Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-175-2014;

Teisėja Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00125-2013-3;

2014 m. rugsėjo 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant nuteistajam A. B., nuteistojo gynėjui advokatui S. M., privačiam kaltintojui L. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Iš nuteistojo A. B. L. D. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, pirmame aukšte, užpuolė L. D. ir, suduodamas ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu į galvą bei kitas kūno vietas, nukentėjusiajam padarė pakaušio kairės pusės sumušimą, poodines kraujosruvas kaktoje, dešiniame skruoste, odos nubrozdinimus nosyje, kairės akies apatiniame voke, dešinėje plaštakoje, kas L. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skunde teigiama, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra paneigta aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos atlikimo metu buvo kitoje vietoje, nei nurodo privatus kaltintojas, todėl fiziškai negalėjo atlikti nusikalstamų veiksmų, dėl kurių yra kaltinamas. Be to, teismo posėdžio metu iš viešai prieinamos informacijos buvo nurodyta, kad būtent (duomenys neskelbtini) kaltinamojo nurodytu metu nuo 22.15 val. vyko (duomenys neskelbtini) varžybos. Kadangi (duomenys neskelbtini) varžybos trunka apie 1,5 val., kaltinamasis niekaip negalėjo būti privataus kaltintojo nurodomu laiku laiptinėje pas privatų kaltintoją ir atlikti jo atžvilgiu nusikalstamus veiksmus.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, jog kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, todėl visiškai nepagrįsti teismo argumentai, kuriais remiantis nurodoma, kad privataus kaltintojo parodymai yra nuoseklūs, nes tokie pat nuoseklūs yra ir kaltinamojo parodymai. Esant nuosekliems tiek privataus kaltintojo, tiek kaltinamojo parodymams, teismas nuosprendį turėjo priimti remiantis kitais byloje buvusiais rašytiniais įrodymais ir kitų liudytojų parodymais, tačiau teismas rėmėsi tik specialisto išvada, kuri patvirtina privačiam kaltintojui padarytų sužalojimų pobūdį, tačiau neįrodo, kas konkrečiai smurtinius veiksmus atliko. Taip pat teismas rėmėsi liudytojos A. R. parodymais, kuriais remtis iš viso neturėjo teisės. Teismo argumentas, kad nėra pagrindo abejoti liudytojos teisme duotais parodymais, kadangi ji įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nepagrįstas, kadangi iš bylos matyti, jog liudytoja buvo įspėta ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai skiriasi. Jokių kitų kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Teismas nepagrįstai atsisakė remtis liudytojų J. B., T. S., E. Ž. parodymais nurodydamas, kad šie liudytojai yra kaltinamojo draugai, suinteresuoti bylos baigtimi kaltinamojo naudai. Ta aplinkybė, kad dėl praėjusio laiko tarpo minėti liudytojai tiksliai visų aplinkybių neprisiminė, nėra pagrindas jų parodymus laikyti nenuosekliais, todėl teismas jais turėjo remtis. Nesant įrodymų, kad nusikalstamus veiksmus L. D. atžvilgiu atliko A. B., apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Nukentėjusysis privatus kaltintojas skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.

Nuteistasis A. B. apeliaciniame skundu ginčija kaltės klausimą, mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteisė.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įver­ti­na pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, va­dovaudamiesi įstatymu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teis­mas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tei­sin­gai sprendė dėl A. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, teisingai ją kvalifikavo pagal BK 140 str. 1 d. ir pa­sky­rė jam bausmę laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str.

Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundą pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo iš­va­dos dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įsta­ty­mo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.

Nors apeliantas skunde neigia savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, tačiau byloje jo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais objektyviais ir patikimais įrodymais – nukentėjusiojo privataus kaltintojo L. D. parodymais, 2009-09-08 specialisto išvada, iš dalies liudytojų A. R., V. U. bei paties nuteistojo A. B. parodymais. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, juose jokių prieštaravimų nenustatyta, be to, jo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis L. D. nuo pat tyrimo pradžios 2009 m. nuosekliai tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) apie 22 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje jį užpuolė ir sumušė A. B.. Tokios pozicijos L. D. laikėsi tiek savo vėlesnėse apklausose, tiek duodamas paaiškinimus teisme. Sužalojimo aplinkybes, t. y. tai, kad jį sumušė A. B., L. D. nurodė ir tyrimą atlikusiai specialistei S. B., kuri, atlikusi L. D. medicininį tyrimą, konstatavo kūno sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Faktinę aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini), apie 22 val. laiptinėje vyko muštynės, patvirtino ir liudytojomis apklaustos A. R. bei V. U.. Nors teismo posėdyje apklausta V. U. nurodė neatsimenanti įvykio aplinkybių dėl galvos operacijos, tačiau teismo posėdyje buvo pagarsinti jos parodymai, duoti tyrimo metu, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi, kaip patvirtino ir pati liudytoja, ji nei A. B., nei L. D. nepažįsta, kas paneigia bet kokias prielaidas dėl jos suinteresuotumo bylos baigtimi. Pagrįstai teismas rėmėsi ir liudytojos A. R. parodymais, nuosprendyje pasisakė dėl gynybos išsakytų abejonių šios liudytojos parodymų patikimumu ir objektyvumu. Byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad liudytojos galėjo siekti apkalbėti nuteistąjį, liudytojos nurodė tas aplinkybes, kurias jos matė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų parodymais, kaip netiesioginiu įrodymu, rėmėsi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims ir vertino juos kartu su kitais įrodymais.

