- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- eI-943-583/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00143-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės, Rietavo skyriaus
- Trečiasis asmuo
- A. Ž.
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,
2015 m. balandžio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Plungės ir Rietavo skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Ž. individualiai įmonei, dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-278 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-16168, kuriais patvirtinti Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymai.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Kulių sen. Pažymi, jog siekiant minėtus žemės sklypus sujungti į vieną sklypą buvo parengtas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurį suderino visos būtinos institucijos išskyrus Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą. Argumentuoja, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2014-09-05 rašte Nr. 438-(1.139 S-Pl) nurodė, jog projektas nebus derinamas, nes formuojamam žemės sklypui privalo būti nustatytos apsaugos zonos ir pakrančių juostos. Pabrėžia, kad dėl nurodyto Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento rašto teisėtumo Šiaulių apygardos administraciniame teise iškelta administracinė byla Nr. eI-43-362/2015. Teigia, jog Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 0,09 ha žemės sklypui kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta Specialioji sąlyga, susijusi su paviršinio vandens telkinių apsaugos zona. Tvirtina, kad nors Specialioji sąlyga iš Nekilnojamojo turto registro išregistruota vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360, tačiau ginčijamais atsakovo 2012 m. kovo 15 d. ir 2014 m. rugsėjo 18 d. administraciniais aktais patvirtintuose Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymuose pareiškėjo žemės sklypui nepagrįstai pažymėtos paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Mano, jog ginčijamais administraciniais aktais nebuvo galima nustatyti jokių ūkinės veiklos apribojimų privačioje pareiškėjui priklausančioje žemėje, todėl jie laikytini neteisėtais. Atkreipia dėmesį, kad Plungės miesto bendrasis planas prie Kulių pirmojo tvenkinio nenustato žemės naudojimo apribojimo (apsaugos), susijusio su paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos nustatymu, todėl skundžiamais įsakymais patvirtintas žemėtvarkos projektas, numatęs tokią apsaugos zoną, prieštarauja Plungės rajono bendrajam planui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. P. palaikė skunde išdėstytus argumentus. Pažymėjo, jog ginčija atsakovo priimtus administracinius aktus tik tiek, kiek jie liečia jo žemės sklypus. Tvirtino, kad žemėtvarkos projektai skirti formuoti valstybinės žemės sklypus, todėl jo valdomuose privačiuose sklypuose negalėjo būti įtvirtintos jokios apsaugos juostos ir zonos. Mano, jog ginčijami aktai susiję su jam priklausančiais žemės sklypais, nes 2012 m. ir 2014 m. patvirtintuose žemėtvarkos projektuose įbrėžtos apsaugos zonos ir juostos būtent pareiškėjui priklausančiuose žemės sklypuose.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimais bei prašo jo netenkinti. Remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintų Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių 9.3 punktu, numatančiu, kad prie ežerų ir tvenkinių, kurių plotas mažesnis kaip 10 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha, apsaugos zonų išorinė riba nuo kranto linijos turi būti nutolusi 100 m atstumu. Kadangi Kulių I tvenkinio plotas – 1,8 ha, o nuo kranto linijos iki (duomenys neskelbtini) gatvės (jau už pareiškėjo žemės sklypų) yra tik apie 30 metrų atstumas, teigia, jog pareiškėjo žemės sklypai yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje ir jiems turi būti įrašyta Specialioji sąlyga. Pažymi, jog Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijų bendrojo plano, patvirtinto Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139, grafinėje ir tekstinėje dalyse nėra nurodyta pagrindų, dėl kurių ginčo žemės sklypams neturėtų būti nustatoma teisės aktų reikalaujama Specialioji sąlyga. Be to, žemės sklypus pareiškėjas įsigijo jau su juose nurodyta Specialiąja sąlyga. Argumentuoja, jog priimant 2013 m. gruodžio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 Specialioji sąlyga žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kulių k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo būti panaikinta.
