Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-21 · Byla Nr. ATP-248-383/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
ATP-248-383/2016
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-01372-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-248-383/2016Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01372-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 41.1; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. J. (toliau –pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-09-12 apie 21 val. iš parduotuvės ,,IKI“, esančios –(duomenys neskelbtini), pagrobė 3 vnt. 0,7 l talpos bitelius alkoholinio gėrimo ,,Jack Daniels“, kurių bendra vertė 71,97 Eur. Šiais savo veiksmais E. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 50 str.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-01-15 nutarimu, E. J. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str. ir paskyrė 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su apylinkės teismo nutarimu pareiškėjas E. J. apeliaciniu skundu prašė, neskirti jam 20 parų administracinio arešto. Skunde nurodė, jog nuostolis parduotuvei nepadarytas, kadangi alkoholinio gėrimo buteliai gražinti. Jis pats negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kadangi nuo rugsėjo mėnesio nevaikšto ir guli ligoninėje, jam reikalinga pastovi medicininė priežiūra ir vaistai. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, prašo atsižvelgti į jo išdėstytas aplinkybes ir jį atleisti nuo bausmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į E. J. apeliacinį skundą, Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė, pareiškėjo skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-01-15 nutarimą palikti nepakeistą.

E. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog E. J. savo veiksmais padarė admi­nistracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 str.

Ginčo, byloje dėl E. J. padaryto LR ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymo nėra, pareiškėjo skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas - apeliaciniame skunde pašoma atleisti jį nuo administracinio arešto vykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumo dalį tik dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų (ATPK 30211 str. 1 d.).

LR ATPK 50 straipsnyje yra numatyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, - užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Kaip matyti iš LR ATPK 50 str. sankcijos, joje numatyta galimybė skirti dvi alternatyvias administracines nuobaudas, tai yra baudą arba administracinį areštą. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis pažeidėjo atžvilgiu būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas LR ATPK 30 str. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinės nuobaudos paskirtis yra administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutarimu E. J. paskirta nuobaudos rūšimi, kuri parinkta įvertinus visas būtinas ir svarbias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį (tyčinis pažeidimas), į pažeidėjo asmenybę (daug kartų baustas už analogiškus pažeidimus, jam buvo skirtos ir griežčiausios nuobaudos), į jo turtinę padėtį (nedirbantis, registruotas darbo biržoje), į tai, kad yra viena jo lengvinanti atsakomybę aplinkybė (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per vienerius metus padaryti tos pačios rūšies pažeidimai, už kuriuos buvo paskirtos nuobaudos), į tai, kad skirtos nuobaudos už ankstesnius pažeidimus jo elgesio neįtakoja ir nesulaiko nuo pažeidimų darymo. Įvertinus paminėtas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas E. J. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą – ir jo dydį nustatė 20 (dvidešimt) parų, kuris yra LR ATPK 50 str. sankcijoje numatytos šios rūšies nuobaudos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra LR ATPK 29 str. 3 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima E. J. skirti administracinės nuobaudos – administracinio arešto. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio nevaikšto, guli ligoninėje ir jam reikalinga pastovi medicininė priežiūra ir vaistai, tačiau nei Alytaus rajono apylinkės teismui, nei apeliacinės instancijos teismui objektyvių ir jo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirto arešto pakeitimas bauda, nagrinėjamu atveju, taip pat nebūtų tikslingas. Iš byloje pateiktos pažymos apie asmens baustumą (b. l. 43-57) matyti, kad E. J. be skundžiamo nutarimo pakartotinai per vienerius metus jau baustas 10 kartų už analogiškus pažeidimus iš jų 6 kartus piniginėmis baudomis, kurių nesumokėjo ir 4 kartus administraciniu areštu. Iš bylos duomenų matyti, kad E. J. šiuo metu neturi pajamų, niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, todėl paskirtos nuobaudos neturėtų iš ko sumokėti.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda E. J. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant LR ATPK 30 ir 302 str. reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui ir atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių jam paskirta nuobauda turėtų būti švelninama. Darytina išvada, kad E. J. jokių išvadų iš jam paskirtų administracinių nuobaudų nedaro, toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos įstatymus bei nepaiso visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl akivaizdu, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismas tinkamai, nepažeisdamas ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimą, individualizavo E. J. skirtą administracinę nuobaudą, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas