tačiau dėl šio turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, yra pateiktas ieškinys, todėl, sutiktina su apeliante, kad šio turto realizavimas, siekiant sumokėti žyminį mokestį, nėra galimas.

Be to, kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė papildomus duomenis, patvirtinančius jos sunkią finansinę padėtį - VĮ ,,Regitra“ pažymą, patvirtinančią, kad apeliantės vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 73) ir banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad apeliantė lėšų (santaupų) banko sąskaitose neturi (b. l. 74-77).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad apeliantės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateikti dokumentai sudaro pagrindą teigti, kad teismo nustatyta mokėtina žyminio mokesčio dalis užkirstų kelią apeliantei pasinaudoti teise į teisminę gynybą (CPK 5 str. 1 d.).

Pagal pareikštus ieškinio reikalavimus tenkinus apeliantės ieškinį, ji įgytų bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 607 318,76 Lt vertės nekilnojamąjį turtą (b. l. 1-8). Ieškinio netenkinus, nuosavybės teisė į dalį jos vardu registruoto nekilnojamojo turto, į kurį apeliantė taip pat prašo pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę kartu su atsakovu, liktų apeliantei. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantė ateityje turės galimybę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Tai sudaro pagrindą žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti, o ne atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 84 str.).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apeliantės turtinę padėtį ieškinio teikimo momentu, tokiais veiksmais apeliantei užkirsdamas kelią į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - apeliantės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tenkinamas, 9 573 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą atidedant iki teismo sprendimo priėmimo byloje (CPK 84 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atidėti Ž. T. 9 573 Lt žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Teisėjas Vigintas Višinskis