Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), laikoma neteista (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. 2024 m. gruodžio 5 d. apie 19 val. 50 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su šeimos nariu - sutuoktiniu A. J., su rankoje laikyta keptuve sudavė jam du kartus į veido sritį ir tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji K. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 5 d. apie 19 val. 50 min. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), neblaivi. Jos sutuoktinis A. J. pamatęs jį neblaivią supyko, jie pradėjo konfliktuoti. Žodinio konflikto metu jis paėmė ant kaitlentės stovėjusią keptuvę, kuri buvo tuščia, ir sudavė ja du kartus A. J. į veido sritį. Matė kaip iš nosies jam bėgo kraujas. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, jeigu būtų buvus blaivi, taip nebūtų pasielgusi. Šiuo metu su A. J. susitaikė, toliau kartu gyvena, augina vaikus (b. l. 67-75).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2024 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 5 d. apie 19 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini), K. J., būdama neblaivi, kai šiai nustatytas 1,89 promilių neblaivumas, miegamojo kambaryje, paėmusi metalinę keptuvę į ranką, tyčia, ne mažiau kaip du kartus sudavė savo sutuoktiniui A. J. į veido sritį, taip sukeldama savo sutuoktiniui fizinį skausmą (b. l. 3-8).

2024 m. gruodžio 5 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrimas asmuo yra A. J.. Apžiūrint asmens veidą ant nosies matomas paraudimas ir įdrėskimas, taip pat matomas veido srityje ant dešiniojo skruosto paraudimas bei patinimas, ant kairiojo asmens skruosto – įdrėskimas (b. l. 9-12, 22-25).

2024 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Miegamajame matoma juodos spalvos metalinė, netolygios formos keptuvė, kuri apžiūros metu paimta ir supakuota į voką (b. l. 26-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė, kad kaltinamoji K. J. yra jo žmona, jie yra vedę daugiau nei 9 metus, kartu augina du vaikus, gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Visą laiką sutaria draugiškai, tačiau kai žmona išgeria alkoholio pradeda pyktis. 2024 m. gruodžio 5 d. vakare, apie 19 val. 50 min., žmona grįžo neblaivi į jų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jie pradėjo konfliktuoti dėl buitinių priežasčių. Konflikto metu ji paėmusi keptuvę ir jam du kartus sudavė į veido sritį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, juto fizinį skausmą. Dėl įvykio į jokias medicinos įstaigas nesikreipė. Žmona iškvietė policiją. Jis prieš ją nesmurtavo. Su žmona susitaikė, jai atleido, toliau kartu gyvena, jie pasikalbėjo ir išsprendė savo šeimynines problemas (b. l. 62-65).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji K. J., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinio A. J. atžvilgiu, t. y. tyčia du kartus rankoje laikyta keptuve sudavė savo sutuoktiniui A. J. į veido sritį ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, fizinį smurtą artimoje aplinkoje patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiojo A. J. parodymai apie patirtus sužalojimus. Kaltinamoji K. J. suvokė, jog suduodama smūgius į veido sritį, ji gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, tai yra, ji veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis), teismas sprendžia, kad kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Ji laikoma neteista (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis), administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba (b. l. 1085-118, 119-12, 121-123).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kartu su bausme paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnis, 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

K. J. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. J. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.