Atsakovo atstovė Vilma Vaitkienė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Trečiojo suinteresuoto asmens A. Ž. individualios įmonės atstovas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčijamas administraciniais aktais patvirtinti žemėtvarkos projektai galioja tik konkrečiai sąrašuose nurodytiems sklypams, kuriems jie ir buvo rengiami. Tvirtino, jog pareiškėjo sklypai į tuos sąrašus nepatenka ir žemėtvarkos projektai jokios įtakos V. P. valdomiems žemės sklypams neturi, kadangi privačios žemės sklypams žemėtvarkos projektas negali būti rengiamas. Teigė, jog nors planuose (grafinėje dalyje) yra pažymėtos apsaugos zonos ir pareiškėjo sklype, tačiau jokios teisinės galios šie žymėjimai neturi, ką patvirtina ir tai, jog šių planų pagrindu viešajame registre nebuvo pakeisti pareiškėjui priklausančių žemės sklypų duomenys.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-278 ir 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1616, kuriais patvirtinti Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymai, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas V. P., kreipdamasis į teismą nesutinka su tuo, kad ginčijamais įsakymais patvirtintuose žemėtvarkos projektuose jam priklausančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Kulių sen., nepagrįstai pažymėtos pakrančių apsaugos zonos ir juostos.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti žemės reformos tikslai yra - užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. To paties įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Pagal Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pabrėžtina, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės reformos įstatymo 19 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 5 punkte analogiškai numatyta, kad žemėtvarkos projektuose, projektui prilyginamuose planuose suprojektuojami grąžinami natūra, perduodami, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemės sklypai.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-885 „Dėl Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos patvirtinimo ir projekto rengimo terminų nustatymo“ patvirtino Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės teritorijos, parinktos žemėtvarkos projektui rengti 468,69 ha plotą ir ribas. Ginčijamu administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-278 „Dėl Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2012 m. patvirtinimo“ patvirtino A. Ž. individualios įmonės savininko – projekto autoriaus A. Ž. parengtą Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą 2011 m. parinktoje 465,09 ha ploto (iš jo 459,31 ha laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių) teritorijoje suformuotas žemės ir miško sklypų ribas, plotus fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatytas žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypų naudojimo būdus ir pobūdžius, taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus žemės sklypams, kurie fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suprojektuoti pagal iki 2011 m. spalio 24 d. pateiktus prašymus. Šio administracinio akto 1 priedu patvirtinti suprojektuotų natūra, suteikiamų nuosavybėn neatlygintinai, perduodamų neatlygintinai, parduodamų, nuomojamų ir suteikiamų patikėjimo teise valstybinės žemės, miško sklypų kadastro duomenys, 2 priedu – piliečių, kuries žemės, miško, vandens telkinių sklypai nesuprojektuoti rengiant šį žemės reformos projektą, sąrašas. Vertintina, jog pareiškėjo V. P. nuosavybės teise valdomas 0,0314 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., Kulių sen., Kulių mstl., bei 0,09 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., Kulių sen., Kulių mstl., ginčijamu administraciniu aktu patvirtinu žemės reformos žemėtvarkos projektu nebuvo projektuojamas ir į jo priedais patvirtintus sąrašus nepateko. Pakartotinai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-476 „Dėl Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti teritorijos ir projekto rengimo terminų nustatymo“ nuspręsta Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės teritorijoje rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą. Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1616 „Dėl Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto 2014 m. patvirtinimo“ buvo patvirtintas 1) A. Ž. individualios įmonės projekto autoriaus A. Ž. parengtas Plungės rajono savivaldybės Kulių seniūnijos Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas 2014 m. parinktoje 517,00 ha ploto (iš jo 391,77 ha laisvos valstybinės žemės, miško ir vandens telkinių) teritorijoje suformuotos žemės ir miško sklypų ribos, plotai fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatytos žemės naudojimo paskirtys, žemės sklypų naudojimo būdai, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai žemės sklypams, kurie fiziniams ir juridiniams asmenims buvo suprojektuoti pagal iki 2014 m. balandžio 10 d. pateiktus prašymus; 2) suprojektuotų grąžinamų natūra, suteikiamų nuosavybėn neatlygintina, perduodamų neatlygintinai, nuomojamų, parduodamų ir suteikiamų patikėjimo teise valstybinės žemės, miško sklypų kadastro duomenys (1 priedas); 3) piliečių, kuriems žemės miško sklypai nesuprojektuoti, rengiant šį žemės reformos žemėtvarkos projektą sąrašas (2 priedas). Šiuo atveju pareiškėjo V. P. nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ginčijamu administraciniu aktu patvirtinu žemės reformos žemėtvarkos projektu taip pat nebuvo projektuojami ir į jo priedais patvirtintus sąrašus nepateko.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Žemės reformos įstatymo nuostatas, pareiškėjo valdomi privačios žemės sklypai juridiškai ginčijamais žemės reformos žemėtvarkos projektais net negalėjo būti projektuojami, kadangi žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūra iš esmės yra skirta ne privatiems, o tik laisvos valstybinės žemės sklypams formuoti. Be to, žemėtvarkos projektai rengiami pagal asmenų (pretendentų), pageidaujančių ir turinčių teisę susigrąžinti natūra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus atitinkamoje kadastro vietovėje prašymus. Pareiškėjas nenurodė, jog būtų teikęs atsakovui kokį nors prašymą, susijusį su teise į valstybinės žemės sklypą Kulių kadastro vietovėje ir pagal tokį prašymą žemėtvarkos projektu būtų formuojama žemėnauda.
