- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2KT-6-790/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- A. L.
susipažinęs su atsakovo A. L. prašymu nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2S-48-467/2021 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti atsakovo A. L. prašymas nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2S-48-467/2021 nagrinėjimo visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir perduoti šią bylą nagrinėti bet kuriam kitam tos pačios pakopos teismui.
Šalies argumentai
2. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2S-48-467/2021 pagal ieškovės R. L. ir atsakovo pateiktus atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo patenkintas iš dalies ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodė sužinojęs, kad ieškovė ėmėsi įvairių priemonių, siekdama, kad apeliacinės instancijos teismas priimtų jai palankų sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl, atsakovo vertinimu, jis turi pagrindo nepasitikėti Vilniaus apygardos teismu.
Atsiliepimas
3. Atsakovo teigimu, teismui dar neišnagrinėjus bylos (teismo posėdis byloje buvo suplanuotas 2021 m. sausio 14 d.), ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) ambulatorijos darbuotojams citavo teismo procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rezoliucinę dalį, tokiu būdu demonstruodama išankstinį susitarimą su bylą nagrinėjančiu teismu. Pokalbio su atsakovu metu ieškovė taip pat leido jam suprasti, kad 2021 m. sausio 14 d. priimtas procesinis sprendimas bus palankus ieškovei. Anksčiau ieškovė skambino atsakovui, reikalaudama, kad jis paskambintų A. K., kuri yra nušalinto (duomenys neskelbtini) teismo teisėjo V. K. sutuoktinė, ir su ja aptartų klausimą dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo bylos. Atsakovas tokį ieškovės prašymą vertino kaip nepagrįstą, nes minėti asmenys nėra susiję su santuokos nutraukimo byla, tačiau žinodamas apie galimą teisėjo poveikį kolegoms, jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą. Atsakovas, susipažinęs su viešai prieinamais duomenimis apie minėtą teisėją, sužinojo, kad 2019 metais jis buvo įtariamas korupcija ir kyšininkavimu, taip pat atsakovas rado kitą neigiamo pobūdžio publikaciją apie šį teisėją. Nors teisėjas V. K. šiuo metu yra nušalintas, jis vis dar užima teisėjo pareigas (duomenys neskelbtini) teisme, kuris veikia tame pačiame pastate, kaip ir bylą turintis nagrinėti Vilniaus apygardos teismas, o iš ieškovės telefono skambučių (pokalbių) išklotinių matyti, kad ieškovė aktyviai bendrauja su teisėjo sutuoktine. Nurodytų aplinkybių visuma, atsakovo teigimu, sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė ir (ar) jos atstovai, veikdami kartu su teisėju V. K., daro įtaką Vilniaus apygardos teismo teisėjams, nagrinėjantiems šią bylą. Tokią atsakovo poziciją papildomai patvirtina ir tai, kad ieškovė nuo pat bylos pradžios siekė, jog byla būtų nagrinėjama Vilniaus miesto teismuose, nepaisant to, kad pagal atsakovo nurodytą gyvenamosios vietos adresą byla turėjo būti teisminga Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.
Prašymas dėl teismo nušalinimo netenkinamas.
4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).
5. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
6. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje.
7. Pažymėtina, kad vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Priešingu atveju, perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui, kurį pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).
8. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė nušalinimą visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Abejonių dėl šio teismo galimybės nešališkai išnagrinėti bylą atsakovui kilo dėl galimų ieškovės ir Vilniaus apygardos teisme nedirbančio teisėjo sutuoktinės ryšių. Atsakovas nurodo turintis pagrindo manyti, kad ieškovė ir minėtas jo nurodytas teisėjas gali paveikti Vilniaus apygardos teismo, kuriam teisminga ši byla, teisėjus, siekdami ieškovei palankaus sprendimo. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė jau šiuo metu, nors byla dar nėra išnagrinėta, teigia susipažinusi su teismo turimu priimti procesiniu sprendimu. Įvertinus atsakovo prašymo turinį ir kartu su juo pateiktus priedus, matyti, kad atsakovo keliamos abejonės dėl galimo teismo šališkumo yra grindžiamos tik deklaratyviais teiginiais ir prielaidomis. Atsakovas kartu su prašymu nušalinti visą Vilniaus apygardos teismą nepateikė jokių įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių jo išdėstytų teiginių pagrįstumą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo nurodyti asmenys iš tikrųjų yra susiję su ieškove, kad jie domėjosi bylos eiga, kad ieškovė ar jos vardu veikiantys kiti asmenys atliko kokius nors nesąžiningus veiksmus siekdami ieškovei palankios bylos baigties ir pan. Kartu su prašymu nušalinti teismą atsakovas pateikė tik savo prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės galimai atliktų neteisėtų veikų, adresuoto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybai, 1 puslapį, tačiau toks teismui pateiktas dokumento fragmentas negali būti laikomas tinkamu įrodymu siekiant pagrįsti galimą teismo šališkumą. Pateiktame dokumento fragmente net nėra užsimenama apie atsakovo prašyme nušalinti teismą nurodytas aplinkybes.
9. Be pirmiau aptartų deklaratyvių aplinkybių, atsakovas nenurodė jokių realių faktų, paneigiančių Vilniaus apygardos teismo ar atskirų šio teismo teisėjų galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų, kad kuris nors šio teismo teisėjas turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai. Todėl šiuo atveju pašaliniam stebėtojui neturėtų kilti abejonių dėl to, kad byla pagal ieškovės ir atsakovo atskiruosius skundus galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus ir perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti atsakovo A. L. prašymo nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2S-48-467/2021 nagrinėjimo.