- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-1418-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marijonas Greičius, Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. U., S.
- Kategorijos
- 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1418-115/2010
Teisėjas Viktor Voicechovski Procesinio sprendimo kategorijos:
128.20.;122.5.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Marijono Greičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) J. U. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo civilinėje byloje Nr. 2-135-419/2009 pagal K. S. prašymą patvirtinti 2008-11-22 A. S. asmeninį testamentą, suinteresuoti asmenys J. U. ir S. R..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. S. prašė patvirtinti 2008-11-22 A. S. asmeninį testamentą, pagal kurį testatorė pareiškėjai paliko savo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. U. ir S. R. prašė testamento netvirtinti, nes mano, kad pati A. S. negalėjo surašyti testamento tekstą bei jį pasirašyti, nes ji turėjo 1 invalidumo grupę dėl regėjimo bei nemokėjo rašyti rusų kalba.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtino 2008-11-22 A. S. asmeninį testamentą, pagal kurį testatorė K. S. paliko savo butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog testamento, kaip vienašalio sandorio aiškinimui yra taikomos CK 6.193 straipsnio taisyklės. 2008-11-22 A. S. testamente nurodyti testatoriaus vardas, pavardė (A. S.), jos asmens kodas, kurio nurodymas nebuvo būtinas, testamento sudarymo data (2008-11-22) ir vieta (Šalčininkai). Testamente pakankamai aiškiai išreikšta testatoriaus valia – po mirties savo butą, kuriame ji gyvena, esantį (duomenys neskelbtini), ji dovanoja savo neformaliai globėjai K. S.. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nesvarbu, kad A. S. nurodė, kad butą dovanoja, o ne palieka. Įstatymas nereikalauja, kad asmeniniame testamente būtų naudojamos teisiškai teisingos sąvokos, nes asmeninius testamentus dažniausiai surašo asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo. A. S. nurodė, kad butą dovanoja po mirties, iš ko darytina išvada, kad šį butą ji palieka testamentu. Iš pareiškėjos paaiškinimų bei iš liudytojos J. I. parodymų matyti, kad visą testamento tekstą surašė ir jį pasirašė pati A. S.. Pažymėtina, kad liudytoja J. I. pasirašė testamentą kaip liudininkė, ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, ji nėra K. S. giminaitė, atvirkščiai, ji yra suinteresuotų asmenų giminaitė. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo netikėti jos parodymais. Be to, jos parodymus iš esmės patvirtino ir ekspertų išvados, iš kurių matyti, kad 2008-11-22 A. S. vardu surašytas testamentas yra rašytas seno, silpnos fizinės būklės žmogaus, esant nepakankamai regėjimo kontrolei. Šiais duomenimis paneigiamas suinteresuotų asmenų teiginys, kad A. S. negalėjo surašyti testamento dėl blogo regėjimo ir rusų kalbos nežinojimo. A. S. daug metų dirbo ir gyveno Šalčininkų rajone, kur rusų kalba iki 1991 metų buvo naudojama kaip oficiali, todėl ji galėjo mokėti rašyti rusų kalba. Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jų teiginį, kad A. S. nemokėjo rusų kalbos. Tokiu būdu iš išdėstyto darytina išvada, kad 2008-11-22 A. S. surašytas dokumentas atitinka LR CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus asmeniniam testamentui pripažinti. Šis testamentas nebuvo perduotas saugoti CK 5.31 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, todėl turi būti patvirtintas teismo (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tvirtindamas A. S. asmeninį testamentą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad testatorė savo butą paliko ne atsitiktiniam žmogui, o asmeniui, kuris apie du metus ja gerai rūpinosi, prižiūrėjo, o po mirties palaidojo, todėl jos valios išreiškimas buvo visiškai logiškas. Šių aplinkybių neneigė ir suinteresuoti asmenys.
