- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- 2YT-16441-587/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09922-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Pareiškėjas
- I. I., A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Saulius Majauskas
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. I. ir A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai I. I. ir A. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėjai ir jų atstovas pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama M. B.. Iki palikėjos mirties pareiškėjas A. B. gyveno kartu su mama M. B. jai priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kauno raj. sav. Po motinos mirties pareiškėjas A. B. liko gyventi motinai priklausiusiame gyvenamajame name, o pareiškėja I. I. po palikėjos mirties mažiausiai kelis kartus per savaitę lankosi (duomenys neskelbtini), Kauno raj., esančioje namų valdoje. Pareiškėja I. I. kartu su vyru ketina persikelti gyventi į kartu su broliu paveldėtą gyvenamąjį namą, todėl nuo 2016 m. sausio mėn. pradėjo gyvenamojo namo antro aukšto remontą, įrengė vandentiekį, pakeitė elektrons instaliaciją, atliko pilną vidaus apdailą. Pareiškėjai nurodė, jog komunalinius mokesčius moka kartu. Dėl palikimo priėmimo po motinos mirties į notarų biurą niekas nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir VĮ „Turto bankas“ savo atsiliepimuose nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškimas būtų tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatyta, kad M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų I. I. ir A. B. motina (b. l. 8–14). Palikėjos sutuoktinis ir pareiškėjų tėvas A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 45, 46). M. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. sav.: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–27). Po palikėjos M. B. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 15). Po palikėjos mirties buvo mokami nekilnojamam turtui išlaikyti reikalingi mokesčiai (b. l. 17–24)
Pagal formuojamą Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjų ir liudytojos V. A. paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai A. B. ir I. I., būdami palikėjos M. B. vaikai, kaip savo valdė po motinos mirties likusį turtą, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Pareiškėjai sutinka, kad palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą, priėmė abu pareiškėjai.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. CK 5.51 straipsnio1 dalis nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjai per CK 5.50 straipsnio 5 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjų ir liudytojos paaiškinimai (CPK 177 str., 185 str.). Įvertinus bylos įrodymų visetą, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai nuolat siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai A. B. ir I. I. priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos M. B. mirties, faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Pareiškėjai kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjams sukels teisines pasekmes, kadangi jie galės iki galo realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje sudaro 5,80 Eur. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pareiškėjai turėtų atlyginti lygiomis dalimis. Pareiškėja I. I. yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, o iš pareiškėjo A. B. priteistina šių išlaidų suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373) su vėlesniais pakeitimais). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš šalių nepriteistinos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Teismas nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jų motinos M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjų paveldėjimo teisės realizavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.