Pažymėtina ir tai, kad ginčijamų žemėtvarkos projektų planinėje medžiagoje tam tikri žymėjimai atlikti ir pareiškėjui šiuo metu nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Tačiau tekstiniuose žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniuose, o taip pat žemėtvarkos projektų prieduose, kuriuose konkrečiai nurodomi ir identifikuojami žemėnaudai suformuoti nauji žemės sklypai bei jiems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai iš viso nėra nurodomi kaip planuojami ginčijamais žemėtvarkos projektais žemės sklypai. Taigi neplanuojant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių sklypų, juose nebuvo nustatyti jokie nauji apribojimai ar naujos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Be to Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais patvirtinama, kad 0314 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., Kulių sen., Kulių mstl., speciali žemės ir miško naudojimo sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos – įregistruota apskrities viršininko 2006 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. P1.Ž-565 pagrindu nuo 2006 m. kovo 28 d. (galiojanti). Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikta K. P. suformuoto žemės sklypo byla (pridedama dokumentiniu formatu ir saugoma popierinėje byloje (b.l. 17), ir joje esantis 2006 m. kovo 7 d. Telšių apskrities viršininko įsakymas Nr. P1ž-565, kurio 1.1 punkte žemės sklypui nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo specialioji sąlyga - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Tuo tarpu 0,09 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., Kulių sen., Kulių mstl., specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos – įregistruota remiantis 2004 m. gruodžio 27 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 2947, išregistruota pagal Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360. Šiuos duomenis patvirtina ir teismui pateikta nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 328206 (pridedama dokumentiniu formatu ir saugoma popierinėje byloje (b.l.16), kurioje pateikiami duomenys apie žemės sklypo suformavimą ir 2004 m. gruodžio 27 d. Telšių apskrities viršininko priimtą įsakymą Nr. 2947, kuriuo žemės sklypui nustatomos vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos.
Taigi aukščiau aptarti faktiniai duomenys taipogi patvirtina, jog ginčijamų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-278 ir 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1616 pagrindu jokie V. P. žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre nebuvo atlikti.
Pabrėžtina, jog teismų praktika pripažįsta, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir paprastai nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nurodytas reguliavimas lemia ir tai, kad, jeigu administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, skundas turi būti atmestas ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, Nr. A502-906/2008, Nr. A502-304/2009, 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2488/2011).
Spręstina, jog teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Nagrinėjamu atveju, V. P. skundo argumentai, nurodant, kad prašomi panaikinti administraciniai aktai jam sukuria teisines pasekmes ir pažeidžia jo teises, laikytini nepagrįstais, kadangi jie pareiškėjo valdomiems žemės sklypams nenustatė jokio teisinio režimo ir nesukūrė jokių teisinių pasekmių. Konstatavus, jog V. P. neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-278 ir 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 36VĮ-(14.36.2.)-1616, pareiškėjo prašymas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi pareikšto teismui reikalavimo tenkinimas nagrinėjamo ginčo ribose nesukurtų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir nebūtų apgintos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.
Išdėstytų teisinių argumentų pagrindu V. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.