Šalies argumentai
Apeliantė (suinteresuotas asmuo) J. D. pateikė atskirąjį skundą (b.l.177-179; 206), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, atsisakyti patvirtinti pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Nurodo, jog teismas pritaikęs CK 6.193 str., nepasisakė kodėl asmeninio testamento patvirtinimui taikė LR CK 6 knygos II dalies sutarčių teisės nuostatas. Pažymi, kad teismui pareiškėjos asmens tapatybės kortelės kopija, nutarimo dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą kopija, testatorės rašto kopija ir vertinimas bei testatorė mirties liudijimo kopija buvo pateikti pažeidžiant CPK 114 str. reikalavimus. Teigia, jog rašto vertime į lietuvių kalbą neegzistuoja esminio asmeninio testamento elemento, t.y. nėra žodžių „po mirties“, taip pat nėra nurodyta, kad raštą pasirašė liudytoja, tačiau teismas dėl to nepasisakė. Mano, jog teismas nemotyvuotai atmetė prašymą paskirti pomirtinę medicinos ekspertizę, nors buvo duomenų, kad testatorė yra neįgali, turi regos problemų. Pažymi, jog raštas surašytas likus dviem dienoms iki testatorės mirties, tą dieną jai buvo suteikta medicinos pagalba, tačiau dėl to teismas nepasisakė. Teismo motyvas, kad testatorė žinojo rusų kalbą, dar nereiškia, kad ji galėjo rašyti rusų kalba, ji su giminėmis bendravo tik lenkų kalba. Liudytoja L. Š. paliudijo, kad testatorė buvo sunkios sveikatos būklė ir negalėjo net pasirašyti. Be to ekspertizės akto išvados prieštarauja liudytojų parodymams dėl testamento surašymo trukmės. Mano, jog teismas nemotyvuotai atmetė prašymą apklausti ekspertus. Be to testamente yra vartotas žodis „dovanoju“, bet ne „palieku po mirties“, tačiau teismas tai laikė teksto klaida. Mano, jog teismas be pagrindo neskyrė rašysenos ekspertizės. Teigia, kad pareiškėjos pateikto rašto teismas negalėjo tvirtinti.
Atsiliepimas
Pareiškėja K. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.209-211) prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai nurodė, jog testamente nurodyti visi būtini duomenys ir pakankamai išreikšta testatorės valia, testamentas surašytas pačios testatorės. Todėl teismas pagrįstai nustatė, kad šio testamento, kaip vienašalio sandorio aiškinimui yra taikomos CK 6.193 str. taisyklės. Pažymi, jog testatorės valia išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai; jos santykiai su giminaičiais nebuvo geri; todėl reikia gerbti testatorės valią palikti palikimą tam, kam ji nori. Mano, jog apeliantė painioja testatorės valios ir jos išreiškimo testamente institutus. Pažymi, jog pareiškėja rūpinosi testatore, todėl natūralus testatorės noras palikti turtą tam, kas ja rūpinosi. Mano, jog apeliantė tik deklaruoja hipotezes dėl to, jog testatorė nemokėjo rusų kalbos, turėjo regėjimo negalią, turėjo kitų fizinių jos valią neva sąlygojančių trūkumų, tačiau to nepagrindė įrodymais. Mano, jog suinteresuoto asmens S. R., įstatyminės įpėdinės, parodymai vertintini kritiškai, nes ji painiojosi, jos paaiškinimai prieštarauja liudytojų parodymams. Mano, jog suinteresuoti asmenys jau iš esmės išnagrinėjus bylą, pradėjo reikalauti rašysenos ir medicinos ekspertizės, ekspertų iškvietimo apklausai, taip siekdami vilkinti procesą.