Nepagrįstai skunde teigiama, kad nuteistojo parodymai visą laiką buvo nuoseklūs, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo jais nesiremti. Pritariama skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad A. B. versija, jog jis (duomenys neskelbtini) sužaloti L. D. negalėjo, kadangi tuo metu buvo visai kitoje vietoje – žiūrėjo krepšinio varžybas klube „(duomenys neskelbtini)“, nėra patvirtinta jokiais objektyviais bei patikimais duomenimis, kuriuos teismas pagrįstai galėtų pripažinti įrodymais, paneigiančiais nuteistojo kaltę.

Nors nuteistasis tvirtina, kad jo nekaltumą įrodo liudytojų J. B., T. S. ir E. Ž. parodymai, tačiau toks apelianto teiginys nėra pagrįstas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., iš pradžių nurodė, kad (duomenys neskelbtini) klube „(duomenys neskelbtini)“ žiūrėjo (duomenys neskelbtini) rungtynes, įvykio vietoje nebuvo, jokio smurto prieš L. D. nenaudojo. Papildomos apklausos metu A. B. nurodė naujas aplinkybes tvirtindamas, kad jis klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo su draugais, konkrečiai neatsimena, kas iš tų draugų buvo, o be to, nenori įtraukti jų į šitą reikalą, nenori, kad juos kviestų policija. Tik vėliau, kaip byla privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo pareiškimą buvo perduota nagrinėti teisme, teisiamajame posėdyje buvo įvardinti konkretūs asmenys, neva buvę su nuteistuoju klube „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu, kai buvo sužalotas L. D.. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą baudžiamajame procese, prašymą apklausti nuteistojo nurodytus liudytojus tenkino, tačiau pagrįstai jų teisme duotus parodymus vertino kritiškai kaip siekį padėtį A. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, liudytojas J. B. yra nuteistojo brolis, o liudytojai T. S. ir E. Ž. – nuteistojo draugai, todėl jų, kaip bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymai, negali būti pripažįstami patikimu ir objektyviu įrodymų šaltiniu. Apylinkės teismas dėl nuteistojo, nukentėjusiojo bei teisme liudytojais apklaustų asmenų parodymų pasisakė, tinkamai juos įver­tino patikimumo požiūriu. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo minėtų asmenų parodymus vertinti kitaip, negu juos nuosprendyje įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. jokių naujų esminių šiai bylai aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirma instancija, nenurodė, jo apeliacinis skundas iš esmės yra paremtas subjektyvių byloje surinktų įrodymų vertinimu ir interpretavimu. Kaip jau minėta anksčiau, įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl byloje esančių įrodymų teismui nėra privalomos. Vien tai, kad teismas įrodymus vertino nepalankiai nuteistajam, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo išvados yra neteisingos.

Nuteistasis skunde taip pat prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra teisinio pagrindo, kadangi šioje byloje dėl A. B. yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, A. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas, o pagal BPK 106 str. 2 d. bylinėjimosi išlaidos gali būti išieškotos tik priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir tik iš nuteisto asmens. L. D. šioje byloje yra nukentėjusiuoju, todėl išieškoti nuteistojo turėtas išlaidas iš nukentėjusiojo nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis ir privatus kaltintojas L. D. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti turėtas 900 Lt bylinėjimo išlaidas (b. l. 79), kurias sudaro užmokestis advokatui. BPK 104 str. 2 d. numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje dėl A. B. yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis paliktas galioti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos yra susijusios su nuteistojo neteisėtais veiksmais bei jo inicijuotu apeliaciniu procesu, turėtos proceso išlaidos, kurias sudaro 900 Lt, priteistinos iš kalto asmens. Vertinant tai, kad nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas E. Rugienius nukentėjusiojo interesus atstovavo nuo pat proceso pradžios, išnagrinėjus bylą pirmos instancijos teisme prašymas priteisti turėtas proceso išlaidas pareikštas nebuvo, minėta suma nelaikytina neprotinga ar aiškiai per didele.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu pripažindamas A. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., įstatymo reikalavimų nepažeidė ir priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.