Apeliantės (suinteresuoto asmens) J. U. atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir nurodo, jog mirusiosios A. S. raštas neatitinka asmeninio testamento formos, turinio ir jame neišreikšta valia dėl jai priklausančio turto palikimo po mirties pareiškėjai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog 2008-11-22 A. S. testamente nurodyti testatoriaus vardas, pavardė (A. S.), jos asmens kodas, testamento sudarymo data (2008-11-22) ir vieta (Šalčininkai). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad testamente pakankamai aiškiai išreikšta testatorės valia – po mirties savo butą, kuriame ji gyvena, esantį Pramonės g.7-7, Šalčininkų m., ji dovanoja K. S.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju nesvarbu, kad A. S. nurodė, kad butą dovanoja, o ne palieka. Įstatymas nereikalauja, kad asmeniniame testamente būtų naudojamos teisiškai teisingos sąvokos, nes asmeninius testamentus dažniausiai surašo asmenys, neturintys teisinio išsilavinimo. A. S. nurodė, kad butą dovanoja po mirties, iš ko pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šį butą ji palieka testamentu. Kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nes kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų, testatorė A. S. buvo senyvo amžiaus (74 metai), neturėjo teisinio išsilavinimo, todėl, labiau tikėtina, kad A. S. surašė testamentą, o ne kitokio pobūdžio dokumentą.
Be to, kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų matyti, kad testatore A. S. rūpinosi pareiškėja K. S., padėdavo jai tvarkytis buityje; rūpinosi A. S. sveikatos būkle. Šios aplinkybės leidžia objektyviai paaiškinti A. S. siekį palikti pareiškėjai turimą turtą po mirties.
Šalies argumentai
Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog teismo motyvas, kad testatorė žinojo rusų kalbą, dar nereiškia, kad ji galėjo rašyti rusų kalba, ji su giminėmis bendravo tik lenkų kalba.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad testatorė nemoka rusų kalbos ir nerašo rusų kalba; liudytojai J. I., G. B., Č. U., J. J. patvirtino, kad testatorė A. S. mokėjo rusų kalbą, buvo raštinga (b.l.86-90). Todėl kolegija atmeta apeliantės argumentą dėl testatorės rusų kalbos nemokėjimo kaip nepagrįstą.
Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad raštas (testamentas) surašytas likus dviem dienoms iki testatorės mirties, sunkios sveikatos būklės, tačiau dėl to teismas nepasisakė, be to nemotyvuotai atmetė prašymą paskirti pomirtinę medicinos ekspertizę, nors buvo duomenų, kad testatorė yra neįgali, turi regos problemų; taip pat teismas be pagrindo neskyrė rašysenos ekspertizės.
Kolegija pažymi, jog byloje esančiame Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-08-28 ekspertizės akte Nr.11-1344(09),11-1692(09) nurodyta, kad 2008-11-22 asmeninio A. S. vardu surašyto testamento tekstas yra rašytas seno, silpnos fizinės būklės žmogaus, esant nepakankamai regėjimo kontrolei. Taip pat ekspertai nustatė, kad tekstą surašė vienas ir tas pats asmuo, išskyrus žodžius rusų kalba „testamentas“ ir „po mirties“, kurie, kaip nurodė ekspertai, tikėtina buvo surašyti visą tekstą surašiusio asmens (b.l.150-159).
Teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais; teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Nagrinėjamoje civilinėje ekspertams buvo pateikti byloje esantys įrodymai, ir ekspertai, vertindami juos, pateikė atitinkamas išvadas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra ekspertizės paneigiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo nesutikti su ekspertizės aktu (CPK 218 str.). Minėta, kad, kaip matyti iš ekspertizės akto, testamento tekstas yra rašytas seno, silpnos fizinės būklės žmogaus, esant nepakankamai regėjimo kontrolei, liudytojai patvirtino, jog būtent tokios būklės ir buvo testatorė; be to liudytoja patvirtino, kad dalyvavo A. S. surašant asmeninį testamentą. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad teismas nepasisakė dėl testamento surašymo metu buvusios testatorės sveikatos būklės bei nemotyvuotai atmetė prašymus paskirti pomirtinę medicinos bei rašysenos ekspertizes.
Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl naikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį nėra pagrindo.
Be to, iš apeliantės (suinteresuoto asmens) J. U. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.226).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-135-419/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės (suinteresuoto asmens) J. U. valstybei 10,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.